Anot Valdo Klimantavičiaus, ministerija valdybai jau pateikė dvejus metus trukusio geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo rangovo konkurso audito medžiagą, kad ši padarytų išvadas.

„Čia yra valdybos kompetencija dėl administracijos vadovo skyrimo arba neskyrimo. Mes nusiuntėme medžiagą institucijoms ir valdybai, kad ji įvertintų situaciją ir pateiktų išvadas“, – BNS sakė V. Klimantavičius.

Be to, pasak jo, ministerija yra pasamdžiusi agentūrą, kuri turės atrinkti keturis naujus nepriklausomus „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius – šiemet, anot jo, baigiasi trijų narių kadencija, o viena vieta yra laisva.

„Valdyba nėra pilnai sukomplektuota, nes vienas narys išėjo. Dabartinės valdybos narių kadencijos baigiasi skirtingai – vienų baigiasi šiais metais, kitų baigiasi už kelių metų, priklausomai nuo to, kada jie buvo išrinkti į valdybą“, – sakė viceministras.

Jis tikino, kad visi keturi nauji valdybos nariai bus nepriklausomi.

Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad šių metų gruodį baigiasi visos valdybos, kurioje dirba šeši nariai, kadencija.

„Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dabar dirba penki nepriklausomi nariai – jos pirmininkas Romas Švedas, Monika Rimkūnaitė-Bložė, Rolandas Zukas, Alditas Saulius ir Matsas Hansonas bei Susisiekimo ministerijos atstovas Povilas Drižas.

Dar vienas jos narys – vokietis Christianas Kuhnas (Kristianas Kunas) iš valdybos atsistatydino šiemet kovo 1 dieną.

Visus nepriklausomus valdybos narius, išskyrus M. Hansoną (jis prisijungė pernai rugpjūtį), 2016 metų gruodį ir vėliau paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. 

Ministerija, atlikusi elektrifikavimo konkurso, kurį laimėjo Ispanijos bendrovė „Elecnor“, auditą, nustatė, kad keli geležinkelio ruožai į vieną projektą apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.

Tuomet ministras Jaroslavas Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.

„Audito medžiagą pirmadienį pateikiau prokuratūrai. Pagal mūsų manymą, yra kuo užsiimti ir ką vertinti “, – antradienį Seime pranešė ministras.

Pasak J. Narkevičiaus, auditas nustatė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną elektrifikacijos projektą buvo apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.

„Pirmas etapas (...) to elektrifikavimo projekto buvo įvykęs pažeidžiant tam tikrus ir teisės aktus, ir parenkant netinkamą, ekonomiškai nenaudingą būdą, kada trys ruožai apjungti į vieną. Vien tas apjungimas sukėlė, kad konkursas vyko dvejus metus ilgiau nei planuota, o kaina viršijo 100 mln. eurų nei buvo numatyta“, – kalbėjo ministras.

J. Narkevičiaus teigimu, auditoriai susidūrė su sunkumais gauti tyrimui reikalingą medžiagą.

„Gauti informaciją buvo ypatingai sudėtinga, nepaisant to, kad auditoriai pasirašė konfidencialumo sutartis, tačiau visos informacijos, kad būtų galima nuodugniai konstatuoti tam tikrus teigimus, nebuvo pateikta. Tačiau ir iš tos informacijos, kuri buvo pateikta, darytina išvada, kad yra rimtų pažeidimų yra“,  – tvirtino ministras.

Pasak J. Narkevičiaus, antras audito etapas, pačio konkurso vertinimas, vyksta toliau.  

Jaroslavas Narkevičius sako, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą atsakingi asmenys bus įvertinti, tačiau, jo teigimu, bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.

„Reikia įvertinti tai, kad konkurso pailgėjimo laikotarpis nuo 6 mėnesių iki 2 metų įvedė mus į tokią situaciją, kad neleidžiant atlikti šiuos pirkimus Lietuva praktiškai praranda galimybę gauti virš 200 mln. eurų ES lėšų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė J. Narkevičius.

„Šiandien pasirašiau leidimą elektrifikacijos konkursui vykdyti“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, konkurso auditas vis dar nėra baigtas. Preliminariose išvadose teigiama, kad konkursas vyko neefektyviai, jo procedūros užsitęsė nuo planuotų 6 mėnesių iki 2 metų, o sutarties kaina išaugo trečdaliu. Anksčiau planuota, kad projektas kainuos 250 mln. eurų.

Be to, anot susisiekimo ministro, konkurso neskaidymas į mažesnes dalis esą iš jo eliminavo Lietuvos bendroves.

Auditui pasibaigus, už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, teigė J. Narkevičius.

„Auditas dar yra tęsiamas ir visi asmenys, dėl kurių buvo nustatyti nuostoliai, bus įvertinti“, – sakė J. Narkevičius.

Jis atsisakė įvardyti, ar tai galėtų būti „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, ar bendrovės vadovas Mantas Bartuška.

„Mes nesvarstome dėl valdybos pakeitimų“, – teigė ministras.

Anot jo, nepaisant to, kad auditas preliminariai nustatė, jog konkursas buvo neefektyvus, sutarties sąlygoms tai įtakos neturės.

„Čia reikėtų aiškiai pažymėti, kad sutarties sąlygų negalima keisti. 2018 metais sausio mėnesį, kai buvo pradėtas pirkimas, iki to laiko buvo nustatytos sąlygos ir jos negalėjo būti keistinos“, – teigė J. Narkevičius.

„Lietuvos geležinkeliai“ 363 mln. eurų sutartį pasirašys su konkurso laimėtoju – Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad sutartį su „Inabelec“ ketinama pasirašyti pasibaigus konkurso apskundimo terminui.

„Ketvirtadienis yra paskutinė diena skundui pateikti. Jei tai nebus padaryta, sutartis su laimėtoju bus pasirašyta artimiausiu metu“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų. Tačiau, kaip anksčiau sakė M. Bartuška, „Cobra“ pasiūlė brangesnę priežiūrą ir didesnius elektros praradimus, todėl galutinai jai būtų  sumokėta 51 mln. eurų daugiau.

Savo ruožtu J. Narkevičius ketvirtadienį sakė, kad „Elecnor“ pasiūlymo ekonominė nauda išryškės tik po 25 metų.

M. Bartuška anksčiau šį mėnesį yra sakęs, kad projekto apjungimas lemia mažesnę projekto kainą ir mažesnius administravimo kaštus. Tuo metu ekonominė projekto nauda, anot jo, siekia 500 mln. eurų.

Jis taip pat tvirtino, kad projekto vertė yra bent 20 proc. mažesnė nei panašių projektų Vakarų Europoje.

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija gruodžio pradžioje leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su „Elecnor“.

Elektrifikavimo konkurse taip pat dalyvavo Prancūzijos „Alstom“, tiltų ir kelių statybos įmonė „Kauno tiltai“ kartu su didžiausia akcininke Lenkijos „Trakcja“ (BNS žiniomis, jos galutinio pasiūlymo nepateikė), Lietuvos bendrovės „ATEF-Euroope“ atstovaujamas konsorciumas.

Konkurse dalyvavusi Prancūzijos grupė „Eurovia“ ir jos antrinė įmonė „Eurovia Lietuva“ liepą  pranešė iš jo pasitraukianti, o balandį iš konkurso dėl netinkamos kvalifikacijos buvo pašalinta Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovė „Telekonta“.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia projektą planuojantys baigti iki 2023 metų pabaigos.

Pasak Jaroslavo Narkevičiaus, audito metu aiškinamasi, kokių pasekmių galėtų būti, jei elektrifikavimo konkursas bus nutrauktas.

„Mano pavedimu vykdomas auditas, kuris nustatys, ar tas skelbimo ir konkurso parengimo procesas buvo padarytas tinkamai. Būtent to audito rezultatai mums padės atsakyti į klausimą, kas bus, jeigu konkursas nebus įvykdytas“, – BNS sakė J. Narkevičius.

Ministras nesiėmė vertinti, ar dėl vėluojančio konkurso kyla rizika prarasti ES finansavimą.

„Elektrifikavimo projektas turi būti realizuotas iki 2023 metų, tai ir yra konkurso sąlygose. O kaip bus – dirbame, kad taip ir būtų“, – teigė jis.

Tuo metu Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, kad konkursas stringa, nes nėra suskaidytas į mažesnes dalis, dėl ko vietos įmonėms jį laimėti yra beveik neįmanoma

„Deja, konkursas buvo paskelbtas, jis neįvyko dėl to, kad projektas nesuskaidytas į etapus, o paskelbtas kaip visuma. Lietuvoje iš esmės nėra tokių kompanijų, kurios galėtų įgyvendinti tokio dydžio projektą“, – BNS sakė R. Sinkevičius.

„Aš galvoju, kad jį skaidyti reikėjo nuo pat pradžių, nes nei „Eurovia“, nei „Kauno tiltai“, nei kokia nors kita Lietuvos įmonė tokio projekto nepaveš. Reiškia, jis pritaikytas ne Lietuvos, o prancūzų, ispanų, vokiečių įmonėms. Norisi, kad dirbtų lietuviškos įmonės“, – sakė jis.

Pasak jo, verslas norėtų, kad elektrifikavimo konkursas būtų skaidomas į dalis.

Seimo narys šią savaitę iškėlė idėją, kad projektui nepanaudotos nuosavos „Lietuvos geležinkelių“ lėšos galėtų būti išmokamos kaip dividendai į valstybės biudžetą.

„Kofinansavimas yra apie 30 proc., tai reiškia, kad šie pinigai lieka nepanaudoti. Klausimas toks – kodėl juos reikia palikti įmonei, jei laiku neįgyvendintas projektas? Tai juos reikia dividendų pavidale pervesti valstybei“, – BNS aiškino R. Sinkevičius.

BNS žiniomis, Europos Sąjunga projektui turėtų skirti apie 80 proc. projekto vertės paramą. Tokiu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ finansuotų 20 proc., arba apie 50 mln. eurų.   

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis tikina, kad projekto rangovo konkursas jau baigiamas.

„Elektrifikacijos konkursas yra baigiamojoje stadijoje – šiuo metu deramės su konkurso dalyviais. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms su geriausią kainą pasiūliusiu pasirašysime sutartį“, – BNS sakė T. Digaitis.

„Lietuvos geležinkeliai“ konkursą paskelbė dar 2017 metų pabaigoje, 2018 metų rudenį jis buvo trumpam sustabdytas dėl Prancūzijos „Alstom“ pretenzijų, o galutinių pasiūlymų pateikimo terminas buvo vis atidedamas nuo šių metų liepos vidurio. Spalio pradžioje įmonė skelbė, kad pereita į derybų stadiją, tačiau neatskleidė, su kuo deramasi. BNS žiniomis, tai viena iš Ispanijos įmonių.

Neoficialiomis žiniomis, konkurse yra du dalyviai iš Ispanijos – konsorciumas „Inabelec“, kuriame yra Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“, bei „Cobra Instalaciones Y Servicios“. „Elecnor“ į BNS užklausas neatsakė, ar derasi su geležinkeliais.

Be to, konkurse dalyvavo „Alstom“, „Kauno tiltai“ kartu su didžiausia akcininke Lenkijos „Trakcja“ (BNS žiniomis, jos galutinio pasiūlymo nepateikė), Lietuvos bendrovės „ATEF-Euroope“ atstovaujamas konsorciumas.

Tuo metu konkurse dalyvavusi Prancūzijos grupė „Eurovia“ ir jos antrinė įmonė „Eurovia Lietuva“ liepos pabaigoje pranešė iš jo pasitraukianti, o balandį iš konkurso dėl netinkamos kvalifikacijos buvo pašalinta Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovė „Telekonta“.

Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkursą „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė 2017-ųjų gruodį. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, šia linija bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų krovinių ir du trečdaliai keleivių.

Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur elektrifikuoti geležinkelio keliai vidutiniškai sudaro 52,7 procento.

Geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikavimo darbai įgyja pagreitį. Po kelis mėnesius trukusių projektavimo ir pasirengimo darbų pradėtos montuoti kontaktinio tinklo atramos - 28,6 kilometro ilgio ruože iš viso jų bus pastatyta 1400. Tai pirmas geležinkelių elektrifikavimo projektas atkūrus šalies Nepriklausomybę. Darbus planuojama pabaigti kitų metų pavasarį.

Pagrindinės projekto rangovės, bendrovės „Fima", specialistai pradėjo montuoti atramas geležinkelio ruože nuo Kenos iki sienos su Baltarusija. Kituose ruožuose - nuo Naujosios Vilnios iki Kyviškių ir nuo Kyviškių iki Kenos - liejami betoniniai pamatai atramoms.

Per dieną išliejama iki dvylikos pamatų ir sumontuojama iki dešimties plieninių atramų. Sumontavus atramas ant jų bus įrengiamos gembės ir tempiamas nešantysis lynas bei kontaktinis laidas. Dėl saugumo ir siekiant minimaliai trikdyti susisiekimą geležinkeliais, darbai vyksta tik per iš anksto suderintas traukinių eismo pertraukas.

Elektrifikuotoje geležinkelio atkarpoje traukiniai galės išvystyti iki 160 km/val. greitį. Savo ruožtu Baltarusijos geležinkeliai elektrifikuoja ruožą nuo valstybių sienos iki Molodečno. Užbaigus šį projektą kelionė iš Vilniaus į Minską geležinkeliu sutrumpės iki vos 2 valandų, trasa kursuos modernūs elektriniai traukiniai.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie strateginio Lietuvai projekto, kokio nebuvo 40 metų. Esame įgiję nemažai patirties modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Latvijoje. Turime kvalifikuotų specialistų ir dėl šio projekto investuojame į specialią kontaktinio tinklo tiesimo įrangą", - sako „Fima" Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas.

Pamatai pirmajai būsimos naujos elektrifikuotos linijos kontaktinio tinklo atramai buvo išlieti balandį. Iš viso atramų pamatams bus sunaudota daugiau nei 5000 tonų betono, o metalinėms konstrukcijoms - per 3000 tonų plieno. Bus nutiesta per 300 kilometrų varinio ir bronzinio kontaktinio tinklo.

Įsibėgėja ir darbai Naujosios Vilnios traukos pastotėje, iš kurios bus tiekiama elektra į kontaktinį tinklą. Čia baigti demontavimo darbai ir statomi pamatai naujai įrangai. Čia bus įdiegti sprendimai, leisiantys gabenti krovinius elektriniais prekiniais traukiniais. Iki šiol Lietuvoje sąstatus traukė tik dyzeliniai šilumvežiai. Elektriniai lokomotyvai yra greitesni, galingesni, taupesni ir neteršia aplinkos. Tai svarbu šaliai konkuruojant dėl tarptautinių krovinių.

Ateityje elektrifikuota geležinkelio linija turėtų pasiekti Klaipėdą ir sukurti sąlygas efektyviau gabenti krovinius Lietuvą kertančiais tarptautiniais transporto koridoriais.

Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas" yra dalis tarpvalstybinio projekto, apimančio Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelio ruožo N. Vilnia-Kena-valstybių siena-Gudogai-Molodečno elektrifikavimą, įgyvendinama Lietuvos pusėje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant ir koordinuojant darbus su Baltarusijos geležinkelių atstovais. Projektas dalinai finansuojamas 2014-2020 m. Europos Sąjungos finansinės programos lėšomis.

Pirmasis geležinkelio elektrifikavimo projektas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, geležinkelio ruože Naujoji Vilnia – Kyviškės – Kena – valstybės siena su Baltarusija, įsibėgėja.

Baigus vieną iš projektavimo etapų, Kena – valstybės siena su Baltarusija atkarpoje ir Naujosios Vilnios traukos pastotėje startuoja apie metus truksiantys statybos darbai. Juos planuojama baigti 2016 m. pavasarį. Šis Lietuvai ir Baltarusijai strateginės reikšmės projektas padės stiprinti dvišalius santykius. Jį įgyvendinus padidės geležinkelio transporto patrauklumas keleivių bei krovinių pervežimui, sumažės aplinkos tarša.

Per mažiau kaip metus 28,6 km ilgio geležinkelio ruože bus nutiesta apie 138 km varinio kontaktinio tinklo laido ir daugiau kaip 165 km bronzinio nešančiojo lyno, pastatyta virš 2000 metalinių konstrukcijų, sunaudota virš 3000 tonų betono. Darbai prasidės nuo pamatų kontaktinio tinklo atramoms įrengimo. Lygiagrečiai startuoja Naujosios Vilnios traukos pastotės rekonstrukcija. Rekonstruotoje traukos pastotėje bus įdiegta nauja įranga, leisianti gabenti krovinius elektriniais krovininiais traukiniais.

Šiuos darbus „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu atlieka pagrindinis projekto rangovas – reikšmingą patirtį geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektuose ne tik Lietuvoje bet ir Baltarusijoje bei Latvijoje turinti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA.

„Projekto įgyvendinimui numatytas itin trumpas laikas. Be to, sudėtingi elektrifikavimo darbai negali trukdyti geležinkelių eismui ir bus derinami prie traukinių grafiko. Nuo pat pradžių projektas reikalauja išskirtinio detalumo ir kruopštumo, čia negali būti jokių klaidų. Todėl jau projektavimo etape stengėmės numatyti ir pašalinti ar sumažinti visus įmanomus trikdžius, o prieš pradedant statybos darbus, įsigijome specialią kontaktinio tinklo laidų klojimo įrangą. Mūsų statybos darbų technologija leis užtikrinti, kad vienas iš geležinkelio kelių visada būtų laisvas. Geležinkelių srityje turime didelę patirtį“, - sako FIMA Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas.

Įrengiama kontaktinio tinklo sistema leis elektrifikuotu ruožu traukiniams važiuoti 160 km per valandą greičiu. Ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos sienos su Baltarusija elektrifikacija yra pirmas ruožo Kena-Klaipėda elektrifikacijos etapas. Planuojama, kad ateityje Lietuvoje bus elektrifikuota visa IX tarptautinio transporto koridoriaus dalis, nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Šiuo metu naudojamus dyzelinius lokomotyvus palaipsniui pakeis nauji elektriniai lokomotyvai. Pastarieji neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni už dyzelinius, tad kelionės geležinkeliais Lietuvoje bus patrauklesnės ir keleiviams, nes jie jausis komfortiškiau ir važiuos trumpiau.

Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas“ yra tarpvalstybinio projekto, apimančio Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelio ruožo N. Vilnia – Kena – valstybių siena – Gudogai – Molodečno elektrifikavimą, dalis, įgyvendinama Lietuvos pusėje. Projektas vykdomas bendradarbiaujant ir koordinuojant darbus su Baltarusijos geležinkelių atstovais ir yra dalinai finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos programavimo laikotarpio lėšomis.

Šiandien Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje pradedama geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki valstybės sienos su Baltarusija elektrifikacija. Darbų pradžios renginyje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad šio pirmojo geležinkelio elektrifikavimo projekto Nepriklausomos Lietuvos istorijoje nauda mūsų šalies geležinkelių infrastruktūrai akivaizdi.

„Elektrifikavus šį geležinkelio ruožą bus padidintas geležinkelio transporto patrauklumas vykdant keleivių bei krovinių pervežimus, sumažinama aplinkos tarša naudojant elektrinę trauką, pasirengiama vykdyti traukinių eismą 160 km/h greičiu“, – sakė premjeras.

Baigus projektą šiuo metu naudojamus dyzelinius lokomotyvus palaipsniui pakeis nauji elektriniai lokomotyvai, kurie neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni. Be to, jais vežti tiek keleivius, tiek krovinius yra pigiausia. Todėl elektrifikuota geležinkelio jungtis su Baltarusija užtikrins Lietuvos geležinkeliams, o kartu ir Klaipėdos jūrų uostui bei steigiamiems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešiesiems logistikos centrams esminių privalumų konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų.

Geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektą numatoma baigti 2016-ųjų metų kovą. Iš viso bus elektrifikuota 28,6 km geležinkelio ruožo, rekonstruota Naujosios Vilnios traukos pastotė. Projektą planuojama dalinai finansuoti 2014–2020 m. ES programavimo laikotarpio lėšomis.