„Tikimės, jeigu viskas gerai, jeigu pavyks visi procesai, kad kitų metų pabaigoje (gamykla – ELTA) jau gali pradėti veikti. Gal nėra dar visiškų garantijų, bet planas toks“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Ministras teigia, kad dalis šios gamyklos produkcijos atiteks ir Lietuvai.

„Tam tikra dalis produkcijos, kuri bus gaminama, bus ir mums, bet ne visa. Gamyklos pajėgumai bus tokie, kad gamykla galės užsiimti ir eksportu, tai irgi labai gerai“, – patikino L. Kasčiūnas.

„Vien mokesčių čia atėjimas į gamyklą jau rodo, kad labai svarbus toks saugumo jausmas, mes esame kitoje saugumo lygoje, jau kuriasi netgi gamintojai“, – pridūrė jis.

Antradienį Seime planuojama pateikti Investicijų, Žemės ir Statybų įstatymų pataisas kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams, tokiems kaip vokiečių bendrovė „Rheinmetall“ pradėti projektų statybas dar negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Šių įstatymų projektus, parengtus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybė Seimo prašė nagrinėti skubos tvarka.

Numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią.

Kaip teigia ministerija, poreikį keisti įstatymus nulėmė pokytis geopolitinėje situacijoje, sukūręs poreikį valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę.

„Pakviečiau visus (parlamentarus – ELTA) tapti šios idėjos, šio pokyčio dalimi ir labai gausiai iš visų frakcijų Seimo nariai rašosi, tai manau, kad turėsime pokyčius. Svarbiausia, kad pokyčiai skirti ne tik įmonėms, darbo vietų kūrimui, bet ir mūsų Lietuvos saugumui“, – LRT televizijai antradienį teigė Laisvės partijos pirmininkė.

„Tikiuosi, kad tai bus didesnis postūmis ir ginklų gamybai Lietuvoje, ir bendrai saugumo didinimo prasme“, – pridūrė ji.

A. Armonaitės teigimu, Lietuvoje daugiau kalbėti derėtų ne apie karą, o apie saugumą.

„Mažiau kalbų apie karą, daugiau kalbų ir darbų apie saugumą. Mes esame stipriausio NATO aljanso nariai, mes dvigubai šioje kadencijoje padidinome investicijas į savo gynybą, mažiname barjerus gynybos įmonėms vystytis“, – pabrėžė ministrė.

ELTA primena, kad antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė siūlymą keisti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės reguliavimą. Tokie pokyčiai leistų atlaisvinti šioje srityje veikiančių Lietuvos gamintojų veiklą ir padidinti lietuviškos produkcijos gamybą.

Tarp pokyčių taip pat numatomi atlaisvinimai, susiję su gaminių testavimu, ginklų galių gamybos ribojimų sumažinimu, Lietuvos įsigyjama technika bei darbuotojų netiesiogiai dirbančių su sprogmenimis medicinine patikra.

„Manau, kad viskas yra tikrai optimaliai sureguliuota ir nėra kažkokių sudėtingumų verslui įgyvendinant tuos reikalavimus, kurie yra šiuo metu keliami“, – Eltai teigė A. Čiupala.

„Iš kitos pusės, yra labai sudėtinga diskutuoti, kai tiesiog yra sakoma, kad kažkas yra blogai, bet konkrečiai neįvardinama, kur gi ta problema yra. Tiesiog dažnai yra pasakoma, kad Ginklų ir kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai yra per sudėtingi. Tai ar visi jie sudėtingi? O gal kažkoks konkretus reikalavimas yra neįgyvendinamas?“ – stebėjosi jis.

Todėl Policijos departamento Licencijavimo skyriaus vadovas akcentuoja, kad reikėtų, jog patys gamintojai labai aiškiai įvardintų, ką konkrečiai siūlo keisti.

„Tai iš tikrųjų, jeigu jau yra reikalinga kažką keisti, tai pirmiausiai reikėtų konkrečiai išgirsti, o kas gi siūloma. Kai tiesiog yra pasakoma, kad visa ginklų kontrolė yra neteisinga, sudėtinga, praktiškai neįgyvendinama, tai aš sakau, kad yra įmonių, kurios tai įgyvendino ir kažkokių problemų jiems nekilo“, – pabrėžė A. Čiupala.

Jis taip pat informuoja, kad siekiant atsakyti į verslui kylančius klausimus Policijos departamentas kovo 19 dieną organizuoja susitikimą – konsultaciją ir kviečia jame dalyvauti visus verslo įmonių suinteresuotus asmenis, kurie turi klausimų dėl ginklų gamybos veiklos licencijavimo.

Kai tiesiog yra pasakoma, kad visa ginklų kontrolė yra neteisinga, sudėtinga, praktiškai neįgyvendinama, tai aš sakau, kad yra įmonių, kurios tai įgyvendino ir kažkokių problemų jiems nekilo.

Policijos departamento duomenims, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, įskaitant ir pavojingiausius A kategorijos ginklus, šiuo metu verčiasi 24 ūkio subjektai.

Visgi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, subjektas, kuris siekia vykdyti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybą turi atitikti tris reikalavimus: reputacijos, ginklų saugumo, ginklų atsekamumo ir apskaitos.

Policijos departamentas visų pirma patikrina, ar įmonės darbuotojai atitinka Ginklų įstatyme nustatytą nepriekaištingą reputaciją, ar jie nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų parengia atsakymą, kad leidimas bus išduotas, kai įmonė įsirengs patalpas ginklų laikymui arba atsisako jį išduoti.

Subjektas, gavęs teigiamą policijos įstaigos atsakymą ir įsirengęs tinkamas patalpas ginklams laikyti, taip pat turi pateikti prašymą patikrinti įrengtas patalpas.

Ir galiausiai, siekiant užtikrinti ginklų apsaugą nuo vidinių grėsmių bei ginklų atsekamumą, subjektas turi parengti ir su Policijos departamentu suderinti įmonėje gaminamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybos aprašą.

Taip pat informuojama, kad per 2022-2023 m. keturi verslo subjektai įvykdė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamus reikalavimus ir šiuo metu sėkmingai vykdo ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybą Lietuvoje. Teigiama, kad šie verslo subjektai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamus reikalavimus įvykdė per 3-6 mėnesius.

Policijos departamentas taip pat akcentuoja, kad ginklų gamybos licencijavimo reikalavimai yra iš esmės tokie patys visose Europos Sąjungos bei kitose demokratinėse vakarų šalyse.

Kritikuoja, kad Lietuvoje užkertamas kelias gynybos pramonės plėtrai

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Visgi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo Nacionalinio gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valstybė yra suinteresuota, kad gynybos pramonė Lietuvoje plėstųsi. Todėl, pasak jų, artimiausiu metu bus imtasi šį tikslą įgyvendinti padėsiančių sprendimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį taip pat teigė matantis poreikį mato spartinti gynybos pramonės Lietuvoje plėtrą. Šalies vadovas teigė netrukus sušauksiantis krašto apsaugos sistemos ir verslo atstovų susitikimą, kurio metu bus apie tai diskutuojama.

Rinkos dalyviai ofsetu, o institucijos pramoniniu bendradarbiavimu vadina mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas, kuriuo pramoninis bendradarbiavimas ir būtų apibrėžtas.

Jo taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau ministerija teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Verslo atstovai sako pozityviai pasitinkantys šias permainas, bet teigia, kad dar yra ką tobulinti.

Tik karinės įrangos pirkimui

Įteisinti pramoninį bendradarbiavimą norima įpareigojant užsienio gamintoją ar tiekėją tam tikrą dalį svarbių kariuomenei pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdyti Lietuvoje, teigiama aiškinamajame įstatymų pakeitimų rašte.

Anot jo, ofsetas būtų taikomas tik siekiant užtikrinti prioritetinius kariuomenės pajėgumus ir perkant valstybei svarbią karinę įrangą, kurios sąrašą tvirtintų Vyriausybė, o pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė negalėtų viršyti 30 proc. perkamos karinės įrangos vertės.

Siūloma įsigijimo suma, kai būtų galima taikyti pramoninį bendradarbiavimą, turėtų būti ne mažiau 5 mln. eurų (be PVM).

Valstybė netaikytų pramoninio bendradarbiavimo, kai pirkimas su šia sąlyga vieną kartą jau neįvyko – taip būtų apsisaugoma nuo neproporcingai didelės vertės pasiūlymų, išlyga galiotų ir tais atvejais, kai nerandama tinkamo tiekėjo.

Pramoninio bendradarbiavimo sutartis turėtų būti sudaroma taip, kad jos sąlygos įmonei nesuteiktų konkurencinio pranašumo ne karinės paskirties produktų rinkai visoje ES rinkoje.

Valstybės dėl ofseto su ginkluotės gamintojais paprastai susitaria norėdamos plėsti vietos verslo kompetencijas ginklų gamybos ar remonto srityse bei siekdamos paremti gynybos pramonę.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad visos naujos pramoninio bendradarbiavimo sąlygos sudarys galimybę į kariuomenės pirkimus iš užsienio įsitraukti Lietuvos įmonėms.

„Pramoninis bendradarbiavimas iš tiesų yra svarbus tuo, kad jis užtikrina nacionalinį saugumą ir gynybą, užtikrina tiekimo grandines ir galimybes vietoje turėti produktus, servisą, įrangą, kurios mums labiausiai reikia“, – sakė G. Tučkutė.

LGPSA: pirma – derybos, po to sutartys

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad sąlygos pramoniniam bendradarbiavimui Lietuvoje yra, o ar jis vyks, priklausys nuo ginkluotę perkančios krašto apsaugos sistemos sprendimų.

Pasak jo, svarbiausia, kad dėl dalyvavimo būtų susitarta iki sutarčių pasirašymo, tai yra, kad ofseto būtinybė būtų Lietuvos valstybės derybinė pozicija.

„Labai svarbu pažymėti, kokiu būdu to bus siekiama – ar pirma pasirašant sutartį ir paskui klausiant, kuo galite prisidėti, ar prieš pasirašant sutartį laužyti (stambiesiems gamintojams – BNS) rankas ir reikalauti, kad būtų tam tikra vertė įsigyjama per Lietuvos įmones. Turi būti pilnavertės tikros derybos, o ne, kaip iki šiol būdavo, pasirašoma sutartis, o paskui klausiama – kuo galėtume prisidėti prie Lietuvos gynybos pramonės“, – sakė V. Sabaliauskas.

Jo manymu, Valstybės gynimo tarybos sprendimas Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“ galėtų būti tokio bendradarbiavimo pavyzdys, tačiau šalis jau susilpnino savo pozicijas.

Kaip viskas atrodo: pirmiausiai yra paskelbiama, kad įsigysime vokiškus tankus, o paskui pradedama galvoti apie tai, ko gi čia būtų galima reikalauti iš vokiečių.

„Kaip viskas atrodo: pirmiausiai yra paskelbiama, kad įsigysime vokiškus tankus, o paskui pradedama galvoti apie tai, ko gi čia būtų galima reikalauti iš vokiečių, kai jau pasakyta, kad bus įsigyjama“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė BNS sakė, kad įstatymo laukiama, nes tikimasi ofseto naudos.

„Tai yra pramonės siekis, (...) kad būtų ekonominė nauda Lietuvai irgi kažkokia iš tų didžiųjų pirkimų. Tai mes tikrai laukiame to įstatymo, tai įvilkimas į teisinę raidę to bendrabiavimo, ofseto, mes tikrai tikimės, kad bus efektas. Aišku, reikėtų pagrindimo, kad Europos Komisija nepriekaištautų, kad nelegaliai ofsetą taikai, bet ir kitos šalys taiko“, – teigė E. Suslavičiūtė.

Lietuvos įmonės gali prisidėti prie stambių užsakymų

Abiejų asociacijų vadovai sako esantys tikri, kad Lietuvoje yra užtektinai įmonių, kurios galėtų viena ar kita apimtimi padėti vykdyti stambius užsakymus.

Anot V. Sabaliausko, Lietuvos bendrovės kaip lygiaverčiai partneriai gali dalyvauti užsakytos technikos ar ginkluotės gamyboje, taip pat vykdant jų priežiūrą.

„Kas liečia gamybą, tai mes turime įvairių sričių pramonę – tiek metalo apdirbimo, tiek lazerių, elektronikos, optikos. Visose pramonės srityse gali mūsiškiai, mūsų gamintojai visiškai lygiaverčiai dalyvauti“, – teigė LGSPA vadovas.

„Aptarnavimas yra ne mažiau svarbi sritis, prisimenant tų pačių boxerių (pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ – BNS) bokštelius, kai kovido (Covid pandemijos – BNS) metu negalėjo specialistai iš užsienio šalių atvažiuoti čia ir modernizuoti, remontuoti, tai Lietuvoje yra labai svarbu turėti savo specialistus“, – pridūrė jis.

E. Suslavičiūtė teigė, kad įsigytos technikos priežiūra yra paprasčiausias Lietuvos įmonių dalyvavimo pavyzdys, tačiau ne mažiau svarbu joms yra gauti žinių iš tokios veiklos.

„Tai ne tas pats, kad tiesiog nusiperki malūnsparnį ar tanką, tau jį pristato ir tuo baigiasi sandoris (...) Priklauso nuo pirkimo objekto, bet tikrai galima atrasti jei ne vieną, tai kitą nišą ar sritį, kur Lietuvos įmonės galėtų įsijungti. Atsirastų nauja ar esama įmonė, kuriai perduoti know-how, kaip prižiūrėti tą įrangą, tu jau perimi žinias, su kuriomis po kažkiek metų galbūt kažką daugiau galima daryti, kažkokius komponentus gaminti pagal jų specifikaciją“, – kalbėjo NGPA vadovė.

Skatinimo programos veiks tik esant kariuomenės poreikiui

Parengtos įstatymų pataisos taip pat numato gynybos ir saugumo pramonės skatinimą, gynybos technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimą, tarp jų – specialius valstybės užsakymus, konkursines programas bei technologinius iššūkius.

Valstybės užsakymai gynybos ir saugumo technologijoms vystyti išsiskirtų galimybe organizuoti produktų sukūrimą ir įsigijimą netaikant dabar privalomo minimalaus dalyvių skaičiaus (3–4), nes dėl specifikos jų rinkoje tiek nebūna.

Konkursinės programos būtų skirtos remti technologijų vystymą įmonėms skiriant dotacijas, o technologiniai iššūkiai būtų paremti premijų schema, taip skatinant inovatyvių produktų kūrimą per sutartis ir dotacijas.

V. Sabaliauskas sako, kad programos bus veiksmingos tik tuo atveju, jeigu bus kuriamos pagal šalies kariuomenės poreikius, o ne taikant jas prie jau sukurtų gaminių.

„Jeigu tos programos bus taip, kaip iki šiol, kad kažkas kažką sukūrė ir pasiūlė – gal padarom programą, kad tuos pinigus įsisavinti – tai tada mes tikrai nieko nepasieksime. Bet jeigu bus atsižvelgiama į kariuomenės poreikius, sprendžiamas problemas, trūkumus ir apskritai žiūrint į priekį, tada šitie pinigai ir šios programos bus labai vertingos, gali būti neįkainojamos ateityje“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak E. Suslavičiūtės, kariuomenė Lietuvos gamintojus skatintų pirkdama jų produktus bandymams, o pagal jų rezultatus formuodama didesnius užsakymus. 

„Naujų produktų kūrimui irgi gal reikėtų, iš principo, pasižaidimui, kažkokių pirkimų. Pavyzdžiui, po kelis vienetus nupirkti, pasibandyti. Pavyzdžiui, tinkamus galėtų didesniais kiekiais užsakyti (...) Tai yra naudinga, nes įmonės gautų grįžtamąjį ryšį. Tai tokių kažkokių instrumentų norėtųsi, nesakau, kad tam reikia leisti milijonus“, – pridūrė ji.

Verslo atstovai: ginklų kūrimui permainos yra būtinos

Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo keisti ginklo kūrimo reguliavimą ir atskirti reikalavimus pagal stadijas – pradiniame etape jie būtų ne tokie griežti.

V. Sabaliauskas sako, kad dabartinis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas neatitinka gynybos pramonės poreikių.

„Ten yra nearti dirvonai. Visiškai nepritaikyta ir netinkama gynybos pramonei, bet mes stipriai nelipame ant šitos žaizdos (...) Esminės mūsų pataisos, kurios buvo skirtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui dar ir anksčiau, jos visos guli stalčiuje, jų niekas nesistengia suprasti. Tikrai dar reikės šioje vietoje daug įdėti darbo ir pastangų“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.

Pasak jo, kuriant ginklus reikia arba turėti daugybę brangios įrangos, arba užsakyti atskiras detales skirtingose pramonės bendrovėse, bet jos turėtų laikytis itin griežtų, ginklams taikomų reikalavimų, dėl to užsakymų priimti negali.

„Dabar situacija tokia, kad net ir vieną varžtelį ginklui pagaminti, visas cechas ar net visa gamykla turi būti įrengta pagal seifo reikalavimus (...) Kur ta detalė keliauja, visur turi būti aptverta, saugoma ginkluota apsauga, kameromis ir visokiais kitokiais dalykais“, – aiškino asociacijos vadovas.

E. Suslavičiūtė sakė sutinkanti, jog reikalavimai ginklų kūrimui yra per griežti.

„Mūsų asociacijai ši tema mažiau aktuali, bet mes sutinkame, kad įstatymas ne tokiam tikslui buvo rengtas. Reikalavimų yra tikrai, sakykime, perteklinių, jeigu tu dar nesi to galutinio produkto stadijoje, surinkime. Ten tikrai yra dalykų iš verslo pusės ne visai logiškų“, – sakė E. Suslavičiūtė.

Pirmas žingsnis

Asociacijų atstovai sakė, kad parengtos įstatymų pataisos yra geros, bet jas dar reikia tobulinti

Pasak V. Sabaliausko, dabartinis pataisų variantas yra tobulintinas, tačiau net ir toks galėtų būti priimtas.

„Rengiant šių įstatymų pataisas, pakeitimus ir panašiai dalyvavome kaip asociacija pilna apimtimi, teikėme savo siūlymus, pastabas, pastebėjimus. Į juos buvo atsižvelgiama ir, aišku, tas, kas gavosi, nėra idealus kūrinys, jis yra tobulintinas, bet šiam momentui mes esame priėmę sprendimą, kad jis tegul išeina toks, koks yra, to pakanka, o vėliau jau tobulinsime, tegul jis tik pasiekia savo paskirtį“, – teigė LGSPA direktorius.

NGPA valdybos pirmininkė E. Suslavičiūtė taip pat sakė, kad dabartines pataisas galima tobulinti.

„Džiaugiamės, kad pakeitimai vyksta (...) bet viskas reikalauja laiko, pasitikėjimo augimo tarp visų institucijų ir verslo, tai tikrai dar yra, ką mes čia galėtume pagerinti“, – kalbėjo ji.

Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą KAM registravo dar pernai rudenį, po kelis mėnesius trukusio derinimo jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Pritarus projektui Vyriausybėje, jis būtų teikiamas Seimui.

Pareiškimas pasirodė tuo metu, kai kyla vis daugiau abejonių dėl Vakarų paramos ukrainiečių kovoje su Rusijos invazija.

Nuo pat karo pradžios Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų siunčiamų ginklų ir šaudmenų. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams Europoje ir JAV vis labiau jaučiamas nuovargis teikti Kyjivui didesnę finansinę ir karinę pagalbą.

„Memorandume gynybos pramonės lokalizavimas Ukrainoje yra vienas iš pagrindinių prioritetų, – sakoma Ukrainos prezidentūros išplatintame pareiškime. – Dokumentas palengvins gamybos įrenginių statybą mūsų šalyje, kad ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos reikiama ginkluote, ypač oro gynybos, svarbiausios amunicijos gamybos, remonto ir priežiūros srityse.“

Prezidentūra teigė, kad šie planai buvo parengti šią savaitę Vašingtone vykusioje Ukrainos ir JAV gamintojų gynybos pramonės konferencijoje.

„Renginyje dalyvavo apie 350 Amerikos, Ukrainos ir Europos pramonininkų bei vyriausybės pareigūnų“, – nurodoma pranešime.

Šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad be Europos ir Jungtinių Valstijų paramos Ukraina žlugtų po savaitės.

Vokietijos gynybos ministras neseniai pripažino, kad Europos Sąjunga neįvykdys tikslo per vienus metus nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių.

Keletas stambių Vakarų ginklų gamintojų, įskaitant vokiečių „Rheinmetall“ ir britų „BAE Systems“, jau yra paskelbę apie planus bendradarbiauti su Ukrainos įmonėmis šalies viduje.

Trečiadienio popietę gydytojai pranešė, kad ligoninėje mirė viena moteris, nukentėjusi per šį incidentą. Tai skelbia britų transliuotojo BBC rusų redakcija.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas sakė, kad dar 22 žmonės buvo pristatyti į traumatologijos skyrių. Iš visi medikų pagalbos prireikė 56 žmonėms.

„Kai kurie iš jų patyrė lengvų sumušimų nuo sprogimo bangos, kai kurie tik apdegė“, – teigė jis.

A. Vorobjovas nurodė, kad sprogimas įvyko apie 56 km į šiaurės rytus nuo sostinės esančiame Sergijev Posade, sandėlyje, kur laikomi fejerverkai. Šis sandėlis įsikūręs fabriko, kuriame gaminami teleskopiniai taikikliai ir kita optinė įranga kariuomenei, taip pat medicininė įranga, teritorijoje.

Jis teigė, kad bendrovė nuomojosi sandėlį, tačiau vėliau tvirtino, kad pačioje gamykloje daugiausia buvo gaminama pirotechnika. Jis teigė, kad gamykla „jau seniai neturi nieko bendro su optika ar mechanika“, nors bendrovės interneto svetainėje rašoma, kad ji vis dar gamina šiuos gaminius, taip pat medicininę aparatūrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sprogimas išmušė netoliese esančių daugiabučių namų langus ir privertė evakuoti aplinkinius gyventojus, sakė gubernatorius.

A. Vorobjovas teigė negalįs komentuoti sprogimo priežasties, tačiau teigė, kad ji yra tiriama.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad sprogimą sukėlė drono ataka, tačiau keli rusų pareigūnai, įskaitant A. Vorobjovą ir Rusijos tyrimų komitetą, tai paneigė.

Tyrimų komitetas, aukščiausia Rusijos teisėsaugos institucija, pareiškime nurodė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl kaltinimų pažeidus pramoninės saugos reikalavimus pavojingos produkcijos gamybos objektuose.

Tuo metu Ukrainos žiniasklaida nurodė, kad virš Maskvos aneksuoto Krymo Sevastopolio uostamiesčio kilo tirštas dūmų kamuolys.

Maskvos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad dūmai kilo dėl karinio jūrų laivyno pratybų, ir paragino vietos gyventojus išlikti ramius.

„Taip, kvapas nemalonus, bet jis visiškai saugus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė jis.

„Mieste ramu“, – teigė M. Razvožajevas.

Rusijos pareigūnai ankstų trečiadienį pranešė, kad buvo numušti du Ukrainos koviniai dronai, nukreipti į Maskvą.

Nebuvo aišku, kur buvo paleisti dronai, o Ukrainos pareigūnai nieko nepakomentavo. Paprastai Ukraina tokių atakų nei patvirtina, nei paneigia.

Apie tai pranešta kelios dienos po to, kai Rusija sudavė raketų smūgius Ukrainos rytuose esančiam Pokrovsko miestui.

Rusija pareiškė surengusi raketų ataką, kurios taikinys, jos teigimu, buvo Ukrainos kariuomenės vadavietė rytiniame Pokrovsko mieste.

Dvi raketos, paleistos 40 minučių skirtumu, kaip pranešama, iš viso apgadino 12 daugiaaukščių pastatų, viešbutį, prokuratūras ir pensijų fondo biurus, vaistinę, dvi parduotuves, dvi kavines ir du automobilius.

Per išpuolį žuvo mažiausiai devyni žmonės, 82 buvo sužeisti, tarp jų du vaikai.

Rusijos teiginys, kad taikosi į vadavietę, buvo absoliutus melas, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Tai jau trečias ar ketvirtas kartas, kai jie (rusai) sako, kad ją sunaikino“, – pridūrė jis.

Pokrovskas yra maždaug už 70 km į šiaurės vakarus nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto ir vos už 40 kilometrų nuo rytinės fronto linijos, kur Maskva teigia stiprinanti pozicijas ir atremianti Ukrainos atakas.

„Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė D. Medvedevas.

„Mūsų priešas įsitaisęs ne tik mūsų gimtosios Malorosijos (Mažosios Rusijos) Kyjivo provincijoje“, – sakė D. Medvedevas, pavartodamas terminą Ukrainos teritorijoms, kažkada priklausiusioms carinei Rusijos imperijai.

Priešas yra ir „Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, virtinėje kitų vietų, deklaravusių ištikimybę naciams“, pareiškė jis.

D. Medvedevas, kuris dabar yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, detalių apie minėtus ginklus nepateikė.

Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Rusija kuria naujų tipų ginklus, įskaitant hipergarsinius, esą galinčius apeiti visas esamas raketinės gynybos sistemas.

Nuo vasario 24-osios, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, 57 metų D. Medvedevas socialinėje žiniasklaidoje skelbia vis pompastiškesnius pareiškimus.

Dėl Ukrainoje susidariusios rusams nepalankios karinės padėties nuogąstaujama, kad Rusija galėtų griebtis savo branduolinio arsenalo proveržiui padaryti.

Penktadienį V. Putinas sakė, kad Rusija gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę priešui nuginkluoti, taip akivaizdžiai užsimindamas apie branduolinę ataką.

Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės įmonių eksportas, skaičiuojant be civilinės dalies, 2014 metais sudarė 32 mln. eurų. Per šiuos metus šio sektoriaus įmonės eksporto apimtis planuoja padidinti trečdaliu ir užsienio rinkose prekių ir paslaugų parduoti už daugiau kaip 40 mln. eurų.

Šiuos duomenis pateikia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA), išanalizavusi savo asociacijos narių pateiktus veiklos rodiklius. Šiuo metu asociacijos narių  apyvartos struktūroje gynybos ir saugumo paslaugų bei produkcijos dalis siekia apie 25 proc., likusią dalį sudaro civilinių reikmenų apyvarta. Bendroji LGSPA narių apyvarta (skaičiuojant ir civilinę, ir gynybos pramonę) 2014 m. siekė 128 mln. eurų.

ﾄDėl sudėtingos geopolitinės situacijos Europos gynybos ir saugumo rinka šiemet augs. Visų pirma, kai kurios Europos Sąjungos ir NATO šalys jau pradėjo didinti biudžetą gynybai. Tai turės įtakos ir gynybos pramonės augimui visoje Europoje, kuriai tenka didelė dalis ginkluotųjų pajėgumų užsakymų. Kai kurios iš mūsų asociacijos įmonių jau kelis metus dirba su užsienio partneriais - pagal aiškiai padidėjusį poreikį ir sutarčių ketinimus matome, kad šiemet lietuviškas verslas gynybos ir saugumo eksporto apimtis padidins ne mažiau kaip 30 proc., - sakė V.Malinionis. - Šioje srityje kol kas tik kelios įmonės rimtai plėtoja gynybos pramonę eksporto rinkose. Tačiau mūsų vertinimu, lietuviškų įmonių galimybės pasiūlyti savo produkciją užsienio šalims yra milžiniškos, todėl vienas mūsų svarbiausių uždavinių - plėsti lietuviškų įmonių dalyvavimą gynybos ir saugumo pramones plėtroje".

Europos Komisijos duomenimis, išlaidos ES gynybai kasmet siekia beveik po 200 mlrd. eurų. Beveik pusė šių gynybai skirtų lėšų tenka gynybos pramonei. 2012 m. gynybos ir saugumo pramonės apyvarta siekė 96 mlrd. eurų. Šiame didžiuliame Europos gynybos pramonės sektoriuje, kuriame diegiamos inovacijos ir naudojami aukščiausios klasės gamybos procesai bei technologijos, tiesiogiai dirba apie 400 tūkst. žmonių, o dėl jos sukuriama dar 960 tūkst. netiesioginių darbo vietų.

Š.m. vasario 6 d. LGSPA su Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė sutartį, pagal kurią institucijos sieks glaudesnio bendradarbiavimo tarp KAM struktūrai priklausančių institucijų ir verslo įmonių, veikiančių gynybos ir saugumo srityje.

Tikimasi, kad KAM ir LGSPA bendradarbiavimas padės Lietuvos gynybos pramonės sektoriui tapti konkurencingu užsienio ir vidaus rinkose, paskatins civilinių ir karinių mokslinių tyrimų sinergiją, padės plėtoti dvejopo naudojimo technologijų naudojimą civiliniais ir kariniais tikslais.

Mažo kalibro amuniciją gaminanti Giraitės ginkluotės gamykla per tris ketvirčius gavo 7,385 mln. litų pajamų - 2,8 karto mažiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jos buvo 20,955 mln. litų.

Bendrovės grynasis pelnas šiemet smuko 37,5 proc. iki 1,63 mln. litų, nurodoma gamyklos trijų ketvirčių ataskaitoje.

Įmonės pardavimo savikaina per metus sumažėjo 3,8 karto iki 4,2 mln. litų, veiklos sąnaudos - 33,2 proc. iki 1,5 mln. litų.

2000 metais įkurta Giraitės ginkluotės gamykla veikia Kauno rajone, Vijūkuose. Nuo 2006 metų daugiau nei 90 proc. produkcijos įmonė parduota NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms.