Sienas vertė ekskavatorius

2007 m. pavasarį, apie Velykas, ekskavatoriumi buvo pradėtas naikinti pirmasis Klaipėdoje garo mašinomis varomas malūnas Tilžės gatvėje.

Eidamas į darbą Tilžės gatve istorikas Vacys Vaivada pamatė gatvę, skendinčią dulkėse. Tą dieną ekskavatorius pradėjo griauti senojo malūno pastatą.

Kaip teigia miesto praeities žinovai, ši vieta – vadinamasis Lietuvių priemiestis – išsiskiria itin sena pramonės tradicija, kuri buvo išlaikyta iki neseno laiko.

Garo, arba Ugnies, malūnas pastatytas 1910 m.

Per amžius susiklosčiusi urbanistinė struktūra sunaikinta, ketinant šią vietą paruošti naujų gyvenamųjų namų statybai.

"Fasadinė statinio pusė buvo tinkuota ir labiau priminė sovietinį statinį, todėl praeiviai nematė, iš kokių senų plytų jis buvo sumūrytas. Mūsų pasipiktinimas buvo nesuvaidintas. Tada paėmėme kelias griaunamo malūno plytas ir nunešėme vieną jų Kultūros paveldo departamento vadovei, kitą – į savivaldybę, kad valdininkai susiprastų, ką daro. Buvo akivaizdu, kad klaipėdiečiai nesusigaudo, kuo vertingi paminėtieji ir daug kitų pastatų. Supratome, kad apie šiuos dalykus labai trūksta informacijos", – po kelerių metų nuo šių įvykių pasakojo istorijos mokslų daktaras, docentas V.Vaivada.

Simbolis: apie tai, kas yra buvę už Tilžės gatvės pradžioje išlikusios tvoros, praeiviai supranta iš vėjo malūnus vaizduojančių vartų puošmenų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kilus visuomenės pasipiktinimui, naikinimas buvo sustabdytas. Nuo to laiko malūnas stovi pusiau nugriautas, jau apaugęs krūmais, bet jau apvalytas nuo sugriautų statinių liekanų.

Tarsi sustojo laikas

Visuomenės ranka sustabdė griovimą, bet tai dar nereiškia, kad senasis malūno pastatas išliks ateities kartoms, primindamas ne tik pramoninę architektūrą, bet ir miesto praeitį.

Ilgus metus šioje vietoje nieko nevyko, o įsukę į Tilžės gatvę žmonės stebėdavo keistą padėtį, atrodė, kad čia sustojo laikas.

Gatvės pradžioje užkaltais langais, vis labiau prarasdamas fasado spalvą stūksojo buvęs Odos ir venerinių ligų dispanseris, sovietmečiu vadintas triperbaru. Ramu ir alaus darykloje. Priešais ją ir stūkso apgriautas malūno pastatas.

Kol kas tyla ir ramybė apie šią teritoriją – ir iš valdiškų įstaigų pusės.

"Pamenu, kai dirbau savivaldybėje, buvome gavę užstatymo projektinius pasiūlymus. Juose buvo minima, kad senasis pastatas turėtų būti integruotas į naują užstatymą. Viskas prasideda savivaldybėje, o pas mus, į Paveldo departamentą, atkeliauja, kai prašoma sąlygų, todėl spėju, kad nebuvo siūlymams pritarta", – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padaliniui vadovaujantis Almantas Mureika.

Ilgus metus dirbęs vyriausiuoju Klaipėdos architektu bei Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėju A.Mureika teigė, kad pastaraisiais metais dėl buvusio malūno teritorijos ir paties statinio niekas nesikreipė, nepateikė derinti jokių projektų.

"Paveldosaugininkai kuolą į skruzdėlyną įstatė. Kada jie tą kuolą ištrauks, tikėtina, tada ir ledai pajudės. Porą metų apie tą vietą niekas nieko nebekalba", – vaizdžiai situaciją apibūdino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Jis tikino, kad pastaraisiais metais prašymų išduoti statybos leidimą senojo malūno teritorijoje negauta. Kai bus bandoma ką nors daryti, būsimi pastatai patektų į visuomenei svarbių statinių sąrašą, projektiniai pasiūlymai turėtų būti viešinami.

Architektas Edmundas Andrijauskas dar 2009 m. buvo sukūręs gyvenamojo kvartalo, pavadinto "Senuoju malūnu", projektinius pasiūlymus.

Architektas tikino neplanavęs buvusio malūno pastato griovimo, tačiau jo vizija nebuvo realizuota.

Skubėjo į statybvietę

Susiklostė dviprasmiška situacija: specialistai, kalbantys apie malūno griuvėsius, pripažįsta, kad statinys istoriniu požiūriu yra vertingas ir turėtų būti saugomas, tačiau akivaizdu, jog būtent tai ir yra didysis kliuvinys statyti šioje vietoje gyvenamuosius namus.

A.Mureika kalbėjo, kad jam raudonų plytų statinys – labai gražus, būtų gerai išlikusią dalį integruoti į naują pastatą ir rodyti, kad čia buvo senas malūnas, taip primenant jo istoriją.

"Šiais laikais investuotojai nebijo tokių dalykų ir net mano, kad iš to galima sukurti kažkokią legendą, duoti įdomų pavadinimą kvartalui ir taip patraukti pirkėjus. Iš išorės matyti, kad raudonų plytų statinys senas. Būtų puiku, jei buvęs gamybinis korpusas atsidarytų ir taptų atviras, takai eitų Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kryptimi, – kalbėjo A.Mureika. – Norint visada galima paimprovizuoti ir sukurti jausmą, kad čia yra senamiestis, juk jis ir baigiasi už to sklypo."

Išsaugoti buvusį malūną linkęs Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Jis prisiminė, kaip savo profesinės praktikos pradžioje pats ėmėsi stabdyti malūno Tilžės gatvėje griovimą.

"Tai buvo pirmas mano darbas Kultūros paveldo departamente. Buvau prieš kelias dienas pradėjęs dirbti. Išgirdau apie griovimą ir bėgau jo stabdyti. Kaip dabar pamenu, man parodė popierių su parašais, tai buvo leidimas griauti seną pastatą. Atsimenu, kad šių įvykių išvakarėse su teritorijos vystytoju kalbėjome apie šio pastato likimą, o jau po dienos imta griauti. Pastatas buvo seniai apleistas. Liko pirmasis šio pastato aukštas ir antrojo fragmentas. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. Kartais tenka išgirsti kažkokius žingsnius link to pastato atgimimo, bet tai būdavo tik pokalbiai, o pastaruoju metu visai nieko nebegirdėti apie būsimą jo likimą, juo labiau nematome jokių oficialių žingsnių", – minėjo paveldosaugininkas.

Vertybė – įsikūnijusi praeitis

Už kultūros paveldo objektų apsaugą Klaipėdos savivaldybėje atsakingas V.Juška pripažino, kad malūnas Tilžės gatvėje nėra įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Todėl savininkas ir ėmėsi jį griauti. Statinio vertė ta, kad jis yra miesto pramoninio paveldo dalis. Pasak V.Juškos, tai buvo išraiškingas pastatas, pastatytas XX a. pradžioje.

Nenugriauta malūno dalis nėra saugotina, neturi jokių oficialių registracijų.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje jaučiamas dėmesio padidėjimas pramoniniam paveldui, apie tai anksčiau mažiau kalbėta.

Klaipėdoje turime tokių objektų, gal visuomenė ne visada turi galimybių į juos patekti ir apžiūrėti.

V.Juška vardijo įdomiausius objektus: elektrinės pastatas Danės gatvėje, primenantis didžiules Lietuvos investicijas į Klaipėdos kraštą; skerdyklos kompleksas; pirmoji vandenvietė, kurioje buvo pirmasis dabartinės Lietuvos teritorijoje gręžinys, kanalizacija; P.Lindenau laivų statyklos objektai.

"Visa tai yra be galo įdomu, kai kuriuose šių objektų yra ir senieji įrenginiai. Kadangi daugelis tokių pastatų yra už įmonių tvorų, jie nepastebimai nyksta. Tie ženklai labai svarbūs visai Lietuvos istorijai, jie reprezentuoja tarpukario Lietuvos gyvenimą. Turime saugoti ir išlaikyti visus istorijos sluoksnius", – įsitikinęs V.Juška.

A.Mureika pripažino, kad malūno teritorijoje nėra labai didelių apribojimų. Archeologiniai tyrimai būtų minimalūs, archeologai pažiūrėtų, ar ten nėra kokių nors radinių, atiduotų duoklę mokslui ir užleistų vietą statybininkams.

Išlikusios malūno dalies viduje veikiausiai jokių vertybių nėra, sovietmečiu vidaus erdvės buvo ne kartą pritaikomos to laiko reikmėms.

Išsaugos, jei tik norės

Nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktorius Algimantas Bružas neslėpė – jau kitais metais planuojamos permainos Tilžės gatvėje esančio apgriuvusio malūno vietoje.

Panašu, kad dar nenugriauta malūno dalis vis dėlto gali ir neišlikti.

Algimantas Bružas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak A.Bružo, dabar vyksta projektinių vizijų svarstymas, kažkuriuo metu toje vietoje bus pradėtos uždaresnio gyvenamojo kvartalo statybos.

Sklypo valdytojas teigė, kad jau vyksta kai kurie miesto savivaldybės dokumentų, projektinių pasiūlymų derinimai, bet viskas dar gali keistis.

"Nenugriauta malūno dalis nėra saugotina, neturi jokių oficialių registracijų. Jis numatytas kaip kvartaliuko akcentas, toks inkliuzas. Vystytojo pasirinkimu, jis bus paliekamas tiek, kiek gali būti įkomponuotas į aplinką. Paties malūno pastato darbai galėtų būti su rekonstrukcijos vėliava. Tuos klausimus dar svarstysime, kai gausime architektų pasiūlymus. Kol kas planas išlaikyti senojo malūno dalį yra, nors prievartos čia negali būti", – apie artimiausią ateitį kalbėjo A.Bružas.

Verslininkas priminė, kad paveldosaugos reikalų ekspertas, šviesaus atminimo architektas Vytautas Šliogeris buvo surašęs išvadą, kad malūno likučiai neturi jokių kultūros vertybių požymių.

Pasak A.Bružo, griuvėsių vertę svarstė ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos komisija. Ji taip pat išlikusioje malūno dalyje nepamatė saugotinų elementų ir neįžvelgė jos vertės.

"Jei vystytojas norės, gera valia paliks kažkurią šio statinio dalį, kaip akcentą", – konstatavo A.Bružas.

Atvers kapinių vietą

Darbai būsimame gyvenamajame kvartale, pasak verslininko, galėtų prasidėti maždaug po metų.

Architektų vizijose kvartalas tarp Bangų ir Sausio 15-osios gatvių gali įgauti naujų, net netikėtų akcentų. Jau kalbama, kad visai greitai, kai "Švyturio" alaus gamyklos teritorija taps laisvai prieinama miestiečiams.

Kol kas tvoromis aptvertos vietos slepia ne vieną paslaptį. Viena jų – miestiečių kapinaičių vieta – turėtų tapti prieinama ir pažymėta.

Kapinės yra tarp buvusios alaus gamyklos ir psichiatrijos ligoninės Bangų gatvėje. Ten turėtų atsirasti užrašas, nedidelis želdinių plotas, o vystytojai jau pažadėjo ten neįrengti automobilių aikštelės.

Panašių akcentų, primenančių senosios Klaipėdos pėdsakus, gali atsirasti ir daugiau.