Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pirmadienį gautas pranešimas, kad Kaune, Raudondvario pl. 101 esančiose įmonių teritorijose, juntamas aštrus benzino kvapas.

Kaip jau rašėme, iš vienos įmonės evakuota 250 žmonių, iš kitos – 150, dar iš vienos – apie 60. Apie 13.40 val. portalui kauno.diena.lt pranešta, kad evakuota apie 500 žmonių.

Anot prokuratūros, šiuo metu intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai iš teritorijoje esančių šulinių paėmė mėginius, kurie padės išsiaiškinti, ar nėra naftos produktų nuotėkio ir kas gali skleisti aštrų kvapą. Taip pat intensyviai ieškomas ir galimas taršos šaltinis.

Pirminiais duomenimis, kanalizacijoje rasti įvairių cheminių medžiagų nuotėkiai, kurių poveikis aplinkai ir žmonėms bus tiriamas.

Skaitytojo nuotr.

Kaip skelbia prokuratūra, dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai.

Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti šio įvykio kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietinas su kilusiu galimai žalingų medžiagų nuotėkiu ir jo pasekmėmis.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, tyrimą atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Tuo metu policija pranešė sulaikiusi vienuolika asmenų su šaunamaisiais ginklais, blokavusių sienos su Jungtinėmis Valstijomis kirtimo punktą.

Tai yra tik antras kartas per Kanados istoriją, kai taikos metu įvedami tokie įgaliojimai. Šis sprendimas buvo priimtas šimtams sunkvežimių vis dar užkimšus sostinės Otavos gatves bei du sienos kirtimo punktus.

„Federalinė vyriausybė pasitelkė Ekstremaliųjų situacijų įstatymą provincijų ir teritorijų pajėgumams padidinti siekiant nutraukti blokadas ir užėmimus“, – sakė J. Trudeau per spaudos konferenciją.

Pasak premjero, kol kas kariai nebus dislokuoti, bet pareigūnams bus suteikta daugiau galių sulaikyti protestuotojus ir jų sunkvežimius, blokuojančius kelius. Taip pat įsigalios draudimas finansuoti protestus.

„Mes negalime leisti ir neleisime tęstis pavojingai veiklai“, – sakė J. Trudeau.

„Kalbama apie kanadiečių saugumą, žmonių darbo vietų apsaugą ir pasitikėjimo mūsų institucijomis atkūrimą“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Mes negalime leisti ir neleisime tęstis pavojingai veiklai.

Jis pažymėjo, kad priemonės bus ribotos trukmės ir „geografiškai orientuotos“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Tebetvyrant smurto grėsmei federalinė policija pranešė, kad pasienyje tarp Kutso Albertos provincijoje ir Svit Graso JAV Montanos valstijoje sulaikė 11 protestuotojų su šautuvais, pistoletais, neperšaunamomis liemenėmis ir šaudmenimis. Diena anksčiau buvo atlaisvintas kitas svarbus JAV ir Kanados sienos kirtimo punktas Ontarijuje.

„Ši grupė buvo nusiteikusi panaudoti jėgą prie policiją, jei būtų bandoma nutraukti blokadą“, – išplatintame pranešime nurodė Kanados karališkoji raitoji policija.

Kanados sunkvežimių vairuotojų ir jų šalininkų, nepatenkintų privalomais skiepais nuo koronavirusinės infekcijos ir apskritai isteblišmento politika, protestai paskatino panašius judėjimus įvairiose šalyse, pradedant Prancūzija ir baigiant Naująja Zelandija.

Spaudžiamas imtis veiksmų J. Trudeau sekmadienį sušaukė specialią federalinę reagavimo grupę siekiant nutraukti protestus Otavoje ir tebesitęsiančias ekonomiškai žalingas sienos kirtimo punktų Albertoje bei Manitoboje blokadas.

Ekstremaliųjų situacijų įstatymas pirmą kartą buvo panaudotas per 1970-ųjų spalio krizę, kai premjero poste dirbo dabartinio vyriausybės vadovo tėvas Pierre'as Trudeau (Pjeras Triudo).

Tąsyk kariai buvo pasiųsti į Kvebeką atkurti tvarkos po to, kai separatistai pagrobė britų prekybos atašė ir Kvebeko ministrą Pierre'ą Laporte'ą (Pjerą Laportą). Pastarasis vėliau buvo rastas pasmaugtas automobilio bagažinėje.

Protestai plečiasi

Judėjimas „Laisvės vilkstinė“ (angl. „Freedom Convoy“) prasidėjo nuo vilkikų vairuotojų protestų prieš reikalavimą būti pasiskiepijus nuo COVID-19 norint kirsti Kanados sieną su JAV.

Tačiau dabar protestuotojai jau reikalauja atšaukti visas dėl COVID-19 taikomas priemones. Daugelis protestuotojų taip pat ragina nuversti vos prieš penkis mėnesius premjeru perrinkto J. Truedau liberalų vyriausybę.

Vilkikų vairuotojus palaiko daug konservatyvių pažiūrų žmonių ir privalomų skiepų priešininkų visame pasaulyje, nors daugelyje šalių jau atšaukiamos dėl COVID-19 pandemijos taikytos priemonės.

Praėjusį savaitgalį Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, siekdama išsklaidyti iš įvairių Prancūzijos vietovių suvažiavusių vilkikų vilkstines.

Kanados vilkikų vairuotojų protestai įkvėpė panašius judėjimus ir Nyderlanduose, Šveicarijoje bei Austrijoje. Belgijos pareigūnai pirmadienį pranešė sulaikę 30 mašinų, policijai bandant sustabdyti vilkikų vilkstinę.

Vilkikų vairuotojai nesitraukia

Kanados policija praėjusį savaitgalį nutraukė nutraukti strateginio Ambasadoriaus tilto, jungiančio Vindsorą Kanadoje su JAV miestu Detroitu Mičigano valstijoje, blokadą.

Ambasadoriaus tiltu kasdien naudojasi daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, taip pat važiuoja vilkikai, vidutiniškai gabenantys prekių už 323 mln. JAV dolerių (285 mln. eurų). Tai yra maždaug ketvirtadalis visos Kanados ir JAV prekybos apimties.

Tačiau pirmadienį ryte Otavoje spiginant šalčiui protestuotojai tęsė savo akciją, nepaisydami grėsmės atsidurti už grotų ar gauti 100 tūkst. Kanados dolerių (69 tūkst. eurų) siekiančią baudą.

„Atsitraukimo mano planuose nėra“, – naujienų agentūrai AFP sakė vilkiko vairuotojas Philas Rioux (Filas Rju).

„Tik išlaikydami spaudimą turėsime daugiau šansų pasiekti mūsų tikslą“, – sakė 29 metų vyras.

„Yra kitų blokuotų muitinės postų, dar daugiau jų bus blokuota kitose vietose“, – pridūrė jis.

Protestų organizatorė Tamara Lich (Tamara Lič) spaudos konferencijoje taip pat sakė: „Mes nebijome... Nesitrauksime.“

Kiek anksčiau Ontarijo premjeras Dougas Fordas (Dagas Fordas) paskelbė, kad ši daugiausiai gyventojų turinti Kanados provincija paseks Albertos ir Saskačevano pavyzdžiu ir iki kovo 1-osios panaikins reikalavimą turėti skiepų pasą.

Tuo metu sostinės gyventojai vis labiau piktinasi protestais, tvirtindami, kad dėl jų jie įkalinti savo namuose.

Dauguma įmonių miesto centre taip pat uždarytos arba tuščios, pareigūnams įspėjus gyventojus kol kas čia nevykti.

„Dabar čia kiek ramiau, mažiau spaudžiamų mašinų garso signalų triukšmo, tačiau tai erzina.., (nes) į darbą galima nuvykti tik pėsčiomis“, – sakė jauna moteris, prisistačiusi Haley (Heili) vardu.

Ji, kaip ir tūkstančiai kitų protestų priešininkų, kurie praėjusį savaitgalį blokavo gatves, kad į miesto centrą neatvažiuotų daugiau vilkikų, viliasi, kad ministras pirmininkas greitai užbaigs šią krizę.

Automobilių gamintojos atnaujina gamybą

Pirmadienį kelios automobilių gamyklos, kurių veikla buvo sutrikdyta praėjusią savaitę, kai dėl protestų Kanadoje buvo užblokuota svarbi sienos su Jungtinėmis Valstijomis perėja, atnaujino gamybą, nors kai kurios problemos išliko.

Sunkvežimių vairuotojų vadovaujami protestuotojai prieš Kanados COVID-19 apribojimus septynioms dienoms sutrikdė eismą Ambasadoriaus tiltu, jungiantį Vindsorą Kanadoje su JAV miestu Detroitu Mičigano valstijoje, tačiau sekmadienį pareigūnai išsklaidė protestuotojus.

Šis tiltas yra pagrindinis automobilių gamintojų maršrutas, gabenant dalis ir transporto priemones tarp šalių per sieną gamybos proceso metu.

„General Motors“, kuri praėjusią savaitę turėjo sumažinti pamainų kai kuriose gamyklose dėl medžiagų trūkumo, pranešė, kad pirmadienį darbas atnaujintas įprasta tvarka.

„Neliko jokių problemų“, – naujienų agentūrai AFP teigė bendrovės atstovas.

„Stellantis“, kuri taip pat sutrumpino keletą pamainų Kanados ir JAV gamyklose dėl tilto uždarymo, irgi atnaujino įprastą veiklą, pranešė bendrovės atstovas.

Bendrovė nepaskelbė nuostolių, kuriuos lėmė trikdžiai, sąmatos, tačiau teigė, kad „ateinančiais mėnesiais sieks padengti šį trūkumą“.

„Dirbame su savo vežėjais, kad dalys kuo greičiau patektų į gamyklas, kad sušvelnintume bet kokius tolesnius trikdžius“, – teigė gamintojos atstovas.

„Toyota“, kuri praeitą savaitę taip pat pajuto trikdžių poveikį savo gamyklose Kanadoje, taip pat trijuose padaliniuose JAV Kentukio, Vakarų Virdžinijos ir Alabamos valstijose, teigė, kad veikla dar negrįžo į įprastas vėžes.

„Visos trys linijos mūsų gamyklose Kanadoje neveikia ir tik tam tikros linijos veikia kitose trijose paveiktose gamyklose JAV“, – teigė bendrovė.

„Tikimės, kad šią savaitę padėtis gerės sulig kiekviena diena, nes visi maršrutai atnaujinami“, – pažymėjo bendrovė.

„Honda“ pranešė, kad JAV sienos pusėje gamyba vyksta.

Bendrovė penktadienį laikinai sustabdė vieną gamybos liniją savo Alistono gamykloje Kanados pusėje, o pirmadienį veikė tik viena linija, nors tai susiję su „anksčiau suplanuotomis prastovomis, nesusijusiomis su sienos problema“.

Tai būtų vienos didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvos istorijoje.

Apie planuojamas investicijas BNS patvirtino rugsėjį įsteigtų Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina Adomaitytė. Ji antradienį dalyvavo Ūkio ministerijos bei Indijos bendrovių „SVP Global Ventures” ir „Elegant Industries” vadovų ketinimo protokolų pasirašyme.

„Pastaruosius dvejus metus jie tyrė Europos rinką ir galutinai apsisprendė apsistoti ties Lietuva, kadangi gavus visus duomenis apie šalį, jiems labiausiai tiko mūsų šalis, aiški mokestinė sistema bei geografinė vieta“, – BNS sakė A. Adomaitytė.

Anot jos, Bombėjaus vertybinių popierių biržoje kotiruojama „SVP Global Ventures” į tekstilės gamyklą ketina investuoti 97 mln. eurų ir joje įdarbinti 1,5 tūkst. darbuotojų, o 95 mln. eurų vertės skardinių gamyklą planuojanti statyti „Elegant Industries” sukurs apie 200 naujų darbo vietų.

„Paruošiamieji darbai bus pradėti nuo kito mėnesio, o kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojame pradėti žemės darbus. Kadangi dar nesame gavę visų duomenų, svarstome du variantus: Rokiškį ir Klaipėdos LEZ. Prioritetas yra teikiamas Rokiškiui, o Klaipėda yra variantas B, jeigu kažkas netikėtai pasikeistų“, – aiškino Indijos prekybos rūmų vadovė.

Abi gamyklas planuojama pastatyti iki 2020 metų.

Iki šiol didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje buvo 2005 metais PET žaliavos gamintojos „Neo Group“ 145 mln. eurų investicija į PET granulių gamyklą Klaipėdoje.

Nors į pirmuosius nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos fabrikus keliavo staklės, įrenginiai ir technika iš užsienio, tačiau daug darbo vis dar buvo atliekama rankomis.

Šiandien Lietuvos verslo kūrėjai, pramonės atstovai ir darbuotojai labai nustebtų, jeigu savo akimis gyvai pamatytų, kaip praėjusio amžiaus pradžioje vyko darbas šiandien inovacijomis ir modernumu garsėjančiose mūsų šalies gamyklose. Todėl prisiliesti prie Lietuvos pramonės praeities mums padeda projektas „Šimtmečio spalvos“. 

Šimtmečio istorijoje užkoduota pažangos idėja

Nepriklausomybę paskelbusios valstybės valdžia ekonomikos reformoms, pramonės ir verslo kūrimui skyrė labai daug dėmesio. Įvairiuose Lietuvos miestuose kūrėsi pramonės įmonės, plėtėsi prekyba ir aptarnavimo paslaugų verslas.

1939 m. Lietuvoje buvo skaičiuojamos jau 1382 įmonės – daugiausiai maisto pramonės, medžio apdirbimo, drabužių ir avalynės. Tarpukario verslas paklojo pamatus ir Kauno įmonėms, kurios šiame mieste veikė ilgus dešimtmečius ir užaugino ištisas specialistų kartas.

Auganti pramonė – lyg miesto pulsas

Vilijampolė, Aleksotas, Petrašiūnai, Šančiai ar Pramonės prospektas – kiekvienas Kauno rajonas turėjo pramonės įmonę, suteikusią šimtus darbo vietų aplinkiniams gyventojams. Prieš šimtą metų ir vėliau miestas atrodė tarsi teritorija iš skirtingų amatų meistrų gyvenviečių. Vienoje Kauno dalyje vyravo maisto ir gėrimų pramonė, antroje drabužių ir avalynės, o trečioje – metalo.

Kiekviena gamykla palaipsniui modernėjo, ugdė specialistus ir meistrus, atnaujindavo įrangą. Todėl šiandien sunku įsivaizduoti, kad tuometinėje likerių ir trauktinių gamybos įmonėje „Stumbras“ prieš šimtmetį daug gamybos užduočių buvo atliekama rankomis, tad ir taros prižiūrėtojai, ir gėrimų išpilstytojai, ir net krovikai savo darbą privalėjo atlikti labai atsakingai ir kruopščiai.

Ilgainiui žmogaus darbą keitė staklės ir automatizacija. Gamyklose daugėjo aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie buvo pasiryžę gaminti vis geresnės kokybės produktus, pritaikyti užsienyje atrastas technologijas ir gamybos standartus.

Netoli Kauno geležinkelio stoties veikianti ir šiandien daugeliui gerai žinoma „Stumbro“ gamykla prieš pusšimtį metų buvo pati moderniausia ir didžiausia savo srities įmonė Lietuvoje. Gamyklai buvo nupirkta naujų įrengimų ir įdiegtos tuo metu modernios technologijos, pavyzdžiui to meto gamykloje buvo sumontuoti garo ir vandens katilai.

Laikinojoje sostinėje taip pat veikė degtukų, kojinių, audinių, stiklo ir kiti fabrikai. Įranga ir žinios iš užsienio keliavo  į „Drobės“, „Kauno audinių“, „Nemuno“ ar „Silvos“ gamyklas.

Produktai garsina Lietuvą ir tęsia istoriją

Net ir gūdžiais sovietiniais laikais Lietuvos pramonė nesužlugo, o šaliai atgavus nepriklausomybę išlikusios gamyklos atgaivino savo tradicijas, inovacijų ir plėtros kryptį, ieškojo galimybių eksportui.

Šiandien pažangiausios Lietuvos pramonės įmonės lengvai pritaiko naujas gamybos technologijas, drąsiai investuoja į inovacijas ir kuria pažangią ekonomiką. Lietuviški produktai sėkmingai keliauja į užsienio rinkas, dalyvauja tarptautinėse parodose ir garsina savo gamintojų ir visos šalies vardą.

Lietuvos verslininkams priklausančios Muitų sąjungoje veikiančios įmonės nestabdo veiklos ir bando prisitaikyti prie nenuspėjamos rinkos. Įmonių savininkai teigia, kad dirbant neprognozuojamose rinkose reikia jose ir gaminti savo produkciją, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Mūsų strategija buvo kurtis arčiau rinkų. Turime gamyklų Ispanijoje, Rusijoje, Estijoje, Lietuvoje. Dabar mums Rusijos verslo sąlygos pakito tik tiek, kad sunkiau atsivežti žaliavų. Sankcijos palietė, tačiau nuostoliai sąlyginai maži", - sakė "Vičiūnų" įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. Anot jo, šiuo metu bendrovė dirba naudodama žaliavų atsargas ir dalį produkcijos, kuri nėra uždrausta, toliau eksportuoja į Rusijos rinką.

"Arvi" įmonių grupės prezidentas VidmantasKučinskas tvirtino, jog eksporto apribojimas arba visiškas sustabdymas į Rusiją buvo tik laiko klausimas, todėl buvo svarbu gamybą perkelti į Rusiją arba Baltarusiją. Jo teigimu, importuotojai apie gręsiančią riziką žinojo, o dabartinė politinė situacija Rusijoje pagreitino vietos pramonės plėtrą. "Arvi" tiesiogiai produkcijos į Rusiją nevežė, todėl, pasak V.Kučinsko, Rusijos sankcijos įmonių grupės nepaveikė.

Lietuvos prekybos centruose apsiperkančių kaliningradiečių turėtų padaugėti, nes šioje Rusijos srityje dauguma produktų gerokai pabrangs, rusų antplūdį į Lietuvą "Lietuvos rytui" prognozuoja Kaliningrado Dūmos deputatas Vytautas Lopata.

Jis sako, kad jeigu į Kaliningrado srityje veikiančius fabrikus, kur iki šiol buvo gabenamos žaliavos iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, daugiau neleis įsivežti to, ko jiems reikia, šios gamyklos Kaliningrade bankrutuos.

"Toks pat likimas laukia ir vežėjų įmonių, žmonės liks be darbo, srityje padidės nedarbas. Netikiu, kad mus užplūs produktai iš Lotynų Amerikos. Neįmanoma taip staigiai imtis tiekti juos didmenomis iš tų šalių.

Galbūt "Didžiąją Rusiją" pasieks gaminiai konteineriuose, tačiau jie ir bus pardavinėjami ten, o ne Kaliningrado srityje", - interviu dienračiui teigė V.Lopata.

.

Atliekų deginimo gamyklų Lietuvoje neturėtų statyti vien tik privatus verslui, nes toks atliekų naikinimas nėra šalies ateitis, mano aplinkos ministras.

„Aš manyčiau, kad valstybė turėtų turėti didesnį valdymą atliekų deginimo gamyklose - 51 proc. akcijų. Nemanau, kad deginimas turėtų būti atiduotas visiškai privačiam verslui“, - BNS sakė Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, Suomijos kapitalo energetikos bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ planuoja statyti atliekas deginančias kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune, tačiau dar neaišku, ar jai bus suteikta tokia galimybė.

„Šiandien mes priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris visiškai pakeis situaciją. Atliekų deginimu galės užsiimti tik įmonės, kurioms suteikė valstybinės reikšmės statusą. Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama, kiek tokių atliekų yra, kurios lieka po perdirbimo ir jas galima tik sudeginti, reguliuos galingumą“, - BNS sakė V.Mazuronis.

Anot jo, norėdamos deginti atliekas, valstybinės reikšmės statusą turės gauti ir tos įmonės, kurios jau turi tokias gamyklas. Paklaustas, ar taip nebus pažeisti „Fortum“, jau turinčios tokią gamyklą Klaipėdoje, interesai, V.Mazuronis teigė, kad bus vadovaujamasi įstatymais.

„Viskas bus daroma teisininkams griežtai prižiūrint ir tai nereiškia, kad imsim ir uždrausim deginti. Tai ypač galios projektuojamoms ir naujai statomoms deginimo gamyklos, bet, jeigu bus reikalas, peržiūrėsime sąlygas, taisykles, kurias turės atitikti ir dabar deginantys. Bet žinoma, mes negalim susigalvoti ir nebeleisti vykdyti veiklos Klaipėdoje - taip ir nebus“, - sakė V.Mazuronis.

Anot jo, atliekų deginimo strategijoje numatyta, kad Lietuvoje pakanka trijų tokių gamyklų: „Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurioje jau yra deginamos atliekos“. Atliekų, kurias galima deginti, per metus Lietuvoje susikaupia, o vien Klaipėdoje sudeginama apie 200 tūkst. tonų, tad didelių plėtros galimybių deginimui šalyje nėra.

Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę nepatvirtino „Fortum Heat Lietuvos“ poveikio aplinkai vertinimo dėl kogeneracinės elektrinės Vilniuje, o Aplinkos ministerija išsakė dėl jos keletą pastabų.

Į 100 megavatų galios elektrinę Vilniuje bendrovė planuoja investuoti apie 550 mln. litų.

Nuogąstavimai, kad atliekų rūšiavimo gamyklų projektai virs miražu, neišsipildė. 2015 metų rudens skirtinguose šalies regionuose turėtų iškilti devynios iš dešimties planuotų rūšiavimo gamyklų, rašo "Verslo žinios".

"Manau, jau galime sakyti, kad Lietuvoje bus devynios atliekų rūšiavimo gamyklos. Šiandien jau aišku, kad iš dešimties planuotų gamyklų nebus tik vienos - Tauragėje, o kitos devynios turėtų būti pastatytos", - sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Rūšiavimo gamykloms 10-yje regionų planuota iš viso skirti 450 mln. litų ES lėšų, sutartys su gamyklų rangovais turi būti pasirašytos iki šių metų pabaigos. Pasak A.Petkaus, šiuo metu jau pasirašytos 8 sutartys su rangovais.

Skelbta, jog Lietuvoje rūšiavimo gamyklos planuotos 10-yje regionų: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Alytuje ir Marijampolėje, Tauragės ir Kauno regionuose. Viešųjų pirkimų konkursai, skirti jų statytojams atrinkti, iš pradžių strigo, bet vėliau įsivažiavo.