Labas ir iki
Trečiadienio vakaro būta kaip niekad gražaus ir jei ne lapai, gausiai krentantys ant praeivių galvų, sakytum, ne paskutinės spalio dienos, o kovo pradžia. Įsitaisiusi ant laiptų šalia Kauno apskrities viešosios bibliotekos, dviejų berniukų mama rankomis apsivijo didelį puodelį imbierinės arbatos. Išgerti karšto gėrimo ji kvietė ir lapus spardančius mažuosius. Tik pastaruosius labiau nei mamos atnešto termoso turinys viliojo žybsinčios lemputės tolyje.
"Mamyte, kas ten?" – sukritę į lapus tarsi žvalgai, berniukai bandė įžiūrėti neryškų medinio namelio siluetą tarp medžių.
Ten, kaip paaiškėjo netrukus, kvepėjo skrudintomis gilėmis ir iš jų malta kava. Vos prieš kelias savaites kvietęs į istorijų festivalį, baigiantis spaliui socialinis klubas "Pelėdų kava" kauniečius subūrė į "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" bendruomenių programos "Fluxus Labas!" palaikomos iniciatyvos "Gilių kavos stalas po atviru dangumi Ąžuolyne" atidarymo renginį. Apsiginklavę kaukėmis ir įspėjamaisiais ženklais, renginio organizatoriai laukė visų iš anksto užsiregistravusių ir mielai kvietė prisijungti tuos, kurie atsitiktinai ėjo pro šalį.
Laikinas statinys savo duris atvėrė tik vienam vakarui. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Prisiminimai apie vietą
Nedidelėje aikštelėje, kur kadaise stovėjo apžvalgos ratas, saugiu atstumu buvo išrikiuotos kėdės, o priešais jas išdygo architekto Manto Mickevičiaus projektuotas laikinas statinys, skirtas nedideliems kultūros renginiams. Trečiadienio vakarą medinukas atvėrė savo duris ir parodė vidų – lentynas su pačiais įvairiausiais daiktais: senu porcelianiniu servizu, spalvota vaza, staline lempa, plaštakos dydžio statulėle ir, žinoma, ant stalo pūpsančiu termosu, kuriame teliūškavo kvapnioji gilių kava.
Pradžioje džioviname 100 laipsnių temperatūroje, paskui karštį padidiname iki 200. Gilės turi apskrusti, bet ne sudegti.
"Šiandien vyksta iniciatyvos "Gilių kavos stalas po atviru dangumi Ąžuolyne" atidarymas ir, deja, uždarymas. Dabartinės sąlygos nepalankios susitikimams tęsti, tačiau juos planuojame atnaujinti pavasarį", – "Kaunas 2022" bendruomenių programos koordinatorė Goda Kacilevičiūtė ragino nenusiminti ir kuo daugiau pasisemti iš šio vakaro.
Žaliakalnio bendruomenė, kurią jungia "Pelėdų kava", pirmiausia prisiminė per metus nueitą kelią – gilių rinkimą, susitikimus su įdomiais žmonėmis, aplankytus muziejus ir kitas įsimintinas vietas. Renginyje dalyvavo ir bendruomenės narys, Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrėjas Vaidas Petrulis. Iš jo lūpų vakaro svečiai išgirdo pasakojimus apie istorinį Ąžuolyną, apie Felikso Vizbaro pilaitę, apie Pirmosios Respublikos Žemės ūkio ir pramonės parodų atvykimą į Parodų kalną, apie planus XX a. 5-ajame dešimtmetyje čia pastatyti Prezidento ir Vyriausybės rūmus, apie dabartinės kartos atmintyje išlikusią šokių aikštelę ir atrakcionus.
Muzika ir kava
Istorinius prisiminimus keitė muzika – grupės "Only Once" vokalisto Adomo Jurevičiaus koncertas. Vakaro magiją sustiprino gilių kava, kurią su pasimėgavimu ragavo ir pro šalį ėję miestiečiai, ir Žaliakalnio senbuviai. Pastarieji ne tik žarstė komplimentus puodeliui karšto gėrimo, bet ir išdavė kelias paslaptis, kaip namų sąlygomis pasigaminti skanios gilių kavos.
Vakaro svečiai džiaugėsi, kad pirmam ir paskutiniam sezono vakarui ruduo nepagailėjo gero oro. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
"Rudenėjant prisirenkame prinokusių, sveikų gilių be kepurėlių. Peiliu perpjauname jas, nulupame kevalą. Tada į puodą pripilame pieno ir verdame vaisius, kol šie suminkštės. Išvirtas giles nusausiname, nulupame, susmulkiname ir pašauname į orkaitę. Pradžioje džioviname 100 °C temperatūroje, paskui karštį padidiname iki 200. Gilės turi apskrusti, bet ne sudegti. Taip paruoštas giles paliekame atvėsti, tada sudedame į dėžutę. Malame tik prieš vartojant. Jei sumalsite ir ilgai laikysite, jos neteks savo skonio", – viena Žaliakalnio bendruomenės narių, matyt, gilių kavos gurmanė, pridūrė, kad ąžuolo vaisius geriau trinti rankiniu būdu – gilės elektrinės kavamalės malūnėliui esą gali būti pražūtingos.
