„Niekada nepamiršime tų žmonių, kurie čia surėmę pečius tapo Lietuvos gynybine siena. Tautos vienybė įsikūnijo dainuojančioje minioje ir atrėmė agresorių. Piliečių pergalė tądien nulėmė mūsų šalies ateitį ir, tikiu, žmonės, prireikus, vėl padarytų tą patį. Visada lenksime galvas prieš tuos, kurie dėl visų mūsų laisvės sumokėjo aukščiausią kainą – gyvybę“, – sakė prezidentas.

Trečiadienį gėlių nuo prezidento ir kitų aukščiausių šalies vadovų bus padėta ir ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale. Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse, gėlių padės ir žvakutes uždegs Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

„Iš naujosios Vyriausybės pirmiausia tikiuosi greitų sprendimų, įsiklausymo į ekspertų rekomendacijas ir atviros komunikacijos“, – feisbuke penktadienio pavakarę paskelbtame komentare rašo prezidentas.

Antra svarbi užduotis, pasak jo, yra iki sausio pradžios, kai Lietuvą turėtų pasiekti COVID-19 vakcina, užtikrinti sklandžią jos logistiką, parengti medikus, nustatyti aiškų ir skaidrų vakcinacijos eiliškumą.

Vis dėlto, pasak prezidento, taip pat svarbu užtikrinti tinkamą sveikatos paslaugų teikimą.

„Šiandien dėl koronaviruso prarandame daugiau žmonių nei nuo jo. Mūsų brangūs žmonės miršta, nes nepatenka į ligonines, nes laiku negali sužinoti ligos diagnozės ar dėl viruso grėsmės tiesiog vengia vykti į gydymo įstaigas“, – rašo G. Nausėda.

Jis atkreipia dėmesį, kad vien lapkritį Lietuvoje mirė maždaug 1,3 tūkst. žmonių daugiau nei pernai.

Mūsų medikams turi būti suteikta viskas, kartoju – viskas, ko jiems tik gali prireikti kovojant su šia pandemija.

„Dalis jų buvo COVID-19 aukos, tačiau skaudžias netektis, panašu, padidino ir pandemijos suvaržyta sveikatos sistema. Nepaisant sudėtingos situacijos gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus, sergantieji kitomis ligomis privalo sulaukti pagalbos – būti laiku diagnozuojami ir tinkamai gydomi“, – pabrėžia prezidentas.

Jo teigimu, siekiant šio tikslo būtina kuo greičiau sumažinti pandemijos plitimą ir gydymo įstaigų darbo krūvį, nes ligoninės ir medikai, pasak prezidento, „šiuo metu patiria beprotišką įtampą“.

„Reiškiu pagarbą ir dėkoju už jų neįkainojamas pastangas. Šiuo metu ligoninėse gydomi beveik 2,2 tūkst. COVID-19 pacientų, tai kas ketvirtas ligoninėse gydomas asmuo. Padėti jiems, o kartu ir savo artimiesiems galime visi kartu – griežtai laikydamiesi ekspertų rekomendacijų, bendraudami tik savo šeimose, nuolat dėvėdami kaukes, plaudami ir dezinfekuodami rankas“, – rašo G. Nausėda.

„Mūsų medikams turi būti suteikta viskas, kartoju – viskas, ko jiems tik gali prireikti kovojant su šia pandemija“, – akcentuoja jis.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė penktadienio pavakarę dalyvauja nuotoliniame ekspertų pasitarime dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo.

Ji anksčiau minėjo, kad naujoji Vyriausybė yra pasiruošusi savaitgalį rinktis į posėdį ir, esant reikalui, patvirtinti papildomus karantino reikalavimus, būtinus viruso plitimui stabdyti.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su ministerijų vadovais aptarti 2021–2027 metų Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

„Prezidentas, kalbėdamas su ministrais, nurodė, kad jo prioritetas yra tai, kad lėšos, kurios yra skirtos ateinantiems ir kitiems metams, būtų tinkamai ir skaidriai panaudotos, kad nebūtų ištaškytos mažos pridėtinės vertės projektams, kad būtų panaudotos vykdant reformas“, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Ji taip pat akcentavo paslaugų prieinamumą, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.

A. Skaisgirytė priminė, kad tiesioginių išmokų didėjimas padės eiti konvergencijos link, nors „dar lieka kur pasitempti.“

„Baltijos šalys žaidė nevienodomis sąlygomis, todėl tiesioginių išmokų padidėjimas žemės ūkyje (...) leis konverguoti išmokas greičiau. (...) Dar lieka kur pasitempti, tačiau einame teisinga linkme“, – sakė ji.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuva išsiderėjo 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Taip pat Lietuva išsiderėjo didesnes išmokas šalies žemdirbiams. Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.