Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Nors Gegužės 1-oji visame pasaulyje minima kaip darbuotojų teisių diena, šiemet per mitingus kalbėta ir kitais opiais klausimais. Klimato aktyvistai dažais apipurškė „Louis Vuitton“ muziejų Paryžiuje, o Vokietijoje protestuota prieš moterų ir LGBTQ+ žmonių patiriamą smurtą.

Pakistane Gegužės 1-osios nebuvo galima minėti gatvėse, o Turkijoje šią dieną lydi politinė įtampa. Abiejose šiose valstybėse rengiamasi svarbiems rinkimams.

Rusijos karas Ukrainoje užtemdė kuklesnius renginius Maskvoje.

Azijoje prasiveržė trejus metus dėl pandemijos slopintas apmaudas – šiemet Gegužės 1-osios renginiuose dalyvavo daugiau žmonių nei ankstesniais metais. Daugelyje šalių aktyvistai teigia, kad vyriausybės turėtų labiau stengtis pagerinti darbuotojų gyvenimą.

Grėsmė darbuotojų teisėms?

Demonstracijose visoje Prancūzijoje dalyvavo tūkstančiai žmonių, o profesinės sąjungos tikisi, kad jos buvo didžiausios pastaraisiais metais. Išeiti į gatves žmones paskatino neseniai priimtas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sprendimas pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Organizatoriai pensijų reformą laiko grėsme sunkiai iškovotoms darbuotojų teisėms, o E. Macronas tvirtina, kad visuomenei senstant toks žingsnis yra ekonomiškai būtinas.

Mėnesius trunkantis protestų judėjimas rodo, kad darbuotojai viliasi kitokio elgesio su jais, pirmadienį per demonstraciją Paryžiuje sakė įtakingos nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas Laurent'as Berger (Loranas Beržė).

Nors demonstrantai atrodė daugiausia taikūs, Paryžiuje policija sulaikė 22 žmones, o Lione, kur pradėta daužyti bankų langus ir niokoti kitą turtą, protestuotojai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Prancūzijos policija sulaukė kritikos dėl to, kad kai kuriuose miestuose neramumams filmuoti pasitelkė dronus.

Prie demonstracijų įvairiuose šalies miestuose prisijungė aplinkosaugos aktyvistai ir kitos grupės – kovojančios už ekonominį teisingumą ar tiesiog besipiktinančios E. Macronu ir verslui palankia vyriausybe. Prisidėjo ir aktyvistai, nepritariantys 2024 metų Paryžiaus olimpiadai ir jos poveikiui visuomenei bei aplinkai.

Politinė įtampa

Turkijoje policija neleido demonstrantų grupei pasiekti pagrindinės Stambulo Taksimo aikštės ir sulaikė keliolika asmenų, pranešė nepriklausoma televizija „Sozcu“. Žurnalistai, bandę filmuoti demonstrantus, prievarta sodintus į policijos mikroautobusus, taip pat buvo nustumti ar sulaikyti.

Taksimo aikštė yra svarbi Turkijos profesinėms sąjungoms. 1977-aisiais ten nežinomi užpuolikai šaudė į Gegužės 1-osios demonstracijos dalyvius, kilo spūstis, žuvo dešimtys žmonių.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė uždraudė demonstracijas Taksimo aikštėje, bet nedidelėms grupelėms buvo leista padėti vainikų prie ten esančio paminklo.

Pakistane kai kuriuose miestuose mitingai buvo uždrausti dėl įtemptos saugumo situacijos ar politinės atmosferos. Pešavare neramiame šiaurės vakarų regione darbo organizacijos ir profesinės sąjungos per patalpose surengtus renginius reikalavo daugiau teisių darbuotojams augant infliacijai. Rytiniame Lahoro mieste, kur politinėms partijoms uždrausta mitinguoti prieš gegužės 14-ąją įvyksiančius vietos valdžios rinkimus, prie Pandžabo provincijos asamblėjos įvyko darbuotojų demonstracija.

Ispanijoje surengta daugiau kaip 70 demonstracijų. Įtakingos profesinės sąjungos įspėjo dėl socialinio konflikto, jei mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis atlyginimai nedidės drauge su infliacija. Sąjungos taip pat gyrė paskatas pereiti prie keturių dienų darbo savaitės.

Protestams vadovavo darbininkai, bet reikalavimų pareiškė ir įstaigų darbuotojai. Teisininkai ragino reformuoti istorinius įstatymus, pagal kuriuos jie turi būti pasirengę dirbti 365 dienas per metus, net jei mirtų šeimos narys ar sušlubuotų sveikata.

Infliacija

Pietų Korėjoje mitinguose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.

„Visos kainos pakilo, o mūsų atlyginimai – ne. Didinkite mūsų minimalius atlyginimus! – per mitingą Seule nuo pakylos šaukė vienas aktyvistas. – Mažinkite mūsų darbo valandas!“

Tokijuje tūkstančiai profesinių sąjungų narių, opozicijos parlamentarų ir mokslininkų reikalavo didinti atlyginimus ir taip atsverti kainų augimą.

Jie kritikavo premjero Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) planą dvigubinti gynybos biudžetą ir sakė, kad šiuos pinigus reikėtų skirti socialiniam aprūpinimui. F. Kishida pažadėjo sutelkti dėmesį į atlyginimų didinimą.

Indonezijoje demonstrantai reikalavo vyriausybės atšaukti darbo vietų kūrimo įstatymą, jų teigimu, palankų verslui ir nepalankų darbuotojams bei aplinkai.

Taivane tūkstančiai protestavo prieš tai, kas vadinama darbo politikos trūkumais. Sostinėje Taibėjuje medicinos darbuotojai reikalavo subsidijų.

Libane šimtai Komunistų partijos ir prekybos sindikatų narių, taip pat namų pagalbininkais dirbančių migrantų grupė žygiavo Beiruto gatvėmis. Šalis išgyvena didžiulę ekonominę krizę ir infliaciją, maždaug 75 proc. libaniečių dabar gyvena skurde.

Protestai Vokietijoje prasidėjo Gegužės 1-osios išvakarėse feministų ir queer grupių organizuotu mitingu prieš smurtą. Dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Mitingas buvo daugiausia taikus, bet pasitaikė dalyvių ir policijos susirėmimų.

Pirmadienį Vokietijoje profesinės sąjungos ir kairiųjų grupės planavo daug kitų demonstracijų.

Kai kurios bendruomenės rengė Gegužės 1-osios šventes atsigręždamos į pagoniškas, pavasariui skirtas apeigas.

Eisenos žinutė

Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jos proga Kaune profesinės sąjungos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Miesto sodo surengė eitynes, kurių pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į dirbamus viršvalandžius, darbuotojų perdegimo rizikas bei per mažą užmokestį, kuris neatitinka šių dienų gyvenimo, todėl dažnas darbuotojas negali oriai gyventi.

Nuovargis ir perdegimas, pasak profesinių sąjungų, auganti problema Lietuvoje, o tai degina gyvenimus. Dažna pamainos trukmė prekybos centre, restorane ar gamykloje trunka 12 val., todėl žmonės nebeturi kada atgauti jėgų.

Simono Baltušio nuotr.

Darbo krūvio problema

„Mes tik dirbam ir miegam, o kada gyventi?“, „Sąskaitų pažadais neapmokėsi“, „Perdegimas – depresija – savižudybė“ – tokiais šūkiais ir plakatais profesinių sąjungų atstovai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams tenka dirbti daugiau, nei ilsėtis.

„Mes tikrai daug dėmesio skiriame darbuotojų atlyginimams, bet jis auga nepakankamai sparčiai. Vis dėlto, dažnai užmirštamas kitas klausimas, susijęs su darbo krūviu, darbo ir poilsio derinimu, šeimos ir darbo santykių derinimu. Žmonės dirbdami nuoširdžiai ir daug, turi turėti laiko ir pailsėti. Perdegimas tikrai būdingas darbuotojams“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Kiti eisenos dalyviai ragino sutrumpinti darbo savaitę iki keturių darbo dienų bei atkreipti dėmesį į tai, kaip darbe jaučiasi darbuotojas.

„Būna žmonės dirba ir po dvylika valandų, kur apmoka labai prastai. Minimali alga nėra ta, už kurią būtų galima gyventi. Būna labai didelis darbo krūvis, kai darbuotojams užkraunami darbai net ne pagal jo pareigas, kai turi ir pasivalyti, ir apskaitą vesti, ir dar ką nors daryti“, – kalbėjo Erika.

Simono Baltušio nuotr.

„Esu už keturių dienų darbo savaitę, nes perdegimas dažnai atveda iki labai liūdnų pasekmių. Be to, noriu atkreipti dėmesį į neapmokamą darbą namuose, kuris dažniau tenka moterims“, – teigė plakatus rankose laikiusi Simona.

Ar reikia laisvadienio?

Seime vėl pasirodė siūlymas naikinti Gegužės 1-osios laisvadienį ir leisti darbuotojams turėti vieną papildomą dieną prie atostogų, tačiau eisenos Kaune dalyviai tokius siūlymus malė į miltus.

„Džiaugiamės, kad turime galimybę švęsti, nes vis pasigirsta Seime, kad tai nėra šventė, bet iš tiesų mums svarbu turėti išeiginę“, – pasisakė Evaldas ir pridūrė, kad darbuotojai turėtų dažiau pasirašyti kolektyvines sutartis, taip esą būtų galima prašyti geresnių darbo sąlygų.

Simono Baltušio nuotr.

„Seimo nario pasiūlymas yra visai nesusijęs su Gegužės 1-ąją ir jos minėjimu. Toks siūlymas panaikina socialines garantijas darbuotojui. Kai yra šventinė diena, darbdaviui yra prievolė duoti laisvą dieną arba už ją mokėti dvigubai, o atostogas reikia išsireikalauti iš darbdavio. Čia yra esminis skirtumas“, – poziciją dėstė ir I. Ruginienė, pažymėjusi, jog jei Tarptautinė darbo diena nebebus šventė, kyla rizikos, kad ir kitos šventės taps darbo dienomis.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.40 val., leidžiasi 20.52 val. Dienos ilgumas 15.12 val.

Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 4.49 val., teka 15.38 val.

Vardadieniai:

Anelė, Gražina, Juozapas, Orentijus, Vydmantė, Zigmantas (Zigmas), Žilvinas

Datos:

Tarptautinė darbo diena

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena

Gegutės diena (šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės)

Binarinės nomenklatūros diena

1896 — įkurta Lietuvos socialdemokratų partija. Atkurta 1989 m.

1927 — įkurtas Lietuvos aeroklubas, kaip pagrindinė bendrosios aviacijos dalis.

1992 — išleisti piniginiai vienetai talonai, kurie cirkuliavo kartu su rubliais.

2004 — Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

2004 — Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.

2022 — pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio magistralinis dujotiekis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Gegužės 1-oji pasaulio istorijoje:

1707 — pasirašyta sąjungos sutartis tarp Anglijos ir Škotijos.

1769 — Dubline gimė britų armijos vadas, pirmasis Velingtono kunigaikštis Arthuras Wellesley (Artūras Veleslis), kuris su savo sąjungininkais 1815 m. nugalėjo Napoleono armiją Vaterlo mūšyje.

1786 — Vienoje įvyko Wolfgango Amadeus Mozarto (Volfgango Amadejaus Mocarto) operos „Figaro vedybos“ premjera, kurioje dirigavo pats kompozitorius.

1819 — Prancūzijoje įvesta spaudos laisvė.

1884 — Čikagoje (JAV) pradėtas statyti pirmasis pasaulyje dešimties aukštų dangoraižis.

1904 — mirė čekų kompozitorius Antonin Dvorak (Antoninas Dvoržakas).

1919 — Ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje aukomis tapo mažiausiai 5000 asmenų.

1931 — Niujorke (JAV) baigtas statyti aukščiausias ano meto dangoraižis pasaulyje — 102-jų aukštų „Empire State Building“.

1945 — Hamburgo radijas oficialiai paskelbė apie Adolfo Hitlerio mirtį.

1948 — įkurta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja).

1961 — rašytoja Harper Lee (Harper Li) už romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“ (To Kill a Mockingbird) apdovanota Pulizerio (Pulicerio) premija.

1986 — milijonai PAR juodaodžių, protestuodami prieš aparteidą, atsisakė eiti į darbą ir mokyklas.

1998 — buvusiam Ruandos premjerui Jeanui Kambandai (Žanui Kambandai) tarptautinis tribunolas pateikė kaltinimą dėl daugiau nei pusės milijono piliečių žūties per etnines žudynes 1994 metais.

2011 — Popiežius Benediktas XVI per mišias Vatikano Šv. Petro aikštėje, kuriose dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.

Gegužės 1-oji šou pasaulyje:

1939 — „Detective Comics“ 27-ajame numeryje pirmą kartą pasirodė Betmenas (Batman).

1966 — Anglijoje paskutinį kartą koncertavo ,,The Beatles”.

1967 — Elvis Presley (Elvis Preslis) susituokė su Priscilla Beaulieu (Priscila Bolo).

1968 — gimė roko grupės „Smashing Pumpkins“ bosistas D'Arcy Wretzky-Brown (DArkis Vretskis Braunas).

1969 — Toronto oro uoste buvo suimtas apsvaigęs nuo narkotikų Jimi Hendrix (Džimis Hendriksas). Už 10 tūkstančių dolerių užstatą dainininkas buvo paleistas.

2000 — Los Andžele įvyko Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filmo „Gladiatorius“ (Gladiator) premjera.

2013 — būdamas 34 metų mirė JAV reperis Chris Kelly (Krisas Kelis).

2014 — eidamas 69-uosius metus mirė populiarus Izraelio aktorius ir režisierius Assi Dayan (Asis Dajanas).

Šiaulių klientų konsultavimo centras dirbs įprastu laiku.

„Luminor“ atkreipia dėmesį, kad balandžio 30 d., penktadienį, visi banko klientų konsultavimo centrai dirbs valanda trumpiau, išskyrus Šiaulių klientų konsultavimo centrą, kuris dirbs įprastu laiku.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.

Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek.

„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.

„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.

Romas Lazutka. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.

„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogas vartoja, daugiau perka, tokiu būdu kaip tik paskatina ekonomiką.

Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones padirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.

Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.

„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.

Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai.

Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.

„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.

„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga.

Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.39 val., leidžiasi 20.53 val. Dienos ilgumas 15.14 val.

Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 3.52 val., teka 12.11 val.

Vardadieniai:

Anelė, Gražina, Juozapas, Orentijus, Vydmantė, Zigmantas (Zigmas), Žilvinas

Datos:

Tarptautinė darbo diena

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena

Gegutės diena (šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės)

1892 — gimė spaudos darbuotojas, vertėjas Vincas Oškinis. Mirė 1971 m.

1896 — įkurta Lietuvos socialdemokratų partija. Atkurta 1989 m.

1911 — gimė Antanas Zabulionis, poetas. Mirė 1976 m.

1921 — gimė prozininkas K. Marukas, tikroji pavardė Marijonas Krasauskas. Mirė 1992 m.

1927 — įkurtas Lietuvos aeroklubas, kaip pagrindinė bendrosios aviacijos dalis.

1992 — išleisti piniginiai vienetai talonai, kurie cirkuliavo kartu su rubliais.

2004 — Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

2004 — Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.

Gegužės 1-oji pasaulio istorijoje:

1700 — mirė anglų poetas John Dryden (Džonas Draidenas).

1707 — pasirašyta sąjungos sutartis tarp Anglijos ir Škotijos.

1769 — Dubline gimė britų armijos vadas, pirmasis Velingtono kunigaikštis Arthur Wellesley (Artūras Veleslis), kuris su savo sąjungininkais 1815 m. nugalėjo Napoleono armiją Vaterlo mūšyje.

1786 — Vienoje įvyko Mocarto operos „Figaro vedybos“ premjera.

1819 — Prancūzijoje įvesta spaudos laisvė.

1884 — Čikagoje (JAV) pradėtas statyti pirmasis pasaulyje dešimties aukštų dangoraižis.

1904 — mirė čekų kompozitorius Antonin Dvorak (Antoninas Dvoržakas).

1919 — Ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje aukomis tapo mažiausiai 5000 asmenų.

1931 — Niujorke (JAV) baigtas statyti aukščiausias ano meto dangoraižis pasaulyje — 102-jų aukštų „Empire State Building“.

1945 — Hamburgo radijas oficialiai paskelbė apie Adolf Hitler (Adolfo Hitlerio) mirtį.

1948 — įkurta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja).

1974 — JT Generalinė Asamblėja atmetė 4 milijardų dolerių JAV siūlytą paramos programą besivystančioms valstybėms.

1986 — milijonai PAR juodaodžių, protestuodami prieš aparteidą, atsisakė eiti į darbą ir mokyklas.

1991 — Irako teigimu, 18 iš 234 branduolinių įrengimų buvo sunaikinti sąjungininkų bombardavimų metu.

1994 — ketvirčiui milijono Ruandos pabėgėlių Tanzanijoje suteikta būtiniausia pagalba.

1997 — Toni Blair (Tonis Bleras) buvo išrinktas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. 2001 m. buvo dar kartą perrinktas.

1998 — buvusiam Ruandos premjerui Jean Kambanda (Žanui Kambandai) tarptautinis tribunolas pateikė kaltinimą dėl daugiau nei pusės milijono piliečių žūties per etnines žudynes 1994 metais.

2011 — Popiežius Benediktas XVI per mišias Vatikano Šv. Petro aikštėje, kuriose dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.

Gegužės 1-oji šou pasaulyje:

1966 — Anglijoje paskutinį kartą koncertavo „The Beatles“.

1967 — Elvis Presley (Elvis Preslis) susituokė su Priscilla Beaulieu (Priscila Bolo).

1968 — gimė roko grupės „Smashing Pumpkins“ bosistas D'Arcy Wretzky-Brown (DArkis Vretskis Braunas).

1969 — Toronto oro uoste buvo suimtas apsvaigęs nuo narkotikų Jimi Hendrix (Džimis Hendriksas). Už 10 tūkstančių dolerių užstatą dainininkas buvo paleistas.

1970 — Elton John (Eltonas Džonas) ir dainų žodžių autorius Bernie Taupin (Bernis Taupinas) pirmą kartą nusprendė bendradarbiauti kuriant Elton John albumą „Elton John“.

1974 — grupė „Carpenters“ JAV Prezidento Richard Nixon (Ričardo Niksono) pageidavimu koncertavo Baltuosiuose rūmuose pietų su Vakarų Vokietijos kancleriu Willy Brandtu (Viliu Brantu) metu.

2000 — mirė aktorius Steve Reeves (Stivas Rivas).

2012 — Jessica Simpson (Džesika Simpson) Los Andžele pagimdė dukrą Maxwell Drew Johnson (Maksvel Dru Džonson).

2013 — būdamas 34 metų mirė JAV reperis Chris Kelly (Krisas Kelis).

2014 — eidamas 69-uosius metus mirė populiarus Izraelio aktorius ir režisierius Assi Dayan (Asis Dajanas).

Jis sakė, dėl demonstracijų „jokio švelninimo nebus“.

„Galioja susibūrimų draudimas, renginiai gali vykti tik dalyvaujant daugiausiai 20 žmonių. Gegužės 1-oji praeis visiškai laikantis įstatymo dėl priešinfekcinės apsaugos“, – sakė A. Geiselis ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Der Spiegel“.

Šiuo metu dėl koronaviruso demonstracijos yra draudžiamos, todėl jų slopinimu užsiims maždaug 5 tūkst. policijos pareigūnų, kalbėjo ministras. Policija socialiniuose tinkluose renka informaciją apie galimus kairiųjų jėgų organizuojamus neramumus, pridūrė jis.

Vokietijos konstitucija užtikrina piliečių teisę į laisvus susibūrimus ir taikias akcijas be jokių išankstinių pareiškimų ar registracijų, tačiau teisė rengti tokias akcijas viešose vietose gali būti apribota papildomais įstatymais. Šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos įvestas priešinfekcinės apsaugos įstatymas varžo susibūrimų laisvę.

Suvaržymai su švelninami „mažais žingsniais“

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras paragino neskubėti atšaukti suvaržymų, įvestų siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, nes „per neatsargumą“ gali kilti pavojus kovoje su pandemija pasiektiems šalies laimėjimams.  

Ketvirtadienį dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotame komentare ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) sveikino visuomenėje vykstančias diskusijas dėl karantino priemonių švelninimo.

Tačiau jis pabrėžė, jog turint galvoje, kad „Vokietijai iki šiol geriau nei kitoms šalims sekėsi kovoti su šia krize, būtų neatsargu sukelti pavojų šiems sunkiai iškovotiems laimėjimams“.     

Vokietijoje iki šiol nustatyti beveik 162 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, 6 467 žmonės nuo šios ligos mirė, rodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto kaupiami duomenys. Letalinių atvejų Vokietijoje yra maždaug ketvirtadaliu mažiau nei Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, kuriose COVID-19 nustatyta panašiam skaičiui žmonių.   

J. Spahnas sakė, kad vyriausybė, užuot rizikavusi pasiektais laimėjimais, nori eiti į priekį mažais žingsniais. 

Kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį rengia derybas su 16-os Vokietijos žemių vadovais, su kuriais aptars, kokį poveikį užkrato plitimui daro taikomi suvaržymai.  

Vienas vyriausybės šaltinis sakė, kad šalyje ketinama leisti vėl atsidaryti maldos namams – bažnyčioms, mečetėms ir sinagogoms, bet tik laikantis griežtų sąlygų, kad nebūtų sudarytos sąlygos plisti koronavirusui.

A. Merkel ir žemių lyderiai po pasitarimo tikriausiai paskelbs planą, numatantį, kad pamaldų dalyvių skaičius turės būti ribojamas ir kad jie turės išlaikyti tinkamą atstumą vieni nuo kitų.

Vokietija praėjusią savaitę pradėjo švelninti suvaržymus. Buvo leista atsidaryti parduotuvėms, į mokyklas sugrįžo dalis moksleivių. Tačiau pareigūnai neteikia vilčių, kad greitai gali būti atšaukti dauguma suvaržymų.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.43 val., leidžiasi 20.50 val. Dienos ilgumas 15.07 val.

Mėnulis (delčia) teka 5.10 val., leidžiasi 16.34 val.

Vardadieniai:

Anelė, Gražina, Juozapas, Orentijus, Vydmantė, Zigmantas (Zigmas), Žilvinas

Datos:

Tarptautinė darbo diena

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) diena

Gegutės diena (šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės)

1892 — gimė spaudos darbuotojas, vertėjas Vincas Oškinis. Mirė 1971 m.

1896 — įkurta Lietuvos socialdemokratų partija. Atkurta 1989 m.

1911 — gimė Antanas Zabulionis, poetas. Mirė 1976 m.

1921 — gimė prozininkas K. Marukas, tikroji pavardė Marijonas Krasauskas. Mirė 1992 m.

1927 — įkurtas Lietuvos aeroklubas, kaip pagrindinė bendrosios aviacijos dalis.

1992 — išleisti piniginiai vienetai talonai, kurie cirkuliavo kartu su rubliais.

2004 — Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

2004 — Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.

Gegužės 1-oji pasaulio istorijoje:

1700 — mirė anglų poetas John Dryden (Džonas Draidenas).

1707 — pasirašyta sąjungos sutartis tarp Anglijos ir Škotijos.

1769 — Dubline gimė britų armijos vadas, pirmasis Velingtono kunigaikštis Arthur Wellesley (Artūras Veleslis), kuris su savo sąjungininkais 1815 m. nugalėjo Napoleono armiją Vaterlo mūšyje.

1786 — Vienoje įvyko Mocarto operos „Figaro vedybos“ premjera.

1819 — Prancūzijoje įvesta spaudos laisvė.

1884 — Čikagoje (JAV) pradėtas statyti pirmasis pasaulyje dešimties aukštų dangoraižis.

1904 — mirė čekų kompozitorius Antonin Dvorak (Antoninas Dvoržakas).

1919 — Ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje aukomis tapo mažiausiai 5000 asmenų.

1931 — Niujorke (JAV) baigtas statyti aukščiausias ano meto dangoraižis pasaulyje — 102-jų aukštų „Empire State Building“.

1945 — Hamburgo radijas oficialiai paskelbė apie Adolf Hitler (Adolfo Hitlerio) mirtį.

1948 — įkurta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja).

1974 — JT Generalinė Asamblėja atmetė 4 milijardų dolerių JAV siūlytą paramos programą besivystančioms valstybėms.

1986 — milijonai PAR juodaodžių, protestuodami prieš aparteidą, atsisakė eiti į darbą ir mokyklas.

1991 — Irako teigimu, 18 iš 234 branduolinių įrengimų buvo sunaikinti sąjungininkų bombardavimų metu.

1994 — ketvirčiui milijono Ruandos pabėgėlių Tanzanijoje suteikta būtiniausia pagalba.

1997 — Toni Blair (Tonis Bleras) buvo išrinktas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. 2001 m. buvo dar kartą perrinktas.

1998 — buvusiam Ruandos premjerui Jean Kambanda (Žanui Kambandai) tarptautinis tribunolas pateikė kaltinimą dėl daugiau nei pusės milijono piliečių žūties per etnines žudynes 1994 metais.

2011 — Popiežius Benediktas XVI per mišias Vatikano Šv.Petro aikštėje, kuriose dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.

Gegužės 1-oji šou pasaulyje:

1966 — Anglijoje paskutinį kartą koncertavo ,,The Beatles”.

1967 — Elvis Presley (Elvis Preslis) susituokė su Priscilla Beaulieu (Priscila Bolo).

1968 — gimė roko grupės „Smashing Pumpkins“ bosistas D'Arcy Wretzky-Brown (DArkis Vretskis Braunas).

1969 — Toronto oro uoste buvo suimtas apsvaigęs nuo narkotikų Jimi Hendrix (Džimis Hendriksas). Už 10 tūkstančių dolerių užstatą dainininkas buvo paleistas.

1970 — Elton John (Eltonas Džonas) ir dainų žodžių autorius Bernie Taupin (Bernis Taupinas) pirmą kartą nusprendė bendradarbiauti kuriant Elton John albumą „Elton John“.

1974 — grupė „Carpenters“ JAV Prezidento Richard Nixon (Ričardo Niksono) pageidavimu koncertavo Baltuosiuose rūmuose pietų su Vakarų Vokietijos kancleriu Willy Brandtu (Viliu Brantu) metu.

2000 — mirė aktorius Steve Reeves (Stivas Rivas).

2012 — Jessica Simpson (Džesika Simpson) Los Andžele pagimdė dukrą Maxwell Drew Johnson (Maksvel Dru Džonson).

2013 — būdamas 34 metų mirė JAV reperis Chris Kelly (Krisas Kelis).

2014 — eidamas 69-uosius metus mirė populiarus Izraelio aktorius ir režisierius Assi Dayan (Asis Dajanas).