Žengė į aikštę

Nuo 2016-ųjų FIFA vadovaujantis 53-ejų šveicaras pastarąjį kartą mūsų šalyje viešėjo prieš dvi savaites – dalyvavo futbolo legendų mače, kuriuo buvo paminėtas Lietuvos narystės FIFA šimtmetis.

G. Infantino žengė į Dariaus ir Girėno stadiono aikštę kartu su pasaulio futbolo žvaigždėmis Dida, Julio Cesaru, Micheliu Salgado, Fabio Cannavaro, Carlesu Puyoliu, Youriu Djorkaeffu, Ricardo Quaresma, Aldairu, Davidu Trezeguet, Nuno Gomesu, Christianu Karembeu, Antonio Valencia.

Draugiškų Lietuvos ir FIFA legendų rinktinių rungtynių rezultatas buvo palankus abiem komandoms – 2:2.

„Kai kolega Edgaras Stankevičius (Lietuvos futbolo federacijos prezidentas – red. past.) papasakojo man apie tai, ką organizuoja Kaune, apsisprendžiau per 3 sekundes, kad atvyksiu“, – atskleidė G. Infantino.

Susitikimas: FIFA legendų rinktinei atstovavęs G. Infantino spaudė ranką buvusiam LFF prezidentui T. Danilevičiui (kairėje). / lff.lt nuotr.

Linkėjo daugiau stadionų

„Kai viešėjau čia prieš dvejus metus, kalbėjome apie stadionus, infrastruktūros problemas, būsimus renginius. Tuo metu Kaune vyko pasaulio salės futbolo čempionatas. Jo atmosfera mėgavosi visi jame apsilankę, dar iki šiol sulaukiu palankiausių atsiliepimų“, – interviu portalui lff.lt sakė G. Infantino.

Apie Kaune surengtą pasaulio salės futbolo čempionatą iki šiol sulaukiu palankiausių atsiliepimų.

FIFA vadovas akcentavo, kad, Kaune iškilus moderniam stadionui, vis sparčiau galima vykdyti daugiau įvairių projektų ir iniciatyvų.

„Kai yra tinkama infrastruktūra, daugėja galimybių visokeriopai veiklai – plėtros projektams, programoms. Turime talentų rengimo iniciatyvų, pagal tai dirba ir LFF, tad visų mūsų bendras darbas leis futbolui čia augti, – sakė G. Infantino. – Lietuva taip pat gali turėti ambicijų organizuoti ir Europos futbolo regiono renginius. Yra dar daug dalykų, kuriuos galima nuveikti ir vaikų – mergaičių, berniukų – futbole.“

G. Infantino nuomone, nacionalinio stadiono, kuris talpintų daugiau nei 20 tūkst. žiūrovų, reikia ir Vilniui, taip pat dar vienos arenos kuriame nors kitame Lietuvos mieste.

Vadovas: G. Infantino pagal išsilavinimą – teisininkas, turi advokato diplomą, moka septynias kalbas, tarp jų – arabų. / lff.lt nuotr.

Patirties reikšmė

FIFA prezidentas akcentavo, kad pozityvų įspūdį jam palieka LFF vadovaujančio E. Stankevičiaus darbas.

„Edgarą pažįstu daug metų. Jis, kaip ir aš, buvo organizacijos generalinis sekretorius, žino darbą iš arti, visas stiprias ir silpnesnes puses. Manau, ši patirtis – geriausia pamoka vėliau užėmus prezidento pareigas. Džiaugiuosi bendradarbiavimu su Edgaru“, – kalbėjo G. Infantino.

FIFA – viena tarptautinių sporto organizacijų, 2022-aisiais užtrenkusi tarptautinių turnyrų duris Rusijai.

G. Infantino kolega, Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) prezidentas Aleksandras Čeferinas teigė, kad sankcijos Rusijai galios, kol Ukrainoje vyks karas.

Futbolo savaitgalio metu Kaune įvyko Lietuvos ir FIFA legendų šventinės rungtynės, kuriose aikštėje pasirodė ir pats G. Infantino, bei LFF taurės finalas, pasibaigęs sensacinga „TransINVEST“ pergale.

Video interviu su FIFA vadovu žiūrėkite paspaudę čia.

G. Infantino teigė likęs patenkintas šiuo futbolo savaitgaliu bei jo renginiais.

„Buvau čia prieš dvejus metus, kalbėjome apie stadionus, apie infrastruktūrą, būsimus renginius, ir, aišku, tuo metu turėjome puikų pasaulio futsal čempionatą. Jo atmosfera ir renginiu mėgavosi visi jame apsilankę, visos komandos, kurios jame dalyvavo, vis dar man apie jį pasakoja.

Bet, taip, kalbėjome apie stadionų trūkumą ir dabar čia jau švenčiame Lietuvos narystės FIFA šimtmetį, surengėme legendų rungtynes su puikiais skirtingų laikų žaidėjais. Tad nuo praėjusio laiko pasikeitė daug dalykų, bet viskas eina į viršų“, – emociją dabar ir prieš dvejus metus palygino FIFA vadovas.

Jis taip pat pridėjo, kad dabar, Kaune iškilus moderniam stadionui, vis sparčiau galima vykdyti ir įvairius projektus bei iniciatyvas.

„Dabar yra puikus stadionas Kaune, taip pat reikia ir nacionalinio stadiono Vilniuje, kuris talpintų daugiau nei 20 tūkstančių žiūrovų, galbūt reikėtų ir dar vieno stadiono kažkuriame Lietuvos mieste ir reikia tiesiog daugiau futbolo aikščių, maniežų, kad federacija ir klubai galėtų įgyvendinti savo programas.

Kai yra infrastruktūra – tada reikia plėtros projektų, programų. FIFA turime talentų rengimo iniciatyvas, pagal tai dirba ir LFF, tad visų mūsų bendras darbas leis futbolui čia augti. Labai nekantrauju, kada vėl galėsiu čia grįžti“, – dėstė FIFA vadovas.

G. Infantino taip pat teigė, jog pozityvų įspūdį jam palieka ir dabartinio LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus darbas.

„Edgarą žinau daug metų, prieš tai jis buvo generalinis sekretorius, žino visą federacijos darbą iš arti, visas stiprias ir silpnesnes puses. Anksčiau ir aš pats užėmiau generalinio sekretoriaus pareigas ir manau, kad tai yra geriausios pamokos vėliau užimant prezidento pareigas. Tikrai džiaugiuosi bendradarbiavimu su Edgaru.

Kai jis man papasakojo apie šį renginį, sprendimo priėmimui užtrukau gal tris sekundes, nes tai yra svarbu. Jo vadovaujama federacija atlieka puikų darbą ir tikiuosi tolimesnio mūsų bendradarbiavimo“, – akcentavo jis.

FIFA vadovas taip pat pridėjo, kad Lietuva ir toliau turi geras galimybes organizuoti įvairius tarptautinius renginius.

„Apie tai nemažai jau kalbėjome – ką dar galime nuveikti FIFA lygmeniu, žinoma, Lietuva taip pat gal turėti ambicijas organizuoti ir UEFA renginius. Nepamirškime, kad čia jau surengėme pasaulio futsal čempionatą ir jis tikrai buvo pavykęs, bet yra dar daug dalykų, kuriuos galima nuveikti mergaičių, berniukų futbole. Kai yra infrastruktūra – galima galvoti ir kalbėti apie pozityvius dalykus, nes žmonėms čia patinka“, – akcentavo G. Infantino.

Privačiu lėktuvu į Lietuvą tik šeštadienį atskridęs FIFA vadovas G. Infantino tapo Lietuvos ir FIFA legendų rungtynių dalyviu. Tūkstančiai sirgalių Dariaus ir Girėno stadione per pristatymą plojo pasaulio ir Europos čempionams iš FIFA rinktinės.

Ne mažiau tituluotą komandą akistatai su pasaulinėmis žvaigždėmis delegavo ir šeimininkai. Olimpiniai 1988 metų Seulo žaidynių čempionai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, tų pačių metų Europos vicečempionas Viačeslavas Sukristovas, UEFA Čempionų lygos ir UEFA taurės laimėtojas Edgaras Jankauskas, Vokietijos bundeslygos įžymybė Valdas Ivanauskas bei daugelis kitų spaudė ranką savo oponentams aikštėje.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Unikalus renginys, skirtas Lietuvos futbolo šimtmečiui pažymėti, labiau panašėjo į šou koncertą, nei į atkaklią sportinę kovą. Bet tai ir suprantama: toli gražu ne visi veteranai į jį atvyko optimalios fizinės formos. Tiesa, Marius Stankevičius, buvęs Ispanijos „La Liga“ klubų „Valencia“ ir „Sevilla“ gynėjas, daugybę metų rungtyniavęs ir Italijos „Serie A“ čempionate, net ir sulaukęs 42 metų atrodė neiššvaistęs jėgų. Jam puikiai talkino buvęs Edinburgo „Hearts“ klubo puolėjas Andrius Velička, ne vienerius metus Škotijoje bei Olandijoje praleidęs ir gynėjas Andrius Skerla, jo bendraamžis Tomas Danilevičius, kiek jaunesnis Deividas Česnauskis. Simboliškai pasireikšti gavo ir vyresnės kartos atstovai – Stasys Baranauskas, Stasys Danisevičius bei daugelis kitų.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Benjamino Zelkevičiaus, Algimanto Liubinsko ir Jose Couceiro auklėtiniams teko stabdyti techniškuosius portugalus Ricardo Quaresma, Nuno Gomesą, kolumbietį Antonio Valencia, Argentinos futbolo žvaigždę Estebaną Cambiasso. Beje, šis 43 metų buvęs Milano „Inter“ saugas Kaune atliko ir savotiško futbolo ambasadoriaus misiją. Prieš šventinį renginį jis apsilankė Baltijos jaunimo lygos finalo rungtynėse ir apdovanojo U15 amžiaus grupės čempionais tapusius Kauno „Be1 NFA“ komandos futbolininkus. Jaunieji talentai nepraleido progos įsiamžinti su jiems tik iš televizijos transliacijų pažįstamu argentiniečiu.

Pozavimo bendroms nuotraukoms ir autografų dalinimo misiją mielai atliko visi šventės dalyviai. Juolab, kad norinčių gauti tokį atminimą istorijai Dariaus ir Girėno stadione buvo ne šimtai, o tūkstančiai.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Buvusio Londono „Chelsea“ trenerio Avramo Granto diriguojamoms FIFA žvaigždėms taip pat atstovavo Christianas Karembeu, Vincentas Candela, Aldairas, Carlesas Puyolis, Julio Cesaras, Houssine`as Kharja, Roque Junioras, Dida, Serginho, Michelis Salgado, Youri Djorkaeffas, geriausias 2006 metų pasaulio futbolininkas Fabio Cannavaro bei daugelis kitų.

Lietuvos rinktinės legendos pirmajame kėlinyje įmušė du įvarčius ir pirmavo. Robertas Poškus pasižymėjo gražiu smūgiu galva, o Gražvydas Mikulėnas sėkmingai realizavo baudos smūgį - 2:0.

Po pertraukos svečiai sukruto ir ėmė kurti pavojingas progas. Jų pastangas vainikavo argentiniečio Estebano Cambiasso (33 min.) ir Nuno Gomeso (39 min.) įvarčiai - 2:2.

Futbolo šventė Kaune tęsis ir sekmadienį, kai LFF taurės finale susikaus Vilniaus rajono „TransInvest“ ir „Šiaulių“ futbolininkai. Savaitgalio renginyje dalyvaus ir savo pasirodymus dovanos Lietuvos muzikos žvaigždės: Justinas Jarutis, The Roop, Dj Jovani, Remis Retro, Jurijus Veklenko.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Visas Lietuvos futbolo legendų sąrašas rungtynėse su FIFA legendomis:

1 – Paulius Grybauskas (V); 16 – Ernestas Šetkus (V); 2 – Georgas Freidgeimas; 3 – Rolandas Džiaukštas; 3 – Viačeslavas Sukristovas; 4 – Tadas Kijanskas; 5 – Andrius Skerla; 5 – Arvydas Janonis; 6 – Tomas Žvirgždauskas; 7 – Deividas Česnauskis; 7 – Stasys Danisevičius; 7 – Stasys Baranauskas; 8 – Edgaras Česnauskis; 8 – Valdas Ivanauskas; 9 – Tomas Danilevičius; 10 – Tomas Ražanauskas; 10 – Darvydas Šernas; 11 – Edgaras Jankauskas; 11 – Arminas Narbekovas; 14 – Igoris Morinas; 15 – Darius Maciulevičius; 17 – Andrius Velička; 18 – Gražvydas Mikulėnas; 19 – Rimantas Žvingilas; 20 – Ignas Dedura; 23 – Marius Stankevičius; 24 – Arūnas Klimavičius; 25 – Algis Mackevičius; 30 – Donatas Vencevičius; 32 – Robertas Poškus; 51 – Raimondas Žutautas; 73 – Aurelijus Skarbalius; 79 – Mantas Savėnas; 88 – Saulius Mikalajūnas.

52 metų šveicarų teisininkas, kuris 2016-aisiais šiame poste pakeitė nemalonėn patekusį Seppą Blatterį (Sepą Blaterį), trečiai kadencijai buvo perrinktas vieningu pritarimu, kaip ir prieš ketverius metus.

Šiame poste jis dirba nuo 2016 metų.

Trumpame FIFA išplatintame pranešime teigiama, kad G. Infantino bus vienintelis kandidatas rinkimuose, kurie įvyks 73-ajame FIFA kongrese Ruandos sostinėje Kigalyje kitų metų kovo 16-ąją.

„Kita kandidatūra nebuvo pateikta“, – rašoma pranešime.

G. Infantino, sakydamas kalbą Balyje susirinkusiems 20 didžiausių ekonomikų grupės lyderiams, sakė, kad sekmadienį Katare prasidedantis pasaulio futbolo čempionatas gali būti teigiamas postūmis beveik devynis mėnesius trunkančiai Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Prašau jūsų visų pagalvoti apie laikinas paliaubas vienam mėnesiui, kol vyks pasaulio futbolo čempionatas“, – sakė jis per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams skirtus pietus.

Jei tai nebūtų visiškas ugnies nutraukimas, galima „įgyvendinti tam tikrus humanitarinius koridorius arba bet ką, kas galėtų padėti atnaujinti dialogą“, – sakė jis.

Pavadinęs futbolą vienijančia jėga, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija surengė 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą, o Ukraina kartu su Ispanija ir Portugalija teikia bendrą paraišką dėl teisės organizuoti 2030 metų pasaulio futbolo čempionatą.

„Nesame naivūs ir netikime, kad futbolas gali išspręsti pasaulio problemas, – sakė G. Infantino.

Tačiau, pasak jo, pasaulio futbolo čempionatas suteikia unikalią galimybę, nes tikimasi, kad jį per televiziją stebės maždaug 5 mlrd. žmonių – daugiau nei pusė žmonijos.

„Pasinaudokime šia proga ir padarykime viską, ką galime, kad visi konfliktai baigtųsi“, – sakė jis.

G-20 derybose dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nors neaišku, ar jie klausėsi G. Infantino, kuris vėliau paprašė vadovų pasirašyti ant suvenyrinio futbolo kamuolio.

Praėjus kelioms dienoms nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą pradžios, FIFA ir UEFA uždraudė Rusijai dalyvauti visose tarptautinėse varžybose, įskaitant pasaulio čempionatą, kai kelios šalys atsisakė žaisti su jos rinktine.

2022 metų pasaulio futbolo čempionatas, kuris pirmą kartą vyks Vidurio Rytuose, jau išprovokavo nemažai diskusijų, be kita ko, dėl įtariamų Kataro žmogaus teisių pažeidimų, kitaminčių slopinimo, netinkamo elgesio su užsienio darbuotojais ir LGBTQ asmenų persekiojimo.

Žmogaus teisių grupės, įskaitant „Amnesty International“, praėjusią savaitę kreipėsi į G. Infantino, kad būtų sukurta FIFA žalos atlyginimo programa, pagal kurią darbininkams būtų išmokėtos kompensacijos.

G. Infantino savo ruožtu tvirtino, kad „šimtai tūkstančių darbuotojų turi geresnes sąlygas nei prieš kelerius metus“.

Kataras apkaltino savo kritikus rasizmu ir teigė, kad jau išdalijo šimtus milijonų dolerių už laiku neišmokėtus atlyginimus.

Vykdydama reformas, dujų turtinga karalystė panaikino daug kritikos sulaukusią sistemą, pagal kurią darbininkai negalėjo keisti darbo vietos ar išvykti iš šalies be darbdavio leidimo.

Jis arenoje stebėjo dvejas rungtynes – akistatą dėl trečios vietos, kurioje Brazilija pranoko Kazachstaną, bei intriguojantį finalą tarp Portugalijos ir Argentinos, kuriame savo pranašumą dramatiškose rungtynėse įrodė bei pasaulio čempionais tapo Portugalijos salės futbolo rinktinė.

Vizito Lietuvoje metu FIFA prezidentas bendravo su LFF.lt ir išsamiai pasidalino savo mintimis apie čempionatą, savo įspūdžius Lietuvoje bei salės futbolo raidą pasaulyje.

– Ar tai – jūsų pirmas kartas Lietuvoje ir kokius turite įspūdžius apie mūsų šalį?

– Tai nėra mano pirmas kartas, buvau čia praeityje, prieš keletą metų, dar dirbdamas UEFA. Bet man tai pirmas kartas čia kaip FIFA prezidentui. Šis kartas patvirtina tai, ką aš jaučiau praeityje – graži šalis, su gražia gamta, laimingais žmonėmis ir aistra futbolui, kas daro mane laimingą.

– Pereinant prie šio pasaulio salės futbolo čempionato – kokį įspūdį jums paliko būtent jis?

– Visas turnyras mums, man, visai FIFA ir manau, kad visai Lietuvai – didelė sėkmė, nes jis vyko laikais, kai gyvename sunkiau, turime pandemijos sąlygas, turnyrą turėjome perkelti vieneriais metais į priekį. Ir dabar pasaulio akis sutraukti į Lietuvą, švęsti pasaulio čempionatą su 24 komandomis – tai yra kažkas didingo. Taip pat matome, kokiu sėkmingu futsalas tampa visame pasaulyje, nes ketvirtfinalyje dar turėjome atstovus iš keturių žemynų.

Tai rodo, kad futsalas pasaulyje tampa vis svarbesniu, visos šalys buvo laimingos galėdamos čia atvykti ir švęsti šią šventę. Lietuva tikrai viską parengė puikiai, esu labai laimingas dėl turnyro, dėl darbo, kurį nuveikėme kartu su federacija, visa komanda dirbo itin vieningai.

Arenos buvo tikrai puikios, nesu tikras, ar kada nors buvau matęs geresnes arenas praėjusiuose pasaulio čempionatuose. Už šią sėkmę turime padėkoti visiems, tai buvo kažkas, ko visiems labai reikėjo.

– Sugrįžkime atgal, į laiką, kai pirmą kartą buvo paskelbta, kad čempionatas vyks Lietuvoje. Kokie lūkesčiai buvo keliami turnyrui tada ir ar jie buvo pateisinti?

– Kai Lietuva buvo paskelbta turnyro šeimininke, neturėjome jokių minčių apie pandemiją, apie tai, kas nutiks po kiek daugiau nei metų. Buvome laimingi, kad čempionatas grįš į Europą, kad jį priims šalis, kuri niekada nebuvo organizavusi tokio didelio, pasaulinio renginio.

Buvome įsitikinę, jog, nepaisant to, kad Lietuva neturėjo gilių futsalo tradicijų, jie sugebės turnyrą paruošti puikiai, nes žinojome, kad sąlygos čia tam – nuostabios.

Tada atėjo pandemija, reikėjo viską perkelti, tai apsunkino situaciją, tačiau manau, kad lūkesčiai buvo netgi viršyti. Bendradarbiavimas buvo nuostabus, publika sunkiomis sąlygomis taip pat atsiliepė, nepamirškime to. Visos komandos iš visų pasaulio kampelių jautėsi čia kaip savos ir man tai yra kažkas, kas netgi viršijo lūkesčius. Kaip sakiau pradžioje – šilta šalis ir fantastiškas pasaulio čempionatas.

– Žvelgiant iš FIFA pusės, kokia situacija futsale dabar yra pastebima? Ar galima matyti tendencijas, kurios sakytų, kad į šį sportą vis daugiau šalių pradeda žiūrėti profesionaliau?

– Be jokios abejonės, manau, kad salės futbolas auga. Žinoma, tai visada yra naudojamas ir kaip mechanizmas atnešti meilę ir futbolui apskritai, kas yra pagrindinė FIFA funkcija. Salės futbolas turi savo vaidmenį, profesionalumą. Jis auga visame pasaulyje, matėme, ką šalis, kaip Lietuva galėjo nuveikti per labai trumpą laiką lyginant su tomis, kuriose futsalas puoselėjamas itin ilgai.

Lietuva iki pat paskutinio grupės etapo mačo turėjo šansų patekti į atkrintamąsias, kas yra neįtikėtina. Tai rodo, kad viskas yra įmanoma. Matėme komandų, kurių futbolo čempionatuose įprastai nepamatysime, tad tai suteikia galimybes žaisti ir labai tikiu šio sporto tolimesniu augimu.

Tai yra sportas, kuris gali būti žaidžiamas 365 dienas per metus, taip pat ir naktimis, nes tereikia apšvietimo, tad gali žaisti dieną ir naktį, šalta ar karšta. Futbolas kai kuriose vietose daug priklauso nuo klimatinių sąlygų. Kalbėjome su jūsų federacijos prezidentu Tomu (Danilevičiumi – red.) ir jo komanda, turime pergalvoti, kaip galima pakeisti futsalą, kaip reikia organizuoti turnyrus, ar reikia laukti ketverius metus, ką dar turime daryti, kad šis sportas augtų. Turime atspindėti visą pasaulį.

Lietuvos futbolo federacijos nuotr.

– Užsiminėte apie pandemiją. Kiek ji išmušė iš vėžių būtent futbolo pasaulį ir kaip FIFA prisidėjo prie pagalbos futbolo bendruomenėms?

– Pandemija smogė mums visiems, didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad FIFA pristatė „COVID paramos“ fondą, kuris siekė 1,5 milijardo dolerių visoms federacijoms pasaulyje, jokia kita sporto organizacija to nepadarė. Ši pagalba buvo labai svarbi ypač tose šalyse, kur valdžios neturėjo galimybės padėti, tad buvo svarbu išlaikyti futbolą ir futsalą gyvus, nes be pajamų visiems tai padaryti yra sunku.

Kalbant bendrai, labai svarbu paminėti tai, kad futbolas labai prisideda suvienijant žmones sveikoje aplinkoje. Bet turime pradėti vėl vienyti žmonės ir tam nieko nėra geriau už futbolą.

– Pereinant prie Lietuvos futbolo situacijos – kaip ją šiuo metu matote jūs, žvelgdamas iš FIFA perspektyvos?

– Žinote, kiekvieną kartą, kai kalbu su lietuviais, girdžiu, kad čia krepšinis yra labai didelis dalykas, žinoma, taip yra dėl to, kad turite gerų šios srities sportininkų. Bet futbolas yra numeris vienas sportas pasaulyje ir jis yra skirtas visiems, visi gali žaisti futbolą. Kiekvienas berniukas ir mergaitė gali žaisti – vien kamuolio davimas jiems sukelia reakciją, kuri yra magiška, nes veidai pradeda švytėti ir atsiranda šypsenos.

Žvelgiant į Lietuvos futbolo istoriją su žaidėjais, kaip Tomas (Danilevičius – red.), kuris turėjo tikrai gerą karjerą, tai yra pavyzdžiai, kad sportiškoje šalyje, kuri turi infrastruktūrą, motyvaciją su geromis investicijomis (ir ne tik piniginėmis, o ir ekspertinėmis) galima kažką pasiekti. Ne kiekviena šalis yra tokia pati, esu tikras, kad Lietuvos futbolo ateitis yra šviesi, nes aistra yra čia, tradicijos ir įgūdžiai yra čia, tačiau tada jau mes turime parodyti, kad galime organizuoti renginius.

Niekas nebūtų pagalvojęs, kad Lietuva kada nors organizuos pasaulio salės futbolo čempionatą. Reikia galvoti apie tai, kaip galima Lietuvoje, kaimyninėse šalyse organizuoti kitus panašius renginius, kad futbolo lygį būtų galima kelti aukštyn. Su varžybomis ateina noras pasirodyti geriau, kaip žinau, lietuviai yra labai konkurencingi žmonės, visada nori laimėti ir nebijo sunkaus darbo. Turime sukurti sąlygas ir prisidėti prie to augimo.

– Dar grįžkime prie salės futbolo. Praėjęs čempionatas 2016-aisiais vyko Kolumbijoje, kokie buvo esminiai dalykai, kuriuose buvo norima pritaikyti ar pakeisti čempionate Lietuvoje?

– Turnyras buvo pirmas mano, kaip FIFA prezidento, jis vyko praėjus porai mėnesių po mano išrinkimo, tad neturėjome daug progų pritaikyti nieko naujo, nes tai jau buvo paskutiniai planavimo etapai.

Vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti – pirmą kartą pritaikėme vaizdo peržiūrų sistemą teisėjams, kuri yra tarsi mažoji VAR, kas futbole jau yra pritaikyta, sesuo. Norėjome ją pritaikyti salės futbole, manau, kad tai buvo naudinga, išbandėme ją realiame veiksme salės futbole ir, kaip man atrodo, tai pasiteisino. Žinoma, viskas gali būti atlikta geriau, bet tai buvo tikrai įdomus ir naudingas dalykas.

– Ir pabaigai – kaip manote, kokį palikimą šis čempionatas gali palikti Lietuvos salės futbolui, Lietuvos futbolui, galbūt apskritai Lietuvai kaip šaliai?

– Manau, kad palikimas bus puikus, nes metraščiuose išliks faktas, kad Lietuva organizavo pasaulio salės futbolo čempionatą. 24 komandos iš 6 žemynų iškart sužinojo apie šią šalį. Tikiu, kad daug žmonių iš turnyro dalyvių prieš startą net nežinojo, kas ar kur yra Lietuva, o dabar Lietuva yra svarbus taškas pasaulio žemėlapyje, nes ji organizavo FIFA turnyrą. Kalbant apie tarptautinį matomumą – tai yra fantastika, tai eina nuo Brazilijos iki Irano bei kitų dalyvaujančių šalių.

Kalbant labiau apie Lietuvą, manau, kad lietuviai atrado sportą, apie kurį anksčiau nežinojo, sportą, kuris gali būti žaidžiamas viduje, kaip ir krepšinis, tačiau kuris yra daug smagesnis nei krepšinis. Žinoma, tai sakydamas nesu objektyvus (juokiasi – red.).

Lietuva sugebėjo pagerinti 7 arenas visoje šalyje, šie dalykai ateičiai liks tiek futsalui, tiek kitam sportui. Manau, svarbiausia yra programos, kurios dabar bus pritaikytos po šio sėkmingo čempionato ir į sportą pritrauks daug berniukų ir mergaičių. Taip pat daugybė žinių, patirties ir medžiagų, kurios buvo panaudotos, galės būti panaudotos ir ateityje. Manau, kad artimiausiais metais šio turnyro nauda pasimatys dar labiau ir tai bus labai svarbu.

Svarbūs pokyčiai Lietuvai

„Esu tikrai sužavėtas šiuo stadionu. Žinau, kad Kaunas yra sporto miestas. Atnaujinta futbolo arena bus pritaikyta ir lengvaatlečiams. Ji tikrai jauki. Įrengiama nauja infrastruktūra žiniasklaidai, visos reikiamos erdvės žaidėjams. Stadionas mieste, bet neįtikėtinai nuostabioje žalioje erdvėje. Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių“, – kalbėjo G. Infantino.

Gianni Infantino/Kauno m. savivaldybės nuotr.

FIFA vadovo manymu, po S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos Lietuvos futbolas turės viską, ko reikia siekti pergalėms.

„Pastaraisiais metais Lietuvai trūko būtent tokio stadiono. Vien tik senų aikščių, skaičiuojančių 50 ar daugiau metų, nepakanka. Reikia naujų arenų, kad šalis, miestas ir žmonės didžiuotųsi. Su reikiama infrastruktūra galime vystyti aukščiausio lygio sportą.

Lietuva jau rengia pasaulio salės futbolo čempionatą, o tai yra nuostabu. Aukšto lygio futbolo rungtynės čia vyks taip pat. Kitų metų gegužę Kaunas ir visa šalis turės naują stadioną. Bus viskas, ko reikia pergalėms“, – sekmadienio popietę mintimis dalijosi FIFA prezidentas.

Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių.

Pažadėjo sugrįžti

Pasak svečius priėmusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija Žaliakalnyje vyksta pagal planą, todėl planuojama, kad jis bus oficialiai atidarytas kitų metų vasarą.

„Tikime, kad jau kitų metų gegužės viduryje darbai bus baigti ir galėsime pradėti ruoštis oficialiam pristatymui. Šito momento nekantriai laukia daugybė žmonių. Malonu, kad Kaune svečiavęsi Lietuvos ir pasaulio futbolo vadovai apsilankė ir įvertino mūsų mieste vykstančius pokyčius. Tokio aukšto rango asmens vizitas tik patvirtina, kad Kaunas eina teisinga linkme, o čia vykstantys darbai pasitarnaus visai Lietuvai. Su FIFA prezidentu sutarėme susitikti ir stadiono atidaryme“, – teigė V. Matijošaitis.

Pasak Kauno mero, kol kas didžiausias šalyje būsiantis stadionas tėra dalis viso sporto komplekso, kuris praturtins prestižinį miesto mikrorajoną – Žaliakalnį. Finišo tiesiąją pasiekė ir legendinės sporto halės rekonstrukcija – paskutiniai darbai bus baigti dar šiemet. Be to, Kaunas ruošiasi būsimo lengvosios atletikos maniežo statyboms ir lygiagrečiai atnaujina visą Sporto gatvės aikštę, kuri taps papildomu akcentu greta tvarkomo miesto pasididžiavimo – Ąžuolyno parko.

Atitiks aukščiausius reikalavimus

Legendinio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos sparčiai artėja pabaigos link. Daugiafunkcį objektą supa gelžbetoninės konstrukcijos, todėl jau greitai prasidės vidaus apdailos darbai.

Pokyčių sulaukusi sportui skirta erdvė talpins 15 tūkstančių žiūrovų. Aistruoliams skirtas tribūnas dengs stogas, todėl stebėti renginius nebus keblu net ir atšiauriomis oro sąlygomis.

Po atnaujinimo jaukiai jausis ir sportininkai – stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus. Futbolo rungtynės galės vykti bet kuriuo metų laiku, nes žalioji veja turės laistymo ir šildymo sistemas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Be to, aikštę apjuos lengvaatlečiams skirti bėgimo takai ir kita reikalinga aukšto lygio infrastruktūra. Planuojama, kad ateityje stadione galės vykti tarptautiniai lengvosios atletikos čempionatai. Atnaujintas daugiafunkcis sporto centras bus pritaikytas ir koncertams bei kitiems didelio masto renginiams.

Praeitą savaitę Katare surengto FIFA pasaulio futbolo klubų taurės turnyro kovas stebėjo ir šios sporto šakos aktualijas aptarė nacionalinių federacijų vadovai, tarp jų – T.Danilevičius ir LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Jie susitiko ir su FIFA prezidentu G.Infantino.

"Džiugu, kad pirmą kartą po ilgos pertraukos turėjome galimybę su kolegomis iš kitų šalių susitikti ir pabendrauti gyvai. Per diskusijas pasidalijome patirtimi, kaip tvarkomės su pasauline pandemija, kaip ruošiamės būsimiems iššūkiams", – papasakojo T.Danilevičius.

2023-iaisiais minėsime Lietuvos įstojimo į FIFA 100-metį, tad sukakties proga bus planuojamas ne vienas didelis renginys.

Apie didžiausią šių metų Lietuvos sporto renginį – rudenį numatytą FIFA pasaulio salės futbolo čempionato finalo turnyrą – LFF vadovai kalbėjosi su FIFA turnyrų vadovu Jaime Jarza.

"Dirbame intensyviai – tiek mes, kaip organizatoriai, tiek ir FIFA. Džiaugiamės, kad viskas kol kas vyksta pagal planą", – susitikimą su J.Jarza įvertino E.Stankevičius.

Su LFF vadovais susitikęs FIFA prezidentas G.Infantino pažadėjo artimiausiu metu apsilankyti Lietuvoje.

"2023-iaisiais minėsime Lietuvos įstojimo į FIFA 100-metį, tad sukakties proga bus planuojamas ne vienas didelis renginys. Apie tai, be kita ko, pasikalbėsime su G.Infantino per jo vizitą", – sakė T.Danilevičius.

LFF prezidentas su FIFA vadovu taip pat buvo susitikęs pernai spalį.

LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, jog susitikimo metu Gianni Infantino domėjosi artėjančio pasaulio salės futbolo čempionato pasiruošimu.

LFF prezidentas teigė, jog FIFA vadovas liko patenkintas jau nuveiktais darbais.

„Turėjome labai produktyvų susitikimą su FIFA prezidentu G. Infantino. Gianni Infantino domėjosi, kaip mums sekasi ruoštis artėjančiam pasaulio salės futbolo čempionatui ir džiaugiuosi, kad galėjau pasidalinti jau nuveiktais darbais. Kaip jau ne kartą minėjau – tai, jog čempionatas perkeltas į kitus metus nereiškia, jog sėdime sudėję rankas. Anaiptol, tiek vietinis organizacinis komitetas, tiek FIFA atstovai dirba pilnu pajėgumu ir daro viską siekdami užtikrinti čempionato kokybę. Galiu drąsiai teigti, jog būsime pasiruošę viskam ir labai tikiuosi, kad sirgaliai iš viso pasaulio jau galės atvykti ir pasimėgauti aukščiausios klasės salės futbolu bei artimiau susipažinti su be galo gražia mūsų šalimi. Smagu, jog į čempionatą atvyks ir pats FIFA vadovas, tai yra išskirtinė garbė ir pripažinimas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos futbolo federacija turi glaudų ryšį su FIFA, jaučiame jų palaikymą ir pagalbą“, – kalbėjo T. Danilevičius.

2023 metais Lietuvos laukia graži sukaktis – po trejų metų Lietuva švęs šimto metų sukaktį būnant FIFA gretose. T. Danilevičius pasakojo, jog vienas iš artimiausių kelių metų tikslų – organizuoti dar vieną didelį renginį Lietuvoje. „Be jokios abejonės galime didžiuotis tokiu pasiekimu.

Vizito metu pasikalbėjome apie galimą dar vieno renginio organizavimą Lietuvoje. FIFA vadovas teigiamai įvertino galimybes, tačiau reikia pabrėžti, jog tai tik pirminiai žingsniai tikslo link. Suprantame, kad daug kas priklausys nuo pasaulio salės futbolo čempionato. Jeigu su šia užduotimi susitvarkysime, tikiu, kad turime geras galimybes organizuoti dar vieną didelį renginį Lietuvoje“, - teigė LFF prezidentas.