Darbo grupės susitikimas vyks Čekijos ir Ukrainos iniciatyva.

Susitikimo metu bus įvertintos galimybės steigti specialųjį tribunolą, su juo susijęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektas bei galimas laikinosios prokuratūros įsteigimas, pranešė Teisingumo ministerija.

G. Grigaitės-Daugirdės teigimu, egzistuojantys tarptautinės teisės mechanizmai negali užtikrinti visapusiškos Rusijos atsakomybės, tad ieškoti naujų kelių – būtina.

„Tarptautinės teisės mokslininkai, praktikai ir politikai sutinka, kad dabartinė tarptautinė teisė nėra pajėgi užtikrinti visapusiškos atskaitomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, kuris ir šiandien yra toliau vykdomas“, – pranešime sakė viceministrė.

„Tad tarptautinei bendruomenei bus būtina sutarti dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos papildymo, kad agresorius nebeturėtų teisės slėptis už tarptautinės teisės nuostatų, taip pažeisdamas pagrindus, kuriais remiasi visa demokratinė ir taiki tarptautinė bendruomenė“, – pridūrė ji.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Diskusijas šiuo klausimu neseniai atgaivino Vokietijoos pareikšta parama tribunolo steigimui.

„Labai svarbu susikoncentruoti į tai, kad tas teisingumas įvyktų. Lietuva buvo pirmoji, kuri įvertino Romos statuto galimybes ir kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, prašydama prokuroro pradėti tyrimą. Tarptautiniam baudžiamajam teismui tyrimas gali būti vykdomas tiek dėl nusikaltimų žmoniškumui, tiek dėl karo nusikaltimų, tiek ir dėl genocido. Labai svarbu susikoncentruoti į įrodymų rinkimą tam, kad tie įrodymai būtų surinkti, nes įrodymų kokybė ir visapusiškumas bus pagrindinė teisingumo prielaida Tarptautiniame baudžiamajame teisme“, – aiškino G. Grigaitė-Daugirdė.

Vis dėlto esą sunku padaryti, kad tas teisingumas ateitų greičiau.

Lietuva buvo pirmoji, kuri įvertino Romos statuto galimybes ir kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, prašydama prokuroro pradėti tyrimą.

„Reikia nepamiršti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turi nemažai darbo. Šiuo metu jis nagrinėja apie 30 situacijų, kurios paprastai apibūdinamos kaip karo konflikto teritorijos, kuriose yra politiškai nestabili aplinka. Visa tai suponuoja tam tikrus sunkumus ir tie sunkumai yra akivaizdūs, kai mes kalbame apie karą Ukrainoje. Reikia suprasti, kad turi būti susitelkiama įrodymų suradimo kontekste, asmenų identifikavimo, įrodymų saugojimo kontekste. Turime susikoncentruoti į labai didelį skaičių epizodų tyrimo, į labai didelį poreikį identifikuoti asmenis. Kaip žinia, jau nuskambėjo informacija, kad dalis jų yra netgi be asmens tapatybės dokumentų, kas irgi yra pažeidimas, jei mes šnekame apie tarptautinės humanitarinės teisės taisykles“, – sakė teisingumo viceministrė.

„Visa tai daroma sąmoningai, visa tai apsunkina įrodymų rinkimą, būtent todėl telkiamos valstybių pastangos tam, kad maksimaliai būtų galima ištirti galimus karo nusikaltimus ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn“, – pridūrė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į Ukrainą įrodymų rinkti vyks į Lietuvos šalies pareigūnai, prokurorai. G. Grigaitė-Daugirdė paaiškino, kiek svarbus šis įsitraukimas.

„Mūsų pareigūnų įsitraukimas labai svarbus dėl to, kad, kaip žinia, po teisingumo ministrės kreipimosi, mūsų prokuratūra taip pat yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, remiantis universalia jurisdikcija dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje. Kadangi nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai auga, tų įrodymų rinkimas labai svarbus ir Lietuvos teritorijoje. Tam, kad prokuratūra galėtų tą daryti, labai svarbu kitų valstybių parama tam, kad būtų identifikuotos sąsajos“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.

Teisingumo viceimistrė aptarė ir teisinę kovą Lietuvos viduje. Čia kartas nuo karto pasirodo Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikytojų.

„Lietuvoje bus draudžiama Rusijos kare naudojamų simbolių naudojimas ir propagavimas. Tokių simbolių naudojimas neatsiejamas nuo karo palaikymo išsakymo“, – sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

G. Grigaitė-Daugirdė kuruos antstolių, notariato veiklas, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo, politinių partijų steigimo ir registravimo veiklas, pranešė ministerija.

Naujoji viceministrė taip pat kuruos valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklą, koordinuos tarptautinio ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo bei atstovavimo Lietuvos interesams tarptautiniuose teismuose veiklas, formuos politiką baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės srityse.

G. Grigaitė-Daugirdė yra Vilniaus universiteto teisės mokslų daktarė, anksčiau dirbusi Finansų ministerijoje Savivaldybių finansų reikalų grupės vadove.

Prieš tai G. Grigaitė-Daugirdė šešerius metus buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais, taip pat Seime ėjo Audito komiteto patarėjos pareigas.

Naujuoju ministerijos kancleriu tapo Augustas Ručinskas. A. Ručinskas iki šiol dirbo vyresniuoju patarėju Finansų ministerijoje Išlaidų atitikties ir deklaravimo departamente, anksčiau dešimt metų yra dirbęs Valstybės kontrolėje teisės taikymo ir teisėkūros bei personalo valdymo srityse, taip pat darbo patirties yra įgijęs ES projektų įgyvendinimo srityje.

Teisingumo viceministrų pareigas dar eina Jurga Greičienė ir Elanas Jablonskas.