Kaip ketvirtadienį informavo VRK, „Vardan Lietuvos“ keliamas G. Jeglinskas rinkimų lapuose pateikė 18 tūkst. 667 parašus, dar 7659 rinkėjai už jį pasirašė internete.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kada pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose gali pateikti jų kandidatūras remiančių rinkėjų parašus. Norint kandidatuoti į prezidentus, asmuo privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir patvirtins galutinį surinktų parašų skaičių.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Yra tokia sfera kaip azartiniai lošimai, kurią priskirkime prie, sakykim, labiau kontroversiškų užsiėmimų. Tokia sfera yra puiki vieta, kur galime padidinti mokesčius ir paskatinti žmones nelošti“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovo posto siekiantis politikas.

„Mes turėjome bankų solidarumo mokestį, tai kodėl ne lošėjų solidarumo mokestis?“ – kampanijos pristatymo renginyje kalbėjo jis.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Papildomų lėšų poreikis skaičiuojamas nuo to, ką Lietuva įprastai skirdavo gynybai pastaraisiais metais – 2,52 proc. BVP. Šiuo metu finansavimas išaugęs bankams mokant laikinąjį solidarumo įnašą, bet jis nustos galioti kitąmet.

G. Jeglinsko teigimu, Lietuva taip pat turėtų skolintis, peržiūrėti mokestinę sistemą.

Yra kokteilis visų šaltinių.

„Yra kokteilis visų šaltinių“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Vis tik jis pabrėžė, kad apie spartesnį gynybos finansavimą reikėtų kalbėti aiškiai įvardinus planuojamus įsigijimus.

„Be prioritetų, be aiškaus matymo, kur investuoti, diskutuoti, iš kur paimti pinigus, yra beprasmiška“, – teigė G. Jeglinskas.

Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad  finansavimas gynybai Lietuvoje turėtų pasiekti mažiausiai 3 proc. BVP.

Pristatydamas savo programą, demokratų kandidatas teigė, jog jo programa paremta penkiomis strateginėmis kryptimis: lyderyste saugumo srityje su aiškiais prioritetais ir efektyvia gynybos strategija, Lietuvos interesais grįsta užsienio politika, technologiškai pažangia ekonomika, visuomenės vienybe ir susitelkimu bei globaliems iššūkiams pasirengusiu žmogumi.

Giedrimas Jeglinskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Lietuvos saugumas yra pamatas, ant kurio sukursime ekonomiškai klestinčią, socialiai teisingą, politiškai teisingą valstybę. (...) Šiandien Lietuvai ir jos žmonėms reikia ne formalaus statisto, ne šalies guodėjo, o kompetentingo vyriausiųjų ginkluotųjų pajėgų vado“, – sakė kandidatas.

Prezidento posto siekiantis G. Jeglinskas taip pat akcentavo, jog Lietuva turėtų reikalauti, kad regione vyktų NATO oro gynybos pratybos.

„Lietuvos vadovas ir kiti ministrai turėtų reikalauti NATO, kad vykdytų oro gynybos pratybas. Jų nėra buvę jau 12 metų“, – sakė G. Jeglinskas.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Europoje atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) taip pat akcentavo Aljanso pratybų svarbą.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją West Pointe Jungtinėse Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat yra įgijęs Džordžtauno universiteto Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį ir Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį.

G. Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.

Jis yra dirbęs banke „Citigroup“, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru, o NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo 2019 – 2022 metais.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužę.

„VRK tikrai nevilkina procesų, nes registravimo terminai ir visos procedūros yra numatyti Rinkimų kodekse. Būtų negarbinga vieno kandidato atžvilgiu sprendimus priiminėti anksčiau nei numatyta Rinkimų kodekse“, – Eltai teigė L. Petronienė.

„Kadangi pati partija yra kreipusis su abejone, ar jis atitinka (reikalavimą – ELTA) – tuo metu buvo pateikta faktinė informacija. VRK atsakė, remdamasi Rinkimų kodeksu. Kai prasidėjo politinė kampanija, partija užsiregistravo savarankiška dalyve, nurodydama, kad jį kelia kandidatu į prezidentus – VRK kreipėsi ir į kandidatą, ir į politinę partiją, nurodydama reikalavimus ir pasiūlydama apsvarstyti galimybę pateikti dokumentus anksčiau tam, kad būtų įsitikinta. Tas ir yra dabar. Gavome atsakymą, gavome dokumentus – visi VRK nariai turi teisę su jais susipažinti“, – teigė ji.

Pasak jos, nuo vasario 19 d. visi kandidatai pradės teikti pareiškinius dokumentus ir VRK spręs, ar jiems išduoti parašų rinkimo lapus. L. Petronienė nurodė, kad prieš išduodant šiuos lapus, komisija įvertina dalį objektyvių kandidatams keliamų kriterijų – amžių, pilietybę. Kiti reikalavimai analizuojami vėliau, pažymėjo ji.

„VRK per tris darbo dienas turi priimti sprendimą išduoti parašų rinkimo lapus arba jų neišduoti. Toks sprendimas turėtų būti argumentuotas. Tada kandidatai renka parašus. Juos gavus, yra tikrinama visa kita“, – aiškino VRK vadovė.

„Jeigu VRK priiminėtų kažkokius nepalankius sprendimus – tai būtų tam tikras trukdis rinkimų kampanijai. Todėl numatyta, kad VRK patikrina tuos objektyvius kriterijus, o po to visa kita – yra numatyti laikai, kad VRK gali kreiptis į kitas institucijas, per kiek laiko jos atsako ir pan.“ – detalizavo L. Petronienė.

„O kai bus visi ir parašai patikrinti, ir visi kiti reikalavimai – tada ir bus priimtas sprendimas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai kritiškai pasisako apie VRK darbą. Pasak politikų, komisija sąmoningai vilkina procedūras ir nepateikia aiškaus atsakymo, ar partijos keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas atitinka trijų metų sėslumo kriterijų.

Partija siekia išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Įstatymas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.

Nurodoma, kad į VRK kreiptasi dar praėjusių metų spalį, tačiau sulaukta tik techninių, nedetalių atsakymų.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, t. y. balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl atsakymas ir situacijos įvertinimas vilkinamas? Kodėl į klausimus, iškeltus dar praėjusį rudenį, galutinai atsakyti VRK nusprendžia visai prieš pat rinkimus?“ – VRK poziciją kvestionavo „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.

„Sprendimą registruoti kandidatu VRK priima kolegialiai, ir tai yra sprendimas, ne išvada ar atsakymas“, – BNS pirmadienį sakė L. Petronienė, komentuodama demokratų kaltinimus VRK vilkinant atsakymą demokratams dėl jų atstovo kandidatavimo galimybių.

Demokratai į VRK kreipėsi pernai spalį, prašydami atsakyti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

Partijos vadovas Saulius Skvernelis piktinasi, kad komisija galutinio atsakymo taip ir nepateikė, sakydama, kad šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus.

„VRK, galimai tenkindami didžiausios valdančiosios partijos įgeidžius, daro viską, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas negalėtų dalyvauti pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį paskelbė S. Skvernelis.

Pasak L. Petronienės, komisija paprašė demokratų pateikti papildomos informacijos dėl G. Jeglinsko atitikimo sėslumo reikalavimui, bet galutinio atsakymo iki sprendimo dėl registracijos duoti nėra galimybių, nes tik komisija sprendžia dėl pretendento registravimo kandidatu, ir tai yra kolegialus sprendimas.

„Pati partija kreipėsi kilus abejonėms dėl kandidato registravimo, VRK pasiūlė pateikti papildomus duomenis, kad būtų įvertintos visos aplinkybės, ir jos bus įvertintos“, – teigė L. Petronienė.

Demokratai skelbia VRK sausio pradžioje pateikę G. Jeglinsko trejų metų finansines išlaidas Lietuvoje, įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymus, taip pat teisininkės Agnės Juškėvičiūtės-Vilienės teisinės situacijos vertinimą.

„Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai“, – sakoma demokratų skelbtame pranešime.

Rinkimų kodeksas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

G. Jeglinskas 2019–2022 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru.

Pasak demokratų, dėl kandidatui keliamo reikalavimo ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje, partija į VRK kreipėsi dar spalį.

„Nenorėtume, kad VRK taptų įrankiu, padedančiu mažinti konkurenciją prezidento rinkimuose. Kaip kitaip galima paaiškinti dėl mūsų iškelto kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko vilkinamas išvadas, nors patys į VRK kreipėmės dar spalį?“ – išplatintame pranešime cituojamas partijos pirmininkas Sauliaus Skvernelis.

Demokratų administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis sako, kad iš pradžių VRK pateikė šabloninį atsakymą be aiškaus situacijos vertinimo.

„Mums iš karto buvo svarbu išsiaiškinti G. Jeglinsko formalią atitiktį visiems kandidatui į prezidentus keliamiems reikalavimams. Deja, tuomet VRK savo atsakyme išsisuko nuo konkretumo“, – pabrėžė A. Pikžirnis.

Pasak A. Pikžirnio, šių metų pradžioje pateikus dokumentus apie G. Jeglinsko išlaidas Lietuvoje, jo įsitraukimo į šalies politiką įrodymus bei teisinį situacijos vertinimą, VRK pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl kandidatui į prezidentus keliamo trejų metų sėslumo reikalavimo.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, tai yra balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. “, – išplatintame pranešime aiškino demokratų administracijos vadovas.

„Panašu, kad tokiu elgesiu VRK tiesiog atliepia tam tikrų politikų lūkesčius mažinti konkurentų skaičių“, – pabrėžė demokratų administracijos vadovas, akcentuodamas, kad jeigu VRK nuspręs neregistruoti G. Jeglinsko, kito kandidato į prezidentus partija iškelti nebegalės.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba G. Jeglinsko kandidatūrą dalyvauti šių metų gegužės 12 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose patvirtino praėjusių metų lapkričio pradžioje.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir kitos 4 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partija iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą, o Krikščionių sąjunga ketvirtadienį išreiškė paramą advokato Igno Vėgėlės kandidatūrai.

Taip pat yra žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.

Šioje darbo grupėje, skirtoje Ukrainos keliui į Europos Sąjungą ir NATO pagreitinti, dalyvauja ir du lietuviai – buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Taip pat prie jos prisijungs virtinė politikos lyderių, įskaitant buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai. Kartu ji pakirto po Šaltojo karo susiklosčiusios saugumo architektūros pamatus“, – sakė A. Jermakas, pradėdamas darbo grupės susitikimą antradienį.

Jis pabrėžė, kad Rusija, prieš beveik dvejus metus pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, tapo pagrindiniu grėsmių šaltiniu visai Europai, todėl ji privalo pralaimėti.

„Ukraina yra raktas į Europą. Tai reiškia viena: Rusija turi pralaimėti karą, kurį pati pradėjo. Esame labai dėkingi visiems, kurie padeda mums kelyje į pergalę“, – pažymėjo prezidento administracijos vadovas.

A. F. Rasmussenas savo ruožtu pabrėžė, kad darbo grupės sudėtis rodo didelę paramą Ukrainos integracijai į euroatlantinę saugumo sistemą.

Rusija turi pralaimėti karą, kurį pati pradėjo. Esame labai dėkingi visiems, kurie padeda mums kelyje į pergalę.

„Dabar turime nustatyti aiškią būsimų Ukrainos saugumo priemonių viziją, kad [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtų aišku, jog neleisime jam siekti savo karinių tikslų“, – pabrėžė jis.

Pasak A. F. Rasmusseno, Rusija ir toliau kels grėsmę Europos saugumui, jei nebus sukurta struktūra, kuri ją atgrasytų ir užkirstų kelią kariniams konfliktams ateityje.

„Tai atitinka ne tik Ukrainos, bet ir visos euroatlantinės erdvės interesus“, – pridūrė jis.

Buvusio NATO generalinio sekretoriaus teigimu, naujoji saugumo architektūra turėtų būti grindžiama trimis ramsčiais: ilgalaikių Ukrainos saugumo įsipareigojimų sistema, jos naryste Europos Sąjungoje ir naryste NATO.

Anot jo, viena iš svarbių šios darbo grupės misijų – nustatyti, ar tenkinamos sąlygos, būtinos pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO.

Atstovaus ne lyderis

Tebegalvojantiems, kam atiduoti balsą kitų metų gegužės 12-ąją vyksiančiuose prezidento rinkimuose, atsirado dar viena alternatyva. Šeštadienį demokratai savo kandidatu iškėlė Giedrimą Jeglinską. Pirmadienį VL pirmoji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė paraišką su įvardytu kandidatu.

Partijos lyderis Saulius Skvernelis, kaip ir buvo žadėjęs, antro dublio atsisakė: 2019 m., dar kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas, varžytuvėse dėl valstybės prezidento posto jis liko trečias, o dabar agituoja už G. Jeglinską.

Pasak S. Skvernelio, dabartiniame sudėtingame geopolitiniame etape tai geriausias kandidatas, nes Lietuvai reikia žmogaus, kuris išmanytų šalies gynybą, saugumą, turėtų realios karinės patirties.

Prezidentinių ambicijų atsisakė ir dar du VL skyrių iškelti pretendentai – parlamentarai Algirdas Butkevičius ir Linas Kukuraitis, o Vytautas Bakas pralaimėjo G. Jeglinskui per partijos valdybos balsavimą.

Situacija: dabartinis šalies vadovas G. Nausėda kol kas nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Saugumo profesionalas

G. Jeglinsko kompetencija ir patirtis dabar pačioje aktualiausioje – saugumo – srityje iš tiesų neabejotina. Šią sritį jis pasirinko nuo pat jaunumės.

„Kauno dienai“ jis pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją baigęs 1997 m., nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžioje, daug svarstęs, kokį kelią pasirinkti. Galimybė studijuoti JAV Vest Pointo karo akademijoje atrodė kaip tolima svajonė, nes niekas iš Lietuvos nebuvo į ją įstojęs. Porą metų studijavo KTU Ekonomikos fakultete, bet pagaliau pavyko patekti į Vest Pointą, čia įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, o vėliau – Džordžtauno universitete Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį. G. Jeglinskas penkerius metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo būrio vadas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.

2017–2019 m. buvo krašto apsaugos viceministras, o 2019–2022 m. – NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, beje, pirmas NATO vadovybėje Lietuvos atstovas. Šiuo metu E. Jeglinskas – JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ir organizacijos „Emerson Collective“ bendradarbis.

G. Jeglinskas turi išsilavinimą ir patirties ekonomikos srityje: yra įgijęs Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį, per septynerius metus banke „Citigroup“ jam teko dirbti įvairiuose kontinentuose, dirbdamas viceministru buvo atsakingas už krašto apsaugos sistemos pirkimus ir įsigijimus, o NATO – ir už biudžeto planavimą, informacines technologijas.

Vis dėlto kodėl, padaręs puikią karjerą saugumo srityje, nutarė pasukti į politiką, G. Jeglinskas argumentuoja taip: „Į politiką turi ateiti pasiruošęs; kuo daugiau turi patirčių, tuo galėsi būti efektyvesnis. Studijavau JAV, dariau karjerą karinėje, geopolitinėje srityje, paskui – ekonomikos, dar vėliau – labiau politinę, vadovavimo Krašto apsaugos ministerijoje, NATO. Žvelgiant iš šalies gal sunku susieti šiuos dalykus, bet, manau, visos tos patirtys jungiasi. Jaučiuosi sukaupę pakankamai patirties, žinių, kontaktų, kad šiuo geopolitiškai neramiu laikotarpiu tai sujungčiau ir padaryčiau įtaką mūsų valstybės ir jos žmonių dabarčiai ir ateičiai.“

Mato save vienytoju

Kritikams, kad jis būtų vienos – saugumo temos – prezidentas, atsako taip: „Manau, ateinu su labai aiškia vizija: saugi Lietuva yra turtinga Lietuva. Saugumas yra tas fundamentas, ant kurio galime pastatyti ir turtingesnę, ir socialiai teisingesnę, ir politiškai stabilesnę valstybę.“

Jis primena, kad prezidentas Lietuvoje turi tam tikrų galių – esame parlamentinė demokratija: „Pagal Konstituciją užsienio, saugumo politikoje prezidentas turi būti stiprus, o kitose srityse jo užduotis yra sutelkti institucijas ir įgyvendinti vizijas, nes be parlamento ir Vyriausybės prezidentas to negali. To konsensuso ieškojimo patirtis man dirbant NATO, kur aplink stalą susėda 31 valstybės atstovai ir bet kuriuo klausimu turi jį rasti, man leidžia jaustis pasirengusiam prisiimti iššūkį siekti prezidento posto. Viena iš paskatų kandidatuoti į prezidentus ir buvo tai, kad šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu esame labai susiskaldę, ne tokie susitelkę, kokie turėtume būti.“ Tačiau, G. Jeglinsko nuomone, nors prezidentas yra tas, kuris gali sukviesti visus prie vieno stalo, to dabar nematome.

G. Jeglinskas krašto apsaugos viceministru buvo S. Skvernelio Vyriausybėje, dabar šio vadovaujami demokratai jį iškėlė į prezidentus. Tačiau į partiją stoti ketinimų jis dabar neturi – tik tęsti bendradarbiavimą. Niekada nėra buvęs jokios partijos narys.

„Šiuo metu narystė partijoje nėra prioritetas. Prioritetas yra sutelkti kuo daugiau žmonių, kad jie išgirstų, ką siūlau, ką atnešame kaip komanda. Mano profilis ir idėjos – iš už partinių linijų, jos gali būti artimos skirtingų partijų nariams ir rėmėjams“, – mano G. Jeglinskas.

Galima sakyti, neturi istorijos partinėje veiklos – neturi ir kokio neigiamo šleifo. Vis dėlto gal debiutui rinkimuose geriau pasirinkti ne patį aukščiausią postą? Kaip rodo kad ir dabartinio Prezidento Gitano Nausėdos atvejis, atėjus iš kitos srities būna sunku, nes nepažįsti politikos vidinių koridorių.

„Sutinku, kad G. Nausėdai tai kišo koją, nes jis atėjo iš vieno darbo. Aš, būdamas viceministru, o tai politinio pasitikėjimo pareigybė, dalyvavau derybose su kitų ministerijų ministrais ir viceministrais, Seimo nariais, visuomene. Jaučiuosi pažįstantis Lietuvos politikos koridorius.“

Rimtai konkuruoti su prezidento rinkimų favoritais G. Jeglinskas šansų neturi, nebent imtųsi ribinių sprendimų.

Laiko gali pritrūkti

G. Jeglinskas pasakoja jau turintis komandos branduolį iki dešimties žmonių, su kuriais dirba kiekvieną dieną, bet tikslas – suburti stiprią komandą, su kuria, pasak jo, galėtų nueiti šį kelią net ik garbingai, bet ir pergalingai. „Kas mane pažįsta, žino, kad tik dalyvauti aš niekada neinu. Tikiu, kad ateiname su unikalia vizija ir patirtimi, kuri Lietuvai dabar reikalinga“, – mano G. Jeglinskas. Jis supranta, kad plačiajai visuomenei dar nėra gerai žinomas veidas, tad ketina daug važinėti po regionus, susitikti su žmonėmis.

Jis sako nenorintis, kad rinkėjas manytų, jog tik atkartosime 2019 m. scenarijų, – vyks antras turas su tais pačiais kandidatais. Nors viena kandidatė sako, kad ji – proeuropietiškų, nuosaikių rinkėjų pasirinkimas, bet jiems, G. Jeglinsko nuomone, tikrai yra alternatyva.

Vis dėlto ar iki rinkimų likusio pusmečio užteks užsiauginti populiarumą, kuris leistų rimtai konkuruoti su kol kas tarp lyderių apklausose esančiais asmenimis?

Viešųjų ryšių specialisto, „INK agency“ vyr. partnerio Kęstučio Gečo vertinimu, rimtai konkuruoti su prezidento rinkimų favoritais G. Jeglinskas šansų neturi, nebent imtųsi ribinių sprendimų. „Tam reikia labai daug resursų – pinigų, komandos, aktyvo regionuose, taip pat labai ryškių ir netikėtų sprendimų, pasiūlymų, netgi drastiškų, bet nebūtinai skandalingų. Labai priklauso ir nuo to, kas kandidatą remia. Žinomumui reikia matomumo, o kuo didesnis matomumas, tuo didesnis žinomumas, tuo labiau žmonės jį pradeda laikyti svarstytinu“, – aiškina viešųjų ryšių ekspertas ir priduria, kad šiaip tam reikia kelerių metų aktyvios veiklos, bet, jeigu imamasi tų ribinių sprendimų, tada gal galima išpopuliarinti asmenį ir per pusmetį.

G. Jeglinskas tikisi, kad jam pavyks. Beje, jis – jauniausias tarp jau paskelbtų ar minimų pretendentų į šalies vadovus, jam 44 metai. Jis sakosi esąs iš pašaknų kaunietis: „Gimiau Kaune, čia praleidau pirmuosius 20 metų – ėjau į mokyklą, paskui – KTU gimnaziją. Žaidžiau krepšinį, kaip tikri kauniečiai, lankiau tą pačią krepšinio mokyklą, kurioje anksčiau treniravosi Žydrūnas Ilgauskas, Šarūnas Jasikevičius. Kaune tebegyvena mano mama. Kaunas – namai, miestas, į kurį visuomet malonu grįžti.“

G. Jeglinskas – trijų sūnų tėtis. Su keturiolikos, dvylikos ir netrukus devynerių sūnumis šį spalį jis keliavo į Vest Pointą paminėti 20 metų, kai čia baigė karo akademiją. „Visiškai dalyvauju savo vaikų ugdyme ir gyvenime, kartu keliaujame, sportuojame“, – pasakoja G. Jeglinskas. Su žmona jie išsiskyrę.

Dalyviai aiškėja

Dalyvauti prezidento rinkimuose pirmadienį užsiregistravo ir Laisvės partija. Antradienį įvardijo ir savo kandidatą: kaip jau buvo minima neoficialiai, juo tapo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas.

Šių metų rugpjūčio pradžioje pirmieji savo atstovą šalies vadovo rinkimuose įvardijo valstiečiai – jie kelia buvusio sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos kandidatūrą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pasirinkimas antrą kartą iš eilės tas pats – premjerė Ingrida Šimonytė. Kol kas Liberalų sąjūdis nėra pasakęs, parems ją ar kels savo lyderę Viktoriją Čmilytę.

Šiuo metu, visuomenės apklausų duomenimis, ryškiausias favoritas – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda – kol kas nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos, bet tuo mažai kas tuo abejoja.

Savo galutinio verdikto nepaskelbė ir tarp populiariausiųjų apklausose įsitvirtinęs advokatas Ignas Vėgėlė, bet, tikėtina, ir jis pasakys taip.

Kol kas savo kandidato neįvardijo Socialdemokratų partija. Konkuruoti galėtų tik partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, bet visuomenės apklausos jai pergalės neprognozuoja, o prarasti europarlamentaro pozicijos nesinorėtų, tad nebent partija sutiktų ją kelti iš karto dviejuose rinkimuose.

Lietuvos Regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką.

Varžytis dėl prezidento posto taip pat pareiškė turintys ambicijų ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, gydytojas Eduardas Vaitkus, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas.

Galutinis kandidatų sąrašas paaiškės iki vasario pabaigos.

„Slapto balsavimo būdu buvo išrinktas (...) G. Jeglinskas“, – paskelbė partijos pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Tai yra mūsų partijos draugas, mūsų partijos kandidatas į prezidentus, mūsų bendruomenės narys“, – pridūrė jis.

Partijos skyriai varžytis dėl nominacijos iš viso kėlė penkis kandidatus – S. Skvernelį, G. Jeglinską bei parlamentarus Vytautą Baką, Algirdą Butkevičių ir Liną Kukuraitį.

Anot S. Skvernelio, jis ir dar du pretendentai kandidato rinkimuose valdybos posėdyje dalyvauti nesutiko, tad rinktasi iš dviejų likusių kandidatų.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją West Pointe Jungtinėse Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat yra įgijęs Džordžtauno universiteto Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį ir Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį.

G. Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.

Jis yra dirbęs banke „Citigroup“, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru, o NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo 2019 – 2022 metais.

Šiuo metu G. Jeglinskas dirba organizacijoje „Emerson Collective“.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė.

I. Vėgėlė bei G. Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar juose dalyvaus.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Sako, kad gynybai turėtų būti skiriama bent 3 proc. BVP

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas G. Jeglinskas sako, kad finansavimas gynybai Lietuvoje turėtų pasiekti mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„3 proc. tikrai yra tas minimumas“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Jeglinskas.

Vyriausybė siūlo, kad kitais metais finansavimas krašto apsaugai pirmą kartą viršytų 2 mlrd. eurų ir pasiektų apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas.

Pasak G. Jeglinsko, turintis augti gynybos biudžetas turi būti finansuojamas tvariais šaltiniais.

„Turi būti labai tvarus kelias į saugumą ir tam reikalingas finansavimas, kuris yra, greičiausiai, daugiau nei 3 procentai“, – sakė demokratų kandidatas.

„Esame geografijoje, kai turime priešus, ir agresorius yra visai šalia“, – pridūrė jis.

G. Jeglinskas taip pat pasisakė už visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę.

Sako atnešantis „vakarietišką diplomatinę patirtį“

Krašto apsaugos viceministru ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju anksčiau dirbęs G. Jeglinskas teigia, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda yra atsakingas už nevieningą Lietuvos užsienio politiką ir negebėjimą šalyje priimti svarbių sprendimų Seime ar Vyriausybėje.

„Užsienio politika, kuri dabar Lietuvoje yra vykdoma, nėra vieninga ir tai žaloja visus valstybės interesus ir piliečių interesus. Kalbant bendrai apie sugebėjimą ar, greičiau, nesugebėjimą sutelkti institucijų bendram darbui, tą patį sąstingį matome ir teisėkūroje“, – kalbėjo kandidatas.

„Galima sakyti, kad Seimas ir Vyriausybė nesugeba priimti daugybės įstatymų, bet realiai prezidentas yra tas, kuris gali suvesti visus prie vieno stalo ir to mes nematome, to nevyksta. Vyksta nekalbadieniai tarp prezidento ir premjerės“, – pridūrė jis.

G. Jeglinskas teigė per rinkimus žadėsiantis telkti institucijas svarbiems darbams ir atsinešantis viziją, kad „saugi Lietuva ir vieninga Lietuva gali būti ir turtingesnė, ir socialiai teisingesnė, ir neabejotinai politiškai stabilia“.

„Aš atnešu tą bendrą kultūrą, vakarietišką diplomatinę patirtį, tikrą darbo patirtį iš pasaulinių ekonominių institucijų. Rinkėjams spręsti, už ką jiems balsuoti, bet aš atnešu labai stiprų profilį“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Iššūkis – mažas žinomumas

S. Skvernelis sakė manantis, kad šiuo metu Lietuvai reikia žmogaus, kuris „išmanytų realiai šalies gynybą, saugumą, realią karinę patirtį turėtų“.

Jis taip pat akcentavo, jog G. Jeglinskas turi gerą išsilavinimą, kalba penkiomis užsienio kalbomis, todėl yra „geriausias kandidatas šiame geopolitiniame etape, kada nėra Lietuvoje labai saugu“.

Jis vylėsi, kad nepaisant nedidelio jų kandidato žinomumo, žmonės įvertins jo kompetenciją, aktualią einant būtent prezidento pareigas.

S. Skvernelis pripažino, jog iššūkiu gali tapti tai, jog G. Jeglinskas nėra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.

„Tai yra partijos draugas ir tas iššūkis didžiausias bus, kadangi dalis bendruomenės irgi nepažįsta, nežino. Bet mes turime dar gražaus laiko, lygiai pusę metų, kad galėtume apvažiuoti ir tuos skyrius, kurie galbūt mažiau susipažinę“, – sakė partijos lyderis.

Jis vylėsi, kad G. Jeglinsko kandidatavimas „įneš kitokią debatų kultūrą“, rodant, kas nėra padaryta ar padaryta blogai, kur buvo sukelti žmonių lūkesčiai ar jie buvo apgauti.

Politikas pripažino, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis pats nebesutiko kandidatuoti prezidento rinkimuose antrą kartą.

„Aš turėčiau atsimušinėti, turėčiau kritikuoti tokiais pačiais argumentais kaip jie darė: traukitės iš prezidento posto, premjero posto, ką man siūlė 2019 metais daryti, nes nelygios sąlygos, nevažiuokite su švyturėliais po Lietuvą, kas dabar vyksta. Nereikia to. Aš manau, kad turime kalbėti apie ateitį, o ne žiūrėti į praeitį“, – kalbėjo S. Skvernelis.

2019 metais eidamas premjero pareigas S. Skvernelis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias surinkęs, 19,58 proc. rinkėjų balsų.

Šią savaitę, sekmadienį, šios partijos skyriai baigs siūlyti pretendentus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kaip BNS informavo Demokratų sąjunga, kiekvienas skyrius gali pateikti po vieną kandidatą.

Tarp pretendentų minimi „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Demokratų frakcijos Seime narys Vytautas Bakas, buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

S. Skvernelis anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad nenori antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.

2019 metais eidamas premjero pareigas jis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.

„Šie rinkimai demokratams – labai svarbūs, mes pirmą kartą dalyvaujame prezidento rinkimuose. Džiugina, kad minima ne viena pavardė – tai rodo, kad turime, iš ko rinktis, turime ne vieną galimą kandidatą su šiandienos Lietuvai reikalingomis kompetencijomis. O ką galiausiai deleguosime kaip partijos kandidatą, paskelbsime lapkričio 11-ąją“, – sakė partijos rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Lukas Savickas.

Lapkričio 11 dieną partijos kandidatą į prezidentus tvirtins „Vardan Lietuvos“ taryba.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Ekspremjero S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

G. Jeglinskas bus RESC Asocijuotas ekspertas NATO klausimais. Anot pranešimo, jis prisidės prie RESC analitinių publikacijų rengimo, taip pat dalinsis įžvalgomis renginiuose.

„Šių metų liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu RESC organizuos oficialų ekspertinį renginį – NATO Viešąjį forumą. Todėl Giedrimo patirtis ir žinios bus nepaprastai vertingos. Juolab, kad tikimės istoriškai reikšmingo Aljanso lyderių susitikimo – tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant NATO rytinį sparną“, – pranešime cituojamas centro direktorius Linas Kojala.

„Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie RESC komandos tokiame svarbiame Lietuvai ir visam regionui etape. NATO Viršūnių susitikimas yra neeilinė galimybė Lietuvai, todėl mano tarptautinė patirtis, kontaktai NATO ir privačiame sektoriuje, tikiu, padės mūsų komandai pasiekti maksimalius tikslus“, – teigė G. Jeglinskas.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją Vest Pointe. Jis taip pat turi nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, kurį suteikė Džordžtauno universitetas Vašingtone, bei verslo administravimo magistro laipsnį, įgytą Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke.

Naujasis RESC ekspertas yra buvęs krašto apsaugos viceministras, yra Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, anksčiau tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione. Šiuo metu jis taip pat yra JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis.