„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos–Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas.
Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.
„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras.
K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.
„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras.
Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai.
„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis.
K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų.
„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, – teigė K. Navickas.
„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“.
T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus.
„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.
Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.
