Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.

„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.

Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.

„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.

G-7 šalių pareigūnai teigia, kad San Paule vyksiančio susitikimo metu bus aptartas paramos Ukrainai, kuri jau daugiau ne dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, klausimas.

Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.

Tai atkreipė dėmesį į maždaug 397 mlrd. dolerių (365,7 mlrd. eurų) vertės Vakarų įšaldytą Rusijos turtą – nuo centrinio banko lėšų iki prezidentui Vladimirui Putinui artimų oligarchų jachtų, nekilnojamojo turto ir kitos nuosavybės.

„Vertiname galimybes“

Tačiau tai susiję su rizika, įskaitant galimus Rusijos teisinius veiksmus ir galimybę įbauginti kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Jos, baimindamosi panašių veiksmų, gali sumažinti savo investicijas Vakaruose.

J. Yellen sakė, kad rizika finansiniam stabilumui kiltų, jei dėl Rusijos lėšų konfiskavimo Vakarų šalių valiutos būtų masiškai keičiamos. Tačiau ji pridūrė, kad rizika būtų minimali, jei G-7 veiktų kartu.

„Manau, kad (finansinis nestabilumas) yra labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į šios situacijos unikalumą, kai Rusija įžūliai pažeidžia tarptautines normas, o grupė šalių, atstovaujančių pusei pasaulio ekonomikos (...) yra pajėgi dirbti kartu“, – sakė sekretorė.

Pasak jos, tarptautinėse rinkose realiai nėra alternatyvų doleriui, eurui ir kitoms G-7 šalių valiutoms.

„Yra rizika, – pripažino ji. – Dirbame, kad įvertintume ir apsvarstytume galimybes.“

JAV Kongrese šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir juo disponuoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai.

Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis (Spiros Lampridis) pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas ir teigė, kad tai „kelių mėnesių klausimas“.

Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.

„Dabar siekiama greitai sukurti šią platformą dalyvaujant Ukrainai, tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems partneriams“, – sakė O. Scholzas po to, kai turtingųjų valstybių klubo vadovai nuotoliu surengė derybas.

Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įvyko Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame bus svarstoma, kokią neatidėliotiną pagalbą sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai žiemą, išvakarėse.

O. Scholzas sakė, kad Ukrainos atstatymą „galbūt galima lyginti su Maršalo planu“, kurį įgyvendino Jungtinės Valstijos, siekdamos padėti Europai atsikurti po per Antrąjį pasaulinį karą patirto nuniokojimo.

Didįjį septynetą (G-7) sudaro Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, kuri šiuo metu grupei pirmininkauja, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos. 

O. Scholzas daugiau informacijos apie paramos Ukrainai platformą nepateikė.

Tačiau jis sakė esąs „įsitikinęs, kad būtent dėl mūsų vienybės, mūsų ryžto Rusijos prezidentas šiandien stovi visiškai vienas“.

„Dar kartą raginame (prezidentą Vladimirą) Putiną sustabdyti beprasmį žudymą Ukrainoje ir išvesti savo karius“, – pridūrė kancleris.

Paryžiuje antradienį planuojamame viršūnių susitikime vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai aptars Ukrainos energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektorių klausimus. 

Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas V. Zelenskis.

Pastarasis socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir JAV lyderiu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Pats J. Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia karo nuniokotą Ukrainą, ir sveikino kolegos „atvirumą teisingai taikai“, pranešė Baltieji rūmai.

„Prašau jūsų sustiprinti bendras pastangas finansiškai padėti Ukrainai sukurti oro skydą. Milijonai žmonių bus dėkingi Didžiajam septynetui už tokią pagalbą“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į G-7 lyderius.

Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po antrą dieną iš eilės besitęsiančių plataus masto raketinių atakų Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, vis dar turi „erdvės eskalacijai“.

„Rusijos lyderis, kuris dabar yra paskutiniame savo valdymo etape, vis dar turi erdvės tolesnei eskalacijai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai yra „grėsmė mums visiems“.

Be to, Ukrainos lyderis pareiškė, kad Rusija bando įtraukti į karą Ukrainoje savo sąjungininkę Baltarusiją.

„Rusija bando tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą, vaidindama provokaciją, kad mes neva ruošiamės pulti šią šalį“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje dislokuoti tarptautinius stebėtojus, kurie „stebėtų saugumo padėtį“.

„Nepateisinama naudoti vizitą kaip pretekstą agresyviai karinei veiklai Taivano sąsiauryje“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Kinijos „eskalacinis atsakas gali padidinti įtampą ir destabilizuoti regioną“, pabrėžiama jame.

Po N. Pelosi apsilankymo Taivane Kinija paskelbė, kad aplink salą surengs virtinę karinių pratybų su koviniais šaudmenimis. Rytų teatro vadavietė informavo, kad „bendros karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybos vyks jūroje ir oro erdvėje į šiaurę, pietvakarius ir pietryčius“ nuo salos.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

„Rusija pažeidė tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, ypač Jungtinių Tautų chartiją, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kad išgelbėtų ateinančias kartas nuo karo rykštės“, – sakoma pareiškime, paskelbtame G-7 lyderiams susitikus vaizdo konferencijos būdu, minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

„Mes ir toliau esame vieningai pasiryžę, kad prezidentas Putinas neturi laimėti savo karo prieš Ukrainą“, – pažymima  jame.

„G7 (energetikos) ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, – sakė R. Habeckas, kurio valstybė dabar pirmininkauja G7.

„Mokėjimas rubliais yra nepriimtinas ir... raginame atitinkamas bendroves nevykdyti šio Putino reikalavimo“, – pabrėžė Vokietijos ekonomikos ministras.

R. Habeckas pridūrė, kad Rusijos prezidentas nebūtų iškėlęs tokio reikalavimo, jei nebūtų jautęs, kad yra „priremtas prie sienos“.

V. Putinas kovo 23-ąją pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, esą kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

G7 sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija ir Kanada.

Pokalbiai įvyko šį savaitgalį Liverpulyje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

„Manau, kad kasdien vis labiau artėjame (prie sutarimo)“, – sakė atstovas, paklaustas, ar pavyko susitarti dėl pradinio atsako, jei Rusijos veiksmai prieš Ukrainą suintensyvėtų.

Jis pažymėjo, kad „vis dar reikia atlikti techninį darbą“, tačiau politiniu lygiu „daug kur sutampa požiūriai, ką, deja, reikėtų daryti, jei Rusija priimtų šį labai blogą sprendimą“.

Pareigūnas nenurodė, kokios konkrečios priemonės svarstomos prieš Rusiją, tačiau sakė, kad siekiama, jog jas būtų galima įgyvendinti „labai, labai greitai“.

Jis pažymėjo, kad ne tik G-7, bet ir „daug demokratinių šalių“ prisijungs prie JAV siekdamos priversti Rusiją „brangiai sumokėti“ už savo veiksmus.

Kaip pranešė Valstybės departamentas. A. Blinkenas galimas priemones prieš Rusiją aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Maio (Luidžiu Di Majumi) ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

JK diplomatijos vadovė sakė, kad šeštadienį G-7 užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip jų šalys galėtų suvienyti jėgas ginant interesus pasaulinėje arenoje.

„Džiaugiuosi galėdama Liverpulyje priimti draugus ir sąjungininkus iš G-7, kad aptartume, kaip ginti ir skatinti laisvę bei demokratiją visame pasaulyje ir mesti iššūkį piktavaliams veikėjams“, – parašė ji tviteryje, bet nenurodė, kurias šalis laiko „piktavalėmis“.

Europos žiniasklaida citavo L. Truss žodžius, kad „privalome susivienyti ir tvirtai pasipriešinti agresyviems veiksmams tų, kurie siekia apriboti laisvę ir demokratiją“.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad ši atmaina – „ne priežastis panikuoti“.

Australija ir Japonija prisijungė prie virtinės valstybių, jau įvedusių naujus kelionių suvaržymus ar uždariusių savo sienas, Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje sparčiai plintant praėjusią savaitę aptiktai naujai pandeminio koronaviruso atmainai.   

Tačiau J. Bidenas pirmadienį per televiziją iš Baltųjų rūmų kreipdamasis į amerikiečius sakė, jog kol kas neplanuojama skelbti naujų karantinų ar kelionių suvaržymų dėl omikron atmainos.  

Nors kol kas neužregistruota su omikron atmaina siejamų mirties atvejų ir tebėra neaiškus jos pavojingumas bei atsparumas šiuo metu naudojamų vakcinų nuo COVID-19 sukuriamai imuninei apsaugai, šio varianto atsiradimas aiškiai parodo, kad pasaulis dar negali lengviau atsikvėpti praėjus beveik dvejiems metams po to, kai buvo nustatyti pirmieji šios ligos atvejai.  

Daugelis vyriausybių, ypač Vakarų Europoje, jau anksčiau dėl sparčiai augančio sergamumo buvo priverstos grąžinti reikalavimus dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis socialinio atstumo, taip pat vėl įvesti komendanto valandą ar karantinus, priversdamos verslą nerimauti dėl dar vienų niūrių Kalėdų.

Po skubiai sušauktų derybų G-7 šali sveikatos apsaugos ministrai sakė, kad „pasaulio bendrija susiduria su naujos, pradiniu vertinimu – itin užkrečiamos COVID-19 atmainos grėsme, ir dėl to būtina imtis skubių veiksmų“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad omikron varianto keliama rizika yra „labai didelė“, ir įspėjo, kad nauja didžiulė susirgimų banga smarkiai padidintų spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir atneštų daugiau mirčių.

„Daugiau priemonių“

„Jei dėl omikron kils dar viena didelė COVID-19 banga, pasekmės gali būti sunkios, – nurodė PSO. – Bendra pasaulinė rizika, susijusi su naujuoju susirūpinimą keliančiu omikron variantu, vertinama kaip labai didelė.“

Pietų Afrikos mokslininkai pranešė aptikę naują atmainą su mažiausiai 10 mutacijų. Pandeminio koronaviruso beta padermė turi tris, o delta – dvi mutacijas. Omikron variantas skaudžiai smogė pasaulio pastangoms atsitiesti po COVID-19 krizės ir vėl įkalino namuose milijonus žmonių. 

Visgi pavojų dėl omikron atmainos paskelbusi Pietų Afrikos gydytoja Angelique Coetzee (Anželika Kutzė) sakė, kad jos matytais atvejais simptomai buvo lengvesni, palyginti su susirgimais, sukeltais kitų pandeminio koronaviruso padermių.

J. Bidenas pabrėžė, kad dabar Jungtinės Valstijos yra geriau pasirengusios kontroliuoti omikron atmainos plitimą.

„Šiandien turime daugiau priemonių kovoti su šiuo variantu nei bet kada anksčiau“, – sakė jis ir pridūrė, kad vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci (Entonis Faučis) tikisi, jog šiuo metu naudojami skiepai veiksmingai saugos nuo omikron atmainos, o revakcinacija sustiprins apsaugą.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ ir rusiškos vakcinos „Sputnik V“ finansuotojai atskirai pranešė jau kuriantys skiepus nuo naujosios koronaviruso atmainos savo vakcinų pagrindu. Tuo metu JAV farmacijos bendrovė „Moderna“ penktadienį pareiškė, kad sukurs sustiprinančiąja dozę, skirtą konkrečiai omikron padermei. 

Pasirodžius pranešimams apie naujosios atmainos aptikimą akcijų rinkos ir naftos kainos smuko, tačiau vėliau ėmė atsigauti.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome’as Powellas (Džeromas Pauelas) pirmadienį sakė, kad omikron atmaina gali sulėtinti šalies ekonomikos ir darbo rinkos atsigavimą, taip pat sustiprinti su infliacija susijusį neapibrėžtumą. 

Britų iždo kancleris Rishi Sunakas (Riši Sunakas) ir jo kolegos iš kitų Didžiojo septyneto valstybių „palaiko naują ir nemenką Tarptautinio valiutos fondo specialiųjų skolinimosi teisių (SDR) paskirstymą, kuriuo padėsime pažeidžiamoms šalims išgyventi dabartinę krizę“ – rašoma JK iždo departamento pranešime.

„Šis reikšmingas pasiekimas paruošia pagrindą potencialiam pritarimui per G-20 (Didžiojo dvidešimtuko), Tarptautinio valiutos fondo ir Finansų komiteto  susitikimus balandį“, – taip pat rašoma pranešime.

Penktadienio susitikimas, kuris dėl koronaviruso pandemijos vyko virtualiai , buvo surengtas po panašaus pasitarimo vasarį ir įvyko prieš planuojamą G-7 susitikimą Didžiojoje Britanijoje ateinančią vasarą.

Specialiosios skolinimosi teisės, kurias 1969 metais įkūrė TVF, atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje ekonomikoje ir padeda vyriausybėms apsaugoti savo finansinius rezervus nuo pasaulinių valiutų svyravimų.

Jos taip pat naudojamos kaip pagrindas svarbioms Tarptautinio valiutos fondo skolinimo programoms krizių ištiktoms šalims.

Nors specialiosios skolinimosi teisės nėra valiuta – nėra nei jų monetų, nei banknotų – tačiau TVF naudoja jas apskaičiuoti paskolas šalims, kurioms jų reikia, ir nustatyti tų paskolų palūkanas.

Penktadienio pareiškime taip pat rašoma, kad specialiosios skolinimosi teisės „padėtų padidinti šalių rezervus ir suteiktų likvidumo pažeidžiamoms šalims, atlaisvintų resursų apmokėti esminius poreikius, pavyzdžiui, skiepų ir maisto importą, taip pat sustiprintų kylančių rinkų ir mažas pajamas turinčių šalių apsaugas“.