Kaip pranešė Vyriausybė, kandidatų prašymų per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą laukiama iki spalio 16 dienos.

Kandidatai į šias pareigas privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro laipsnį), ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamojo darbo patirtį, projektų valdymo patirties, išmanyti kiekybinių ir kokybinių mokslinių arba viešosios politikos taikomųjų tyrimų ir vertinimų metodologijas ir kita.

Be kita ko reikalaujama gebėti taikyti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teises aktus, mokėti anglų kalbą B2 lygiu.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pabrėžia, kad pokyčiams valstybėje būtina gili analizė, duomenys, probleminių reiškinių ir ir Vyriausybės atsako veiksmingumo stebėsena, o šias užduotis įkūnija STRATA.

„Todėl neabejoju, kad naujojo institucijos vadovo(-ės) laukia ne tik itin prasmingas darbas valstybės labui, bet ir labai įdomus, auginantis profesinis iššūkis“, – pranešime teigė kanclerė.

Vyriausybės strateginės analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti.

G. Balčytytė pristatė Valstybės duomenų agentūros (VDA) pertvarką ir išreiškė palaikymą VDA generalinės direktorės Jūratės Petrauskienės kandidatūrai į JT Statistikos komisiją.

„J. Petrauskienė galėtų aktyviai vykdyti savo veiklą kaip viena iš Statistikos komisijos narių ir atstovauti ne tik šalies, bet ir Europos regiono statistinius interesus, kartu prisidėdama prie pasaulio modernios statistikos raidos“, – pranešime teigė G. Balčytytė.

Vyriausybės kanclerė pabrėžė, kad trejų metų krizės parodė, jog gebėjimas gauti, apdoroti ir analizuoti duomenis realiu ar beveik realiu laiku leidžia valstybei aiškiai identifikuoti problemas ir greičiau jas spręsti.

Pasak jos, Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulyje kaip pažangi, atvira ir patikima duomenų rengėja ir teikėja savo vartotojams, atliekanti ne tik statistikos, bet ir duomenų valdysenos užduotį. G. Balčytytės teigimu, Lietuvos įdirbis duomenų valdymo srityje tikrai didelis, todėl šalis yra pasirengusi dalintis savo sukaupta patirtimi.

Susitikime su JT specialiąja įgaliotine smurto prieš vaikus klausimais Najat Maalla M‘jid daugiausia dėmesio skirta nusikaltimams prieš Ukrainos vaikus, priverstinę jų deportaciją į Rusiją ir Baltarusiją, pabrėžta bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų būtinybė, kad būtų veiksmingai sprendžiami vaiko teisių pažeidimai ir tenkinami įvairūs nuo Rusijos karo nusikaltimų nukentėjusių nepilnamečių poreikiai.

Su JT Plėtros programos nepriklausomo vertinimo biuro vadovu Alanu Foxu G. Balčytytė  kalbėjosi apie darnaus vystymosi tikslus ir kaip geriau padėti įvairioms šalims siekti šių tikslų įgyvendinimo.

Kaip trečiadienį skelbia Vyriausybė, susitikime kanclerė akcentavo organizacijos vaidmenį padedant tirti šiuos nusikaltimus bei siekiant tarptautinio teisingumo įvykdymo, taip pat užkardant naujus Rusijos nusikaltimus ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

„Žmogaus teisėms pavojus kils globaliu mastu, jeigu Rusijos nebaudžiamumas taps paskata agresoriams laužyti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Todėl atsakingi už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą ir karo nusikaltimus turi sulaukti atsakomybės – tik tokiu atveju mes, tarptautinė bendruomenė, galime tikėtis tvarios taikos“, – sakė G. Balčytytė.

Vyriausybės kanclerė atkreipė dėmesį į platų spektrą būdų, kuriais Rusija veikia kare prieš Ukrainą ir dėl kurių tiesioginiais taikiniais tampa civiliai gyventojai: per energetiką, maisto saugumą, civilinės infrastruktūros naikinimą, seksualinius nusikaltimus ir kankinimus, nusikalstamas vaikų deportacijas iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.

Žmogaus teisėms pavojus kils globaliu mastu, jeigu Rusijos nebaudžiamumas taps paskata agresoriams laužyti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Esama tvirto pagrindo manyti, jog Rusijos nusikaltimų skaičius yra kur kas gausesnis nei šiuo metu Jungtinių Tautų fiksuoti ir tiriami nusikaltimai, pridūrė G. Balčytytė.

Ji taip pat pabrėžė, jog reikia įvertinti ir Rusijos bendrininkės Baltarusijos režimo atstovų ir jų kontroliuojamų subjektų įsitraukimą į vykdomus nusikaltimus Ukrainoje – esama duomenų, rodančių Baltarusijos prisidėjimą prie neteisėtų ukrainiečių vaikų deportacijų.

Susitikime taip pat aptarta itin prasta ir toliau blogėjanti žmogaus teisių padėtis pačioje Baltarusijoje, politinės represijos, kurių aukomis yra apie 1500 politinių kalinių, susiduriančių su smurtu, nehumaniškomis kalinimo sąlygomis ir objektyvaus teisinio proceso nebuvimu.

Kaip pranešė Vyriausybė, G. Balčytytė pirmadienį dalyvavo susitikime su Jungtinių Tautų (JT) Generalinio Sekretoriaus (GS) specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimais Pramila Patten.

Susitikime daugiausiai dėmesio skirta JT pastangoms, nukreiptoms prieš Rusijos vykdomą seksualinį smurtą Ukrainoje, teikiamą pagalbą aukoms, o taip pat Lietuvos indėlį į šias JT pastangas.

„Seksualinį smurtą Rusija naudoja kaip ginklą tiek prieš moteris, tiek prieš mažamečius, tiek prieš senolius. Panašu, kad tai – apgalvota Rusijos karo taktika. Jungtinių Tautų indėlis kovojant su šiais Rusijos nusikaltimais ir padedant Ukrainos aukoms – neįkainojamas“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

G. Balčytytė pažymėjo, kad Lietuva deda pastangas tiek nacionaliniu lygiu, tiek per tarptautinius formatus, o taip pat finansiškai prisidėdama prie JT Generalinio sekretoriaus specialiosios įgaliotinės biuro veiklos, jog seksualinio smurto atvejai Ukrainoje būtų užkardyti, o kaltieji – patraukti atsakomybėn.

Šių metų sausį Lietuva skyrė 50 tūkstančių eurų Pramilos Patten pirmininkaujamam JT kovos su seksualiniu smurtu konfliktų metu veiksmų tinklui („UN Action“). Šiemet planuojama skirti dar 30 tūkstančių eurų šio tinklo veiklai.

G. Balčytytė pabrėžė, kad Lietuva taip pat teikia pagalbą seksualinį smurtą karo metu patyrusiems pabėgėliams iš Ukrainos, šiuo metu gyvenantiems Lietuvoje.

Praėjusią savaitę specialioji  P. Patten pristatė 2022 metų JT Generalinio sekretoriaus metinę ataskaitą dėl seksualinio smurto konfliktuose: iš viso užfiksuoti 2455 seksualinio smurto atvejai, o 94 proc. aukų sudarė moterys ir mergaitės.

Po Rusijos pilno masto karo prieš Ukrainą pradžios JT fiksavo ir patvirtino 125 seksualinio smurto atvejus.

Anot G. Bačtytytės, JT oficialiai fiksuoti ir tiriami Rusijos seksualinio smurto Ukrainoje atvejai „tėra ledkalnio viršūnė“, ir tokio pobūdžio smurto mastai yra kur kas didesni.

„Todėl dabar svarbiausia yra telkti kuo didesnes tarptautinės bendruomenės pastangas užkardyti tokius nusikaltimus, padėti aukoms, ir užtikrinti teisingumą“, – sakė G. Balčytytė.

P. Patten taip pat pristatė pagalbos vaikams, gimusiems po seksualinių išprievartavimų karinių konfliktų metu, problemą, susitikime aptarta būtinybė užtikrinti šių vaikų teises globaliu mastu.

Pasak Vyriausybės, kanclerė susitikime pažymėjo, kad didelį susirūpinimą kelia Rusijos pastangos supaprastinti be tėvų likusių ukrainiečių vaikų įvaikinimo ir deportacijos procesą. G. Balčytytė akcentavo, kad Ukrainos vaikai taip pat gabenami ir į Baltarusiją bendradarbiaujant su A. Lukašenkos režimu.

„Labai svarbu rasti būdų, kaip efektyviai surinkti patikimus duomenis apie vaikų deportaciją, nes deportuotų vaikų skaičius gali būti dar didesnis nei šiuo metu žinoma. Turime nepaliaujamai daryti spaudimą šalims agresorėms“, – pabrėžė G. Balčytytė.

„Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji. – Rusija supranta, kad vienintelis būdas jai laimėti Ukrainoje yra priverčiant demokratines visuomenes prarasti susidomėjimą karu, kuris Rusijai kainuoja milijardus, tad motyvacijos investuoti į dezinformaciją ji nepristigs“.

Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, konferencijoje „Tackling Disinformation Online: Baltic approach“ (Kovojant su dezinformacija virtualioje erdvėje: Baltijos šalių požiūris) ji taip pat pažymėjo, jog Rusijos karas Ukrainoje dar labiau išryškino socialinių tinklų reikšmę Vakarų visuomenių viešosioms diskusijoms, o kartu ir grėsmes, keliamas agresoriaus dezinformacijos ir piktnaudžiavimo šiomis platformomis.

Rusija supranta, kad vienintelis būdas jai laimėti Ukrainoje yra priverčiant demokratines visuomenes prarasti susidomėjimą karu, kuris Rusijai kainuoja milijardus, tad motyvacijos investuoti į dezinformaciją ji nepristigs.

Pasak pranešimo, kovojant su dezinformacija Vakaruose kyla nemažai iššūkių – pavyzdžiui, blokuotų rusiškų TV kanalų turinys nesunkiai prieinamas socialiniuose tinkluose, o gausybės netikrų paskyrų pagalba – pasitelkiant „trolių fermas“ – jis gali sklisti plačiai ir netrukdomai, išnaudojant socialinių tinklų algoritmus.

G. Balčytytė konferencijoje dalijosi pastarojo meto Lietuvos patirtimi, kai kanceliarija praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“, valdančia socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.  

Pasak jos, socialinių tinklų moderavimo taisyklės neturėtų skatinti savicenczūros diskusijose ir suteikti Rusijos propagandai daugiau erdvės sklisti.

„Socialiniai tinklai turi potencialą padedant kurti demokratiškesnes visuomenes, kuriose kiekvieno balsas gali būti išgirstas. Tačiau, kad tai būtų pasiekta, kad šios platformos išliktų reikšmingomis ir šiuo tuo daugiau nei vieta dalijimuisi mielomis augintinių nuotraukomis, jos turi rasti būdų suteikti daugiau laisvės atvirai, kartais ir emocingai, tačiau faktais grįstai diskusijai, ir užkirsti kelius destruktyviam piktnaudžiavimui“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

Tarptautinė konferencija skirta Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui ir tarpsektorinio bendradarbiavimo šioje srityje Europos Vidurio ir Rytų regione stiprinimui.

Latvijos sostinėje taip pat buvo aptarti kovos su dezinformacija ir socialinių tinklų turinio moderavimo klausimai Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste.  

Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės teigimu, Baltijos regionas susiduria su bendromis grėsmėmis ir iššūkiais, todėl valstybių bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi ir veikimas kartu srityse, kuriose išvien galima nuveikti daugiau, yra savaime suprantamas ir siektinas.

Naująjį Lietuvos krizių valdymo modelį ir nuo šių metų veikti pradėjusį Nacionalinį krizių valdymo centrą pristatė jo vadovas Vilmantas Vitkauskas, o diskusijoje apie dezinformacijos užkardymo ir demokratinių visuomenių atsparumo ugdymą premjerės Rimantas Žylius pristatė praėjusiais metais Lietuvoje įgyvendintus pokyčius duomenų valdymo srityje.  

Aptartas ir socialinių tinklų platformų turinio moderavimas klausimas Rusijos karo Ukrainoje kontekste – vartotojų pastebimi dažni ir nepagrįsti įrašų blokavimo ar profilio apribojimų atvejai.

Dėl jų Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Debunk.org komanda, inicijavo diskusiją su kompanijos „Meta“ atstovais ieškant sprendimų šiai padėčiai spręsti.

„Šiandien atsisveikinome su iškiliu valstybininku, tvirtu demokratijos rėmėju, kurio atminimui gili pagarba išliks ne tik Japonijoje, bet ir toli už jos ribų. Shinzo Abe, lankęsis mūsų šalyje 2018 metais, buvo ir Lietuvos draugu, prisidėjusiu prie dvišalių santykių suartinimo“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Sh. Abe Japonijos Vyriausybei vadovavo 2006-2007 m. ir 2012-2020 m., tapdamas ilgiausiai šaliai vadovavusiu premjeru Japonijos istorijoje.

Buvęs Japonijos Ministras Pirmininkas vertintas dėl paramos daugiašališkumo (angl. multilateralism) principui tarptautiniuose santykiuose, tvirtos laikysenos remiant demokratines vertybes pasaulyje.

„Agresijos akivaizdoje Lietuva palaiko Ukrainą ir teikia jai paramą, o nevyriausybinių organizacijų darbas šioje srityje yra ypatingai svarbus, todėl tikimės ir toliau efektyviai bendradarbiauti“, – pranešime cituojama kanclerė.

Kanclerė susitiko su Tarptautinio Raudonojo kryžiaus Ukrainoje, Lenkijoje, Moldovoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje klasterio delegacijos vadovu Stephane'u Michaud (Stefanu Mišo) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove Kristina Meide.

Susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos pasirengimas reaguoti į krizes.

Pasak Vyriausybės, susitikimo metu kanclerė pabrėžė, kad pastarųjų metų krizės privertė skirti didesnį dėmesį krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemai, užtikrinti tinkamą ir nuolatinį pasirengimą bei efektyvų bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų ir organizacijų.

Pranešime teigiama, jog Vyriausybė pateikė siūlymus dėl naujo Nacionalinių krizių valdymo centro steigimo Vyriausybės kanceliarijoje. Planuojama, kad jis pradės funkcionuoti nuo 2023 metų pradžios.

„Rusija ilgai kėsinosi į demokratinių šalių pripažįstamas vertybes, galiausiai karu Ukrainoje nusitaikiusi ir į pamatinius ESBO tikslus – saugumą ir taiką Europoje.

Nuo mūsų bendro atsako, ryžto nepavargti šios agresijos akivaizdoje, priklausys taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos ateitis, o kartu ir tarptautinių organizacijų kaip ESBO likimas“, – susitikime Vyriausybėje sakė kanclerė G. Balčytytė, išreiškusi Lietuvos palaikymą generalinės sekretorės siekiui atnaujinti organizaciją ir paversti ją aktyvesne veikėja sprendžiant krizes Europoje.

Pasak Vyriausybės pranešimo, susitikimo metu buvo aptartos įvairios pagalbos formos, per kurias Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras padeda gyventojams, kurie dėl karo neteko namų, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą pačioje Ukrainoje. Lietuvos atstovai kvietė JT vyriausiąjį pabėgėlių komisarą imtis visų galimų papildomų priemonių, kad būtų atliepti Ukrainos poreikiai, taip pat telkti gausesnį tarptautinį personalą pačioje Ukrainoje, prie kurio galėtų prisidėti ir lietuviai.

Komisaras F. Grandi padėkojo Lietuvai už jos teikiamą paramą priimant karo pabėgėlius, teikiamą humanitarinę pagalbą, taip pat už paramą pabėgėliams per įvairias tarptautines iniciatyvas.