Dėl gaisrų nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020-ųjų vasario į atmosferą pateko 830 mln. tonų CO₂, sakoma šią savaitę paskelbtoje Pramonės ir ekonomikos ministerijos ataskaitoje.

Per pragaištingus krūmynų gaisrus Australijoje pelenais virto 12,5 mln. hektarų plotas, žuvo mažiausiai 33 žmonės.

Preliminariais duomenimis, koalų populiacija šioje rytinėje valstijoje sumažėjo 80-85 proc., antradienį Sidnėjuje sakė aplinkosaugos organizacijos WWF atstovas. „Remiantis mūsų turima informacija, aš nebūčiau nustebęs, jei per gaisrus ir sausrą būtume netekę 10 000 koalų“, - kalbėjo jis.

Dėl gaisrų, sausros ir medžių kirtimo nyksta vietinių koalų biotopas, teigė biologė Kara Youngentob iš Australijos nacionalinio universiteto. Koalų populiacijos šiuo metu gyvena įvairiose Australijos valstijose.

Nuo praėjusio rugsėjo krūmynų gaisrai Naujajame Pietų Velse sunaikino 5,4 mln. hektarų dydžio teritoriją.

Ekspertų komisija, nagrinėjanti krūmynų gaisrų padarinius vietinėms gyvūnų rūšims, jau praėjusią savaitę įspėjo dėl biotipų naikinimo. Ekspertai pareikalavo skubių priemonių ir strategijos, kad nukentėjusios teritorijos būtų atgaivintos. Sausį aplinkos ministrė Sussan Ley sakė, kad koalos dalyje Australijos galbūt turėtų būti paskelbtos nykstančia gyvūnų rūšimi.

Nuo rugsėjo krūmynų gaisrai išdegino daugiau nei 12 mln. hektarų žemės.

Apklausos rezultatai parodė, kad gaisrai tiesiogiai paveikė 14 proc. respondentų – tai reiškia, kad maždaug septintadalio australų nuosavybė buvo prarasta, apgadinta arba jai grėsė pavojus. 14 proc. apima ir tuos gyventojus, kurie buvo paraginti evakuotis.

Maždaug 64 proc. gyventojų krūmynų gaisrai paveikė netiesiogiai: jie prisikvėpavo dūmų, buvo priversti keisti kelionių planus, dėl situacijos šalyje jautė stiprų nerimą, jų artimieji prarado nuosavybę arba ši buvo smarkiai apgadinta. Apskaičiuota, kad tokią netiesioginę žalą patyrė daugiau nei 18 mln. asmenų.

Apklausai vadovavęs tyrėjas profesorius Nicholas Biddle'as teigė, kad „dauguma iš mūsų pasekmes jaus dar daugelį metų“.

Australijos nacionalinio universiteto apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad dėl federalinės vyriausybės reakcijos į krūmynų gaisrus smuko premjero Scotto Morrisono reitingai. Pasitikėjimo premjeru lygis krito nuo 5,25 iš 10 balų birželį iki 3,92 balų sausį.

Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad aplinka yra svarbiausias arba antras pagal svarbą klausimas Australijos gyventojams.

Apklausa buvo vykdoma dvi savaites nuo sausio 20 d., joje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. asmenų.

„Visi gaisrai Naujojo Pietų Velso valstijoje dabar yra suvaldyti. Tai labai geros žinios“, – sakė kaimo vietovių priešgaisrinės tarnybos atstovas.

Liūtys padėjo užgesinti liepsnas, kurios nuo rugsėjo liepsnojo išilgai rytinės pakrantės.

Gaisrai išdegino didesnį nei 10 mln. hektarų plotą Australijos rytuose ir pietuose, pražudydami mažiausiai 33 žmones ir maždaug milijardą gyvūnų. Liepsnos suniokojo per 2,5 tūkst. namų.

Gaisrus sustiprino užsitęsusi sausra ir klimato kaita. Po alinamos sausros Australijoje prasidėjo stipriausios per 30 metų liūtys, kurios ir padėjo užgesinti didžiausius ir suvaldyti dar tebeliepsnojančius gaisrus.

„Po tikrai pražūtingo gaisrų sezono tiek ugniagesiams ir gyventojams, kurie taip stipriai kentėjo šį sezoną, Naujojo Pietų Velso valstijoje jau suvaldyti visi gaisrai“, – nurodė tarnyba.

Australijos sostinės teritorijoje aplink Kanberą ugniagesiai vis dar bando suvaldyti vieną gaisrą, bet teigiama, kad jis nekelia grėsmės.

Pastaruoju metu pliaupusios liūtys atnešė palengvėjimą didelių krūmynų gaisrų ir sausros nualintoms teritorijoms, bet taip pat sukėlė sumaištį ir padarė žalos rytų pakrantės miestams.

Ketvirtadienį į pietus nuo Sidnėjaus esanti Nepino užtvanka visiškai prisipildė ir nuleidinėjo vandens perteklių.

Dvi kitos užtvankos Naujojo Pietų Velso valstijoje – Taloovs ir Brogo – irgi buvo persipildžiusios. Kitose užtvankose vandens lygis aukščiausią leistiną žymą gali pasiekti artimiausiomis dienomis, naujienų agentūrai AFP sakė valstijos vandentvarkos tarnybos „WaterNSW“ atstovas.

Sidnėjaus apylinkių užtvankos prisipildė labai staigiai – prieš savaitę Nepino užtvankoje buvo tik trečdalis ten telpančio vandens lygio. Vis dėlto daugelis giliau žemyne esančių teritorijų, kenčiančių nuo didelio vandens stygiaus, lietaus gavo daug mažiau.

Ne vieną mėnesį siautusius krūmynų ir miškų gaisrus, pareikalavusius 33 žmonių gyvybių, liūtys faktiškai užbaigė. Ugniagesiai ketvirtadienį paskelbė, kad pavyko lokalizuoti paskutinįjį Naujajame Pietų Velse dar nesuvaldytą gaisrą.

Pastarosiomis dienomis iš potvynių apsemtų teritorijų buvo išgelbėta šimtai žmonių.

Policija pranešė, kad ketvirtadienį Kvynslando valstijos Saulėtosios Pakrantės vienoje ištvinusioje upėje buvo rastas vyro lavonas, bet jo mirties priežastis kol kas neaiški.

Prognozuojama, kad nuo penktadienio į šalį atslinks naujų audrų. Meteorologijos biuras prognozuoja, kad nusilpęs buvęs atogrąžų ciklonas „Uesi“ atneš „niokojančių arba griaunančių vėjų“ ir liūčių į turistų pamėgtą atokią Lordo Hau salą.

Vyresnioji meteorologė Grace Legge (Greis Leg) sakė, kad audrų taip pat laukiama nuo Kvynslando iki Naujojo Pietų Velso, todėl teritorijose, dar neatsigavusiose nuo gaisrų, gali būti padaryta naujos žalos.

„Per bet kokias išsivystančias staigias liūtis ir audras su perkūnija (lietus) krenta į jau (vandens) prisisotinusius baseinus, todėl kyla smarkių audrų su perkūnija ir staigių potvynių pavojus“, – aiškino ji.

Gelbėjimo tarnybos perspėjo gyventojus esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms būti atsargius.

„Dauguma šių gyvūnų dėl gaisrų neteko 30 proc. savo teritorijos, daugelis – dar daugiau“, – teigia Australijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija. Į preliminarų sąrašą įtraukta 13 paukščių, 19 žinduolių, 20 roplių ir 17 varlių rūšių.

Tačiau nė viena rūšis, pasak ekspertų, atrodo, visiškai neišnyko. Grėsmė išmirti kyla tik kelioms gyvūnų rūšims, gyvenančioms tik tam tikruose regionuose: pavyzdžiui, Žydrųjų kalnų scinkams ar Kengūrų salos siaurapėdėms sterbliapelėms. Jų biotopas smarkiai nukentėjęs.

Australijoje kelis mėnesius liepsnojo krūmynai, ypač žemyno pietryčiuose. Kai kuriuos gaisrus užgesinti pavyko padedant smarkiam lietui, tačiau dalis jų vis dar liepsnoja.

Ekspertų vertinimu, per gaisrus žuvo mažiausiai milijardas žinduolių, roplių ir paukščių. Vyriausybė 50 mln. Australijos dolerių (31 mln. eurų) ketina skirti gyvūnijos pasaulio apsaugai. Tikimasi, kad ekspertai padės išsiaiškinti, kokioms rūšims ypač reikalinga pagalba.

Liūtis Naujojo Pietų Velso valstijoje užgesino 20 iš maždaug 60 liepsnojusių miškų gaisrų.

Australijos valdžia džiaugėsi dėl didelio kritulių kiekio, tačiau perspėjo dėl staigių potvynių pavojaus Sidnėjuje ir kitose pakrantės miestuose.

Praėjusią dieną kai kuriose gaisrų paveiktose teritorijose iškrito didžiausias kiekis lietaus per visus pastaruosius metus, pranešė Australijos meteorologijos tarnyba.

Penktadienį didžiausiame Australijos mieste Sidnėjuje užfiksuota drėgniausia diena per pastaruosius 15 mėnesių. Dauguma vietinių gyventojų džiaugėsi lietumi, nepaisydami nepatogumų.

„Buvo nuostabu šįryt prabusti su taip lauktu lietumi“, – tviterio paskyroje rašė miesto merė Clovera Moore.

Sausra didžiąją dalį Naujojo Pietų Velso valstijos kamuoja jau trečius metus. Tokios sąlygos nulėmė šią valstiją ypač nualinusius ir precedento neturinčius krūmynų gaisrus.

Naujojo Pietų Velso gaisrininkai itin džiaugėsi, kad prognozės dėl savaitės trukmės liūčių pagaliau išsipildė.

„Tai toks pastovus, tikras lietus, kurio taip ilgai meldėme“, – teigė valstijos kaimiškų vietovių ugniagesių tarnybos atstovė Angela Burford. Žurnalistams ji sakė, kad „tai ne vienas iš tų pavienių trumpų lietučių, kurių sulaukėme praėjusį mėnesį. Šis lietus iš tiesų padeda ugniagesiams, o vietomis jiems leidžia ir pasidžiaugti užsitarnautu poilsiu“.

Antradienį Australijoje dar neužgesinti dešimtys gaisrų, vienas gaisras Kanberos miesto pakraščiuose šiuo metu yra nevaldomas.

Sakydamas pirmąją šių metų kalbą parlamente, S. Morrisonas pabrėžė gaisrų padarytą žalą ir žmonių nusivylimą.

„Krūmynų gaisrų dūmai, stipriai suspaudę mūsų krūtines, liudijo apie tai, kad šitai yra negerai. Tai 2019–2020 m. juodoji vasara, atskleidusi mūsų tikrąjį nacionalinį charakterį ir ryžtą“, – teigė S. Morrisonas.

„Ugnis dar neužgesinta, daugelyje vietų vis dar susiduriame su pavojumi, bet šiandien esame čia gedėti, pagerbti, svarstyti ir mokytis iš besitęsiančios juodosios vasaros“, – sakė jis.

Anksčiau Australija yra įvardijusi krūmynų gaisrus pagal savaitės dienas arba vietovę, pavyzdžiui, 2009 m. juodasis šeštadienis (2009 Black Saturday), tačiau panašus pavadinimas niekada nebuvo suteiktas visam sezonui.

Krūmynai Australijoje dega kasmet, tačiau šiemet, mokslininkų ir ugniagesių teigimu, gaisrų mastas neturėjo precedento.

Gaisrai visose šešiose valstijose ir dviejose teritorijose prasidėjo anksčiau nei įprasta. Ugnis stipriai pažeidė keturias valstijas, išdegė jau daugiau nei 12 milijonų hektarų žemės.

Žuvo mažiausiai 33 žmonės, sunaikinta 3 tūkst. namų, pražuvo daugiau nei milijardas gyvūnų.

Lietuva pieno produktus eksportuoja į 65 valstybes. Didžiausią eksporto dalį sudaro produktų pardavimas Europos Sąjungoje (ES). Užsienyje daugiausia parduodama lietuviškų sūrių, išrūginių baltymų, grietinėlės ir pieno miltų.

Lietuvos užsienio prekybą labiausiai veikia situacija Europos maisto prekių biržose. Tuo tarpu ES yra didžiausia pieno gaminių eksportuotoja, todėl svarbūs ekonominiai pokyčiai pasaulio regionuose turi tiesioginės įtakos Bendrijos pienininkams.  

Gaisrų Australijoje poveikis

Gaisrų sezonas Australijoje įprastas reiškinys – miškai šiame krašte gali degti ištisą pusmetį, pradedant gruodžiu ir baigiantis liepai.

Įprasta ir tai, kad išdegę laukinės gamtos plotai gana greitai atgyja: krūmynai ir medžiai netrunka ataugti, atsistato ir laukinių gyvūnų populiacijos.

Tačiau pastarasis gaisrų sezonas Australijai yra itin sudėtingas. Sunkiai valdomi siautėjantys gaisrai kirto ne tik laukinei gamtai, bet ir mėsinių galvijų augintojams ir pieno ūkiams.

Gaisrų nuniokotuose regionuose reikšmingai sumažėjo pašarų atsargos. Susisiekimą keliais gabenant krovinius ir produkciją apsunkina išvirtę medžiai, gyventojai patiria elektros energijos ir geriamojo vandens tiekimo trikdžių.

Pieno gamyba mažėjo

Gaisrų teritorijos apėmė svarbius Australijos pienininkystės regionus, kuriuose sutelkta maždaug trečdalis visos pieno pramonės šalyje.

Per pastaruosius kelerius metus dėl nepalankių gamtinių sąlygų Australijoje pieno gamyba ūkiuose nuosekliai mažėjo, o paskutinis gaisrų sezonas australams ūkininkams sudavė papildomą didelį smūgį.

Vien per praėjusius metus, palyginti su 2018 metais, pieno gamyba ūkiuose susitraukė daugiau kaip 7 proc., taip pat smuko visų pagrindinių pieno produktų gamyba. Australijos pieno pramonė yra viena didžiausių produkcijos eksportuotojų pasaulyje, todėl pastarojo meto situacija jau paveikė ir pieno gaminių kainas globaliu mastu.

Indeksas išaugo

Šių metų GDT (Global Dairy Trade) pieno produktų prekybos aukcione, kuris įvyko sausio 7 d., pieno produktų indeksas išaugo 2,8 proc. Pažymėtina, kad per prekybos sesiją išaugo visų pieno gaminių kainos. Rimtesnių pasekmių pasaulio ekonomikai gali turėti ir įtampos didėjimas Persijos įlankoje. Aštrėjantys JAV ir Irano santykiai neabejotinai turės poveikio naftos kainoms.

Išlaidos degalams visame pieno pramonės sektoriuje sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, pradedant pieno gamyba ūkiuose, žaliavos transportavimu į perdirbimo gamyklas ir produkcijos paskirstymu iki galutinio vartotojo. Naftos ir pieno produktų kainos eina koja kojon. Remiantis istorinėmis pieno gaminių ir žalios naftos kainomis koreliacija tarp šių abiejų kainų siekia daugiau kaip 80 proc.

Dvi priežastys

Priežastis yra dvejopa. Pirma, naftos kainos glaudžiai susijusios su pašarų gamyba, o kuo didesnė pašarų savikaina, tuo didesnė pieno gamybos kaina, taigi ir pieno produktų kainos. Antra, daugelis didžiausių pieno produktų importuojančių šalių yra ekonomikos, priklausančios nuo pajamų iš naftos, tokios kaip Saudo Arabija, Alžyras, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas.

Daugelyje šių šalių daugiau nei pusę pajamų gaunama iš naftos eksporto. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionas yra didžiausiame pasaulyje naftos eksporto ir pieno produktų importuotojas. Pieno gaminių eksportas į regioną smarkiai išaugo 2007-2014 metų laikotarpiu, esant aukštoms naftos kainoms. Tačiau kritus naftos kainoms, susitraukė ir pieno gaminių importas.

Laukinės gamtos ekspertai būgštauja, kad virtinė beprecedenčių gaisrų, jau kelis mėnesius siautėjančių Australijos rytuose ir pietuose, galėjo pražudyti daugiau nei milijardą gyvūnų.

Didesnę nei Portugalijos dydžio teritoriją nuniokojusi stichija taip pat pareikalavo 28 žmonių gyvybių.

Anot pareigūnų, tikslus sunaikinimo mastas paaiškės tik už kelių savaičių, nes tebėra pernelyg pavojinga apžiūrėti daugelį liepsnų apimtų vietovių.

Tačiau vyriausybei pavaldus Aplinkos ir energetikos departamentas pirmadienį paskelbė preliminarų augalų, gyvūnų ir vabzdžių, kurių daugiau nei dešimtadalis žinomų arealų buvo paveikti, sąrašą.

Tam tikros rūšys yra labiau pažeidžiamos ugnies požiūriu nei kitos.

Gaisrai buvo apėmę daugiau kaip 80 proc. iš 49 rūšių žinomų ar tikėtinų buveinių, o dar 65 rūšių arealams buvo padaryta žala 50–80 proc. teritorijos.

Sally Box (Sali Boks), Aplinkos ir energetikos departamento nykstančių rūšių komisarė, pareiškė, kad tokie tyrimo rezultatai yra tik pirmas žingsnis siekiant suprasti galimą krūmynų gaisrų poveikį Australijos laukinei gamtai.

„Tam tikros rūšys yra labiau pažeidžiamos ugnies požiūriu nei kitos. Be to, kai kurios teritorijos buvo labiau nuniokotos ugnies nei kitos, todėl reikės atlikti papildomą analizę, kad galėtume iki galo įvertinti tikrą gaisrų poveikį“, – sakė pareigūnė.

Gaisrai sukėlė grėsmę 272 augalų, 16 žinduolių, 14 varlių, devynioms paukščių, septynioms roplių, keturioms vabzdžių, keturioms žuvų ir vienai vorų rūšiai, nurodė departamentas.

Iš 32 itin sparčiai nykstančių rūšių, kurias paveikė gaisrai, dauguma yra augalai, nors tarp jų yra ir varlių, vėžlių ir trijų rūšių paukščiai.