Šįmet nuolatinės naujovių paieškos jungiasi su patikrintomis ir publikos pamėgtomis tradicijomis, tad Kauno žiūrovų ir klausytojų laukia du neeiliniai renginiai.

Gruodžio 14-ąją VDU Didžiojoje salėje orkestro 6-ojo gimtadienio koncertas "Aistra muzikai". Vienas temperamentingiausių Lietuvos akordeonininkų Nerijus Bakula ir solistė Evelina Sašenko, kartu su VDU kameriniu orkestru, vadovaujamu maestro Ričardo Šumilos, pirmą kartą Kaune pristatys bendrą aistringą tango programą.

Gruodžio 31-ąją prie VDU Kamerinio orkestro prisijungs du puikiai žinomi solistai Egidijus Bavikinas ir Girmantė Vaitkutė, kurie kvies senus metus palydėti su neįtikėtinu deriniu – prancūziškomis Edith Piaf dainomis bei tarpukario Lietuvos maestro Danieliaus Dolskio šlageriais. Pernai didžiulės sėkmės sulaukusi orkestro programa šįmet grįžta su naujomis solistų pajėgomis ir staigmenomis.

Artėjančių šventinių koncertų proga su solistėmis E.Sašenko (E.S.) ir G.Vaitkute (G.V.) kalbame apie darbingiausią menininkų mėnesį, švenčių tradicijas ir solisto darbą kolektyve.

– Kuo jums ypatingas kalėdinis laikotarpis? Ar turite šventinių tradicijų?

E.S.: Kalėdos – tai metas, kai viskas atrodo stebuklinga. Man tai šventė, kai susirenka visa šeima, sėdame į vieną automobilį ir lekiame pas tuos, kurie mums brangiausi. Svarbiausia Kalėdų tradicija man yra ta, kad švenčių dienomis visa šeima nedirbame, galime leisti laiką drauge. Kūčių dieną gaminame dvylikos patiekalų vakarienę, prie stalo giedame "kolędy", o po vakarienės keliaujame į bažnyčią.

G.V.: Kalėdos man yra skirtingus jausmus sukeliantis metas – viena vertus, tai laukimo, ramybės, šeimos ir šviesos metas. Kita šio laikotarpio pusė – nors darbų paprastai imuosi su džiaugsmu, bet gruodžio lėkime ir darbų gausoje kartais ta šventinė romantika ir išgaruoja. Tradicijų laikomės su šeima ruošdami šventinį stalą. Visada smagu padėti mamai ir kitoms šeimos moterims šeimininkauti, gaminti maistą. Gaminame bent dvylika patiekalų. Ne kasmet, tačiau būna, kad po staltiese dedame šieno, Kūčių dieną jokios mėsos ar gausaus valgymo – mėgstu tokias tradicijas, tada kaip niekada jaučiu namų jaukumą ir šeimos artumą.

– Adventas skirtas susikaupti, tačiau meno atstovai šiuo laikotarpiu užsiėmę bene daugiausia. Koks jūsų gruodis ir kaip sekasi išgyventi Kalėdų karštinę?

E.S.: Taip, man gruodžio mėnuo tikrai sunkus ir darbingas. Tačiau dainuodama matau, kaip žmonės džiaugiasi ir gyvena Kalėdų stebuklo laukimu, tad mano darbas taip pat įgauna kitokią prasmę, leidžia žmonėms susikaupti ir švęsti. O kaip sekasi išgyventi karštinę? Na, sekasi.

Dainuodama matau, kaip žmonės džiaugiasi ir gyvena Kalėdų stebuklo laukimu, tad mano darbas taip pat įgauna kitokią prasmę, leidžia žmonėms susikaupti ir švęsti.

G.V.: Nors ruduo prabėgo žaibiškai, šis gruodis eina nelabai greitai. Džiaugiuosi, nes turiu galimybę susikaupti ir pailsėti tarp darbų ir koncertų. Norėdama nusiraminti ir atsikvėpti, imuosi tradicinių mėgstamų ritualų – kavos ir knygos, planuoju Kalėdų dovanas ir staigmenas artimiausiems draugams. Taip pat sportuoju, vedu pamokas. Gal jau šiokia tokia patirtis padeda kovoti su gruodžiu. Nors ne, ne kovoti – padeda gruodį prisijaukinti.

– Kas jus skatina dirbti su VDU kameriniu orkestru? Kuo ypatingi koncertai, kuriuose akompanuoja orkestras, o ne vienas instrumentas ar nedidelis ansamblis?

E.S.: Dirbti su orkestru visuomet labai smagu – tai mums, solistams, didelė šventė. Nuostabus jausmas, kai už nugaros orą virpina įvairiausių instrumentų garsai. O VDU kamerinis orkestras labiausiai žavi nuostabių jaunų žmonių grupe, kuri visada noriai įsitraukia į įvairius įdomius projektus. Tai sveikintina ir aš labai džiaugiuosi, kad man tenka garbė su jais dirbti.

G.V.: Orkestrui, kaip kolektyvo formai, jaučiu didelius sentimentus. Iki šiolei su šilčiausiomis emocijomis prisimenu tuos metus, kai grojau Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoniniame orkestre. Drąsiai visiems sakau, kad orkestro kompanija, draugai ir muzika buvo vienas ryškiausių mane paauglystėje formavusių veiksnių. Todėl dabar ypač vertinu galimybes dainuoti pritariant orkestrui, man tai visad nepaprastai didelis malonumas. Su VDU kameriniu orkestru iki šiol bendri darbai nebuvo suvedę, tad labai noriu susipažinti, susidraugauti ir paruošti klausytojams nuostabų koncertą. Kas žino, gal ateityje bus dar ne vienas bendras projektas?

Kas: VDU orkestro gimtadienio koncertas "Aistra muzikai".

Kur: VDU Didžioji salė.

Kada: Gruodžio 14 d. 19 val.

Kas: Naujametis koncertas "Tarpukario šlageriai". Dalyvauja G.VAITKUTĖ, E.BAVIKINAS, VDU Kamerinis orkestras, Laimonas Salijus (akordeonas), Benas Muntrimas (būgnai). Dirigentas maestro Egidijus Miknius.

Kur: VDU Didžiojoje salėje.

Kada: Gruodžio 31 d. 19 val.

G.Vaitkutė daugeliui pažįstama iš projektų „Tribute to Whitney Houston”, „Meeting Adele”, „Beyonce Unplugged”. Vokalistė dalyvavo a cappella kolektyvo „Voice Lab” veikloje, pasirodydavo su funk ir acid jazz grupe „Bekešo vilkai”. Daug metų ji dainavo gospelo chore „Sounds in G“, vėliau pati tapo jo vadove. Ne vienerius metus buvo žinomų atlikėjų – Rositos Čivilytės, Jurgos Šeduikytės, Donato Montvydo, Povilo Meškėlos, Česlovo Gabalio, Rūtos Ščiogolevaitės ir kitų – pritariančiąja vokaliste.

T.Juodsnukis – teatrališkas ir puikius vokalinius duomenis turintis jaunas atlikėjas, žinomas iš populiarių lietuviškų miuziklų, roko operų bei kitų muzikinių projektų. Scenoje nepaprastu entuziazmu bei menine išraiška trykštantis dainininkas 2013 m. tapo populiaraus TV projekto „Romeo ir Džuljeta“ nugalėtoju ir atliko roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pagrindinio veikėjo Romeo vaidmenį. Žiūrovų simpatijas jis pelnė savo kuriamais vaidmenimis ir atliekamomis dainomis tokiuose miuzikluose kaip „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, „Pranašas“, „Paryžiaus katedra“, roko operoje „Jūratė ir Kastytis“. Jis yra 2016-ųjų  TV projekto „Muzikinė kaukė“ laureatas.

Atlikėjams pritarsiantis pianistas F.Zakrevskis aktyviai koncertuoja kaip solistas, koncertmeisteris, taip pat su įvairiais ansambliais. Jis muzikavo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, yra populiaraus ansamblio ,,4tango” narys, pasirodo su tokiais atlikėjais kaip D.Montvidas, R.Čivilyte, Asmik Grigorian ir kitais. 

Ar kas gali būti geriau, kaip Šv. Valentino dieną praleisti su mylimu žmogumi ir drauge klausytis „gyvai“ atliekamų meilės dainų?! Bilietai į koncertą „Kol meile tikėsim“ gali tapti puikia dovana sau ir artimajam. Šventinio vakaro pradžia – 18 val.

Tačiau dabar atlikėją melomanai pradėjo girdėti atliekant džiazą. Lapkričio 17 dieną specialiam rudens koncertui Vaidilos teatre „Fall in Jazz“ besiruošianti atlikėja kalba apie šį žanrą ir kūrybinę partnerystę su Andrejumi Polevikovu.

– Girmante, scenoje esi dešimt metų, tavo karjera yra tikrai turininga, nuolat eksperimentuoji. Ar muzika dar nepavirto rutina?

– Dešimt metų scenoje yra dar nedaug, bet jie išties buvo įvairūs. Eksperimentai man - natūralaus ieškojimo išraiška. Negaliu sėdėti vienoje vietoje ir niekuo nesidomėti. Kiekvienas naujas išbandymas priverčia išlįsti iš komforto zonos, tuomet atrandu savybių, kurių nežinojau turinti. Tai man kaip atlikėjai yra svarbu.

Nežinau, ar man muzika kada nors galėtų pavirsti rutina - kiekvieno kūrinio atlikimas nuolat kinta, gyvas muzikavimas - dinamiškas procesas. Galiu kelis metus dainuoti kokį nors kūrinį koncertuose, tačiau jis niekada neskambės taip pat. Tokie, nenusibostantys, iš esmės, yra visi džiazo programos kūriniai - nuolatos ieškau naujo kvėpavimo kiekvienam džiazo standartui ar nestandartui, naujos formos improvizacijai. Svajoju atlikti pasirodymą visiškai netradicinėje erdvėje ir tai nufilmuoti ar įrašyti. Pavyzdžiui, kaip britų atlikėjas Kwabs, kadaise surengęs akustinį koncertą tuščio baseino dugne, o auditorija klausė iš viršaus. Iš realesnių svajonių - programa Molėtų Observatorijoje. Kodėl gi ne?

– Esi pasirodžiusi daugybe muzikantų, tačiau jau kurį laiką pasirodai su A. Polevikovu. Kaip susikirto jūsų kūrybiniai keliai?

– Ši muzikinė draugystė gyvuoja jau seniai, apie dešimt metų. Su Andrejumi kadaise susitikome gospel chore „Sounds in G”. Vėliau jis tapo mano dėstytoju, tad laikui bėgant greta dainavimo gospele ir įvairių projektų vis pasirodydavau ir su jo tuometiniu trio. Lūžio tašku tapo 2014-ųjų liepa, kai dalyvavau „Operomanijos“ kūrybinėje stovykloje Juodkrantėje, čia vyko dalyvių pasirodymai, koncertai ir įvairūs performansai. Kadangi Andrejus buvo pajūryje, pakviečiau jį pagroti su manimi, o iš džiazo standartų ir originalių jų aranžuočių tuokart mudviejų su Andrejumi sudėliota koncertinė programa buvo pakrikštyta „Džiazo [NE]standartais“. Pavadinimas mums patiko! Tai buvo mūsų programos pirmtakė, o pavadinimas iki šiol atspindi mūsų kūrybą. Šiuo metu su Andrejaus džiazo trio ruošiamės rudens koncertui Vaidilos teatre, turime daug planų ateičiai. Kai draugystė ir scenos partnerystė džiugina, argi gali būti kitaip?

– Ką naujo atradai bendruose projektuose su Andrejumi ir jo trio?

– Atradau muzikinę brandą, iš naujo atradau džiazą. Koncertuojame retai, tad kiekvieno koncerto laukiu su nekantrumu lyg mažas vaikas Kalėdų ryto. Šiuo metu mane žavi galimybė kurti čia ir dabar, improvizuoti, klausytis, vieniems prie kitų prisitaikyti, jausti kaip scenos kolegos man padeda ir jų čia pat kuriama muzika palydi mano balsą. Net nežinau, ar galiu žodžiais apibūdinti, kas konkrečiai vyksta, kai muzikuojam – rezultatu dalinsimės koncerte „Fall in Jazz“. Ir aš tai sakau absoliučiai nuoširdžiai, tai ne komercinis triukas, mums jau labai norisi parodyti šiuos kūrybinius atradimus.

– Kas yra jūsų bendros kūrybos pagrindas, „varikliukas”?

– Galiu drąsiai teigti, kad į priekį veda noras groti kartu. Ir mums visiems kartu savaime viskas gana paprasta, nekyla nereikalingų problemų, turime bendrą požiūrį į muziką, kurią grojame. O jeigu požiūriai ir išsiskiria, lengva surasti kompromisą, nes visi be galo muzikalūs ir empatiški. Man visada vienas malonumas koncertuoti su Andrejumi, Denisu ir Andriumi.

– Minėjai, kad šiuo metu ruošiesi specialiam rudens džiazo koncertui. Kuo nustebinsite koncerte „Fall in Jazz”?

– Visų pirma, klausytojai, atėję į koncertą liks neabejingi erdvei - vieninteliam rudens koncertui išsirinkome Vaidilos teatro salę, jaučiame, kad ši vieta prisidės prie kuriamos atmosferos. Žadu pasisveikinti nauju kūriniu, kuris, be abejo, dedikuotas rudens tematikai. Bendra prasme, programoje už mus kalbės muzika. Nesiekiame stebinti, mūsų tikslas būti žmonių veidrodžiais. Tie, kurie ateina į džiazo koncertus muzikos ir savyje be galo daug turi. Mums belieka ją įgarsinti ir išlaisvinti iš klausytojų vidinių pasaulių. Atliksime labai įvairaus džiazo programą - nuo kelių klasikinių džiazo standartų, iki visiškai naujų ir niekur negirdėtų aranžuočių, pavyzdžiui, lietuvių liaudies dainos „in jazz”.

– Kokiam klausytojui skiriate savo programą?

– Žingeidžiam. Manau, kad džiazas neturėtų gąsdinti tų, kurie su šiuo žanru susipažinę mažiau. Ruošiame labai įvairius kūrinius, tad tiek mažiau, tiek daugiau „pasikaustę” tikrai atras tai, kas atrakins jų sielas tą vakarą. To ir siekiame. Džiazas mums neturi amžiaus ribos, neskirsto pagal išsilavinimą, jis neturi jokių ribų! Laukiame visų, kuriems patinka muzikinės revoliucijos, kūryba ir atvirumas.

Girmantės ir A. Polevikovo džiazo trio koncertas „Fall in Jazz“ vyks lapkričio 17 dieną Vaidilos teatre (A. Jakšto g. 9), Vilniuje.

Priežastis nekasdienė – šviesios ir kokybiškos muzikos ieškotojai užtvindė koncertinę erdvę, kad pamatytų ir išgirstų dainininkės Girmantės ir Andrejaus Polevikovo džiazo trio pasirodymą „Jazz Night In White“.

Likus dar kelioms dienoms iki koncerto, bilietų platintojai jau nebeturėjo, ką pasiūlyti. Elegantiška balta suknelė, šimtų tokių pat baltų balionų kompozicija, specialiai paruošti apšvietimo sprendimai ir penki džiazo kūrėjai ant scenos sukūrė tai, kas susirinkusiesiems tikrai įsimins. „Vakaras buvo tūkstantį kartų nuostabesnis, nei galėjau tikėtis“, – iškart po koncerto sakė ir pati Girmantė.

„Neaprėpiamas „ačiū“ skrieja Andrejui Polevikovui – už tobulą scenos draugystę. Nedaug mano gyvenime yra tokių įsiklausančių, taip jaučiančių ir galvojančių ta pačia kryptimi scenos partnerių. Nuoširdžiai kalbant, jaučiuosi palaiminta visų įmanomų dievų, kad man tenka džiaugsmas, garbė muzikuoti ir – nepabijosiu to žodžio – kurti kartu!“, – dėkojo Girmantė.

„Šįvakar prie jau kiek nusistovėjusių mudviejų su Andrejumi džiazo (ne)standartų prisijungė Denisas Murašoasv ir Andrius Kairys. Ir – o dangau – ant balto fono pasipylė spalvos, spalvos, spalvos... Džiazo spalvos, sielos spalvos. Turėti svečių scenoje – maloni patirtis. O kai visą vyksmą nuostabiais garsais į debesis pakelia Valerijus Ramoška, vyksta pasakiški dalykai. Ačiū už draugystę ir galimybę dalintis scena!“, – pakiliomis emocijomis tryško pati dainininkė.

„Jazz Night In White“ – vienas iš retų Girmantės solinių koncertų, nors įvairiuose projektuose ir renginių scenose ją galima pamatyti dažnai.

Visus, kurie dėl kokių nors priežasčių praleido trečiadienio vakaro koncertą, galima nuraminti – jau rugsėjo pradžioje dainininkę bus galima išvysti visame pasaulyje žinomame miuzikle „Rent“, be to, ji jau užsimena apie antrąjį albumą.

„Įsivaizduokite šviesią ir šiltą vasaros naktį. Ore sklando džiazo garsai ir emocijos. Apsidairykite – scenoje už nieko nesislepiantys, tiesiog baltai apsirengę profesionalūs muzikantai su nuostabaus balso savininke Girmante Vaitkute priešakyje. Aplink jus tokie pat elegantiški, stilingi ir tiesiog šviesūs žmonės kartu kuriantys vakaro atmosferą“, - skelbiama koncerto pristatyme ir dainininkė su komanda iš tiesų ruošiasi pranokti tokį pažadą.

„Kaip bebūtų, džiazas yra mano širdyje ir jau vien dėl to man visada labai malonu juo dalinti. Nutarėme pabandyti sukurti ypatingą, prabangų vakarą ir netgi įgyvendinti ne visai standartinę idėją - kviečiame visus koncerto žiūrovus aprangoje turėti bent vieną kitą baltą detalę ir tokiu būdu tapti koncerto dalimi, o ne tik stebėtojais“, - aiškina Girmantė.

Pasak jos, „Jazz Night In White“ idėja gimė gana paprastai - beieškant galimybių surengti ne kiek koncertą, kiek įvykį tą vakarą susirinksiantiems žmonėms. „Balta turbūt ne tik man asocijuojasi su paprastumu ir tuo pačiu su elegancija, tikrumu, skaidrumu, ramybe. O juk ir laikas - šviesus rugpjūčio vakaras - tiesiog idealus dalintis šypsenomis ir džiazu“, - tikina Girmantė.

Koncerto metu skambės kūriniai iš dueto „Džiazo NEstandartai“ su Andrejumi Polevikovu, o taip pat ir naujos aranžuotės. „Žadame pateikti ir kelias vokalui ir džiazo trio pritaikytas lietuvių liaudies dainas. Tad tikrai galiu pažadėti labai margą džiazo vakarą, kurį sutiksime šviesūs, kad nuotaika, jausmai ir muzika mus nuspalvintų“, - džiaugiasi dainininkė.

Koncertas išskirtinis dar ir tuo, kad jos soliniai koncertai ne tokie jau dažni - nuolat į įvairius eksperimentus ir scenos partnerystes pasinėrusi Girmantė pastaruoju metu dažniau scenoje matoma kartu su kuo nors, o ne soliniuose koncertuose.

„Taip jau sutapo, kad pastaruoju metu tikrai nemažai įvairių man įdomių ir mielų projektų, kuriuose tiesiog negaliu nedalyvauti, pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje žiūrovus pakviesiančiame visame pasaulyje žinomame miuzikle „RENT“, kurio repeticijos ir kūrybinis procesas - pastarojo meto kasdienybė.

Kita vertus, kai nėra nuolatinių koncertų maratono, galvoje ima suktis vis daugiau naujų minčių, susijusių su naujais kūriniais, tad jaučiu jog į pasaulį beldžiasi ir antrasis albumas“, - sako Girmantė ir žada daugiau papasakoti ateityje, o kol kas kviečia visus džiazo gerbėjus pasimatyti jau rugpjūčio 10 d. Vasaros Terasoje Vilniuje.

Ji kartu su dar vienuolika žinomų Lietuvos žmonių buvo išvykusi į Ruklos poligoną, kuriame filmuotas jau trečiasis LRT televizijos projekto „Tikri vyrai“ sezonas. „Ši patirtis mane tiesiog „veža“!“, - jau pasibaigus visiems iššūkiams sako Girmantė ir nedvejoja: sugrįžtų ten vėl. Apie tai, kaip ten pateko, ką veikė ir ką atrado, – pokalbis su Girmante.

– Tave dažniau įprasta matyti scenoje, o ne karinių pratybų lauke. Kaip atsitiko, kad ten atsidūrei?

– Tiesiog gavau pasiūlymą iš televizijos laidos „Tikri vyrai“ prodiuserių sudalyvauti naujo sezono laidose. Iš pradžių gal kiek dvejojau vien dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, tačiau nusprendžiau, kad tokią progą praleisti būtų neprotinga. O ir Lietuvos kariuomenei nuoširdžiai simpatizuoju, tad kodėl gi nepalaikyti puikios iniciatyvos įtraukti visiškai su kariuomene nesusijusius žmones į šį, visiškai kitokį, nei civilinis, pasaulį? Taip ir sutikau. Ir nė minutės nesigailėjau savo sprendimo.

– Kai kurie sužinoję, kad tai buvo laidos filmavimas, galbūt galėtų pamanyti, kad viskas ten buvo surežisuota ir visai nesunku. Kaip gi buvo iš tikrųjų?

– Iš tikrųjų viskas buvo arčiau tikrovės, nei gali pasirodyti ar galima tikėtis. Jeigu keltis 6 ryto, reiškia keltis. Jeigu bėgti krosiuką ir daryti mankštą – viskas itin tikra. Kaip ir visa kita: maistas, ginklai, technika, transporto priemonės, drabužiai, batai, lovos… Per tas dienas LDK Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, Rukloje, išmokome ir apsirengti taip, kaip priklauso, ir lovas pasikloti taip, kaip priklauso, ir pavalgyti per dešimt minučių. O kur dar visos paskaitos apie ginklus, jų valdymą, išrinkimą ir surinkimą bei naudojimąsi kitokia technika. Man tai buvo neeilinė patirtis, tikrai daug išmokau, netgi visas šias žinias išbandėme praktikoje ir tuo be galo džiaugiuosi.

– Būti scenoje ir būti karinių pratybų lauke – turbūt labai skirtingos patirtys. Bet ar yra kažkokių panašumų?

– Iš tiesų patirtys be galo skirtingos. Tačiau kaip ir bet kokiame darbe ar profesijoje, ateina momentas, kai reikalingas šimtaprocentinis susikaupimas, tuo turbūt visos profesijos panašios. Tas momentas, kai turi iš savęs pareikalauti kūno kontrolės, susikoncentravimo tiek būnant scenoje, tiek pratybų lauke jausmiškai panašus.

– Kartu su tavimi projekte dalyvavo ir daug kitų žinomų žmonių. Kaip pavyko visiems kartu susikalbėti, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir naujų taisyklių?

– Dalyvavo tikrai spalvinga kompanija: Justinas Lapatinskas, Simona Nainė, Eglė Bučelytė, Vytautas Medineckas „Ironvytas“, Donatas Čižauskas, Neringa Skrudupaitė, Donalda Meiželytė, Rokas Milevičius ir kiti. Nors esame itin skirtingi ir skirtingai vertinome gautas užduotis, skirtingai į jas reagavome, visi esame pratę prie skirtingų gyvenimo sąlygų, galiausiai tikrai buvo įmanoma justi komandinę dvasią. Ir prie aplinkos prisitaikėme kiekvienas kiek galėjome, ir taisyklių laikytis pavyko.

– O kaip sekėsi vykdyti įsakymus, bendrauti su tikraisiais jus lydėjusiais kariais ir karininkais?

– Lydėję ir su mumis dirbę kariuomenės žmonės nuostabūs. Apie kiekvieną galėčiau kalbėti tik gerai – tiek kantrybės ir pedagogiškumo seniai nebuvau jutusi. Buvo daroma viskas, kad tik mes kuo daugiau įsisavintumėm ir išmoktumėm, kad kuo geriau pavyktų žinias pritaikyti praktikoje. Su mumis dirbo tikrai „superiniai“ žmonės.

– Ar tai buvo pirma tokia tavo ekstremali patirtis?

– Esu pratusi prie uniformos, žygių ir miško bei „spartietiškų patogumų“. Visgi daugiau nei 14 metų priklausau Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus pilies tuntui, tad stovyklos ir veikla toli nuo civilizacijos ir miesto – įprastas reikalas. Tačiau ekstremalumų tikrai buvo, buvo nebandytų dalykų, buvo nepavykusių dalykų, dėl kurių jaučiu lengvą apmaudą, bet gal kada nors. Viliuosi, kad kada nors bus toks „Tikrų vyrų“ sezonas, kur prodiuseriai pakvies jau dalyvavusius žmones dar kartą tai išgyventi, pasiekti dar daugiau, pasirodyti dar geriau ir pagaliau nugalėti savo dar viduje tūnančias baimes.

– Kokių pamokų sau, o gal ir kitiems, išsinešei iš šio projekto?

– Supratau, kad esu pakanti ir tolerantiška kitų nepasitenkinimui bei tam, kaip žmonės reaguoja į iššūkius. Kiekvienas turi teisę gyventi taip, kaip jam atrodo tinkama, ir jeigu kažkokiu momentu žmogus palūžta, ima skųstis ir dejuoti, ką gi – tai jo asmeninis pasirinkimas. Viso projekto metu džiaugiausi galimybe ten būti. Pažinau save, pažinau savo baimes, supratau, kad galiu susikaupti kritinėse situacijose. Tapau stipresnė ir visa šita patirtis – labai labai į naudą. Net negaliu žodžiais apibūdinti, kaip labai!

– Kaip suprantu, mielai į pratybų lauką sugrįžtum vėl, tai paprastas klausimas – kodėl?

– Tikrai sugrįžčiau! Nes tai – dar viena aplinka, kurioje jaučiuosi puikiai. Taip pat todėl, kad norėčiau įveikti dar vieną kitą baimę, kai kuriuos dalykus padaryti užtikrinčiau, greičiau ir geriau… Mane šita patirtis paprasčiausiai „veža“. Dar ilgai galėsiu apie tai pasakoti draugams ir artimiesiems, džiaugtis turėta galimybe ir svajoti, kad galbūt kada nors teks grįžti.

„Iki pat galo nebuvo aišku, kaip viskas skambės, tačiau taip, kaip skamba dabar, aš niekad negirdėjau. Bus tiesiog nerealu“, – prisipažino Girmantė artėjant programos pristatymo koncertui.

Jau prieš keletą metų atsiradusi idėja pabandyti lietuvių liaudies dainas „įvilkti“ į kitokį muzikinį rūbą, tapo realia praėjusių metų pabaigoje, kai dainininkę kurti bendrą programą pakvietė VRM orkestras.

„Programa apims liaudies dainas iš įvairių regionų ir į jas pažvelgsime per džiazo muzikos formas. Tai turėtų būti ypatinga jau vien dėl to, kad kūrinius aranžuos vienas geriausių Lietuvoje aranžuotojų Jievaras Jasinskis“, - tada kalbėjo dainininkė.

Vis dėlto galutinis rezultatas maloniai nustebino visus. „Visa programa skamba iš tiesų labai moderniai, džiazo motyvai ypač gražiai susipina su liaudies dainomis. Ir tos harmonijos tokios, kad klausau ir man, tiesą pasakius, šiurpas eina per nugarą“, – džiaugiasi Girmantė.

Pasak jos, yra grupių, atlikėjų, kurie folklorą jungia su roku, yra jungiančių su kantri ar kitais muzikiniais stiliais, tačiau tai, kaip skambės jos ir VRM orkestro programa, bus tikrai labai nauja.

Dalį bendros programos pavadintos „Negirdėta Lietuva“ jau buvo galima išgirsti keliuose trumpuose pasirodymuose, tačiau  penktadienio vakarą S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros VRM orkestras su Girmante pagaliau surengs valandos trukmės programą. Tai bus vienas iš savaitgalį vyksiančio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ koncertų.

„Aš labai tikiuosi, kad ateis pačių įvairiausių žmonių, ypač tų, kurie žino ir myli lietuvių liaudies dainas – programoje yra labai žinomų dainų. Tikiu, kad tikrai dalis dainuos kartu ir juos tai įkvėps iš naujo pamilti mūsų visų dainas“, - entuziazmo nestokoja dainininkė.

Vakar kartu su dar vienuolika žinomų Lietuvos žmonių ji išvyko į Ruklos poligoną, kuriame bus filmuojamas jau trečiasis LRT televizijos projekto „Tikri vyrai“ sezonas.

Kartu su S. Naine šiais metais karišką uniformą išmėgins ir atlikėja Girmantė Vaitkutė, žinių vedėja Eglė Bučelytė, renginių vedėja Donalda Meiželytė, žurnalistė Neringa Skrudupaitė ir rašytoja Eva Tombak bei šeši vyrai: žurnalistas Saugirdas Vaitulionis, sportininkas, reperis ir verslininkas Vytautas Medineckas-Ironvytas, choreografas Aurelijus Liškauskas, grupės „Du Donatai“ atlikėjas Donatas Čižauskas, buriuotojas Rokas Milevičius bei atlikėjas Justinas Lapatinskas.

Nors paskutinėmis dienomis visuomenę iš Ruklos pasiekė net kelios nerimą keliančios naujienos, pati S. Nainė skuba raminti, kad projekto dalyviai baimintis neturi ko. Tiesa, veiklos taip pat netrūksta – pačią pirmą dieną dalyviai apie 22:30 vakaro vis dar mokėsi apie ginklus. Dėl didelio užimtumo pati S. Nainė savo įspūdžius tik naktį galėjo greitai nupasakoti trumpąją žinute.

„Viskas labai puikiai, tik nesitikėjau, kad taip stipriai nuovargį jausiu dienos pabaigoje“, – rašė S. Nainė, pridūrusi, kad per visą dieną tikrai nenutiko nieko, kas galėtų kelti nerimą dėl sveikatos ar saugumo poligone. „Griežta disciplina, mokymai ir fizinės parengties įvertinimas pareikalavo daug jėgų. Manau, kuo toliau, tuo įdomiau bus“, – įspūdžiais dalinosi atlikėja.

Visgi daug poilsio projekto „Tikri vyrai“ dalyviai tikėtis neturėtų – dienos Rukloje baigiasi vėlai ir prasideda anksti. „Labai noriu pamatyti mūsų visų veidus ryt, keliantis 6 ryto“, – pridūrė S. Nainė, žinutės ekrane palydėjusi šiuos žodžius šypsenėlėmis.

Socialiniuose tinkluose savo įspūdžiais bei nuotraukomis dalyviai jau dalinasi. V. Medineckas-Ironvytas sulaukia daug palaikymo iš savo bičiulių, projekto kūrėjų teigimu, jis sulaukė ir daug kariškių dėmesio poligone. Tuo tarpu D. Meiželytė, neseniai grįžusi iš atostogų Egipte, džiaugėsi, kad gali paragauti taip pasiilgto lietuviško maisto – kariuomenės valgyklai aktorė komplimentų negailėjo. Kaip sekėsi prie kariuomenės prisijungusioms įžymybėms, LRT televizijos laidos „Tikri vyrai“ žiūrovai sužinos jau šį rudenį.

„Meilė – natūrali mano būsena“, – sako dainininkė Girmantė Vaitkutė ir čia pat priduria: „Tačiau tikrosios meilės esu kiek pasiilgusi, o jos juk nepaskubinsi“. Gražiausiam jausmui pasaulyje, kuris užklumpa netikėtai, o kartais, lyg tyčia, vėluoja, bus skirtas ir specialus atlikėjos koncertas Šv. Valentino dieną, sekmadienį, gyvo garso klube „Tamsta“ Vilniuje.

Pasak dainininkės, išskirtiniame koncerte klausytojai išgirs dainas, kuriose pinasi labai skirtingi jausmai ir emocijos – džiaugsmas, juokas, ašaros, liūdesys ir netgi pyktis. Tai, kas dažniausiai lydi du įsimylėjusius žmones.

„Meilė yra nenuspėjama, negali numatyti, kada ji tave aplankys. Kaip negali ir paskubinti jos. Apie tai ir mano dainų tekstai. Nuoširdūs, lyriški, jausmingi, tačiau po jais slypi kur kas daugiau – visas emocijų ir smulkiausių niuansų pasaulis, kuris pažįstamas ir atpažįstamas kiekvienam, kuris nors kartą buvo stipriai mylėjęs. Tikiu, kad mano muzika yra universali“, – apie savo kūrybą sako G. Vaitkutė.

Vieta, kur vyks meilės dienai skirtas dainininkės koncertas, neatsitiktinė. Būtent gyvo garso klubas „Tamsta“ dainininkei G. Vaitkutei tapo pirmąją vieša scena: „Tamsta“ man yra beveik antrieji namai. Būtent čia pradėjau savo solinę karjerą, todėl mano širdyje ši erdvė iki šiol užima ypatingą vietą“.

Vakaro metu G. Vaitkutė atliks ne tik savo kūrybos dainas iš užpernai išleisto debiutinio albumo „Mood“, bet ir visiems puikiai pažįstamus kitų dainininkių, Whitney Houston, Beyoncé, Adele, kūrinius, kuriuose dainuojama, žinoma, apie meilę. Kaip sako dainininkė, scenoje atiduos visą save, nes kitaip tiesiog neįmanoma.

„Negali ruoštis koncertui ir mintyse tyliai planuoti – užlipsiu į sceną, bet pasitaupysiu jėgas, nerodysiu visų emocijų. Ne, taip niekada nepavyksta, net jeigu ir labai stengtumeisi. Scenoje aš tiesiog gyvenu ir tam gyvenimui skiriu visą save. Juk publika puikiai jaučia, kada kūrėjas meluoja ir nėra atviras. Nuoširdumas scenoje yra būtinas“, – teigia atlikėja.

Dainininkės Girmantės Vaitkutės koncertas vyks vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, gyvo garso klube „Tamsta“, kuris specialiai šia proga duris atvers ir sekmadienį.

Girmantės dainos „Tik leisk“ vaizdo klipas:

Neseniai paskelbusi apie žiemą įvyksiantį debiutinio albumo „Mood“ pristatymą dainininkė Girmantė dalinasi naujausia savo daina – Vytauto Bikaus ir Gabrielės Griciūtės kūriniu „Negaliu pamiršti“. Anot atlikėjos, tai – viena liūdniausių albumo dainų, tačiau Girmantė nebijo būti apkaltinta „Lietuviška melancholija“. „Tai tik dar viena mano pusė, kuria noriu pasidalinti su klausytojais“, – teigia dainininkė ir tikina, kad dar išgirsime ir linksmesnių jos kūrinių.

– Girmante, tai jau antroji tavo daina, pristatyta šiais metais. Apie ką ji?

– „Negaliu pamiršti“, kaip tikriausiai ir dauguma dainų, yra apie nelaimingą meilę (šypsosi – aut. past.). Tikriausiai ši daina bus liūdniausia visame albume. Ji man apie tai, kad, rodos, turėtum pamiršti žmogų, bet viskas aplinkui jį primena. Turi susitaikyti, jog lieki vienas, nors ir nemoki būti be to žmogaus. Nes jis išeidamas išsineša namų jaukumą ir širdies ramybę. Tačiau galbūt klausytojams daina „kalbės“ apie kitokius dalykus – visi juk girdime, suprantame skirtingai. Dėl to albumas ir vadinsis „Mood“ – jame yra ir piktų, ir šviesių, ir liūdnų, bet viltingų dainų, kurias kiekvienas, tikiuosi, priims savaip.

– Ilgą laiką atlikai tokių atlikėjų kaip Adele, Beyonce ir Whitney Houston dainas. Ar ir būsimame tavo albume bus jaučiama šių atlikėjų įtaka? Galbūt tai jaučiasi ir šiame kūrinyje?

– Sunku pasakyti. Nei aš, nei mano komanda sąmoningai nesiekėme, kad albumo dainos būtų į ką nors panašios ar primintų kokį kitą kūrinį. Visos programos, kurias esu atlikusi – labai skirtingos ir tam, kad galėčiau profesionaliai jas sudainuoti, turėjau daug dirbti. Pavyzdžiui, Beyonce dainos reikalauja labai plataus diapazono, tinkamo anglų kalbos tarimo, net aktyvesnio kvėpavimo. Tuo tarpu dainuojant Adele dainas teko paieškoti kitokių balso spalvų, negu esu įpratusi. Kaskart koncertuodama vis galvodavau „šią natą kitą kartą sudainuosiu geriau” arba „šį žodį ištarsiu gražiau”. Whitney Houston, Beyonce, Adele bei kitų atlikėjų dainos mane užaugino kaip dainininkę. Todėl galbūt netiesiogiai kažkokia įtaka yra, tačiau tikiuosi, kad žmonės neieškos panašumų, o atras mane iš naujo – kaip atlikėją ir kūrėją.

– Ar greitu metu sulauksime daugiau dainų iš naujojo albumo? Galbūt išgirsime jas dar iki albumo pristatymo?

– Taip, netrukus dienos šviesą išvys ir daugiau kūrinių. Šiuo metu albumas ir jo pristatymas man – prioritetas. O naujas dainas pirmieji galės išgirsti jau rugsėjo 19 ir 20 dienomis į paskutiniuosius „Meeting Adele” koncertus Vilniuje ir Kaune atvykę klausytojai.

– Paskutiniuosius? Vadinasi, nebeatliksi dainininkės Adele dainų?

– Šie koncertai paskutiniai, kuriuose atlieku koverių programas. Tai – lyg šio etapo užbaigimas. Esu subrendusi savo kūrybai, jaučiu, jog laikas žengti kitą žingsnį. Tikiuosi, klausytojai mano muziką įvertins ir mane palaikys. Nes žmonės, ateinantys į koncertus su džiaugsmu – variklis toliau dainuoti ir kurti.

Naujoji Girmantės daina „Negaliu pamiršti“: