„Gegužės 3-iosios Konstitucija liudija istorinę mūsų regiono tautų vienybę − lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių siekį gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Lietuva ir Lenkija šiandien vieningai remia Ukrainos kovą prieš brutalią Rusijos agresiją, taip pat demokratijos siekiančius baltarusius. Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė tapo svarbiu veiksniu mobilizuojant beprecedentę demokratinio pasaulio praktinę paramą kovojančiai Ukrainai“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Bendra Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijų nuotraukų paroda pristato abiejų valstybių teikiamą politinę ir humanitarinę paramą Ukrainai. Ši paroda bus eksponuojama Lietuvos ir Lenkijos atstovybėse, minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną, ir vėliau įvairiose atvirose ir uždarose erdvėse.

Gegužės 3-iosios Konstitucija yra modernus Abiejų Tautų Respublikos Didžiojo Seimo priimtas dokumentas − pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė Konstitucija. Konstitucija sukūrė pagrindą pilietinių visuomenių Abiejų Tautų Respublikoje formavimuisi, įtvirtino valdžios padalijimo principą, naujai apibrėžė tautos sąvoką ir numatė piliečių prievolę ginti savo tautos laisvę.

Tarptautinėje parodoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos 1791 metų Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metinėms, taip pat bus eksponuojami daugelio Konstitucijos epochos valstybininkų portretai, kitos praeities relikvijos ir ženklai.

Šias bei kitas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo aktualijas su Vilniuje viešinčiu Lenkijos kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministru Piotru Glinskiu pirmadienį aptarė Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

Ministrai lankėsi Valdovų rūmuose, kur apžiūrėjo muziejaus ekspozicijas. Vėliau ministrai aptarė abiejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo aktualijas. Tarp jų – Valdovų rūmuose spalį ruošiamą atidaryti tarptautinę parodą, skirtą Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metinėms. Seimas 2021 metus yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 

Lenkijos vicepremjeras, kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministras padėkojo S. Kairiui už jo dalyvavimą Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidarytoje parodoje „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923 m.“. Lietuvos  kultūros ministras pasidžiaugė, kad naujo kultūrinio sezono pradžia mūsų šalyje jau pažymėta turiningomis bendradarbystėmis su lenkų kūrėjais. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, po rekonstrukcijos atvėręs naujosios savo salės duris, šiai progai pasirinko lenkų režisieriaus Grzegorzo Jarzynos spektaklį „Soliaris 4“.

„Dėkoju, kad Lietuvai ir jos kultūrai asmeniškai skiriate savo laiką bei dėmesį, ir tikiuosi, kad ateityje abiejų šalių bendradarbiavimą stiprins dar daug vertingų kūrybinių partnerysčių“, – kreipdamasis į P. Glińskį sakė kultūros ministras S. Kairys.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

„Iš tikrųjų kai kuriais bruožais procesai, kurie vyksta Ukrainoje, primena tą XVIII a. pabaigą., kuomet svetimos jėgos stengėsi kliudyti valstybės judėjimui į priekį, valstybės pažangai. Ir tai nebūtinai gali būti daroma vien tik karinės jėgos pagalba.

Žinoma, šiandieną mes matome tai, kas darosi Ukrainos rytuose, mes matome begėdišką Krymo aneksiją, su kuria tikrai niekada nesutiksime, bet, kita vertus, matome ir vidinius procesus, kurie trukdo tam reformų procesui, kurio taip norėjo mūsų Konstitucijos tėvai prieš 230 metų“, – Lenkijoje vykusioje kaimyninių šalių prezidentų diskusijoje teigė G. Nausėda.

Aš tikrai labai tikiu Ukrainos ateitimi, tik tuo pačiu metu noriu konstatuoti, kad tie darbai, kurie atves jus anksčiau ar vėliau į Europos Sąjungą, pirmiausiai turės būti pačių Ukrainos žmonių.

Lietuvos prezidentas akcentavo tikintis Ukrainos ateitimi Europos Sąjungoje. Vis dėlto, jo teigimu, kelią į Europos Sąjungą Ukrainai turėtų nutiesti patys Ukrainos žmonės, inicijuodami šalyje reikiamas reformas.

„Aš tikrai labai tikiu Ukrainos ateitimi, tik tuo pačiu metu noriu konstatuoti, kad tie darbai, kurie atves jus anksčiau ar vėliau į Europos Sąjungą, pirmiausiai turės būti pačių Ukrainos žmonių. Pačių Ukrainos žmonių rankomis ir protais. Briuselis, kitos Europos Sąjungos valstybių sostinės tikrai sudarys visas sąlygas reformoms Ukrainoje vykti“, – sakė G. Nausėda.

„Ir, aš manau, kad pats geriausias būdas užtikrinti reformų sėkmę, tai suteikti aiškų šansą, aiškią perspektyvą ir aiškų veiksmų planą, kurio pabaigoje būtų matyti natūralus šio proceso rezultatas – Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir, tikėtina, Ukrainos narystė NATO“, – pridūrė jis.

G. Nausėda išreiškė viltį, kad būtent šią žinią Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parveš savo šalies žmonėms.

„Viskas yra pačios Ukrainos rankose. Ir aš tikrai labai tikiu jūsų perspektyva“ , – sakė Lietuvos prezidentas.

Palinkėjo ES laikytis principų ir vertybių politikos

Prezidentų diskusijoje apie Europos ateitį G. Nausėda taip pat palinkėjo ES išlikti ištikimai savo principams ir vertybėms, ypač reaguojant į pastaruoju metu kylančius geopolitinius iššūkius.

„Iš tikrųjų norėčiau palinkėti Europos Sąjungai laikytis principų ir vertybių politikos. Nes ten, kur mes paaukojame principus pragmatiškumo sumetimais, ten mes pralaimime. Ir pralaimime net ir oponentų akyse. Nes oponentas mato, kad vertybės yra išduodamos ir kad vertybės yra panaudojamos arba aukojamos kažkokiems merkantilistiniams interesams“, – diskusijos metu akcentavo G. Nausėda.

„Aš galvoju, kad jeigu mes tų principų laikysimės, Europos Sąjungos laukia šviesi ateitis ir Europos Sąjunga kaip institucija, kaip organizacija turi dar daug potencialo plėstis, priimti naujus narius. Tikiu, kad ateis ta graži diena, kai Europos Sąjungos nare taps ir Ukraina“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad Europos Sąjunga yra gyvybingas organizmas, kuris plėtosis tol, kol bus patrauklus toms valstybėms, kurios norės prisijungti prie Europos Sąjungos šeimos.

„Ir tai gali būti pakankamai didelė šeima ir toje didelėje šeimoje, aš tikiu, mes vis tiek surasime sprendimus ir sugebėsime kovoti su iššūkiais“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Anot Prezidentūros, dokumentu valstybių vadovai įsipareigojo remti regiono plėtrą vadovaudamiesi pamatinėmis demokratinėmis vertybėmis: piliečių laisve, šalių suverenitetu, demokratija, teisinės valstybės, lygybės ir solidarumo principais.

„Vienijanti Europa turėtų išlikti atvira visoms šalims ir tautoms, turinčioms minėtas vertybes“, – rašoma jame.

Šalių vadovai patvirtino, kad palaiko ir palaikys regiono valstybių ir jų piliečių siekį puoselėti laisvę, demokratiją ir žmogaus teises.

„Mes tikime, kad tautų solidarumas yra esminis pagrindas formuoti valstybių stabilumą, plėtrą ir klestėjimą užtikrinančią regiono tvarką“, – pabrėžiama deklaracijoje.

Mes tikime, kad tautų solidarumas yra esminis pagrindas formuoti valstybių stabilumą, plėtrą ir klestėjimą užtikrinančią regiono tvarką.

Be kita ko, dokumente pabrėžiama Gegužės 3-iosios Konstitucijos svarba Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, šalių istorijai ir bendrystei.

Taip pat akcentuota išskirtinė dokumento vertė Europos politinės minties raidoje, nes Konstitucija tapo pirmuoju pagrindiniu valstybės įstatymu mūsų žemyne ​​ir antruoju pasaulyje.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija ir vėliau po jos ėję Lietuvos ir Lenkijos įžadai tapo Europos politinio, socialinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Abiejų Tautų Respublika parodė Europai vienijimosi kelią, gerokai praaugusį savo laikmetį“, – pranešime cituojamas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Dokumentas pasirašytas Varšuvos Karalių rūmų kieme, minint 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Prezidentai deklaraciją pasirašė Jano Mateikos paveikslo „Konstitucijos priėmimas“ fone.

Pirmadienį Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis) sekmadienį lankėsi Vilniuje.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

„Labai džiaugiuosi, kad minint 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines mes švenčiame kartu – lenkai ir lietuviai, mums labai malonu priimti Varšuvoje priimti Lietuvos prezidentą G. Nausėdą, labai simbolinis įvykis yra šis Lenkijos Seimo narių ir senatorių bendras susirinkimas su Lietuvos Seimo nariais“, – pirmadienį per bendrą minėjimą sakė A. Duda.

Pirmadienį Lietuva ir Lenkija drauge mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Ta proga Vilniuje ir Varšuvoje surengtas bendras nuotolinis šventinis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimas.

Labai džiaugiuosi, kad minint 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines mes švenčiame kartu – lenkai ir lietuviai.

„Svarbiausia, kad šiandien esame kartu, kartu plaka lenkų ir lietuvių širdys, mes tuo įrodome savo istorinį artumą ir didžiuojamės didžiuliais Abiejų Tautų Respublikos pasiekimais, kartu mes didžiuojamės bendru darbu Gegužės 3-iosios konstitucija“, – per minėjimą kalbėjo A. Duda.

„Lenkų vardu norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti broliams lietuviams už istorinį mūsų kartu praeitą kelią, ginant mūsų ir jūsų laisvę, remiant vienas kitą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Pirmadienį Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis) sekmadienį lankėsi Vilniuje.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

„1791 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3d. Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje, ir antroji pasaulyje. Tai pasididžiavimo vertas faktas (...) dėl Gegužės 3 d. Konstitucijos Lietuvoje nėra visiško sutarimo, yra balsų, sakančių, kad dokumente nėra paminėtas Lietuvos vardas, kad tai yra suvereniteto aižėjimo ženklas, bet vis dažniau laimi požiūris, jog negalima atsisakyti bendro, mums teisėtai priklausančio Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorinio, kultūrinio paveldo, kurio neatskiriama dalis yra ir Gegužės 3 d. Konstitucija“, – Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė teigė, kad bendra Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija tuomet įtvirtino siekį ištrūkti iš sudėtingos situacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos Imperijos agresyvaus veikimo, todėl bendro veikimo galimybių tarp Lietuvos ir Lenkijos būtina ieškoti ir šiandien.

„Neturime likti uždaryti praeityje, kiekvienas su savo atskirąja nuomone. Privalome matyti ateities perspektyvą ir sutelkto veikimo galimybes. Žvelgiant politiškai, iš šios dienos perspektyvos svarbu, kad dokumentas, tvirtinęs naują konstitucinę savimonę, demonstravo ryžtingą siekį išeiti iš itin komplikuotos situacijos į kurią XVIII a. pabaigoje buvo pakliuvusi Abiejų Tautų valstybė“,– sakė Seimo pirmininkė, pažymėdama, kad bendras Lietuvos-Lenkijos veikimas tuomet padėjo pamatus XX a. pabaigoje iškovotoms abiejų valstybių Nepriklausomybėms, todėl būtina šias bendras abiejų tautų pastangas prisiminti ir dabar.

„Tai buvo abiejų tautų pastanga. Tą bendrą veikimą ypač svarbu akcentuoti dabar, kai vėl gyvename neramiais, grėsmių, išbandymų ir iššūkių laikais. Nemažiau svarbu, kad 11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Būtent šis straipsnis realiai įgyvendintas jau 1792m. į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržus Rusijos kariuomenei, padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai, kuri tapo kertiniu akmeniu jau XX a. Atkuriant tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybes“,– bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų posėdyje kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui. Mūsų kaimyninės tautos, siekiančios kurti demokratinius santykius, ir toliau susiduria su brutaliu žmogaus teisių ir laisvių nepaisymu“, – Lenkijos parlamente kalbėjo G. Nausėda.

„Mūsų pareiga – užtikrinti, kad istoriškai artimos ukrainiečių ir baltarusių tautos galėtų mėgautis laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos vaisiais. Praeityje jos priklausė bendrai Europos šalių šeimai – tikiu, kad taip bus ir ateityje“, – sakė Lietuvos vadovas.

„Tam, kad regiono tautos galėtų laisvai plėtoti savo demokratinius siekius, mums bus reikalinga ir aiški Europos Sąjungos Rytų partnerystės vizija. Praeities pamokos rodo, kad agresyvios priešiškos jėgos akivaizdoje būtina vienytis ir telkti jėgas, nelaukiant, kol bus per vėlu“, – teigė jis.

Vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui.

Taip G. Nausėda kalbėjo abiem šalims minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.

Anot prezidento, Rusijos karinių pajėgų telkimas ties Ukrainos siena ir kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje „rodo pastangas palaikyti ir kurstyti karinę įtampą kaip politinio poveikio svertą“.

„Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir sieks, kad baigtųsi faktinė dalies Rytų Ukrainos okupacija. Kad ir kas nutiktų, negalime leisti, kad Ukraina vėl būtų nublokšta atgal į praeitį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Ne paslaptis, kad Rusija taip pat siekia perimti Baltarusijos kontrolę ir paminti drąsių šios šalies žmonių laisvės troškimą. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka ir nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri kelia grėsmę visiems regiono gyventojams“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, Lietuva niekada nesutiks su tuo, kad „energetika taptų geopolitiniu ginklu, pavertusiu Baltarusiją Kremliaus politikos įkaite“.

„Mūsų pačių saugumas ir gerovė priklauso nuo to, ar kaimynystėje įstengsime sukurti taikos, demokratijos ir klestėjimo erdvę. Todėl negalime ramiai stebėti, kaip grįžta stipresniojo teisės laikai. Negalime ignoruoti mėginimų perbraižyti suverenių valstybių sienas“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad santykių su Lenkija gerinimas yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Seimo valdybos sprendimu, šia proga gegužės 3-iąją, 10 val., rengiamas nenumatytas Seimo posėdis. Vyks bendras nuotolinis šventinis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimas ir 2021 m. Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonija.

Šventinio renginio dalyvius pasveikins Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Posėdyje kalbas sakys Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris tuo metu lankysis Lenkijos parlamente, ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Minėjime Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis ir Lietuvos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen perskaitys šios sukakties proga parlamentų priimtas identiškas rezoliucijas.

Antrojoje šventinio renginio dalyje įvyks 2021 m. Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonija.

Lietuvos  Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjos skiriamo Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonijoje šiais jubiliejiniais metais bus pasveikinti keturi laureatai. Lietuvos Seimo delegacija asamblėjoje 2021 m. apdovanojimą nusprendė skirti rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir vertėjui Eduardui Piurko.

Abiejų Tautų apdovanojimas skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurių veikla ir darbai reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą. Šis apdovanojimas anksčiau skirtas tokioms garsioms asmenybės, kaip Česlovui Milošui, Tomui Venclovai, Alfredui Bumblauskui ir kt. Pirmą kartą jis buvo skirtas 1999 m.

Ceremonijoje žodį tars Lenkijos ir Lietuvos delegacijų parlamentinėje asamblėjoje vadovai: Lenkijos Seimo vicemaršalka Małgorzata Gosiewska ir Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, taip pat apdovanojimo laureatai.

ELTA primena, kad Seimas 2021-uosius yra paskelbęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.

Prieš 230 metų Varšuvos karališkosios pilies, Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencijos, Senatorių salėje buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje. Pasak rezoliucijos, Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška.

„Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška, nepriklausomybės nuo kaimyninių galių demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką“, – sakoma rezoliucijoje.

Joje teigiama, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas įrodė Lenkijos ir Lietuvos elito politinę atsakomybę ir novatoriškos visuomeninės santvarkos teisinės minties pergalę.

„Šios vertybės buvo nurodytos Abiejų Tautų tarpusavio įžade – Konstituciją įgyvendinančiame įstatyme, kurį Ketverių metų Seimas priėmė 1791 m. spalio 20 d. Juo buvo patvirtinta daugiatautės, respublikai palankių pažiūrų pagrindu sukurtos bendruomenės jėga“, – teigiama dokumente.

Jame akcentuojama, kad Lietuvos Seimas ir Lenkijos Seimas ir Senatas, pabrėždami išskirtinę 1791 m. akto svarbą lenkų ir lietuvių tautoms, atiduoda pagarbą šiuolaikinio konstitucionalizmo paveldui ir reiškia įsitikinimą, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado idėjos tapo valstybių – Abiejų Tautų Respublikos įpėdinių – piliečių politinio identiteto pagrindu.

Antradienį parlamentarų grupės vardu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui pasiūlė  priimti rezoliuciją dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo.

Šis dokumentas parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Seimui ir Lenkijos Seimui ir Senatui. „Identišką rezoliuciją jau prieš keletą savaičių priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Taip tęsiama graži tradicija, pradėta praėjusiais metais, kai minint Liublino unijos 450 metų sukaktį buvo priimta rezoliucija abiejuose parlamentuose, pažymint abiem tautoms svarbias ir reikšmingas datas“, − pristatydama šią iniciatyvą sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.