18 metrų aukščio instaliacijai skulptorius panaudojo 60 metrų laminuoto popieriaus. Kadangi Vieškūnų piliakalnis yra kultūros paveldo objektas, kur ribojama bet kokia žmogaus veikla, skulptorius teigė čia ir neplanavęs ilgaamžio stacionaraus objekto. Kad nepažeistų kultūrinio sluoksnio, popierių jis tik prispaudė akmenimis arba prismeigė prie žemės viela.

„Jei niekas neišdraskys, ši instaliacija čia bus mėnesį. Paskui pats ją nuimsiu – taip sutariau su Petrašiūnų seniūne. Liepos 6-osios rytą akmenukus dar pabalinsiu, kad jie spalviškai susilietų su Gedimino stulpais, o medžiuose prie stulpų pakabinsiu trispalvių balionų puokštę“, – šventės išvakarėse pasakojo skulptorius. Jis apgailestavo, kad instaliacijos nepavyko sukurti solidesnės, iš patvaresnių medžiagų. „Planavau Gedimino stulpus sukurti iš trispalvio audeklo, paskui – iš kartono, tačiau nepavyko surasti tam rėmėjų“, – rankom skėstelėjo palemonietis.

Jis kvietė kauniečius apžiūrėti instaliaciją nuo Kauno marių vandens – plaukiant valtimi, laivu ar jachta. Esą taip ji matoma geriausiai. Pasak skulptoriui talkinusio architekto Kęstučio Linkaus, Vieškūnų piliakalnio šlaitas ir Gedimino stulpų kontūrai matosi net nuo Kauno hiodroelektrinės.