„Reguliariai atlikdami šitas apklausas mes galime pastebėti, kad, pavyzdžiui, 2020 metais, karantino metais, didelių ribojimų metais, mažėjo galimybės žmonėms susitikti, už tai proginių alkoholio vartojančių žmonių skaičius sumažėjo. Bet tie proginiai asmenys, progomis vartojantys alkoholį, alkoholio suvartojo daugiau. Tie pašventimai buvo šiek tiek užtikrintesni negu ankstesniais metais“, – sakė VU mokslininkas Algirdas Bartkus.

„Kitas dalykas – 2020 metais, lyginant su ankstesniais metais, jeigu pasižiūrėsime į amžiaus kategoriją, stipriai sumažėjo jaunimo suvartojamas alkoholis, už tai, kad jaunimas vartoja susibūrimų, kontaktų metu, o 2020 metų kovo mėnesį mes išėjome į karantiną ir tų progų buvo gerokai mažiau“, – kalbėjo A. Bartkus.

„Bent kartą per savaitę vartojančių asmenų skaičius išaugo. Įdomesni pastebėjimai – pavyzdžiui, jeigu mes užduodame klausimą apie nelegalaus alkoholio vartojimą, ar įvežamo nelegalaus alkoholio kiekis pas mus yra didėjantis, ar mažėjantis, tai anksčiau būdavo apie 15 proc. sakančių, kad nelegalaus alkoholio yra įvežama daugiau. O šiais metais girtaujančių grupėje manančių, kad nelegalaus alkoholio yra įvežama daugiau, yra apie 30 proc. Tai yra labai stiprus prieaugis. Jeigu mes sugretiname šitos apklausos duomenis su faktiniais duomenimis, kuriuos pateikia Muitinės kriminalinė tarnyba, matome, kad sulaikomo nelegalaus alkoholio kiekis Lietuvoje yra labai stipriai išaugęs“, – komentavo jis.

Dabar miesto gyventojai jau vaidina ne ką menkesnį vaidmenį negu kaimų gyventojai.

Taip pat, anot mokslininko, apklausa parodė, jog alkoholį labiau ėmė vartoti moterys: „2020 metais vienas iš išsiskiriančių dalykų girtaujančių asmenų grupėje – anksčiau girtaujančių asmenų grupėje būdavo apie 10 proc. moterų, o dabar – apie 20 proc.“

Išaugo ir mieste girtaujančių asmenų skaičius, teigė mokslininkas: „Anksčiau girtaujančio šaržuotas, karikatūrinis portretas buvo nedidelio miestelio, kaimelio gyventojas, turintis žemas pajamas, neturintis darbo vyras, o dabar miesto gyventojai jau vaidina ne ką menkesnį vaidmenį negu kaimų gyventojai“.

„Paaiškinti, kodėl tai įvyko, yra pakankamai sunku neklausiant tų individualių asmenų, kokios vienos ar kitos priežastys pastūmėjo juos eiti šituo keliu. Mes galime tik konstatuoti faktą. Kita vertus, noriu pabrėžti, jog tai yra apklausos duomenys“, – sakė A. Bartkus.

„Dar vienas apklausoje išryškėjęs dalykas – 2020 metais, lyginant su 2018 metais, jeigu palygintume girtaujančių asmenų dalį, kuri turėdama alkoholio vartojimo problemų žinojo, į kur kreiptis ir ką daryti, tai anksčiau šitų asmenų buvo pastebimai daugiau nei dabar. Dabar asmenų, kurie žino, ką daryti, žino, kur kreiptis, yra mažiau. Tai reiškia, kad egzistuoja šiokia tokia problema asmenims surasti tą pagalbą, kada jos reikia“, – pridūrė jis.