Trečiadienį paskelbtas tyrimas taip pat parodė, kad gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms išlieka žemas: tik ketvirtadalis žmonių yra pasiruošę vandens ir maisto atsargų, dešimtadalis žino, kur yra kolektyvinė slėptuvė ar priedanga.
Kaip skelbia institutas, 2023 metais apskaičiuotas PGI siekia 36,7 balus iš 100 lyginant su 2022 metais nustatytu 35,9. Rekordiškai aukštas indeksas buvo pandeminiais 2020-aisiais, kuomet siekė 41,3 balo.
Pasak instituto, didžiausią įtaką 2023 metų PGI pokyčiui padarė sumažėjęs su pilietine veikla siejamų galimų rizikų vertinimas: nuo 58 proc. pernai iki 48 proc. sumažėjo respondentų, manančių, jog šiuo metu pilietinių akcijų dalyviai galėtų būti viešai užsipuolami, nuo 47 proc. iki 40 proc. sumažėjo pilietinę veiklą siejančių su rizika sulaukti grasinimų susidoroti.
„Ši 2023 metų tendencija rodo, jog po poros ankstesnių visuomenės susipriešinimo, aiškiai matyto protestuose, demonstracijose ir reakcijose į juos, metų, šiuo metu piliečių tarpusavio santykiai mūsų visuomenėje normalizuojasi“ – pranešime cituojama Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Atsargų nenumatytiems atvejams turi ketvirtadalis
Praėjusiais metais 52 proc. Lietuvos gyventojų aktyviai aukojo, 37 proc. dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose, 25 proc. boikotavo prekes dėl moralinių ar politinių motyvų, 25 proc. dalyvavo vietos bendruomenės veikloje, 22 proc. pasirašė peticijas internetu.
Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, tik 24 proc. gyventojų teigia turintys pasiruošę vandens ir maisto atsargų 72 valandoms, 42 proc. atsakė tokių atsargų neturi.
41 proc. gyventojų teigia neturintys ar nežinantys pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur galima būtų gana saugiai slėptis karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju, 10 proc. nurodė žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, 38 proc. teigė neturintys saugios vietos evakuotis pavojaus atveju.
28 proc. respondentų yra su šeima aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, 14 proc. tokį planą aptarė darbovietėje. 9 proc. apklausos dalyvių nurodė tiksliai žinantys, koks vaidmuo karo grėsmės atveju jiems numatytas valstybės gynimo planuose, tačiau beveik 70 proc. norėtų žinoti savo vaidmenį, 46 proc. – dalyvauti mokymuose ar pratybose, skirtose pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Kaip Pilietinės visuomenės instituto trečiadienį surengtoje diskusijoje sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, pilietiniame pasipriešinime pagrindinį vaidmenį turi ne finansai, o „žmonių nusiteikimas, valia, patriotizmas, daug kitų dalykų, kurie yra svarbūs – tai yra variklis į sėkmę“.
„Kai pamačiau 70 proc. žmonių, kurie žingeidūs, nori įsitraukti, nori sužinoti, yra pasiruošę prisidėti, tai mane labai nudžiugino ir tai turbūt didžiausias pozityvas šios mūsų diskusijos. Lietuva nėra ta valstybė, kuri sprendžia problemą užversdama karučiu eurų, tai daug labiau žmonių įsitraukimo, nusiteikimo, patriotizmo, mūsų istorijos, daug kitų dalykų, kur turime pagrindą būti stiprūs (…), ir esame pakankamai pajėgūs atremti bet kokią grėsmę“, – teigė V. Vitkauskas.
Lietuva nėra ta valstybė, kuri sprendžia problemą užversdama karučiu eurų, tai daug labiau žmonių įsitraukimo, nusiteikimo, patriotizmo, mūsų istorijos, daug kitų dalykų.
Per ketvirtadalį visuomenininkų gintų šalį ginklu
Atskira reprezentatyvia Lietuvos mokytojų apklausa 2023 metų pabaigoje įvertintas mokytojų pilietinės galios indeksas, kurio vidutinė reikšmė yra 51,6 balo iš 100 galimų. 48 proc. apklaustų mokytojų imtųsi organizuoti veiksmus, jei šalyje kiltų vietinės reikšmės problema šalyje.
27 proc. tyrime dalyvavusių visuomeninių organizacijų narių teigia, kad gintų šalį ginklu, jei ji būtų užpulta, 55 proc. teigia, kad gintų šalį kitais būdais.
Kaip nurodė Pilietinės visuomenės institutas, PGI tyrimai grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis, kurias praėjusių metų pabaigoje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tiesioginiame interviu apklausęs 1042 nuo 18 iki 75 metų amžiaus Lietuvos gyventojus ir 409 Lietuvos mokytojus.
Praėjusių metų PGI tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų Rūtos Žiliukaitės, Mindaugo Degučio ir Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.
Pirmąkart skelbtas indeksas siekė 33,9 balo.
Šis indeksas parodo, kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
