Prireikė reguliaraus reiso
Dreverna jau džiaugiasi, kad nuo šiol sulauks daugiau turistų, mat juos čia turėtų vilioti galimybė keleiviniu keltu pasiekti Juodkrantę ir grįžti atgal.
Vandens kelias iš Drevernos egzistavo jau ir anksčiau. Žmonės buvo plukdomi į Juodkrantę, Nidą, tačiau šie reisai nebuvo reguliarūs.
Todėl, anot Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės, reguliaraus reiso poreikis įvardytas jau prieš kurį laiką.
"Prieš keletą metų rajono savivaldybė kalbino vietos laivininkus, kad jie užsiimtų tokios paslaugos teikimu ir kad žmonės iš Drevernos į Juodkrantę būtų keliami tiesioginiais reisais", – teigė D.Buivydienė.
Pabūgo nuostolių
Tačiau tuomet verslininkai nesusidomėjo Klaipėdos rajono valdininkų raginimais, mat pabūgo, kad reguliarus reisas nesulauks didelio populiarumo ir laivas plaukios tuščias.
"Tada savivaldybė sugalvojo, kad vis dėlto vienus metus reikėtų pabandyti dotuoti tą plaukimą, ir skyrė 15 tūkst. eurų", – pasakojo centro direktorė.
Pašnekovės teigimu, įgyvendinus visas reikalingas procedūras, pavyko rasti nedidelės grimzlės laivą, kuris gali plukdyti netgi daugiau keleivių, nei tikėtasi skelbiant konkursą.
Planuota rasti laivą, kuris pajėgtų plukdyti ne mažiau kaip 30 keleivių bei gabentų dviračius.
Keltas "Gilija", kuris oficialiai tarp Drevernos ir Juodkrantės turėjo pradėti kursuoti nuo praėjusio šeštadienio, gali plukdyti pusšimtį žmonių ir kiek daugiau nei dešimtį dviračių.
Kelionė naujuoju keltu į vieną pusę suaugusiam žmogui kainuoja 3 eurus, vaikai iki 7 metų keliami nemokamai, vaikai nuo 7 iki 12 metų, senjorai, neįgalieji bei studentai turi atseikėti 1,5 euro.
Birželio ir rugpjūčio mėnesiais keltas turėtų plaukioti penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Liepą – dar ir ketvirtadieniais.
Teks padirbėti
Pašnekovės teigimu, nedidelio keleivių susidomėjimo rizika išlieka ir savivaldybei dotuojant naująjį reguliarų maršrutą, tačiau tikimasi, kad Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro pastangos populiarinti šį maršrutą nenueis perniek.
"Turime padirbėti ir mes – Turizmo informacijos centras, kaip geriau viešinti, paskelbti, pritraukti čia turistų srautus", – pripažino D.Buivydienė.
Prieš startuojant naujajam maršrutui informacija apie tai, ką galima veikti tiek viename, tiek kitame krante, skelbta socialiniuose tinkluose, o šiuo metu baigiami gaminti ir informaciniai stendai, kuriuose bus pateikiama informacija abiejuose maršruto krantuose.
Taip pat rengiamas žiedinis maršrutas, kuris keliautojams dviračiais siūlys iš Drevernos naujuoju keltu persikelti į Juodkrantę, iš jos minti į Nidą, po viešnagės ten laivu keltis į Mingę, kur pasigrožėjus šiuo kraštu keliauti į Ventės ragą ir iš ten per Kintus bei Priekulę grįžti į Dreverną.
Sutrukdė vėjas
Į pirmąjį reisą keltas "Gilija" turėjo būti išlydėtas praėjusį šeštadienį vykusios šventės metu.
Tačiau pirmajam oficialiam kelto reisui kelią užkirto nepalankus vėjas, dėl kurio Drevernos uoste sumažėjo vandens lygis.
"Gilija" negalėjo išplaukti. Pabandė jau išvakarėse, tačiau buvo labai vėjuota ir pradėjo smarkiai kristi vandens lygis. Pasirodo, kad kai pasisuka tas, kaip mes dabar vadiname, negeras vėjas, jis išpučia vandenį iš žiočių ir tada smarkiai krinta lygis", – aiškino direktorė.
Paprastai uostelio įplaukos kanalo gylis siekia apie 1,2 m ir esant tokiam gyliui "Gilija" plauks be trukdžių. Reiso atidarymo dieną vanduo buvo nuslūgęs, anot D.Buivydienės, apie 18 cm.
Pagelbėjo "Pašvaistė"
Į pirmąjį oficialų reisą neišplaukus "Gilijai", šventės dalyviai buvo plukdomi kitu mažesniu laiveliu – "Pašvaistė".
Šis laivas keleivius į Juodkrantę plukdė ir sekmadienį suplanuotų rytinio bei vakarinio "Gilijos" reisų metu.
Pašnekovės teigimu, tokia alternatyva bus taikoma ir kitais kartais, kai uostelyje dėl sustiprėjusio vėjo ir vėl nuslūgs vanduo.
"Mūsų keleiviai niekada neliks ant kranto. Visada nuplukdysime į Juodkrantę ir užtikrinsime tiesioginį persikėlimą iš Drevernos į Juodkrantę, taip pat grįžimą atgal", – patikino pašnekovė.
Rūpinsis verslininkai
Pašnekovės teigimu, "Giliją" pavaduosiančio laivo problema turės rūpintis būtent šio kelto šeimininkai, mat jie yra įpareigoti užtikrinti reguliarius reisus.
"Manau, jie dar patys žiūrės, kaip patobulinti tą įplaukos kanalą, nes yra patys suinteresuoti", – prognozavo direktorė.
Vis dėlto pripažįstama, kad ateityje vis dar bus tokių dienų, kai vėjas iš uosto išpūs vandenį ir "Gilijos" darbą atlikti teks jos "pavaduotojui".
Sprendimas – paprastas
Nors turizmo sektoriaus atstovai kol kas ir nestokoja ryžto bandymams žaisti su vėju, keisiančiu vandens lygį, tačiau specialistai bemat įvardija realų situacijos sprendimo variantą.
"Reikia iškasti, išvalyti ir suformuoti normalų įplaukimo į šį uostelį kanalą – farvaterį. Tada viskas bus gerai, laivai galės plaukti", – patikino šios srities mokslininkas ir Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius daktaras Saulius Gulbinskas.
Pašnekovas pastebėjo, kad prieš atliekant šiuos darbus dar tektų atsakyti į klausimus dėl kanalo krypties, pločio, ilgio, kurioje vietoje jis turėtų būti.
"Žinoma, nėra taip visai paprasta, kad ateisi ir bet kur iškasi. Reikia pasižiūrėti dugno ypatumus, morfologiją, kokios tėkmės vyrauja ir kuriose vietose", – pastebėjo mokslininkas.
Vis dėlto S.Gulbinskas patikino, kad Drevernos uostelio situacija tikrai nėra tokia beviltiška, kaip Šventojoje.
Tas pats vaizdas ir Kintuose
Drevernos uostelyje vykstantys procesai specialistų nestebina, nes, anot pašnekovo, mariose vanduo nuolat svyruoja.
"Vasarą jis būna žemesnis, pavasarį – aukštesnis. Viskas čia yra tvarkoje. Tai normalūs procesai", – patikino S.Gulbinskas.
Vandens lygis uostelyje mažėja, kai pučia stipresnis rytų vėjas, o didėja, kai pučia šiaurės vakarų vėjas.
Tačiau neabejojama, kad ne vėjo kryptis uoste, kuriame tikimasi laivybos, turėtų tapti lemiamu vandens lygio veiksniu.
"Suformuokime normalų farvaterį, iškaskime normalius gylius. Čia ne tie vandens lygio svyravimai, kurie turi daryti įtaką laivybai. Nėra farvaterio. Tai yra didžiausia problema. Su Dreverna visada taip buvo – pastatė uostą ir neįrengė farvaterio", – tvirtino S.Gulbinskas.
Pašnekovo teigimu, panašių nesėkmių esama ir daugiau, pavyzdžiui, Kintuose. Ten dėl tos pačios problemos nevyksta laivyba.
Lengviau pritaikyti laivą?
Nors specialistai ir įsitikinę, kad uostelį išgelbėtų kanalo gilinimas, tačiau maršrutą remianti Klaipėdos rajono savivaldybė kol kas tiksliai nežino, ar verta tobulinti ir tokių laivų eismui pritaikyti Drevernos uostą.
Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, kanalo gilinimas – lengviausia išeitis, tačiau kol kas nežinia, ar tokius darbus bus galima atlikti.
"Šiomis dienomis dar rinksimės į pasitarimą, kur aiškinsimės, ar aplinkosauga leis tokius dalykus daryti. Galbūt lengviau, kritus vandens lygiui, pritaikyti laivą", – svarstė S.Karbauskas.
Šiuo metu susiklosčiusios situacijos administracijos direktorius dramatizuoti nebuvo linkęs ir pastebėjo, kad esant įprastam vandens lygiui nesklandumų nekyla.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad pagilinus kanalą yra tikimybė, jog jis ir vėl bus užneštas.
Viltis – koncesininkas
Drevernos mažųjų laivų uostelis pastatytas prieš aštuonetą metų. Kelis kartus nesėkmingai operatoriaus ieškojęs objektas kainavo per 15 mln. litų.
Tada didžiąją dalį pinigų skyrė ES, keliais procentais teko prisidėti ir rajono savivaldybei.
Vis dėlto kodėl apvalią sumą kainavęs objektas pastatytas taip, jog naujajam keltui diriguoja vėjas ir uostą įrengiant nebuvo išgilintas įplaukos kanalas, S.Karbauskas atsakyti negalėjo.
Pašnekovas tik pabrėžė, kad uostu jo svečiai buriuotojai yra patenkinti ir gilinti kanalo nereikalauja.
Taip pat didelės viltys dedamos ir į uostelio koncesininką, mat šis investuoja keliasdešimt tūkstančių eurų ir yra suinteresuotas, kad laivyba jame vyktų ir objektas trauktų kuo daugiau lankytojų.
Drevernos mažųjų laivų uostas pagal koncesijos sutartį perduotas bendrovei "Hortivita".
