– Kaip buvo su tuo Gedimino prospektu? Ten taip dosniai buvo druska barstoma devyniese. Kodėl taip buvo?

– Iš tikrųjų mūsų komandos dirba daugiausiai mobiliomis brigadomis ir gali pasirodyti, kad jų labai daug, kai jie kartu atvažiuoja. Bet paskui jie pasiskirsto teritorijoj ir tas vaizdas visai kitoks. Kadangi Gedimino prospekte tuo metu, kai turėjom nuvalyti šaligatvį, buvo prišalusio sniego, ledo, turėjom pilti druską, kad jis atitirptų. Pabarsčius tos druskos, palaukus šiek tiek, kol pratirps, dar kartą pakartotinai valoma. Tas buvo padaryta kitos dienos ryte. Viskas buvo išvalyta, tuo pačiu atitirpęs sniegas ir barstymo likučiai. Pagal įsipareigojimus, pagal sutartį mes turime barstyti druska, tačiau visada žiūrime, kuris būdas efektyviausias. Ir šiemet žiema nepagailėjo sniego, sąlygos permainingos, tą matėm ir šią savaitę. Tai kiekvieną kartą žiūrim, kuris būdas būtų efektyviausias, kad mieste būtų saugu vaikščioti. Vieną kartą yra druska, jeigu mes turim prišalusio ledo, bet gali būti pabarstyta skaldele ar smėliuku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilnius bando saugotis nuo kiekvieną žiemą barstomos druskos. Jau kelinta žiema augmenija yra aptveriama tam tikromis nedidelėmis tvorelėmis. Apie tai, ar jos apsaugo, LNK žurnalistė klausė Žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės.

– Nedrįsčiau teigti, kad tai ideali priemonė, kuri gali visiškai apsaugoti nuo neigiamo druskos poveikio. Druska, kaip iš niekur neatsiranda, taip niekur ir neišnyksta. Kartu su lietum ar krituliais, ji geriasi į žemę, dirvožemį ir ten dalis tos druskos yra pasisavinama augalų šaknimis, o dalis toliau keliauja su vandens tėkme į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kai augalų šaknys pasisavina druską, druska ilgainiui silpnina patį šaknyną, nes neleidžia kitoms maistingoms medžiagoms pasiekti medžio. Kitas dalykas, apskritai skaičiuojama, kad miestų gatvėse tas didžiausias neigiamas poveikis yra maždaug 10 m atstumu nuo gatvės briaunos, tačiau kuo intensyvesnis eismas, tuo poveikio zona gali būti platesnė ir tos druskos gali būti išnešiojamos dar toliau – kartais iki 100 m. Ir yra stebima, kad gali septyniais kartais skirtis natrio ir chlorido kiekis dirvoje tose teritorijose, kurios yra barstomos druska, lyginant su tomis, kurios nėra. Tai tas poveikis ir perteklius tikrai yra akivaizdus. Sakoma, kad vidutiniškai litre tirpstančio sniego yra maždaug 1,5 arbatinio šaukštelio druskos. Atrodo nedaug, bet kai suprantam, kad ta visa medžiaga gali įsigerti į medį ir daryti ilgalaikį poveikį, atrodytų, kad gal reikėtų investuoti į tas kitas priemones, kurių pasaulyje yra įvairių.

„Druska nevalo šaligatvių, smėlio, druskos mišinys naudojamas prevencijai arba kai orų pasikeitimai vyksta, kad prasibarstyt šitas dangas, kurių gal nepavyko visiškai švariai laiku nusivalyt. O skaldelė sniego ar ledo netirpdo. O kitos alternatyvios priemonės… Mes skaičiavome, kiek kainuotų. Tai jeigu mes perkame apytiksliai toną druskos, kuri kainuoja 80 eurų, tai šita priemonė kainuotų nuo 800 eurų. Tai tiesiog ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai nepakeliama suma būtų. Tos jūsų minėtos apsaugos nuo druskos. Mes jau jas įrenginėjam kokią trečią žiemą ir tiek pat laiko darome tyrimus, palyginame tą teritoriją, kur buvo įrengta tvorelė, ir kur nebuvo. Tai tie dirvožemio rodikliai yra ženkliai geresni, kur buvo tvorelė. Pavasarį, kai leidžia orai, mes vykdome šalia gatvių naujai pasodintų želdinių gausų laistymą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

„Įšalusius paviršius miestą prižiūrintys rangovai įprastai barsto druska. Tačiau dėl lijundros vakar vakare druska buvo visiškai neefektyvi – lietus ją nuplauna vos pabarsčius. Esant tokioms gamtinėms sąlygoms, sostinę prižiūrinčius tvarkytojus šiandien įpareigojome naudoti druskos-smėlio mišinį“, – pranešime cituojamas Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Pasak jo, nekokybiškai takus prižiūrinčioms įmonėms bus skiriamos finansinės išskaitos. Praėjusių metų sausį už netinkamai prižiūrimas teritorijas miestą tvarkančioms įmonėms skirta daugiau nei už 224,5 tūkst. eurų dydžio baudų.

„Įmonių teigimu, dedamos maksimalios pastangos, nors susiduriama su iššūkiu – daug  darbuotojų serga. Šįryt darbus daugelio tvarkytojų komandos pradėjo 5 valandą ryto. Planuojama, kad technika darbuosis ir nakties metu“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Dėl plikledžio ir lijundros Lietuvoje padaugėjo eismo įvykių, traumų – vien Vilniuje per praėjusią parą dėl traumų kreipėsi beveik 300 pacientų, 125 jų prireikė traumatologų pagalbos.

O ši atsiveria tiesiai į automobiliais užgrūstą gatvę ir sausakimšus konteinerius, tačiau Vilniaus savivaldybė prašo kantrybės. Anot jos, pavasarį situacija kardinaliai pasikeis.

„Vaizdas tiesiai į konteinerius, tiesiai į gatvę, policija važinėja. Kas čia eis sėdėti? Visi ateina, pasižiūri ir praeina pro šalį“, – sakė moteris.

„Kai pamatėme, kad čia kažkas vyksta, nustebome. Čia labai nepatogi vieta. Mašinos šalia važinėja“, – teigė kita moteris. 

„Ar čia vietoje pastatyta? Nėra proto. Reikėjo nors tarp namų arba parkelyje, tik ne čia. Tai yra pinigų išmetimas“, – emocingai kalbėjo vyresnio amžiaus vyras.

„Man tai jokio skirtumo. Aš nesėdžiu ant suolelių, todėl man neaktualu. Na, prie konteinerių gal vaizdas nelabai geras“, – sakė jaunas vyras.

„Aš čia neužeisiu, neturiu laiko tokiems dalykams“, – tikino vaikinas.

„Aš tai teigiamai vertinu. Turime vietą, kur rinktis bendruomenei. Jei bendruomenė kažkuo nepatenkinta, tai reikėjo anksčiau kalbėti, dabar šaukštai po pietų“, – kalbėjo kitas jaunas vyras.

„Mano nuomone, nieko čia baisaus. Vasarą galima ateiti pasėdėti“, – samprotavo vyresnio amžiaus moteris.

Vilniaus savivaldybė teigia, kad visos sostinėje įkurtos žaliosios stotelės yra derinamos su daugiabučių namų seniūnais.

„Yra sudaryta darbo grupė šitoms žalioms salelėms parinkti. Seniūnija siūlo galimas vietas, kur galbūt gyventojams būtų aktualu tą žalią salelę įrengti. Darbo grupė įvertina visas galimybes, patvirtina ir įrengia“, – pasakojo Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius. 

Anot savivaldybės, minėtoje sostinės vietoje žaliąją salelę nuo automobilių ir panoramos į konteinerius apsaugos čia atsirasiantys dešimt medžių, 117 krūmų ir 220 žolinių augalų.

Tačiau sužaliavęs Vilnius pigiai nekainuos. Vienos salelės kaina apie 6-7 tūkst. eurų. Vilniuje jau įrengta 50 žalių salelių, dar 50 įrenginėjama.

Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių atnaujinimo, numatant sugriežtinti leidimų kirsti medžius išdavimą. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugotinas, ar ne, išskyrus pripažintus invaziniais.

Galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų komitetuose, kitame Tarybos posėdyje.

„Priėmus naujus pataisymus, miesto teritorijoje vasaros laikotarpiu, taip pat medžiams žydint, būtų draudžiami sveikų, gyvų augalų kirtimai, išskyrus avarinės būklės ir kitas sąlygas numatytas tarybos sprendimuose“, – sako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Rangovai, ruošdamiesi statyboms, turėtų planuoti ir želdynų tvarkymo darbus ir gavę  leidimus kirtimą galėtų atlikti tik žiemą.

Keistųsi ir prašymo bei leidimo formos. Svarstoma skaičiuoti visų medžių suminius diametrus – tiek kertamų, tiek atsodinamų. Taip siekiama vesti statistiką, kiek jų pašalinama, kiek saugoma, kiek atsodinama vietoje iškirstų. Atsodinimo vieta turės būti ta pati, jei tik leidžia statomo objekto  architektūrinis užstatymas, arba jiems augti bus parenkama gretima teritorija.

Pasak savivaldybės specialisto, jei bus įteisinta naujoji tvarka, net ir privačių valdų šeimininkai mieste turės kreiptis ir gauti leidimą. Pagal senąsias želdynų taisykles, jeigu sklype augančio medžio diametras neviršija 30 centimetrų, jį buvo galima kirsti, jis nebuvo saugomas.

„Pasinaudodami  tuo, individualių sklypų šeimininkai neretai iškirsdavo visus medžius iki vieno. Jeigu būtų privaloma kreiptis į savivaldybę, gal atsirastų galimybė daugiau augalų išsaugoti, suradus abiem pusėms naudingą kompromisą“, – aiškina G. Runovičius.

Savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė per artimiausius dvejus metus sieksianti pasodinti apie 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų, 300 tūkst. vijoklių. Meras Remigijus Šimašius taip pat įsivėlė į ginčą su Aplinkos ministerija dėl invaziniais laikomų medžių – baltažiedžių robinijų, dėl savo panašumo klaidingai vadinamų akacijomis. Meras sako, kad šie medžiai ne tik nebus naikinami, bet bus ir sodinami, Aplinkos ministerija grasina baudomis.

Per visą  sezoną Vilniuje paprastai nušienaujamas beveik 3 tūkst. hektarų plotas (prilygsta 4 tūkst. futbolo aikštynų). Į pagalbą pasitelktas įvairios technikos arsenalas  –  per 200 traktorių, rankinių žoliapjovių ir vejapjovių. Už tai, kad mieste būtų laiku ir kokybiškai nušienauta žolė, yra atsakingos kelios bendrovės: „Mano aplinka“, „Stebulė“ ir „VSA Vilnius“.

Pirmiausia žolė pjaunama prie reprezentacinių gatvių, žiedinių sankryžų, skverų, o vėliau  ir prie gyvenamųjų namų. Atsižvelgus į žolės aukštį ir augimo tempus, pirmiausiai susitvarkoma prie greito eismo ir magistralinių gatvių, po to žolė pjaunama ir prie likusių gatvių.

„Šįmet šienauti pradėjome panašiu metu kaip ir praėjusiais metais – pirmosiomis gegužės dienomis. Šienauti planuojama iki sezono pabaigos  – spalio mėnesio. Jei anksčiau žolė  būdavo nupjaunama tik tiek  kartų, kiek numatyta  sutartyse su miesto tvarkytojais, tai  nuo šiol žolė bus pjaunama pagal poreikį – atsižvelgus į žolės aukštį: centrinėje miesto dalyje aikštės ir skverai turi būti pradedami šienauti, kai žolės aukštis pasiekia 5 cm”,  – pasakojo Gintautas Runovičius, Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.

Šienauti planuojama iki sezono pabaigos  – spalio mėnesio.

Pasak savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos  specialistų, po šienavimo žolės aukštis turi būti tarp 2 cm ir 5 cm. Gatvių skiriamosios juostos ir gatvei priklausantys želdiniai bei kiemų vejos turi būti šienaujamos, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5-10 cm aukštį. Nupjovus žolės aukštis turi būti tarp 3 cm ir 5 cm.

Per keletą pirmųjų gegužės dienų jau sutvarkytos žaliosios erdvės aplink Konstitucijos prospektą, magistralinių gatvių žiedai, Narbuto, Geležinio Vilko, Baltupio, Minties, Šilo, Verkių, Pylimėlių, Justiniškių gatvių, Laisvės prospekto gatvių skiriamosios juostos ir kt. Šią savaitę darbai persikels Ozo, Narbuto, Krivių, Filaretų, Jasinskio, Pamėnkalnio, Basanavičiaus, Konarskio Vasario 16-osios, Jakšto, Žalgirio ir kitas gatves bei kiemus, Senamiesčio skverus.

Gatvių ir kiemų vejos yra šienaujamos žolę mulčiuojant t.y. nupjautą žolę paliekant ant dirvožemio paviršiaus. Tokiu atveju nušienautų teritorijų  ne tik nereikia tvarkyti, grėbti, bet ir palaikoma pastovi dirvos temperatūra, saugomos drėgmės atsargos, sudaromos geresnes sąlygos joje gyvenantiems mikroorganizmams. Neužstatytose teritorijose, šlaituose, žolė šienaujama ją smulkinant, sugrėbiant ir išvežant nušienautą žolę į žaliųjų atliekų sąvartyną. 

Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai kartu su miesto tvarkytojais nuolat tikrina atliekamų darbų kokybę. Už nekokybiškai atliktą darbą miestą prižiūrinčioms bendrovėms surašomi patikrinimo aktai ir taikomos finansinės nuobaudos. Raginame vilniečius pastebėjus nenušienautas teritorijas pranešti Rasai Ražanskienei el. paštu rasa.razanskiene@vilnius.lt arba tel.: (8 5) 2112135.