Anot jo, žmogaus teisių pažeidimai šioje šalyje turi būti atitinkamai įvertinti, o už tai atsakingi asmenys negali likti nenubausti.
Lietuvoje apsilankęs diplomatas BNS interviu sakė, kad vienintelis kelias į sėkminga Baltarusiją – dialogas tarp valdžios ir visuomenės, o situaciją stebinčios šalys turi duoti erdvės tam įvykti. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Vakarų šalys ieškos būdų, kaip paremti nepriklausomą žiniasklaidą bei aktyvią, atvirą pilietinę visuomenę.
G. Kento teigimu, šios savaitės viduryje vykusi slapta Aliaksandro Lukašenkos inauguracija šeštai kadencijai dar kartą įrodo, jog ryšys tarp visuomenės ir valdžios yra nutrūkęs.
Jungtinių Valstijų diplomatas penktadienį atsakė į BNS klausimus.
– JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) yra sakęs, kad JAV svarsto įvesti sankcijas Minsko režimui. Kada planuojate tą padaryti?
– Tikiuosi, kad jos bus paskelbtos kitos savaitės pradžioje. Mes jau turime paruošę grupės asmenų pavardžių sąrašą ir manau, kad sankcijų paskelbimas galėtų įvykti ateinantį antradienį.
– Kuo šios sankcijos skirsis nuo tų, kurias jau anksčiau JAV yra pritaikiusi Baltarusijos pareigūnams?
– 2016 metais Europos Sąjunga atšaukė Baltarusijai įvestas sankcijas, 2017 metais jas taip pat atšaukė Kanada, mes to niekada nepadarėme. JAV vis dar galioja sankcijos 16 asmenų, kurie dalyvavo falsifikuojant rinkimus ir naudojant smurtą prieš piliečius 2006-aisiais. Tarp šių asmenų yra Aliaksandras Lukašenka, jo sūnus (Viktoras Lukašenka – BNS), Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidijai Jermošina.
Tai bus papildomos sankcijos tiems asmenims, kurie prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo ir smurtavo prieš taikius protestuotojus. Vieniems asmenims bus taikomos su finansais susijusios sankcijos, kitiems – su vizų išdavimu.
– Ar manote, kad vien sankcijų pakanka? Ką dar dėl Baltarusijos galėtų padaryti Vakarų šalys?
– Manau, kad sankcijų tikslas yra priversti žmones atsakyti už elgesį, kuris pažeidžia žmogaus teises, normas ir įsipareigojimus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
Mes norime matyti Baltarusiją nepriklausomą, suverenią ir sėkmingą. Klausimas yra, kaip mes galime tą paremti. Iš dalies – turime duoti erdvės, kad Baltarusija pati nuspręstų savo likimą. JAV gerbia Baltarusijos suverenitetą. Manome, kad visi jį turi gerbti.
Mes norime matyti Baltarusiją nepriklausomą, suverenią ir sėkmingą. Klausimas yra, kaip mes galime tą paremti. Iš dalies – turime duoti erdvės, kad Baltarusija pati nuspręstų savo likimą.
Mes taip pat remiame laisvą žiniasklaidą, todėl ieškosime būdų, kaip užtikrinti nenutrūkstamą informacija srautą baltarusiams. Mes taip pat ieškosime būdų, kaip paremti sveiką šalies ekonomiką ir aktyvią, klestinčią, atvirą Baltarusijos pilietinę visuomenę. Tai, manau, yra tikslas, kurio siekia JAV, Kanada, Europos Sąjunga.
Iš pareigūnų Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur girdėjau svarstymus, kaip šalys galėtų pademonstruoti Baltarusijai, kad mes norime, jog ji ateityje būtų sėkmingai. Manau, kad per artimiausias savaites apie tai daugiau išgirsite iš oficialių pareigūnų tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV.
– Pavasarį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) iškėlė naujos ambasadorės į Baltarusiją kandidatūrą po dvylikos metų pertraukos, tačiau, žvelgiant į dabartinius įvykius šalyje, ar nėra svarstoma jos nesiųsti ar atidėti siuntimą?
– Taip, šiuo metu turime Senatui iškeltą Julie Fisher (Džiuli Fišer) kandidatūrą. Mūsų sistemoje Senatas turi pritarti tokiems prezidento siūlymams, tad būtų per daug ankstyva kalbėti apie tai, kas būtų, kol Senatas galutinai nebalsavo.
Ambasadoriai yra skiriami šalims, o ne valdžioms. Ir mūsų, kaip diplomatų, darbas yra užmegzti ryšį su visais žmonėmis konkrečioje šalyje – ar tai būtų oficialūs pareigūnai, ar paprasti žmonės, ar žiniasklaida. Ambasadoriaus vaidmuo nėra buvimas asmeniniu pasiuntiniu konkrečios šalies lyderiui, tai – buvimas vienos šalies atstovu kitai šaliai.
– Baltarusija taip pat yra paskyrusi ambasadorių į JAV ir žadėjo, kad jis išvyks dar rugpjūtį, tačiau, kaip suprantu, jis vis dar to nepadarė? Kokia šiuo metu situacija?
– Olegas Kravčenka šiuo metu yra užsienio reikalų viceministras. Mes tikėjomės, kad jis atvyks į Vašingtoną rugpjūtį, bet jis šiuo metu yra Minske, tęsia savo dabartines pareigas. Paskutinį kartą, kai mes kalbėjomės, jo intencija buvo palaukti, kol mes siųsime ambasadorę į Minską ir taip sinchronizuoti jo atvykimą į Vašingtoną.
Priežastis, kodėl šiuo metu nėra nuolatinių ambasadorių vienoje ir kitoje šalyje, nes 2008 metais A. Lukašenka išvarė JAV ambasadorių ir atšaukė saviškį. JAV turi ambasadorius beveik visose pasaulio šalyse, išskyrus kelias išimtis. Tai, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja ar Iranas. Mes palaikome ryšius praktiškai su visomis pasaulio valstybėmis, todėl situacija Baltarusijoje, kai Minske turime veikiančią ambasadą, tačiau neturime ambasadoriaus, yra labai neįprasta.
– Kaip vertinate faktą, jog šią savaitę įvyko slapta A. Lukašenkos inauguracija?
– JAV pozicija yra aiški pastarąsias šešias savaites – rinkimai rugpjūčio 9-ąją buvo nei laisvi, nei teisingi, paskelbti rezultatai buvo suklastoti ir negali būti laikomi legitiminiais, mes nelaikome A. Lukašenkos teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu. Mes tikime, kad baltarusiai nusipelnė rinkti valdžią laisvuose ir teisinguose rinkimuose, dalyvaujant nepriklausomiems tarptautiniams stebėtojams.
– Bet vis dėlto, ar inauguracijos slaptumas ką nors pasako apie jo užtikrintumą dėl savo pozicijos?
– Su pačiu lyderiu neteko pasikalbėti, todėl tai daugiau klausimas jam, kodėl jis pasirinko slaptą ceremoniją. Bet manau, kad dauguma žmonių tai interpretavo kaip ženklą, jog jis bijo būti nušvilptas, bijo savo žmonių reakcijos. Tai priminimas, kad kiekvienoje sistemoje žmonės įgyja teisę valdyti tik su visuomenės sutikimu, įprastai tai vyksta per rinkimus. Bet net ir šalyse, kur nėra rinkimų, pavyzdžiui Kinijoje, yra tam tikras socialinis susitarimas tarp visuomenės ir valdžios. Manau, jog visiems akivaizdu, kad tai, kas vyko ne tik rinkimų dieną, bet ir po to, kalbu apie smurtą prieš žmones, sulaužė tą socialinį susitarimą.
– Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, esą JAV per nevyriausybines organizacijas rengė baltarusių protestuotojus Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Kaip tai vertinate?
– Jis yra rusų užsienio šnipų vadovas, kuris bando pasakyti bet ką, ką nori pasakyti. Jo žodžiuose nėra tiesos.
– JAV valstybės departamentas, kaip jūs ir pats minėjote, nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu vadovu, tačiau kaip tai praktiškai paveiks dvišalius valstybių santykius?
– Mes palaikome diplomatinius santykius su Baltarusija, mes turime šioje šalyje ambasadą. Mūsų dialogas su Baltarusijos valdžia ir Baltarusijos žmonėmis tęsiasi.
– Kas turėtų įvykti, jog situacija Baltarusijoje pasikeistų?
– Baltarusijos valdžios legitimumo klausimas nėra kažkas, kas priklauso nuo stebėtojų išorėje. Tikrasis klausimas – santykiai tarp šalies lyderių ir visuomenės, tai yra svarbiausias elementas. Todėl JAV, kaip ir daugelis kitų valstybių Europoje, mano kad vienintelis kelias pirmyn yra per dialogą. Dialogą tarp baltarusių. Kalbant apie galimą tarpininkavimą šiam dialogui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija yra tam tinkamiausias mechanizmas. Baltarusija, Rusija, visos Vakarų Europos šalys yra šios organizacijos narės.
Baltarusiai nusipelnė mūsų palaikymo, tačiau kelias pirmyn – tik per dialogą. Ką gali padaryti Vakarai, tai suteikti erdvės, kad tas dialogas įvyktų, rodyti paramą tam, kas yra teisinga iš esmės ir imtis veiksmų, kurie pažeidžia žmogaus teises.
*****
Baltarusiją daugiau nei mėnesį krečia protestai po rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. A. Lukašenka trečiadienį buvo prisaikdintas Baltarusijos prezidentu šeštai kadencijai.
Europos Sąjungos ir kitos Vakarų valstybės atmeta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir sako, kad jie nebuvo laisvi ir teisingi.
Baltijos šalys sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29 režimo pareigūnams paskelbė rugpjūčio pabaigoje. Sąraše esantiems asmenims draudžiama atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Penktadienį sankcijos išplėstos – į juodąjį sąrašą Baltijos šalys įtraukė dar apie šimtą asmenų.
Sankcijas skelbti ketina ir ES, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas dėl diplomatinio ginčo su Kipru, kuris blokuoja sankcijas Baltarusijai, kol ES nesiims griežtesnių veiksmų Turkijos atžvilgiu.
