„Talento negali apibrėžti nei amžius, nei gyvenamoji vieta. Mūsų tikslas – ne tik atrasti tikrus „Maximalistus“, bet ir paskatinti juos tikėti savimi. Pirmieji žingsniai dažnai būna sunkiausi, todėl finansinė parama ir indėlis į talentingų jaunuolių augimą yra vienas iš būdų, kuriuo prisidedame prie Lietuvos ateities kūrimo. Tai nuosekliai darome jau beveik du dešimtmečius“, – pranešime cituojama „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Finansinė parama ir indėlis į talentingų jaunuolių augimą yra vienas iš būdų, kuriuo prisidedame prie Lietuvos ateities kūrimo.

Vykdant šią programą renkami mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologiškumo, inovacijų ir pažangumo sričių „Maximalistai“. Jiems visus ateinančius mokslo metus kiekvieną mėnesį bus skiriamos 150 arba 75 eurų stipendijos.

Šie pinigai padės moksleiviams dalyvauti įvairiose mokslo olimpiadose, sporto varžybose, Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose seminaruose ir kituose renginiuose, lankyti būrelius ir įvairius užsiėmimus, įsigyti mokymosi priemonių.

Moksleivių pateiktas paraiškas vertins komisija, kurią sudaro kiekvienos srities ekspertai, taip pat prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

Kartu su paraiška dalyviai turi pateikti ir tarptautinių bei nacionalinių olimpiadų, varžybų ir konkursų diplomų kopijas ar kitus jų pasiekimus įrodančius dokumentus. Bus vertinami ir moksleivių motyvaciniai laiškai, kuriuose jaunieji talentai turėtų išdėstyti savo ateities tikslus, lūkesčius ir motyvus, dėl kurių dalyvauja programoje.

Savo paraiškas dalyvauti programoje moksleiviai arba jų tėvai gali teikti iki rugpjūčio 1 dienos.

Išugdė daugiausia laureatų

Garliavos meno mokykloje ant scenos lipo rajono mokinių mokomųjų dalykų olimpiadų pirmųjų vietų nugalėtojai. Jų susidarė nemažas būrys – 58. Šventėje, į kurią moksleiviai atvyko kartu su juos parengusiais mokytojais ir savo tėvais, šie olimpiadų laureatai apdovanoti vardiniais medaliais ir USB laikmenomis. Keturis mokinius, tapusius Lietuvos mokinių olimpiadų šalies etapo laimėtojais, vienkartinėmis stipendijomis apdovanojo Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo direktorė A.Makūnienė. Mokiniams nugalėtojams Kauno rajono savivaldybė už sėkmingas pastangas dovanojo ir vienos dienos kelionę į Dzūkijos kraštą.

Pagal moksleivių olimpiadose užimamų prizinių vietų skaičių jau nemažai metų pakaunėje pirmauja Akademijos Ugnės Karvelis ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos. Akademijos gimnazija yra didžiausia gimnazija pakaunėje – jos slenkstį mina 1 127 mokiniai. Moksleivių skaičiumi ją lenkia tik Garliavos Jonučių progimnazija (1 251 mokinys).

"Mes siekiame, kad mokinio pasiekimai būtų lyginami ne su kitų mokinių, o su jo paties. Taip vaikas patiria sėkmę arba mato, kad jam reikia pasitempti, – pabrėžė U.Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas. – Pasiekimai olimpiadose yra tik uogytės ant torto, kurios ypatingos reikšmės mokykloje sukuriamai pridėtinei vertei neturi. Dalyvavimas olimpiadose gabiausiems vaikams yra savirealizacijos dalis. Džiaugiamės savo ugdytinių pasiekimais, bet nemanome, kad kitos mokyklos prastesnės, jei jų ugdytiniai laimėjo mažiau."

Pasak direktoriaus, olimpiadininkus išugdyti pavyksta dėl to, kad gimnazijoje dirba puikūs mokytojai. Pasiteiravus, ar įtakos dideliam olimpiadų prizininkų skaičiui turi tai, kad gimnazija įsikūrusi Akademijos gyvenvietėje, kur gyvena daug esamų ar buvusių VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojų, R.Kučiauskas atsakė: "Galima svarstyti menamus dalykus, kodėl mūsų mokiniai laimi: ar tai lemia geras genofondas, ar geras vaikų auklėjimas, ar geras mikroklimatas. Mes su tuo susijusių tyrimų nesame atlikę. Tačiau žinome, kad tie mokytojai, kurių mokomi vaikai laimi olimpiadose, dirba gerai."

Jei gabiam vaikui geriau mokytis tylioje skaitykloje, turime jam sudaryti tokias sąlygas, o jei kitam geriau su ausinukais ant sėdmaišio, turime nupirkti sėdmaišį.

Kredo – sudaryti sąlygas

J.Lukšos gimnazija nuo pat jos įkūrimo prieš 25 metus figūruoja tarp daugiausia olimpiadų prizininkų išugdančių pakaunės ugdymo įstaigų. Šių pozicijų gimnazija neapleido ir tada, kai, išgryninus gimnaziją (atsisakius 5–8 klasių), moksleivių skaičius joje sumažėjo. Vienintelėje Kauno rajone išgrynintoje gimnazijoje šiuo metu mokosi per 560 moksleivių.

"Yra tam tikras mokytojų įdirbis ugdyti gabius vaikus. Mes visada buvome stiprūs gamtamokslio srityje – biologijos, geografijos, taip pat technologijų. Tai yra mokytojų kryptingo darbo vaisius, kai jie pastebi gabius, į jų mokomąjį dalyką linkusius vaikus. Visi vaikai kažkam gabūs: vieni – sporte, kiti mene, treti – moksle labiau atsiskleidžia. Mokytojas turi vaikų gebėjimus atskleisti, juos išplėtoti", – įsitikinęs gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. Pasak jo, gerų šios gimnazijos ugdytinių pasiekimų nereikėtų sieti su tuo, kad esą į šią gimnaziją ateina tik geri mokiniai, – direktorius pabrėžia, kad moksleivių atrankos patekti į šią gimnaziją nėra. "Mūsų kredo: gimnazija sudaro sąlygas visiems, norintiems mokytis", – pabrėžė V.Vitkauskas.

Raudondvario gimnazija – dar mažesnė nei J.Lukšos, joje mokosi 484 moksleiviai, tačiau pagal prizines vietas Kauno rajono olimpiadose užėmusių vaikų skaičių ji šiemet vienu aplenkė Garliavos gimnaziją (J.Lukšos gimnazijoje tokių prizininkų – 24, Raudondvario gimnazijoje – 25, U.Karvelis gimnazijoje – 26). Kaip tokioje mažoje gimnazijoje pavyksta išugdyti santykinai daug olimpiadininkų? "Bendro sėkmės recepto nėra. Už kiekvieno gabaus vaiko – ir mokytojo profesionalumas. Kai matau, kas paruošia vaikus, laiminčius olimpiadose – tai yra aukščiausio pedagoginio meistriškumo mokytojai. Ir jei gabiam vaikui geriau mokytis tylioje skaitykloje, turime jam sudaryti tokias sąlygas, o jei kitam geriau su ausinukais ant sėdmaišio, turime nupirkti sėdmaišį. Be to, turime sudaryti sąlygas ir netrukdyti mokytojams dirbti, – sakė Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė. – Mokytojo misija yra palydėti vaiką. Mokytojas neturi gėdytis prisipažinti mokiniui: aš nežinau, bet paieškosiu medžiagos ir per kitą pamoką tau atsakysiu. Šiame gausios informacijos amžiuje mokytojas negali žinoti visko, to ir nereikia. Tačiau mokytojas neturi bijoti pasakyti: atsiprašau, vaikai, aš klydau."

Direktorė pastebėjo, kad olimpiadose dalyvaujantys vaikai mokyklos nevengia ir per atostogas: "Jiems įdomu, jie nori individualaus mokytojo dėmesio, lanko individualias konsultacijas. O mokytojui, kai jo dalyku domisi, taip pat yra įvertinimas. Jei mokytojas pasirinko šį darbą ne dėl pinigų, o dėl to, kad jį tai traukė, jam vaikų susidomėjimas yra labai svarbus."

Pasak V.Trofimišinienės, yra mokyklų, kuriose mokytojams skiriamos papildomos valandos olimpiadininkams ruošti. "Mūsų gimnazijoje to nėra", – patikino pašnekovė.

Medalius pakaunės olimpiadininkams teikė Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, stipendijas Lietuvos mokinių olimpiadų šalies etapo laimėtojams – A. Makūnienė.

Pelnė daugiausia laurų

Šiais mokslo metais Kauno rajono švietimo centras organizavo 22 įvairių mokomųjų dalykų olimpiadas ir 25 konkursus. Olimpiadose iš viso dalyvavo 958 mokiniai, konkursuose – 613 mokinių. Daugiausia pakaunės mokinių nusprendė pasitikrinti žinias geografijos (dalyvavo 190 mokinių), matematikos (160), biologijos (142), lietuvių kalbos (103), istorijos (90) ir anglų kalbos (80) olimpiadose. Nepopuliariausios buvo informacinių technologijų (12) ir rusų kalbos (11) olimpiados. Iš viso olimpiadose dalyvavo 958 mokiniai, 201 iš jų tapo prizinių vietų laimėtojais. Net 18 mokyklų mokiniai tapo olimpiadų pirmųjų vietų laimėtojais.

Daugiausia prizinių vietų (iš viso penkias) olimpiadose šiemet laimėjo Zapyškio pagrindinės mokyklos septintokas Domantas Greblikas. Kauno rajono lietuvių kalbos olimpiadoje jis užėmė pirmą vietą, o anglų kalbos, matematikos, geografijos ir istorijos olimpiadose – antras vietas. Be to, respublikiniame anglų kalbos konkurse "Spelling Bee" Kauno apskrities etape pelnė pirmą vietą. Kaip jam pavyksta taip gerai pasirodyti skirtingų dalykų – tiksliųjų, humanitarinių, ir gamtos mokslų – sričių olimpiadose? "Istorija ir geografija man yra mėgstamiausi dalykai, o tai, kad man sekasi lietuvių kalba ir matematika, galima sakyti, lemia genai, nes mano tėvai labai puikiai mokėsi šiuos dalykus, – savo nuopelnų nesureikšmino D.Greblikas. – Labai dažnai mokytojai pasiūlo dalyvauti konkursuose ar olimpiadose, kartais net nepasiūlo – patys mane užregistruoja, nes žino, kad aš vis tiek dalyvausiu. Kartais ir aš pats kokį konkursą susirandu."

Olimpiadose jis dalyvauja nuo antros klasės. "Pirmais metais olimpiadoje man nelabai sekėsi, o dabar kuo toliau, tuo geresni rezultatai", – džiaugėsi septintokas.

Keturias prizines vietas olimpiadose laimėjo Babtų gimnazijos vienuoliktokė Marija Duchovskytė. Šiais mokslo metais ji užėmė pirmą vietą respublikinėje biologijos olimpiadoje, o chemijos ir matematikos olimpiadose užėmė pirmąsias vietas šių olimpiadų rajoniniame etape, taip pat laimėjo aukso medalį ES jaunųjų mokslininkų konkurse. Praėjusią savaitę mergina dalyvavo atrankinėje stovykloje į tarptautinę biologijos olimpiadą, liepos mėnesį vyksiančioje Vengrijoje. "Olimpiadose ir konkursuose visada dalyvauju savo noru, laimėjimai juose padeda man pasijausti ypatingai ir parodo, kad stengiuosi ne veltui. Biologijos olimpiada jau tapo mano gyvenimo dalimi, be jos neturėčiau ką veikti. Stengiuosi kiekvieną dieną bent valandą skirti papildomam mokymuisi, kasdien sužinoti ką nors naujo ir po truputį tobulinti savo žinias", – pasakojo aštuoniolikmetė.

Marija Duchovskytė

Rajoninėms olimpiadoms ji prisipažino ypač daug nesiruošianti, daugiau laiko kasmet skirianti respublikinei biologijos olimpiadai. "Savo ateitį siesiu su tuo, kas man geriausiai sekasi, – biologija. Dabar labiausiai vilioja molekulinės biologijos arba biochemijos studijos", – prisipažino vienuoliktokė.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos šeštokas Augustinas Davidonis šiais mokslo metais pirmąsias vietas užėmė geografijos, istorijos ir biologijos olimpiadų Kauno rajono etape.

Augustinas Davidonis

Pasak Augustino, tai, kad jam puikiai sekasi šie mokomieji dalykai, dar nereiškia, kas jis rinksis su jais susijusią specialybę. "Gal elektros inžinierius ar programuotojas būsiu?" – svarstė šeštokas. "Dalyvauju su šiomis specialybėmis nesusijusiose olimpiadose, nes manau, kad vis tiek verta. Čia pasitikrinu žinias, pasivaržau su kitais", – apie į olimpiadas jį atvedančias priežastis užsiminė šeštokas.

Jonas Petkevičius

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas

Bendras pakaunės mokinių skaičius augo vos 1 proc., olimpiadų dalyvių skaičiaus didėjimui jis neturėjo lemiamos įtakos. Daugiau mokinių olimpiadose ir kituose moksleiviams skirtuose konkursuose dalyvavo dėl pasikeitusio mokyklų vadovų požiūrio, mokyklų skatinimo juose dalyvauti, mokyklų bendruomenių nuostatų išvežti vaikus į olimpiadas ir garsinti savo mokyklas.

Prizines vietas olimpiadose ir kituose moksleivių konkursuose laiminčiųjų skaičius metai iš metų beveik nesikeičia. Šiais metais savivaldybė parengė talentingų vaikų akademijos programą, kuri, tikimės, sukels proveržį ir olimpiadų nugalėtojų turėsime daugiau.

Kai kurios palyginti nedidelės gimnazijos, kaip, pavyzdžiui, Raudondvario gimnazija pagal moksleivių užimtų prizinių vietų olimpiadose skaičių rikiuojasi šalia didelių gimnazijų. Tokiems rezultatams įtakos turi mokyklos vadyba ir bendruomenės nuostatos. Kai mokyklų vadovai skiria dėmesio ir papildomų valandų gabių vaikų paieškai ir ugdymui, sudaro sąlygas mokytojams dirbti su vaikais ruošiantis olimpiadoms ir konkursams, skatina ir motyvuoja mokytojus, tada ir nedidelės mokyklos pasiekia puikių rezultatų. Kai mokyklos bendruomenė laiko garbės reikalu atstovauti savo mokyklai ir kuo geriau pasirodyti olimpiadose, tada mokytojai neskaičiuoja nei laiko, nei jėgų dirbdami su mokiniais ruošiantis olimpiadoms, vaikai įdeda daugiau pastangų, kad kuo geriau pasirodytų. Tokiu atveju gerų rezultatų nereikia ilgai laukti.

Pakaunės mokytojai yra skatinami rengti moksleivius olimpiadoms, pastebint ir įvertinant pastangas bei ugdytinių pasiektus rezultatus. Mokytojai, paruošę olimpiadų ar konkursų nugalėtojus, kartu su mokiniais pagerbiami ir apdovanojami dovanomis tradicinėje šventėje. Už reikšmingą ir rezultatyvų darbą su mokiniais kasmet renkame Kauno rajono metų mokytoją, kuris apdovanojamas išskirtiniu ženklu ir pinigine premija. Piniginis skatinimas rengti mokinius olimpiadoms ir konkursams daugiausia priklauso nuo kiekvienos mokyklos atskirai, savivaldybės mastu tam lėšų nėra numatyta.

Daugiausia pirmų vietų Kauno rajono olimpiadose 2018–2019 m. m. laimėjo šių mokyklų mokiniai:

• Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos (11 pirmų vietų, 11 mokinių),

• Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos (8 pirmos vietos, 8 mokiniai)

• Babtų gimnazijos (6 pirmos vietos, 4 mokiniai),

• Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (6 pirmos vietos, 4 mokiniai),

• Garliavos Jonučių progimnazijos (6 pirmos vietos, 6 mokiniai),

• Raudondvario gimnazija (6 pirmos vietos, 5 mokiniai),

• Garliavos Jonučių gimnazijos (5 pirmos vietos, 3 mokiniai),

• Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos (5 pirmos vietos, 4 mokiniai),

• Neveronių gimnazijos (4 pirmos vietos, 3 mokiniai),

• Vilkijos gimnazijos (3 pirmos vietos, 2 mokiniai),

• Raudondvario A. ir A.Kriauzų pradinės mokyklos (2 pirmos vietos, 1 mokinys).

Daugiausia olimpiadų pirmų vietų laimėtojų 2018–2019 m. m. parengė mokytojai:

• Rasa Lakickienė, Garliavos J.Lukšos gimnazijos ir Garliavos Jonučių gimnazijos biologijos mokytoja (3 mokiniai),

• Ilona Mockevičiūtė, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos geografijos mokytoja (3),

• Alina Vitkauskienė, Garliavos J.Lukšos gimnazijos technologijų mokytoja (3),

• Aušra Petrusevičienė, Karmėlavos B.Buračo gimnazijos technologijų mokytoja (2),

• Vida Staškevičienė, Akademijos U.Karvelis gimnazijos matematikos mokytoja (2),

• Lina Šiukštienė, Babtų gimnazijos matematikos mokytoja, (2),

• Zita Talutienė, Garliavos J.Lukšos gimnazijos geografijos mokytoja (2),

• Rita Žilinskienė, Raudondvario A. ir A.Kriauzų pradinės mokyklos mokytoja (2).

Itin gabių moksleivių ugdymo programoje  – 135 trečių, šeštų ir dešimtų klasių Kauno moksleiviai, atrinkti pagal specialią testavimo metodiką.

Gebėjimus universitetuose jie galės tobulinti keturiose srityse: asmenybiniame ugdyme, matematikos ir gamtos, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose bei menuose.

Programa truks vienerius metus, iš viso – 64 akademines valandas.

Užsiėmimai vyks universitetų auditorijose, bus galima naudotis moderniausia laboratorinių tyrimų įranga. Mažuosius „studentus“ sutiko priimti visi Kauno universitetai.

Pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina daug įvairių projektų bei iniciatyvų. Tačiau ši programa, kuomet savo pajėgas ugdyti gabius vaikus sutelkia savivalda ir aukštosios mokyklos, yra unikali ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu (panašių programų populiarumu pasaulyje pirmauja Izraelis, jas yra susikūrę ir kai kurių kitų Azijos valstybių bei JAV universitetai).

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Balčiūnas teigia, kad su vietos bendrojo lavinimo mokyklų vadovais ir universitetų atstovais jau ilgą laiką ieškota galimybių, kaip gabius vaikus įtraukti į jų talentus puoselėjančią veiklą. Tačiau šių diskusijų rezultatas paveikė tik pavienes mokyklas – jos tapo profilinėmis vieno ar kito universiteto gimnazijomis. Dalį mokyklų vadovų bendruomenės tokia situacija tenkino, tačiau nuošalėje paliko daugelį gabių vaikų, besimokančių kitose mokyklose.

„Kai pernai pradėjau vadovauti darbo grupei, turėjusiai atsakyti į klausimą, kaip šią problemą spręsti, buvo nutarta sukurti vieningą, tęstinę,  tarpdisciplininę itin gabių vaikų ugdymo programą. Be abejo, suvokėme, kad tai bus iššūkis ir mokykloms, turėsiančioms tokius vaikus atrinkti, ir universitetų bendruomenėms, priimančioms nepilnamečius „studentus“, ir pačiam savivaldybės Švietimo skyriui“, - dėsto G. Balčiūnas.

Pasak jo, buvo planų į programą įtraukti visų klasių mokinius, tačiau tokiai imčiai nebuvo  finansinių galimybių. Todėl pasirinkti tam tikri  tarpiniai Lietuvos švietimo sistemos, „taškai“,  t. y. pernykštės antrosios, penktosios ir devintosios klasės. Tačiau planuojama, kad šiems vaikams einant pirmyn, kartu bus plečiama ir programos imtis.

Pretenduoti į dalyvavimą programoje galėjo tiek valstybinės ugdymo įstaigos,  kurių steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, tiek ir privačios.

Pašnekovas neslepia, kad buvo itin nerimaujama dėl pačios dalyvių atrankos procedūros. Mat didžioji dauguma tėvų paprastai labai jautriai reaguoja į savo vaiko vertinimo rezultatus. „Diskutavome su universitetų psichologijos specialistais,  kurie ir pasiūlė kaip vertinimo instrumentą naudoti Wechslerio trumpąją intelekto skalę (WASI), kuri nustatant vaikų pažintinius gebėjimus yra dažniausiai taikoma visoje Europoje. Šio testo skalę sudaro keturios dedamosios, iš kurių vėliau išvedamas bendras verbalinių ir neverbalinių gebėjimų IQ.

Kadangi pagal nustatytą kvotą priimti visų norinčiųjų buvo neįmanoma, brūkšnys nubrėžtas ties 120 IQ riba. Tačiau į programą patekusių trečiokų jis yra gerokai aukštesnis ir viršija 140 balų.

Šiais mokslo metams programai įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė yra paskyrusi 65 tūkst. Eur. Strateginiame savivaldybės plane šiam tikslui per trejus metus numatyta skirti 198 tūkst. Eur.

Kalbinta vieno į programą įsijungusiųjų - Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) - Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Rita Pupalienė pasakoja, kad šio universiteto dėstytojams kartu su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais bei pedagogais iš tiesų teko gerokai pasukti galvas, norint vaikams pasiūlyti tai, kas įmanoma geriausio.

„Nutarėme, kad trečiokus turėtų itin sudominti ASU Meždioklėtyros laboratorija, kurioje vaikai mokysis pažinti paukščius ir gyvūnus. Taip pat arbaretumas. Šeštokai gamtos pažinimo temą plėtos, bandydami atsakyti į klausimą: „Kas miške yra barsuko draugai?“ Kitaip tariant, bus sudarinėjama gamtoje neišvengiama maisto grandinė, plečiamos vaikų jau turimos  biologijos žinios. Dešimtokams, siekdami fundamentinių mokslų ir praktikos integralumo, siūlysime matematiškai apskaičiuoti medienos tūrius. Iš tiesų mediena yra tokia medžiaga, kurios tūrį nustatyti nėra labai paprasta. Bendrojo lavinimo mokyklos nėra įsirengusios tokių modernių laboratorijų ir sukaupusios tokių turtingų kolekcijų, kokias turi ASU. Tad nėra abejonės, jog vaikai pas mus pamatys ir sužinos daug naujų įdomių dalykų. Ir vienerių mokslo metų tam tikrai nepakaks“, - pastebi ASU Studijų skyriaus vadovė.  Pasak jos, džiugina ir faktas, kad universiteto lektoriai mielai sutiko padirbėti su aukštajai mokyklai neįprasta moksleivių auditorija.

Į pirmąjį užsiėmimą ASU Miško biologijos ir miškininkystės institute dukrą Radvilę, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos trečiaklasę, atlydėjusi kaunietė Jolita Kriščiūnienė pripažįsta, kad ją savivaldybės ir universitetų iniciatyva ugdyti gabius vaikus ir stebina, ir džiugina. „Manau, kad šiuo metu tikrai ne visos šeimos turi galimybę lavinti savo atžalas taip, kaip norėtų, nes tai yra brangu. O šiuo atveju tėvams užsiėmimai nieko nekainuoja. Ir tai puiku. Be abejo, darbo dieną rasti laiko atvežti vaiką į universitetą nėra visiškai paprasta, tačiau mintis, kad jis turi galimybę praplėsti savo žinių ratą, tėvų rūpesčius tikrai atperka“, - teigia J. Kriščiūnienė.

Šeštadienį Nidoje prasidės didžiausios papildomo ugdymo organizacijos – Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesija, skirta gabiems mokiniams tobulėti. Akademija jaunuosius dalyvius vasaromis pajūryje suburia jau dešimt metų ir ilgainiui tapo reikšminga mokslu ir muzika besidomintiems paaugliams.

„Labai smagu, kad į sesijas atostogų metu rimtai pasitobulinti noriai vyksta mokiniai, jiems dėsto bei mielai dalijasi patirtimi iškilūs mokslo ir visuomenės veikėjai“, – džiaugėsi NMA direktorius Leonas Narkevičius.

Nuo 2004-ųjų Akademijos ugdymo programas baigė daugiau nei 1300 vaikų.

Šiemet į Nidą atvyks daugiau nei 70 mokinių iš visos Lietuvos, kurie pasiekė gerų rezultatų atliekant nuotolines Akademijos užduotis bei pelnę prizines vietas respublikinėse olimpiadose. Taip pat dalyvaus 7 svečiai iš panašia sistema veikiančios Vokietijos mokinių akademijos (vok. „Deutsche Schuler Academie“).

Sesijoje daug dėmesio skiriama mokslo metais ugdytoms dalykinėms sritims – informatikai, chemijai, biochemijai, matematikai, fizikai, ekonomikai, lietuvių filologijai, istorijai. Vasaros sesijose suburiama ir muzikos sekcija, kurioje lavinasi ir kasmet atvirą pasirodymą Nidos bendruomenei bei jos svečiams surengia jaunieji muzikai.

9-12 klasių mokinius siekiama ne vien turtinti teorinėmis žiniomis, bet praktinėse užduotyse ieškoti sintezės tarp dalykiškumo, kūrybiškumo bei asmenybes telkiančio bendravimo. Todėl sesijos metu veiks projektas „Mobilioji bioklasė“, vyks išjudinantys teatro, šokio, keramikos užsiėmimai, rengiamos kūrybinio rašymo paskaitos. Prie sėkmingo jų išpildymo šiemet prisidės 50 mokslo, meno, verslo profesionalų, taip pat įsitrauks svarbi Akademijos bendruomenės grandis – Alumnai, neretai profesinių žinių sėmęsi Oksfordo, Kembridžo, MIT universitetuose.

Mokinių laukiamuose vakariniuose pokalbiuose planuojama aptarti jaunimo lyderystės problemas, verslo ir mokslo santykį, kuriuos atskleisti ir spręsti padės politikas Mykolas Majauskas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas. Taip pat mintimis dalysis žurnalistė, televizijos laidų kūrėja Edita Mildažytė, rašytojas, filosofas doc. Liutauras Degėsys ir kiti.
Paklaustas apie sesijos išskirtinumą, L. Narkevičius pastebėjo, jog tai, kad jos vyksta jau dešimt metų ir susidomėjimas nemąžta, parodo Akademijos idėjos gyvybingumą.

„Vasaros sesijos (kaip ir kitų, vykstančių pavasarį ir žiemą) svarbios, nes skirtingų sričių gabiausi mokiniai susitinka, susipažįsta ir bendrauja tarpusavyje, mokosi dirbti komandoje. Tikėtina, kad ateityje jie taps stipria Lietuvos kūrybinio mokslo dalimi, dirbdami ne tik kaip pavieniai mokslininkai, bet ir kaip stipri komanda“, – teigė NMA direktorius.

Nidoje mokiniai tobulinsis ir bendradarbiaus iki rugpjūčio 26 dienos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su tarptautinių mokinių olimpiadų ir konkursų dalyviais bei pasveikino laimėtojus, jų mokytojus ir komandų vadovus.
 
„Esate savarankiški, kūrybingi ir nebijantys iššūkių. Tampate pavyzdžiu kitiems, nes savo uoliu darbu ir puikiais pasiekimais įrodote, kad mokymosi ir mąstymo kelias - tai stipraus ir laisvo žmogaus kelias", - sakė Prezidentė.
 
Pasak šalies Prezidentės, sėkmingai pasirodę tarptautinėse olimpiadose, sužibėję savo unikaliais gebėjimais, mokiniai rodo kryptį, kurios turėtų laikytis šiuolaikinė mokykla ir visa švietimo sistema.
 
Prezidentė pabrėžė, kad būtent mokytojai pastebi mokinių gabumus, įkvepia mokytis, siekti ir laimėti. Mokinių pergalės yra didžiulis mokytojų pastangų įvertinimas.

Tam, kad jaunieji protai ir talentai turėtų visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus, anot prezidentės, būtinos visų pastangos. Visos Lietuvos sėkmė, pabrėžė D. Grybauskaitė, susideda iš daugelio asmeninių pergalių.

Šiemet per 80 šalies mokinių pelnė 1 aukso, 10 sidabro ir 9 bronzos medalius ir diplomus tarptautinėse fizikos, matematikos, chemijos, biologijos, astronomijos ir astrofizikos, geografijos, filosofijos, debatų ir kitose olimpiadose, konkursuose bei čempionatuose.