Prašo pavadinimų nekeisti
Vien P. Cvirkos gatvių įvairiuose miestuose galima suskaičiuoti penkias. Ar kitos savivaldybės paseks Vilniaus pavyzdžiu?
Naujasis Trakų meras Andrius Šatevičius tikino, kad reikia atliepti gyventojų lūkesčius.
„Gatvių pavadinimai tiesiogiai susiję su mūsų bendruomene, gyventojais. Kol kas nesulaukėme tokios gyventojų iniciatyvos, bet jeigu gyventojai sureaguos į valstybiniu lygmeniu privalomus sprendimus ir į kylantį ažiotažą, tai tikrai tam neprieštarausime“, – sakė A. Šatevičius.
O gyventojai tikino, kad gatvių keisti nereikia.
„Nereikia keisti tų gatvių. Mums labai gerai tinka P. Cvirkos. Tiek jau metų gyvenam ir dar gyvensim“, – sakė viena moteris.
Nereikia keisti tų gatvių. Mums labai gerai tinka P. Cvirkos. Tiek jau metų gyvenam ir dar gyvensim.
„Kadangi čia gyvename jau daug metų, mes jau pripratę prie tos gatvės ir pavadinimo. Man asmeniškai pavadinimas gražus, nemanau, kad tikslinga būtų“, – antrino kita.
Meras sakė, kad jei visgi būtų nuspręsta gatves pakeisti, jau turi ir siūlymų.
„Planuojame suorganizuoti diskusiją, nes tikrai turime Trakų kraštui nusipelniusių žmonių, tokių kaip amžinąjį atilsį monsinjoras, garbės pilietis Pranciškus Rūkas. Manau, jo garbei pavadinti gatvę būtų labai gražus gestas“, – svarstė A. Šatevičius.
Režimo palikimas
O štai kitame Lietuvos mieste Širvintose – ne tik P. Cvirkos, bet ir L. Giros gatvė. Gyventojai aiškios nuomonės dėl jų dar neturi.
„Yra įžymesnių žmonių. Pavyzdžiui, Alekna“, – tikino viena senjorė.
„P. Cvirka buvo žinomas visiems. Tokių cvirkų dabar nėra. Ir turbūt ne greitai bus“, – nepritarė kitas.
Diskutuojama ir Širvintų savivaldybėje.
„Aš galiu garantuoti tik vieną dalyką – Landsbergio gatvės Širvintose nebus“, – juokavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
„Jeigu keisti, tai keisti tik iš pagrindų. Bet dar geriau būtų, jeigu tai būtų nuspręsta Vyriausybės ar Seimo, nes dabar vienam užėjo nuotaika, verčia paminklą, kitam užeis nuotaika – pradės gatves keisti. O visos išlaidos guls ant žmonių pečių“, – pridūrė ji.
Komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas aiškino, kad paminklai yra statomi ne praeičiai, o ateičiai.
Jie būdavo pastatomi tam, kad primintų visiems, kas čia yra valdžia.
„Vyresni žmonės turbūt pamena, kad ant kiekvieno kampo ir kiekvienoje aikštėje stovėjo V. Leninas ar koks kitas baibokas. Jie būdavo pastatomi tam, kad primintų visiems, kas čia yra valdžia“, – komentavo A. Baranauskas.
Jis pridūrė, kad tai – tūkstantmečius skaičiuojanti komunikacijos priemonė.
„Visais laikais tai buvo komunikacijos priemonė. Jūs galite neskaityti laikraščių, bet eidami pro paminklą, jį pamatysite visada. Jeigu po paminklą sustatysi kiekvieno miesto kiekvienoje aikštėje, tai bus to režimo paminklai, to režimo simboliai“, – aiškino A. Baranauskas.
Politologas, o dabar Seimo narys Arūnas Valinskas manė, kad P. Cvirka sovietmečiu apdovanotas ne už literatūrinius nuopelnus, bet už kolaboravimą su valdžia. Tad nepriklausoma Lietuvos valstybė savo požiūri į tokius žmones turi keisti.
„Keista, kai nepriklausoma valstybė vis vien toliau atsilygina žmonėms, kurie buvo jos nedraugai“, – teigė A. Valinskas.
Bet ne visi pritaria paminklų ar lentelių pašalinimui.
„Prieš griaunant visada reikia gerai ir daug pagalvoti. Kartoju tą patį, kad kai kurie iš tų motyvų, kurie pasakomi post factum, labai nuoširdūs neatrodo“, – sakė VU profesorius, istorikas Paulius Subačius.
Dėl gatvių pavadinimų ar jų teritorijoje esančių monumentų apsispręs pačios savivaldybės. Seimas artimiausiu metu to reguliuoti neplanuoja.
