G. Floydo duktė Gianna (Džiana), jo motina, sesuo ir broliai dalyvaus privačiame susitikime su J. Bidenu, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

„Šios šeimos, ypač jo dukters Giannos, drąsos ir maloningumo prezidentas tikrai negali pamiršti, – reporteriams sakė J. Psaki. – Jis labai nori išklausyti jų požiūrį.“

Buvęs Mineapolio policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas), kuris 2020 metų gegužės 25 dieną daugiau kaip devynias minutes keliu spaudė G. Floydui kaklą, kol jis mirė, praėjusį mėnesį buvo nuteistas už nužudymą. Bausmė jam turi būti paskirta birželį.

G. Floydo mirtis visoje šalyje, kur dėl J. Bideno ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kovos ir taip tvyrojo didžiulė įtampa, išprovokavo protestus prieš rasinę neteisybę ir policijos brutalumą.

Po teismo verdikto J. Bidenas norėjo pasinaudoti politiniu impulsu ir paragino Kongresą iki G. Floydo žūties pirmųjų metinių priimti platų policijos reformos įstatymą.

Amerikiečiai privalo stoti prieš „sisteminį rasizmą“, kurį atskleidė G. Floydo nužudymas, sakė jis.

Tačiau iki šio ambicingo termino įstatymo projektą – George'o Floydo teisingumo palaikant teisėtvarką aktą – priėmė tik Atstovų Rūmai, o Senatas ir toliau ginčijasi dėl svarbių detalių.

Prieš nuvykdama į Baltuosius rūmus G. Floydo šeima susitiks su Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir Atstovų Rūmų nare Karen Bass (Karen Bas) – svarbiausia Rūmų derybininke dėl šio reformų įstatymo.

Įstatymo projektu siekiama reformuoti šalies policijos pajėgas, kurios, kritikų teigimu, tampa vis smurtingesnės ir neatsakingesnės.

Oponentai tvirtina, kad policija kaltinama neteisingai, nes tik bando dirbti pavojingoje, daug ginklų turinčioje visuomenėje.

Tačiau J. Bidenas ir reformų šalininkai sako, kad dėl nebaudžiamumo kultūros ir rasizmo tokių incidentų kaip G. Floydo žūtis vis daugėja.