Neatsitiktinai 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs piliakalnių metais. Tai pačiais 2017-aisiais į kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 941 piliakalnis. Šiandien fiksuojama virš 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos atkreipia dėmesį į vis dar pasikartojančius piliakalnių niokojimo atvejus. Be jau klasika tapusių žalojimo pavyzdžių, kai nelegalūs kasinėtojai, dar vadinami juodaisiais archeologais, iškasinėja kultūrinius piliakalnių sluoksnius, ieškodami praeities artefaktų bei ketindami juos nelegaliai realizuoti rinkoje ar pasilikti sau kaip kolekcinius daiktus, nemažai piliakalnių nukenčia nuo neatsakingų ir abejingų savo krašto istorijai motociklų bei keturračių savininkų, kai kada net nuo infrastruktūros darbų.

Kaip informavo KPD vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala, per 2019 m. ir 2020 m. pradžioje buvo fiksuoti šeši piliakalniai, kuriems buvo padaryta žala: Bėčionių piliakalnis Šalčininkų rajone nukentėjo nuo įžūlių sniego motociklininkų, Kudinų (Kalnų) piliakalnis Radviliškio rajone buvo išvažinėtas motociklais, Sukinių piliakalnis Ukmergės rajone išvažinėtas keturračiais, Liaudiškių piliakalnis Zarasų rajone nežymiai iškasinėtas juodųjų archeologų su paliktomis duobėmis, Antakščių II piliakalnis Molėtų rajone nukentėjo nuo medžiotojų, kai ant piliakalnio buvo pastatytas bokštelis ir nežymiai išvažinėtas šlaitas, Turčinų, Ročkų piliakalnis Šakių rajone nukentėjo nuo pasienio infrastruktūros darbų įrengiant patrulio kelią.

"Šie ir panašūs pavyzdžiai demonstruoja piliečių sąmoningumo stoką ir nepagarbą krašto istorijai. Dažnai itin sunku surasti žalą padariusius asmenis, tačiau KPD bendradarbiauja su Policijos departamentu spręsdamas panašias problemas, todėl tikisi, kad ateityje pavyks ne tik rasti kaltuosius, bet apskritai užkardyti šią veiklą", – sakė R.Dediala.