Menas ir gamta

Dar 1991 m. menininko Gintaro Karoso įkurtas modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus po atviru dangumi užima 55 ha plotą. Muziejaus tikslas – meno kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą, 1989 m. nustatytą Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto.

Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai kartu su meno kūriniais čia sudaro nedalomą visumą. Parko įkūrėjas yra ir specialiai meno kūriniams formuojamo kraštovaizdžio autorius. Už muziejaus po atviru dangumi sukūrimą G.Karosui 2006 m. įteikta Nacionalinė pažangos premija.

Atradimai: Europos parke atradimo džiaugsmą patiria ir suaugusieji, ir vaikai. Butauto Barausko nuotr.

"Nuo pat vaikystės pasitikdamas ir palydėdamas kiekvieną dieną jaučiu nerimą dėl prabėgusio laiko prasmės. Intuityviai žinau, kad savo buvimą žemėje turiu įprasminti kažkuo nekasdieniu ir nebuitišku, tuo, kas yra aktualu ne tik man ir ne tik šiandien. Taip gimė mintis sujungti gamtą su žmogaus intelektu, perteikiamu meno kūriniuose. Taip viename žemės lopinėlyje, kur buvo apleistas miškas ir pelkės, atsirado pirmieji amžini ženklai – skulptūros", – sako G.Karosas, pats kuriantis objektus, kurie vadinami landšafto skulptūromis.

Eksponatų gausa

Europos parkas laikomas vienu įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. Muziejaus kolekcijoje – apie 150 žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių įspūdingi darbai.

Parke rasite dar nepažintą šiuolaikinio meno pasaulį, kuris padės jūsų kūrybiniuose ieškojimuose. Atradimo džiaugsmą čia patiria ir suaugusieji, ir vaikai. Čia galite paliesti patį Europos žemyno centrą, sužinoti kryptis ir atstumus iki visų Europos sostinių, klajoti neatpažinto augimo erdvėje, atskleisti besisupančio ant vieno taško namo paslaptį, surasti didžiausią pasaulyje krėslą, pilną vandens, eiti prieš laiką amžinybės spirale. Galite vienoje skulptūros pusėje išvysti saulėlydį, kitoje – saulėtekį, sutikti meksikietę moterį, žiūrinčią į mėnulį, sugalvoti svajonę, kuriai išsipildyti padės paslaptinga skulptūra, susipažinti su japonų menininko darbu, sukomponuotu kaip puokštė.

Gintaras Karosas: intuityviai žinau, kad savo buvimą žemėje turiu įprasminti kažkuo nekasdieniu ir nebuitišku, tuo, kas yra aktualu ne tik man ir ne tik šiandien. Butauto Barausko nuotr.

Dažnam patiks suktis lyg voverė rate žalioje karuselėje, nuslysti nuo šešiolikos kėdučių, grožėtis ant kalno išnyrančiais tarytum balto ledkalnio siluetais, klausytis vėjo ir paukščių balsų medžių viršūnėse, paklaidžioti televizorių labirinte, lyg laive pasisupti ant plieninio namo grindų, pasiūbuoti kelias tonas sveriantį akmenį, įlįsti į gulinčią galvą. Nustebsite pamatę ore kabančius milžiniškus akmenis, o gal sugalvosite sukurti savo natūralią skulptūrą arba atsipalaiduoti, tiesiog ilsėtis, nieko neveikti, tik būti.

G.Karoso specialiai Europos parkui sukurta skulptūra iš televizorių LNK Infomedis agentūros "Guinness World Records" pripažinta pasaulio rekordu – didžiausiu tokiu kūriniu pasaulyje. Kuriant sulptūrą netikėtai dalyvavo visa Lietuva, tad vietoj autoriaus planuotų kelių šimtų televizorių į parką jų buvo suvežta arti 3 tūkst., iš kurių ir buvo sukurtas medžio formos televizorių labirintas.

LNK Infomedis yra didžiausia Europos parko skulptūra pagal plotą – užima 3 135 kv. m. Labirinto centre rasite gulinčią Lenino skulptūrą, atvežtą iš Jurbarko. Skulptūros idėja – parodyti sovietinės ideologijos, daugiau nei pusę amžiaus diegtos per televizorių dėžutes, beprasmybę.

Svarbi misija

Europos parkas įtrauktas į 50-uką įdomiausių pasaulio meno vietų, kurios pristatomos Amy Dempsey knygoje Destination Art. Didžiosios Britanijos dienraščio "The Independent" 2005 m. paskelbtame geriausių vaizduojamojo meno vietų Europoje rinktiniame sąraše 30-uoju numeriu įrašytas Europos parko muziejus.

Menas: parke rasite savitą ir netikėtą šiuolaikinio meno pasaulį. Butauto Barausko nuotr.

2017 m. "The Telegraph" savo skaitytojams pateikdamas šešiolika priežasčių, dėl kurių verta aplankyti Lietuvą, Europos parką nurodė patį pirmą.

"Žiūrint iš Europos ar net pasaulio konteksto, kad ir koks įdomus būtų mūsų paveldas, pasaulyje jo yra ir senesnio, ir gausiau, kad mums sunku būti labai ryškiems. O tarp to šiuolaikinės kultūros, dabartinio meno Europos parkas turi išskirtinę nišą ir savo gerbėją, – sako G.Karosas. – Nemažai žmonių, atvykstančių į Lietuvą, kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodo Europos parką. Tad mes atliekame tam tikrą svarbią misiją – parodyti dabartinę Lietuvą, kad ji yra kurianti, kūrybiška, intelektualiai stipri."

Pasak Europos parko kūrėjo, 55 ha užimanti teritorija prižiūrima ir išlaikoma už pinigus, kurie surenkami parduodant bilietus ir teikiant paslaugas, nes mūsų šalyje dar nesukurta nevyriausybinių muziejų veiklos rėmimo programa. Dabartinis laikmetis, be abejo, parkui yra sudėtingas, mat apie pusė lankytojų buvo užsieniečiai, o dabar jų nėra. Ta bendra situacija lemia didelius iššūkius – reikia išlaikyti kolektyvą, pasirūpinti tinkama parko ir skulptūrų priežiūra, restauravimu ir pan. Tai nelengva.

Tačiau gyvenimas tęsiasi – neseniai parke atidaryta lenkų menininko Jeržio Jodkos erdvėje balansuojančių skulptūrų paroda.