Streikai visoje šalyje prasidėjo gruodžio 5-ąją. Ketvirtadienį jie savo trukme pranoko 1986–1987 metų geležinkelininkų streiką, kuris nacionalinėje geležinkelių kompanijoje SNCF truko 28 dienas.

Dabartiniai streikai, Kalėdų ir Naujųjų metų periodu paralyžiavę susisiekimą traukiniais ir metropoliteno traukiniais Paryžiuje bei visoje šalyje, toliau kelia didelius sutrikimus.

SNCF paskelbė, kad ketvirtadienį nevažinėja pusė jos greitųjų traukinių. Paryžiaus metropolitene normaliai buvo važinėjama tik dviem automatizuotomis linijomis; kitur eismas buvo sutrikęs arba jo iš viso nebuvo.

Profesinės sąjungos rengiasi tolesniems streikams kitą savaitę, kai vėl turi pradėti dirbti mokyklos ir kai turi būti atnaujintos derybos su vyriausybe.

Antradienį per televiziją sakydamas Naujųjų metų kalbą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą pertvarkyti pensijų sistemą, bet paragino vyriausybę „rasti greito kompromiso [su profesinėmis sąjungomis] kelią“.

E. Macronas tvirtai laikėsi reformos principų, įskaitant labiausiai smerkiamą priemonę: amžiaus, nuo kurio asmuo įgyja teisę į visą pensiją, padidinimą nuo 62 iki 64 metų. Jis tvirtino, kad naujoji sistema bus sąžiningesnė visiems prancūzų darbuotojams ir finansiškai tvari.

Planu siekiama apjungti dešimtis atskirų pensijų sistemų į vieną ir eliminuoti specialiuosius susitarimus, pagal kuriuos kai kurie prancūzų transporto darbuotojai išeina į pensiją šeštą gyvenimo dešimtmetį.

"Geležinkelis kerta su gyvenviete jungiantį krašto kelią. Vieną dieną išvydome uždarytą pervažą, joje dirbo geležinkelininkai. Jokios informacijos, kas čia bus daroma, neturime. Nėra aišku, ar pervaža bus uždaroma, ar gyventojams į uostamiestį teks važiuoti Karklės ar kitais keliais?" – redakcijai klausimus bėrė Kalotėje gyvenanti Birutė.

Valstybės valdomos įmonės "Lietuvos geležinkeliai" atstovai dienraščiui aiškino, jog šiuo metu vyksta remonto darbai.

"Tarpstotyje Giruliai–Kretingalė yra vykdomi suplanuoti kelio remonto darbai – valoma skalda, keičiami ilgabėgiai ir tvirtinimo elementai. Keičiant bėgius, būna daromos 2–3 val. traukinių eismo pertraukos. Pakeitus dalį bėgių ir atlikus darbus, traukiniai vėl leidžiami", – aiškino bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas.

Įmonės atstovai pareiškė, jog eismas šioje pervažoje vis dėlto bus stabdomas, tačiau apie tai vietos gyventojų niekas nepasivargino informuoti.

"Jei darbai vykdomi pervažose, tuomet būna apribojamas automobilių eismas, tačiau darbai būna organizuojami taip, kad automobilių pralaidumas vis vien vyktų. Pervažose darbai atliekami itin greitai, kad darbai netrukdytų įprasto gyvenimo ritmo", – tikino G.Liubinas.

Už traukinių eismą tarp Anglijos pietinės pakrantės ir Londono atsakinga kompanija „Southern Rail“ įspėjo apie didelius sutrikimus, nes jos darbuotojams paskelbus trijų dienų streiką buvo atšaukti visi 2 284 reisai.

Streike dalyvauja apie tūkstantis traukinių vairuotojų. Tai paveiks apie 300 tūkst. keleivių, tarp jų ir keliaujančiuosius į Londono Gatviko oro uostą.

Dvi paras trunkantis protestas prasidėjo pirmadienio vidurnaktį, dar parą truksiantis streikas planuojamas penktadienį, o sausį numatyta surengti dar šešias dienas truksiantį protestą.

Ilgai besitęsiantis ginčas kilo dėl planų naudoti „tik mašinisto valdomus traukinius“, nes tai reikštų, kad nebereikėtų konduktorių, kurie uždaro ir atidaro traukinių duris.

Profesinės sąjungos lyderiai sunerimo dėl saugumo ir galimų atleidimų, nors geležinkelio kompanija nurodė, kad darbuotojų skaičius nesikeis.

Žmonės, keliaujantys maršrutais iš Braitono ir kitų daug keleivių sutraukiančių miestų pietų Anglijoje, jau susidūrė su kelis mėnesius trukusiais paslaugų teikimo sutrikimais, nes balandį prasidėjo kompanijos darbuotojų protestai.

Naujausias streikas paskelbtas po to, kai „Southern“ pirminės bendrovės „Govia Thameslink“ savininkams nepavyko užsitikrinti, kad teismas uždraustų mašinistų protesto akciją.

Manoma, kad nutrauktas traukinių eismas sukels daugiausia trukdžių Britanijos 1994 metų, kai streikavo traukinių eismo reguliuotojai.

„Southern Rail“ nurodė, kad „nuoširdžiai atsiprašo“, jog traukinių eismas sustojo.

„Šie streikai yra visiškai nepagrįsti, ir mes privalome rasti kelią į priekį“, – sakė kompanijos atstovas.

Pasak jo, bendrovė pakvietė profesinės sąjungos viršininkus derybų, kuriomis turėtų būti išspręstas ginčas.

Mašinistų profesinės sąjungos ASLEF generalinis sekretorius Mickas Whelanas (Mikas Velanas) sakė, kad darbuotojai yra pasiruošę derėtis, tačiau pridūrė: „Tai priklauso nuo kompanijos ir vyriausybės, kad jos būtų lanksčios ir nutrauktų keleivių neviltį.“

Britanijos transporto ministras Chrisas Graylingas (Krisas Greilingas) protestą pavadino „visiškai bergždžiu, beprasmišku streiku“.

Radijo stočiai „BBC Radio 4“ jis sakė nesutinkąs su veiksmais, tačiau „neturiu galių nurodyti žmonėms grįžti į darbą. Tai yra teisėtas streikas.“

Šalies pašto darbuotojai pirmadienį irgi nutarė, kad surengs streiką dėl atleidžiamų darbuotojų, pašto skyrių uždarymo ir pensijų.

Ryšių darbuotojų sąjungos nariai pradės penkių dienų streiką kitą savaitę. Šis protestas sutrikdys pašto paslaugas labiausiai įtemptu metu – prieš Kalėdas.

Manoma, kad dėl streiko traukiniai priemiestiniais ir regioniniais maršrutais važinės rečiau.

Po dešimties dienų Prancūzijoje prasideda Europos futbolo čempionatas, o SNCF yra vienas iš oficialių šio renginio vežėjų.

Tuo tarpu profsąjungai SNPL priklausantys „Air France“ pilotai (beveik 70 proc. visų pilotų) pirmadienį pritarė pasiūlymui dėl vadovybės planuojamo jų darbo užmokesčio sumažinimo surengti ilgalaikį streiką. Kada bus pradėtas streikas, profsąjunga dar nenurodė, nes vis dar tęsiamos derybos su oro bendrovės vadovybe. Jeigu geležinkelininkų ir pilotų protestai vyks vienu metu, susisiekimo problemos Prancūzijoje, kuriai jau trūksta benzino, dar paūmės.

Be to, ketvirtadienį neterminuotą streiką ketina pradėti Paryžiaus metro darbuotojai. Prancūzijos skrydžių vadovai jau yra pareiškę, kad streikuoti ketina birželio 3–5 dienomis.

Prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) anksčiau yra pareiškęs, jog kovoje su profsąjungomis nusileisti neketina, praneša BBC. Jo neglumina net tai, kad jo asmeninis reitingas nusirito į rekordiškai žemą lygį.

„Laikysiuos savo pozicijos, nes esu tikras, kad šios reformos yra teisingos“, – pareiškė valstybės vadovas.

Pirmadienį šešios iš aštuonių Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklų dėl streikų arba neveikė, arba veikė ne visu pajėgumu.

Visuotinę protesto akciją organizavo CGT, didžiausia nacionalinė Prancūzijos profsąjunga. Protesto akciją palaikė šešios kitos profsąjungos, įskaitant „Force ouvriere“ ir „Unef“. Tuo tarpu profsąjunga CDFT, kuri laikosi nuosaikesnės pozicijos, palaikė vyriausybės reformas.

Nors streikai kelia daug nepatogumų, 46 proc. prancūzų palaiko streikuotojus, parodė savaitraščio „Journal du Dimanche“ sekmadienį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Profsąjungas piktina tai, kad darbo įstatymų reformas vyriausybė patvirtino pasitelkusi retai taikomą konstitucinį mechanizmą, dėl kurio žalia šviesa reformoms buvo uždegta be balsavimo parlamente. Streikų dalyvių nuomone, darbo reformos, dėl kurių darbuotojų padėtis gerokai pablogės, bus naudingos tik įmonėms, kurios dar praturtės, o nedarbo lygis, balandį siekęs 9,9 proc., tebebus aukštas.

Tuo tarpu Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad siūlomi pakeitimai padės atgaivinti ekonomiką ir darbo rinką.

Pagal reformas 35 valandų darbo savaitė galios ir toliau. Tačiau įmonės su vietos profsąjungomis galės tartis dėl galimybių prailginti darbo savaitę arba ją sutrumpinti. Bet kuriuo atveju darbo savaitė negalės būti ilgesnė negu 46 valandos.

Įstatyme taip pat supaprastinamos darbo užmokesčio sumažinimo ir atleidimų, kuriems Prancūzijoje taikomos griežtos taisyklės, procedūros. Vyriausybė tikisi, jog tai įmones paskatins samdyti daugiau žmonių, nes jos žinos, kad kilus ekonominei krizei, juos bus lengviau atleisti.

Darbdaviai galės patys tartis su darbuotojais dėl atostogų ir kitų išeiginių. Šiuo metu šiuos klausimus griežtai kontroliuoja centrinė vyriausybė.