Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paviešinti palydoviniai duomenys rodo, kad šiuo metu Kalifornijoje, Oregone ir Vašingtono valstijoje siaučiantys gaisrai yra „nuo dešimčių iki šimtų kartų intensyvesni“ už pastarojo laikotarpio vidurkį.

Dėl didelio slėgio sistemų poveikio gaisrų dūmai buvo kelioms dienoms užsilaikę vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, todėl tokiuose didmiesčiuose kaip Portlandas, Oregonas, Vankuveris ir San Fransiskas oro užterštumas buvo pasiekęs potencialiai pavojingą lygį.

Tačiau pirmadienį orai pakito, o dūmai buvo nunešti vėjų į rytus. Meteorologijos tinklapis „NY Metro Weather“ antradienį informavo, kad šį reiškinį buvo galima stebėti antradienį Niujorko padangėje.

Tuo metu CAMS pranešė aptikusi dideliais atstumais nuneštų gaisrų dūmų dalelių net už 8 tūkst. km į rytus nuo liepsnų židinių – Europos šiaurėje.

Apskaičiuota, kad per miškų gaisrus, kurių pasitaiko vis dažniau šiltėjant planetai, nuo rugpjūčio mėnesio į atmosferą pateko daugiau kaip 30 mln. tonų anglies dvideginio.

„Šių gaisrų mastas ir smarkumas yra daug didesni nei bet kada anksčiau pastarųjų 18 metų laikotarpiu, per kurį rinkome stebėjimo duomenis“, – pareiškė CAMS vyresnysis mokslininkas ir miškų gaisrų ekspertas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).

„Faktas, kad šie gaisrai tiek daug užteršia atmosferą, kad galime pamatyti tirštus dūmus net už 8 tūkst. kilometrų, liudija, kokie jie yra niokojantys pagal savo mastą ir trukmę“, – pridūrė jis.

Ugnies stichija jau išdegino beveik 2 mln. ha visuose JAV vakaruose – maždaug tokio paties dydžio teritoriją kaip Naujojo Džersio valstija. Be to, nuogąstaujama, kad gali dabartinis aukų skaičius – 35 – gali išaugti.

Daugiau kaip 100 ugniagesių ir savanorių bandė gesinti liepsnas prie Jugorsko miesto Chantų-mansių autonominėje apygardoje. Tai tik vienas iš kelių paveiktų rajonų.

„Aplink gaisrą išarta priešgaisrinė juosta, tad ugnis grėsmės nekelia, bet pasisukus vėjui į miestą nešami dūmai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jugorsko administracijos nepaprastųjų situacijų departamento vadovas Aleksejus Maksimeniukas.

Nuotraukose iš Jugorsko ir kitų miestų matyti balto smogo dengiami gyvenamieji namai.

Smarkiai kenčia pagrindinis Jakutijos (Sachos) respublikos miestas Jakutskas, kuriame gyvena per 300 tūkst. žmonių, rodo vietos operatoriaus Ivano Semionovo nufilmuota medžiaga, kurią jis trečiadienį paskelbė socialiniame tinkle „Instagram“.

„Kiekvienais metais ši problema didėja, – savo paskyroje parašė jis. – Ar ateityje šis klausimas bus išspręstas?“

Jakutijos aplinkos ministerija nurodė, kad dūmai sklinda nuo didelių miško gaisrų atokiose vietovėse, o sveikatos priežiūros specialistai liepė gyventojams neiti iš namų ir vengti intensyvios fizinės veiklos.

„Kiekvienais metais kartojasi ta pati situacija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Jakutijai Rusijos parlamente atstovaujantis Fedotas Tumusovas. Pasak jo, regionui reikia daugiau pinigų iš nacionalinio biudžeto gaisrų problemai spręsti.

„Spėju, kad vėl turėsiu rašyti laiškus ir prašyti dėmesio šiai problemai, nes dūmai Maskvos nepasiekia“, – pridūrė jis.

Klimato kaitos nulemta karščio banga Sibiro šiaurėje šiemet padidino gaisrų mastą, bet aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį į prastą miškų tvarkymą ir nepakankamą prevencijos finansavimą.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas per vyriausybės posėdį ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė skirs 2,6 mlrd. rublių (32 mln. eurų) regionams, miškų gaisrams gesinti.

Už gaisrų gesinimą iš oro atsakinga Rusijos vyriausybės agentūra „Avialesoochrana“ trečiadienį nurodė, kad 197 gaisrus visoje Rusijoje, įskaitant aštuonis gaisrus gamtos draustiniuose, apimančius per 40 tūkst. ha, gesina daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.

Tačiau didžiausi miškų gaisrai, apėmę 382 436 ha, nėra gesinami pagal Rusijos politiką, kad atokius laukinės gamtos rajonus leidžiama vien stebėti iš kosmoso.

Ši politika sulaukė griežtos kritikos pernai vasarą, kai dūmai vargino kai kuriuos didžiausius Sibiro miestus, o daugiau kaip 1,2 mln. žmonių pasirašė peticiją su reikalavimu spręsti krizę.

Nelegaliai sukelti gaisrai, kuriais siekta paruošti žemę pasėliams, siaučia Indonezijos Sumatros ir Kalimantano salose, kur ugniagesiai ištisą parą kovoja su liepsnomis, taip pat pasitelkdami ir vandenį pilančius sraigtasparnius.

Pastarąjį mėnesį buvo išties blogai – be kaukės negaliu kvėpuoti.

Tiršti dūmai uždengė vienos iš Sumatros provincijų sostinę Pekanbaru, kur dangus yra aptemęs net vidurdienį, o pareigūnai turėjo uždaryti mokyklas.

Maždaug 1 tūkst. miestiečių, kurių daugelis vilkėjo baltus musulmoniškus drabužius ir buvo su kaukėmis, penktadienį surengė maldą viename atvirame lauke.

„Meldžiuosi, kad labai greitai ateitų lietus ir dingtų šis smogas“, – sakė 57 metų pensininkas, buvęs valstybės tarnautojas Rahmadas.

„Pastarąjį mėnesį buvo išties blogai – be kaukės negaliu kvėpuoti. Kai kurie mano kaimynai rimtai susirgo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Penktadienis Indonezijoje, didžiausioje pasaulio musulmoniškoje valstybėje, yra laisvadienis.

Miškų gaisrų šalyje būna kasmet, bet šiemet dėl itin didelės sausros jie yra ypač didelė problema.

Tarptautinis susirūpinimas dėl tokių gaisrų ilgalaikio poveikio didėja, nes atogrąžų miškai vaidina labai svarbų vaidmenį saugant planetą nuo pasaulinio atšilimo.

Kaimyninės Malaizijos pareigūnai vėlai ketvirtadienį sakė, kad sostinės Kvala Lumpūro regione, kur taip pat tvyro gaisrų dūmai, penktadienį bus uždarytos maždaug 29 mokyklos.

Indonezijoje siaučiančių gaisrų toksiški dūmai kabo ir virš Malaizijos, provokuodami diplomatinį ginčą. Netoliese esantis Singapūras taip pat perspėjo gyventojus mažiau būti lauke.