Babtai yra išskirtinė seniūnija ne tik plotu, bet ir žmonėmis. Babtiškiai ypač daug dėmesio skiria žemės ūkiui, todėl kraštas garsėja sodininkystės ir daržininkystės pasiekimais. Vis daugiau gyvenvietės viešų erdvių pritaikomos poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Į renginį atvykę Kauno rajono vadovai dėkojo Babtų žmonėms už pilietines iniciatyvas, gražų bendravimą ir Kauno rajono garsinimą šalyje ir už jos ribų.

Seniūnas Gediminas Pupinis dėkojo seniūnaičiams, ūkininkams ir verslininkams už pagalbą tvarkant vieas erdves, kelius, organizuojant šventes.

Babtų kultūros centro direktorė Eglė Patinskaitė dėkojo meno kolektyvų vadovams, šie – savo kolektyvų nariams.

Tą vakarą babtiškiai dėkojo vieni kitiems, nes kiekvienas buvo kažkuo prisidėjęs prie seniūnijos gerovės kūrimo, bendruomenės stiprinimo. Pavyzdžiui, Algirdas ir Snieguolė Navickai turtina gimnazijos biblioteką. Verslininkai Vladas Česnauskas, Povilas Grigaitis, Arūnas Zaleckis, Darius Pažėra, ūkininkai Romas Majauskas, Vytautas Žmuidzinavičius, Juozas ir Genutė Staliūnai, Ričardas Maldutis, Alfredas Rinkevičius, Henrikas Zažeckas, Algirdas Simutis, Rimantas Šidlauskas ir daug kitų yra ilgamečiai seniūnijos pagalbininkai, kultūros renginių, kolektyvų rėmėjai.

„Metų spindulėlio“ nominacija šiemet atiteko Vidui Didui, pučiamųjų orkestro „Algupys“ nariui ir seniūnui.

Babtų seniūnija didžiuojasi šalyje ir tarptautiniu mastu žinomais meno kolektyvais, kurie tą vakarą vienas po kito kilo ant scenos. Tai roko grupė „Laikas“, vario dūdų orkestras „Algupys“, kapela „Šventupis“ (vad. Jonas Girnius), romansų grupė „Vėrupė“, moterų choras „Gynia“ (vad. Danutė Šakalienė), kultūros mokyklėlė (vad. Daiva Šeškauskaitė) ir kiti.

– Ar seniūno darbas yra išties toks, kokį įsivaizdavote?

– Gerokai karštesnis! Telefonas skamba nuolat. Problemų ir bėdų seniūnijoje nemažai ir jos vis keičiasi, atsiranda naujų. Papildomų sukuria ir karantinas, nuotoliniu būdu kilusias problemas spręsti šiek tiek sunkiau. Žiemiški orai, sniegas kelia rūpesčių dėl kelių, juos, kad nebūtų slidu, tenka barstyti, socialiniuose būstuose trūkinėja radiatoriai. Tai tik dalis klausimų. Neseniai kapinėse kažkas apipjaustė medelį, seniūnui tenka ieškoti, kas tai padarė.

Babtų seniūnas Gediminas Pupinis.

– Ar teko kreiptis dėl pagalbos į Babtų seniūnijos ūkininkus, verslininkus?

– Ne veltui sakoma: vienas lauke – ne karys. Planavau su jais susitikti, aptarti problemas, bet to daryti neleidžia karantinas, kol kas bendraujame telefonu. Seniūnijoje yra stiprių ūkininkų, turinčių galingos technikos, jie padeda prižiūrėti kelius. Babtų seniūnija – viena didžiausių seniūnijų Kauno rajone pagal užimamą plotą, turime nemažą tinklą kelių, pavasarį juos reikės greideriuoti, tvarkyti. Ūkininkams geri keliai – labai svarbūs, manau, kad surasime sąlyčio taškų ir jie neatsisakys padėti.

– Galbūt radote, paveldėjote įsisenėjusių problemų?

– Nenoriu atsakyti į šį klausimą ir kritikuoti ankstesnį seniūną.

– Kokius darbus šiemet planuojate seniūnijoje?

– Reikėtų susitvarkyti paplūdimius, sukurti rekreacines zonas, kuriose Babtų gyventojai galėtų ilsėtis, leisti laisvalaikį. Seniūnijos centras – Babtų miestelis – negali pasigirti sutvarkytomis gatvėmis, daug kur nėra šaligatvių, žmonėms nepatogu ir nesaugu vaikščioti. Koplytstulpis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti Babtuose yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tai išties lankoma vieta. Tačiau kelias, vedantis prie koplytstulpio – prastos būklės, šiemet jį ketiname asfaltuoti. "Giraitės vandenys" aštuoniose gatvėse paklojo vandentiekio ir nuotekų tinklus, reikia raginti gyventojus jungtis prie jų, gerinti ekologinę situaciją. Stengiamės, bet kol kas nepavyksta surasti niekdarių, kurie į kanalizuotą Telkšupio upelį leidžia teršalus.

Poilsiui: tarp prioritetinių darbų yra ir rekreacinių zonų, kuriose Babtų gyventojai galėtų ilsėtis, leisti laisvalaikį, sukūrimas.

Prie stotelės yra pavojingas kelio vingis, čia nesaugu ir vairuotojams, ir pėstiesiems, nes vairuotojai nemato perėjos. Apskritai, reikia peržiūrėti viską, kad esama situacija nekeltų pavojaus gyventojams ir atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Labai džiaugiuosi Kauno rajono savivaldybės geranorišku požiūriu ir supratingumu, manau, kad bendromis pastangomis pavyks įgyvendinti visus sumanymus. Ne mažiau džiaugiuosi, puikiu seniūnijos kolektyvu, veikliais seniūnaičiais. Babtų seniūnija seniūnaičių skaičiumi turtingiausia visame Kauno rajone, jų yra net 22, ir kiekvienos seniūnaitijos atstovas siekia užtikrinti vietos gyventojų gerovę.

Šiame krašte nėra mano giminių ar artimų draugų, manau, kad tai yra pranašumas, nes galiu išlikti objektyvus.

– Babtai turi gausybę unikalių tradicijų. Ar stengsitės jas išlaikyti?

– Manau, kad keisti tai, kas padaryta ar daroma gero, tikrai nereikia. Svarbiausia – išsaugoti tradicijas. Man apie tai dar ankstoka kalbėti, pirmiausia ketinu imtis ūkinių reikalų, be to, kultūrinis gyvenimas yra aktyvesnis vasarą.

– Kas jus sieja su Babtais?

– Esu ir artimas, ir svetimas. Daug metų dirbau Raudondvaryje, tuomečiuose Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos bei Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutuose. Man tekdavo bendrauti su ūkininkais, todėl nemažai Babtų seniūnijos žemdirbių pažįstu iš anksčiau. Ateidamas į šias pareigas žinojau, su kuo teks dirbti ir bendrauti. Nebūtina būti seniūnijos gyventoju, kad sužinotum problemas, jos visur daugmaž panašios. Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, todėl norėjau, kad darbovietė būtų atitolusi nuo gyvenamosios vietos Raudondvaryje. Tuomet dirbti yra lengviau, kai reikia, galiu ir griežtą "ne" pasakyti. Šiame krašte nėra mano giminių ar artimų draugų, manau, kad tai yra pranašumas, nes galiu išlikti objektyvus.

Pranašumas: susisiekimas su Babtais visomis kryptimis yra geras.

– Gyventojų skaičius Babtų seniūnijoje per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 300. Kas, jūsų nuomone, lemia tokią demografinę tendenciją?

– Tai lemia tos pačios problemos kaip ir visoje Lietuvoje, tačiau nemanau, kad tai tęsis ilgai. Kauno rajonas demografiniu požiūriu nuolat auga, gyventojų daugėja. Žmonės dabar yra mobilūs, susisiekimas visomis kryptimis yra geras, todėl išsprendus kai kurias problemas, pagražinus miestelį, kad jis būtų šiuolaikiškas, manau, kad į Babtus plūstelės jaunimo. Jau dabar aplinkui kyla naujų namų, randasi naujų gyvenamųjų kvartalėlių.

Nesaugu: Babtų miestelyje daug kur nėra šaligatvių.

– Esate vienas iš nedaugelio, o gal net ir vienintelis seniūnas Kauno rajone, turintis ir kitas pareigas, dirbate dėstytoju. Ar nesunku jas suderinti?

– Baigus dėstytojavimą, lieka nebaigtų darbų. Jie susiję su magistrantais, baigiamaisiais darbais. Užbraukti brūkšnį, kad jau viskas, aš nebebendrauju, negalima. Ką reikėtų tokiu atveju daryti magistrantui, įpusėjusiam baigiamąjį darbą, kaip jis jaustųsi? Šiuo metu mokymas yra nuotolinis, vakarais su studentais pabendrauti per kompiuterines platformas man problemų tikrai nesukelia.

G.Pupinis – Kauno rajono gyventojas, tad šio krašto žmonių rūpesčiai jam puikiai pažįstami. Jis pasiruošęs priimti ir išklausyti gyventojų prašymus, siūlymus, o dirbdamas kartu nuveikti daug gražių darbų Babtų seniūnijoje.

Naujasis Babtų seniūnas beveik keturis dešimtmečius dirba ir dėsto aukštosiose mokyklose, tad nuolatinis bendravimas su žmonėmis, gebėjimas išgirsti kitų nuomones, idėjas ir iniciatyvas – jam ne naujiena.

61-ų metų seniūnas gyvena Raudondvaryje. 1982 m. įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. 1991 m. įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį, o po dvejų metų Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institute jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. Šiame institute jis dirbo šešiolika metų, o nuo 1998 iki 2011 m. – Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institute. Institutą reorganizavus ir prijungus prie Lietuvos žemės ūkio universiteto, perėjo dirbti į universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija) ir dėsto jame iki šiol. Dabar universitetas vadinasi VDU Žemės ūkio akademija.

G.Pupinis yra dėstytojas ir Kauno technikos kolegijoje.