Skundžiasi prekybininkai

Halės turguje galimybių pasus tikrinančiai Marijai kartu su galimybių paso panaikinimu teks atsisveikinti ir su tikrintojos pareigybe.

Nors vieniems darbo neliks, kitiems tai – išsigelbėjimas. Prekybininkai vieningi: dėl galimybių paso srautai sumažėjo kone perpus. Ir su kartėliu prideda: kartais turguje prekiautojų daugiau nei pirkėjų.

„Labai jaučiasi. Visiškai tuščias turgus. Kalvarijų turgavietė sakė, kad ten nėra galimybių pasų ir ten didesnis srautas žmonių“, – šnekėjo prekybininkė Birutė.

Birutė kalbėjo ne tuščiai. Turguje dirba jau šešiolika metų.

„Pas mus krizė. Mes iš viso stovime ir nežinome. Dar nuo kovo pakėlė nuomą 15 proc., tai mes išvis dabar galvojame, ką čia daryti. Gal išeiti“, – svarstė Birutė.

„Mes, aišku, ne prieš galimybių pasą, ne prieš skiepus, bet mums reikia, kad būtų prekyba“, – antrino kita prekeivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kitokios nuomonės maistu prekiaujantis Tomas. Nors pripažino, kad srautai gerokai sumažėję, bet galimybių pasą jis palaiko ir sakė, kad tai prideda saugumo.

„Džiaugiuosi, kad aš pats turiu galimybių pasą, džiaugiuosi, kad mane patikrina kiekvieną kartą. Jaučiuosi kažkiek saugesnis“, – tikino Tomas.

Tačiau būna, kad patikrinimai vykdomi pro pirštus.

Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?

„Matau, kad ir ta pati apsauga nelabai tikrina tuos galimybių pasus“, – teigė Tomas.

Viena į turgų neįleista pensininkė – dukart pasiskiepijusi, o trečio karto bijo. Dabar be paso eina tik į mažas parduotuves, bet norėtų nusipirkti batų ar drabužių.

„Man batus nupirko dukra, kol turėjo pasą. Bet dabar baigėsi ir dukrai“, – atviravo ji.

„Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?“ – antrino ir kitas gyventojas.

Reguliuotų srautą

Vietoje galimybių paso prekybos vietos žadama įvesti pirkėjų srautų reguliavimą pagal plotą vienam klientui.

„Dauguma prekybininkų tą srautą reguliuoja krepšeliais, kai yra tik tiek krepšelių, kiek gali būti žmonių. Jeigu bus nustatytas kvadratų skaičius, kaip dabar minima, 15 kv. metrų, tai yra tikrai logiškas, pagrįstas skaičius. Kitos valstybės irgi tokį taiko“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Prekybininkai sakė nuolat esantys po padidinamuoju stiklu, tad klientų skaičių ribojimui pritaria. Svarbiausia, kad pats galimybių pasas būtų panaikintas.

„Jį įgyvendinti nebus sunku, mes netgi prognozuojame, kad nebus eilių už durų“, – tvirtino R. Vainienė.

Galutinį sprendimą Vyriausybė priims šiandien.

„Galimybių pasas nėra naikinamas, jis yra stabdomas“, – aiškino SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

„Tai atskiria žmones. Manau, tegul panaikina“, – svarstė viena gyventoja.

„Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas“, – nesutiko kita.

„Turint galimybių pasą, nereikia stovėti eilėje, viskas patogu“, – antrino jaunuolis.

„Aš nepritariu, manau, kad reikėtų palikti galimybių pasą. Bus antplūdis, eis kas nori ir kur nori. Manau, kad reguliavimui jis vis tiek yra gerai“, – šnekėjo dar viena vilnietė.

Prezidento pozicija

Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas.

Prezidentūra pokyčiams pritaria.

„Šią dieną jo reikia atsisakyti, jį stabdyti iš karto, negalvoti apie tam tikrus etapus, jį pasidėti į rezervą“, – komentavo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Šiandien apsisprendus, tvarka įsigalios po kelių dienų.

„Pora dienų įsigaliojimui. Greičiausiai įsigaliotų šeštadienį“, – teigė A. Ščeponavičius.

Apie kitus naujus ribojimus, kurie atsirastų sustabdžius galimybių pasą, kol kas nekalbama. Visos kitos priemonės lieka.

„Atstumai, kaukės, respiratoriai, srautų valdymas, vėdinimas, dezinfekcija – šios priemonės lieka“, – sakė A. Ščeponavičius.

„Dabartiniu metu, kai jis galbūt bus sustabdytas, galbūt jo iš viso nebeliks, žmonės turės turėti didesnę atsakomybę“, – kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Panašūs ploto reikalavimai buvo ir per karantinus. Ar dabar priemonė pasiteisins, anot epidemiologės, sunku pasakyti. Tačiau ji pridūrė, kad omikron atmainos pikas dar nepasiektas.

Prezidentūros nuomone, dabar svarbiausia dėmesį telkti į vakcinavimą, testavimą, saugos priemones ir visuomenės sveikatos stiprinimą.

„Manau, kad galimybių pasas šiuo metu yra nebūtinas, kadangi serga ir pasiskiepiję, ir persirgę lygiai taip pat užsikrečia, tai jau nėra jokios prasmės“, – samprotavo žurnalistų kalbintas vyras.

„Na, žinote, mes esame nelabai patenkinti, kad bus panaikintas, kadangi yra tokių žmonių, kurie prieš skiepą – antivakseriai. Manau, kad nelabai gerai“, – skirtingą nuomonę išsakė kita gyventoja.

Galimybių paso šalininkų ir nepritariančių jam  nuomonės kirtosi nuo pat šio dokumento įvedimo pradžios – pavasario. Šią savaitę visuomenę audrinusio galimybių paso greičiausiai nebeliks.

„Galimybių paso stabdymas yra toks procesas, kuris nebūtinai yra pabaiga“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Trečiadienį Vyriausybė apsispręs, tik koks bus sprendimas, dar neaišku. Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, galimybių paso reikėtų atsisakyti ne etapais, o iš karto. Taip suteikiant daugiau atsakomybės žmonėms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė linkusi galimybių pasą keisti tam tikrais ribojimais. „Atstumų laikymasis, ploto reikalavimai ir panašūs dalykai. Žinoma, bus dalis to atsisakymo. Bet, iš kitos pusės, jau yra įvestos kai kurios pandemijos valdymo pasikeitusios priemonės, tokios kaip respiratorių dėvėjimas“, – detalizavo Vyriausybės kanclerė.

Mes paprasčiausiai negalime to atsisakyti tuo metu, kai atvejai dar tik pradeda kilti.

Svarstoma prekybos centruose srautus riboti vėl nustatant saugų plotą vienam pirkėjui. Jei ploto ribojimų nebus, gali būti, kad einant į parduotuves kaukių jau neužteks – reikės respiratorių. Galutinis sprendimas bus priimtas pasitarus su nepriklausomais ekspertais, tačiau ne visi jie atsisveikinimui su galimybių pasu pritaria – net ir tie, kurie prognozavo, kad judame pandemijos pabaigos link.

„Galimybių pasas kol kas vis dar turi vaidmenį pandemijos valdyme ir kol nežinome, kokia yra reali grėsmė sveikatos apsaugos sistemai, mes paprasčiausiai negalime to atsisakyti tuo metu, kai atvejai dar tik pradeda kilti“, – sakė epidemiologas Gytis Dudas.

Registrų centro duomenimis, bent kartą galimybių pasą atsisiuntė daugiau nei du milijonai piliečių. „Labai daug informacijos, kad labai daug susirgo, bet, man atrodo, kad vis dėlto galimybių pasas padėjo“, – svarstė žurnalistų kalbinta moteris.

Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.

„Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsisakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Abi pusės girdi, supranta argumentus, motyvus. Labai geras darbinis susitikimas.

Anot jos, ministerijos atstovai susitikime daugiau klausinėjo nei aiškino, todėl koks bus galutinis Vyriausybės projektas, ji nesiryžo prognozuoti.

„Mums turėjo daug klausimų, mes į juos atsakėme. O dabar lauksime projekto, nežinome, kas ten atguls į jį“, –  sakė Prekybos įmonių asociacijos direktorė.

„Labai dalykiškas ir konstruktyvus buvo pokalbis. Abi pusės girdi, supranta argumentus, motyvus. Labai geras darbinis susitikimas“, – pridūrė R. Vainienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paskelbė, jog sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.

Dėl omikron atmainos sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo atvejų ir ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu suabejota galimybių paso reikalingumu.