„Atvykome protestuoti, nes mūsų kasdienis gyvenimas yra labai sudėtingas, kaip ir mūsų socialinis gyvenimas. Svarbu, kad visi apie tai žinotų“, – sakė organizacijos pirmininkė Pilar Zurdo. 

„Tokie produktai per brangūs“, – piktinosi vienas iš protesto dalyvių.

„Kainos turi būti sumažintos“, – pritarė ir kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kainų didėjimas yra siaubingas“, – sakė moteris.

Gliuteno netoleruoja sergantys nepagydoma autoimunine liga celiakija.

„Mes negalime eiti pavalgyti bet kur. Negalime rizikuoti dėl vaikų. Dėl to produktus pasiimame su savimi. Pavyzdžiui, jums išeinant iš namų nereikia kuprinės maistui, o mums – reikia“, – apie problemas kalbėjo vyras.

Naujausiais duomenimis, Ispanijoje iš 47 mln. gyventojų tokių pacientų užregistruota apie 0,5 mln.

Lietuvoje taip pat jau kurį laiką vilnija begliutenės mitybos banga.

„Glitimas – tai baltymas, kuris yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tad reikėtų išbraukti būtent šią kategoriją, tas kruopas ir ieškoti alternatyvų“, – aiškino „Livin“ pardavėja konsultantė Jolita Mickeliūnienė.

Gliutenas yra glitimo sudedamoji dalis, bet dalis specialistų sako, kad tai vienas ir tas pats.

„Pasitikrinome, pamatėme, kad tai nėra priežastis, kad organizmas toleruoja gliuteną, viskas gerai ir valgome toliau“, – sakė užkalbinta moteris. 

O kiti valgyti iš tiesų negali. Organizmas į gliuteną reaguoja kaip į nuodą.

„Imuninė sistema į kviečiuose esantį baltymą formuoja atsaką ir žmogus kenčia dėl to. Vienos ar kitos formos celiakija mūsų populiacijoje galimai serga net iki 2 proc. – du žmonės iš šimto. Tai yra daug. Tiesa, jų nedaugėja, nes gerėja ir diagnostika“, – komentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Tokią diagnozę prieš šešerius metus išgirdo ir Jurgita.

„Buvo bėrimai, galvos skausmai. Taip pat – galvos svaigimai, kas yra vienas iš ligos simptomų“, – kalbėjo parduotuvės „100 % be gliuteno“ įkūrėja Jurgita Valskienė. 

Iš diagnozės gimė verslas. Dabar moteris pati prekiauja produktais be gliuteno. Pirkėjų netrūksta. Tiesa, jie – dviejų tipų. Vieni tikrai negali valgyti maisto su gliutenu, o kiti, kaip sako pašnekovė, – besivaikantys mados.

„Žmonės klaidingai įsitikinę, kad maistas be gliuteno yra sveikesnis“, – teigė J. Valskienė.

Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva arba tiesiog krakmolas.

 

„Mityba be gliuteno tikrai yra pasidariusi kaip kažkoks judėjimas, gyvenimo stilius“, – savo pastebėjimus išsakė ir tinklaraščio „Viskas BE“ įkūrėja Joana Šaulienė.

Taip kalba tinklaraštininkė Joana, kuri gliuteno atsisakė gimus dukrai.

„Kai dukrelei buvo trys ar keturi mėnesiai, atsidūrėme ligoninėje su rimtais požymiais. Tada ir nustatė, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui tipinių maisto produktų“, – pasakojo J. Šaulienė.

Dabar moteris sukauptomis žiniomis dalinasi su kitais ir sutinka, kad tokių produktų kainos gali būti  ir kelis kartus didesnės. Pavyzdžiui, 4 sausainių pakuotė gali atsieiti 5 eurus.

„Dažniausiai susiduriame su realybe. Jeigu norėtum pavyzdingai maitintis be visų alergenų, tai yra velniškai brangu. Man yra tekę sutikti moterų, kurios geriau renkasi tam tikrus hormoninius vaistus, slopinančius alergijos simptomus, nei keičia mitybą“, – kalbėjo tinklaraštininkė Joana.

„Be celiakijos, yra kitų sutrikimų, kai žmogus netoleruoja gliuteno. Todėl, kai kiti šaiposi, kad dabar tiesiog tampa madinga mityba be gliuteno, mums, gydytojams, tai – visai nejuokinga“, – aiškino šeimos gydytoja.

Neturintiems alergijų specialistai pristato ir antrą medalio pusę, kuo pašalintas gliutenas gali būti keičiamas.

„Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva, guaro guma (pupenių tirštiklis – aut. past) arba tiesiog krakmolas, kuris, kaip žinome, yra angliavandenių bomba“, – teigė J. Valskienė.

Kada reikia atsisakyti?

Gliutenas – baltymas, kurio randama kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir kai kuriuose apdorotuose maisto produktuose. Daugiausia gliuteno yra miltiniuose gaminiuose: duonoje, sausainiuose, makaronuose ir t.t., tačiau jo galima rasti ir sojų padažuose, acte, sultiniuose, maisto dažikliuose ar net parduotuvėje ruoštame mėsos farše. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, turint omenyje, kad gliuteno gali būti gaminiuose, kur jo visai nesitikima rasti, tampa aišku, jog laikytis griežtos begliutenės dietos sudėtinga.

Šiais laikais atsisakyti gliuteno yra labai madinga. Jungtinėse Amerikos Valstijose net trečdalis gyventojų mano, kad netoleruoja gliuteno, tokių pačių tendencijų pastebima ir Europoje. Tačiau dėl patvirtintų medicininių diagnozių gliuteno atsisakyti privalo tik mažiau nei 1 proc. pasaulio gyventojų.

Gydytojos dietologės teigimu, pagrindinės trys sveikatos būklės, kurios įpareigoja laikytis begliutenės dietos, yra celiakija, alergija kviečiams ir neceliakinis jautrumas gliutenui. Mokslinių tyrimų duomenimis, gliutenas yra žalingas tik esant vienam šių sveikatos sutrikimų. Kitu atveju produktai, kuriuose yra gliuteno, – ne tik visiškai saugūs, tačiau gali būti ir labai naudingi.

"Žvelgiant iš praktinės pusės, kartais kai kurių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių būklė pagerėja atsisakius gliuteno. Nors patvirtintos diagnozės nėra, tačiau tai daugiau susiję su tais produktais, kuriuose yra ne tik gliuteno, bet ir gausu cukraus", – sako D.Vaitkevičiūtė.

Alergija kviečiams

Kartais kai kurių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių būklė pagerėja atsisakius gliuteno. Tačiau tai daugiau susiję su tais produktais, kuriuose yra ne tik gliuteno, bet ir gausu cukraus.

Alergija kviečiams yra viena iš aštuonių pagrindinių alergijų rūšių, su kurioms susiduria žmonės. Tai imuninis organizmo atsakas į baltymą, esantį kviečiuose. Dažniausiai alergija kviečiams būdinga vaikams, tačiau paprastai jie ją išauga iki dvylikos metų amžiaus. Šios alergijos simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs burnos ar stemplės jautrumas, bėrimai, akių dirginimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan. Simptomų paprastai atsiranda praėjus keletui minučių po kviečių turinčio produkto suvartojimo. "Įdomu tai, kad žmogus, net būdamas alergiškas kviečiams, gali būti nealergiškas miežiams, rugiams ir kitiems grūdams. Tai vienas iš elementų, skiriančių alergiją kviečiams ir celiakiją", – pasakoja dietologė.

Autoimuninė liga celiakija

Celiakija yra paveldima autoimuninė liga, kuria serga apie 0,2 proc. pasaulio gyventojų. Gydytoja dietologė pasakoja, kad, valgant gliuteno turinčių produktų, pažeidžiama celiakija sergančių žmonių plonosios žarnos gleivinė ir suardomi jos gaureliai, kurie vėliau atrofuojasi. Jų atrofija neleidžia organizmui įsisavinti maisto medžiagų, pacientą ima kankinti įvairūs simptomai: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažas kūno svoris, pilvo skausmai, sąnarių skausmai, pūsleliniai odos arba gleivinės bėrimai, nuovargis, moterims – sutrikęs mėnesinių ciklas, netgi galimas nevaisingumas. Celiakijai būdingos ir gretutinės ligos, susijusios su maisto medžiagų deficitu: geležies stokos anemija, osteoporozė, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, depresija ir t.t.

"Celiakiją diagnozuoti sudėtinga. Liga negali būti nustatoma atliekant maisto netoleravimo testą, kraujo tyrimai taip pat neretai būna netikslūs, tad auksinis celiakijos diagnozavimo standartas yra žarnos gaurelių biopsija, leidžianti pastebėti žarnos gaurelių atrofiją", – teigia D.Vaitkevičiūtė.

Vienintelis celiakijos gydymo būdas yra labai griežta begliutenė dieta, kurios pacientas turi laikytis visą gyvenimą. "Sergant celiakija būtina atsisakyti ne tik produktų, kuriuose yra gliuteno, tačiau ir tų, kurių sudėtyje nurodyta, kad juose gali būti gliuteno pėdsakų. Jeigu pacientas serga sunkia celiakijos forma, jam rekomenduojama netgi turėti atskirus indus, atskiras pjaustymo lenteles ir pan.", – atskleidžia gydytoja.

Neceliakinis jautrumas gliutenui

Neceliakinis jautrumas gliutenui pasitaiko dažniau negu celiakija, su juo susiduria nuo 0,66 iki 13 proc. planetos gyventojų. Jautrumas gliutenui nustatomas atmetimo būdu. "Jeigu pacientas neserga celiakija, nėra alergiškas kviečiams, tačiau susiduria su įvairiais su gliuteno vartojimu susijusiais simptomais, galima numanyti, kad jis jautrus gliutenui", – pasakoja D.Vaitkevičiūtė.

Gliutenui jautrių žmonių patiriami simptomai dažniausiai yra susiję tik su virškinimo traktu. Būdingas koncentracijos suprastėjimas dėl bendro nuovargio, viduriavimo, pilvo pūtimo, diskomforto. "Jeigu įtariame jautrumą gliutenui, rekomenduojame laikytis begliutenės dietos, rašyti maisto dienoraštį ir stebėti savijautą. Jeigu per 6–8 savaites paciento būklė pagerėja, vadinasi, diagnozavome teisingai", – priduria gydytoja dietologė.

Turi būti subalansuota

Begliutenė dieta gali būti visavertė ir tinkama, tačiau turi būti kokybiškai subalansuota ir pritaikyta kiekvienam individualiai. Būtent todėl medikė patara: net jeigu ir įtariate sau vieną iš su gliutenu susijusių sveikatos sutrikimų, neužsiimkite savigyda ir būtinai pasitarkite su gydytoju. "Mityba be gliuteno gali būti žalinga, jeigu, eliminavę gliuteną, neužtikrinsime, kad jo turinčiuose produktuose esančių maistinių medžiagų gausime iš kitų šaltinių, – teigia D.Vaitkevičiūtė.

Gydytoja įspėja, kad kai gliuteną įtraukiame į vadinamojo blogo maisto kategoriją, pradedame intensyviai stebėti, kur gliuteno yra, o kur nėra, ir taip rizikuojame susikurti nesveiką santykį su maistu, sukeliantį tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problemų ar net valgymo sutrikimų riziką. Todėl, prieš atsisakydami kai kurių produktų, privalome apgalvoti, ar tai tikrai reikalinga mums, ir vengti aklai sekti mitybos tendencijomis, kadangi jos nuolat kinta, o mūsų organizmo individualumas ir sveikatingumo poreikiai išlieka.

Celiakija – tai autoimuninė virškinimo trakto liga, kurios simptomus sunkina gliutenas – baltymas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Jokio gydymo nėra –celiakija sergantys žmonės tiesiog privalo vengti gliuteno. Mokslininkai negali pasakyti, kodėl kai kurie žmonės serga celiakija, tačiau naujas Niujorko universitete atliktas tyrimas rodo, kad šią ligą sukeliančių faktorių galime aptikti kasdienėje savo aplinkoje.

Mokslininkai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad vaikai ir paaugliai, kurių kraujyje aptinkama aukštesnė pesticidų ir jų pėdsakų koncentracija, susiduria su dvigubai aukštesne celiakijos rizika. Mergaitės, kurių kraujyje buvo aptikta daugiau pesticidų pėdsakų, suaugusios net 8 kartus dažniau netoleruoja gliuteno. Mokslininkai taip pat pastebėjo ryšį tarp nelimpančiose puodų ir keptuvių dangose aptinkamų chemikalų ir celiakijos. Galiausiai, panašų efektą, panašu, sukelia ir ugniai atsparūs chemikalai.

Mokslininkai negali pasakyti, kad celiakiją sukelia būtent toksiški mūsų aplinkoje aptinkami chemikalai. Tam, kad tai būtų patvirtinta, reikalingi papildomi tyrimai. Tačiau jie dabar jau užtikrintai teigia, kad tos medžiagos tikrai gali padidinti celiakijos riziką. Mokslininkai mano, kad šie chemikalai sutrikdo normalią žmogaus hormonų pusiausvyrą. Hormonai gyvenimo pradžioje padeda išsivystyti ne tik reprodukcinei funkcijai, bet ir imuninei sistemai.

Ankstesni tyrimai rodė, kad celiakija greičiausiai yra paveldima liga. Mokslininkai nesistengia to paneigti. Tiesiog egzistuojančius genetinius faktorius gali paveikti aplinkos faktoriai. Kitaip tariant, genai gali nulemti, kad žmogus bus linkęs susirgti celiakija, tačiau jis nesusirgs, jei to nepaskatins aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, pesticidai ar Teflonu dengtose keptuvėse aptinkami chemikalai.

Mokslininkai dar turės surasti būdų tai patvirtinti. Jie taip pat nori sužinoti, ar kasdienybėje sutinkami chemikalai gali prisidėti ir prie kitų autoimuninių ligų.

Varginantys simptomai išnyksta

Įpratę pasitikėti tik tabletėmis žmonės dažnai stebisi, kaip vien dėl mitybos pakeitimų gali išnykti įvairūs nemalonūs simptomai. Kaip rodo praktika, atsisakius organizmą įjautrinančio produkto slopsta sąnarių skausmai, gyja dermatito ar žvynelinės išvarginta oda, ženkliai palengvėja depresija, suretėja ar visai išnyksta migrenos priepuoliai. Svarbiausia – išsiaiškinti, koks maistas sukelia uždegiminius procesus.

Štai žaliavalgė motina ilgai stengėsi išsiaiškinti, kodėl jos žindomą mažylį kankina bėrimai. Kūdikis buvo įjautrintas tiek, kad virpėjo nuo kiekvieno prisilietimo. Moteriai atlikto maisto netoleravimo testo atsakymas nustebino ir medikus. Ištyrus kraują paaiškėjo, kad dėl vaikučio simptomų kalti mamos labai dažnai valgomi lazdynų riešutai. Jų atsisakius, kūdikis per keletą savaičių pasveiko.

Akne susirgusi jauna vilnietė penkerius metus gydėsi įvairiose klinikose, tačiau pagerėjimo požymių nepajuto. Tik atlikus kraujo tyrimą dėl maisto netoleravimo buvo nustatyta ryški organizmo reakcija į gliuteną, esantį kviečiuose, miežiuose, rugiuose bei jų produktuose. Pritaikius eliminuojančią dietą po dviejų mėnesių oda pradėjo rimti.

„Tokių pavyzdžių Lietuvoje per kelerius metus jau turime pakankamai daug. Aišku, pagal ištirtų pacientų skaičių negalime lygintis su vokiečių specialistais, kurių šalyje maisto netoleravimo testai atliekami apie du dešimtmečius“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Kaupiasi imunoglobulinai G

Maisto netoleravimas išsivysto tada, kai į kai kuriuos reguliariai vartojamus produktus pradeda reaguoti žmogaus imuninė sistema – organizme po truputį kaupiasi imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai.

„Suvalgius „priešiškų“ produktų gaminasi imunoglobulinų G kompleksai. Kuo daugiau vartojame netinkamų maisto produktų, tuo daugiau šių kompleksų kaupiasi mūsų organizme. Esant dideliam kiekiui organizmas nespėja jų pašalinti. Tuomet imunoglobulinų G kompleksai pradeda kauptis jungiamuosiuose audiniuose, sąnariuose, kraujagyslėse ir pan. Prasideda lėtinės uždegiminės reakcijos. Tuomet auga antsvoris, pučia pilvą, kamuoja nepaaiškinami skausmai, išberia odą ar pasireiškia kiti sutrikimai“, – aiškino S. Barakauskas.

Pasak jo, maisto netoleravimo nustatymas kartais primena detektyvą – gydytojai ilgai ieško sveikatos pablogėjimo priežasčių, paskiriami medikamentai. Dažnai negalavimo niekas net nesusieja su mityba, nes pacientas simptomus pradeda jausti po valgio praėjus 3–72 valandoms.

„Ar lengvai prisiminsite, ką valgėte prieš dvi–tris dienas? Nemalonius virškinimo simptomus dažniausiai priskiriame persivalgymui, įsiskaudėjus galvai griebiamės vaistų, o nuolatinį nuovargį susiejame su intensyviu darbu. Todėl maisto netoleravimo galimybė neretai pamirštama“, – pastebėjo medikas.

Dažniausiai provokuoja gliutenas

Maisto netoleravimo tyrimas, įvertinantis reakciją į 270 populiariausius skirtingus produktus bei jų priedus, gali pateikti puokštę staigmenų. Neretai pacientai stebisi sužinoję, kad susargdina ne tik konservantų prikimštas, bet ir ekologiškas maistas.

„Dažniausiai netoleruojami javų produktai, kurių maistingumas dabar yra stipriai išaugęs. Mokslininkai pabrėžia, kad prieš pusšimtį metų grūde buvo tik 5 proc. gliuteno, o dabar – net per 50 proc. Tokia koncentracija blogai veikia žarnyną, suklijuoja jo mikrogaurelius ir stabdo maisto įsisavinimą“, – kalbėjo S. Barakauskas.

Atsisakius imuninę sistemą išprovokuojančio maisto organizmas valosi nuo IgG. Tuomet sveikata netrukus pagerėja, tirpsta nereikalingi kilogramai. Naujos mokslinės studijos rodo, kad pagal maisto netoleravimo tyrimų rezultatus sudaryta dieta ženkliai pagerina sergančių net ir astma, Krono liga, dirglios žarnos sindromu pacientų savijautą, metodas efektyviai taikomas turintiems autizmo požymių vaikams ir kt.

„Išbrauktus iš valgiaraščio produktus po nustatyto laiko vėl galima pradėti vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad neužsivestų ydinga imuniteto reakcija“, – priminė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas.

Specialistų pastebėjimu, uždelsta reakcija maistui šiais laikais užklumpa kas antrą žmogų. Maisto netolerancijai atsirasti įtakos turi paveldėtas polinkis sirgti alergija, virškinamojo trakto būklė, netinkama mityba, įvairių vaistų, ypač – antibiotikų vartojimas, skatinantis disbakteriozės, dėl kurios gali prasidėti ir daugiau virškinimo sistemos sutrikimų, atsiradimą.

Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų. 

1. Duona yra kenksminga sveikatai

Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu, rašoma pranešime spaudai. O ir patys gamintojai nesiliauja stengtis duoną kepti kuo sveikesnę ir natūralesnę – pavyzdžiui, viena didžiausių šalies duonos kepyklų vartotojams siūlo vien iš lietuviškų rugių keptą duoną, tarp duonos gaminių pasirinkimų – viso grūdo duonos ir batonai, daržo duonelės, praturtinos daržovėmis, be pridėtinio cukraus bemielė duona ir daugelis kitų, puikiai tinkančių net ir sveikiausią mitybą proteguojantiems.

„Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną, ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, gausis puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, – sako R. Beišytė-Aminova.

2. Sveikiau duoną kepti namie, o ne pirkti

Mitybos specialistės teigimu, tokia nuomonė taip pat tėra mitas, bet ne faktas. „Tai, kad duona kepta namuose, ne visuomet reiškia, kad ją valgyti sveikiau nei pirktą. Vėlgi, viskas priklauso nuo duonos sudėties. Jei kepdami duoną namuose ją gausiai gardinsite cukrumi ar kitais pagardais, pavyzdžiui, džiovintais vaisiais, jei kepiniui naudosite kvietinius, o ne ruginius miltus, rezultatas sveikatai bus kur kas mažiau naudingas. Tokia duona tikrai nebus sveikesnė už parduotuvėje pirktą pilnagrūdę“, –  paaiškina ekspertė ir priduria, kad duonos poveikis sveikatai ne ką mažiau nei vartotojams svarbus ir kepėjams, todėl sparčiai plečiasi becukrių ar bemielių duonų pasiūla.

3. Sėklos, kuriomis pagardinta duona, kenksmingos organizmui

Šiandien parduotuvių lentynose apstu duonos rūšių, kurių pagrindiniu akcentu tampa pagardai. Dažniausiai – skirtingos sėklos: saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar kitos. Nors pasitaiko išgirsti, kad su duona iškeptos sėklos kenksmingos sveikatai, R. Beišytė-Aminova sako, kad mitas yra klaidingas.

Didžioji dalis naudingųjų medžiagų, kurias savyje turi skirtingos sėklos, jas kepant suyra arba medžiagų kiekis pastebimai sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kepimo jos žmogaus organizmui tampa žalingos.

„Didžioji dalis naudingųjų medžiagų, kurias savyje turi skirtingos sėklos, jas kepant suyra arba medžiagų kiekis pastebimai sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kepimo jos žmogaus organizmui tampa žalingos“, – konstatuoja.

4. Valgant duoną auga kūno svoris

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia mažinti duonos vartojimą, yra įsitikinimas, neva duona daro neigiamą įtaką kūno linijoms.

„Tačiau kūno formos keičiasi ne dėl to, kad valgote duoną, bet dėl to, kiek suvalgote. Jei duoną valgysite itin dideliais kiekiais ir viršysite savo perdien sudeginamų kalorijų kiekį, svoris, žinoma, tikrai augs. Tačiau taip pat yra ir su bet kuriuo kitu maisto produktu. Saikingas duonos vartojimas pirmoje dienos pusėje praturtins jūsų mitybą skaidulomis, kurios būtinos norint užtikrinti sklandų virškinimo procesą“, – sako mitybos specialistė.

5. Didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno

Nors visuomenėje sklando mitas, neva didžioji dalis žmonių netoleruoja gliuteno – kviečių, rugių ir miežių baltymo, tokį įsitikinimą R. Beišytė-Aminova paneigia su šypsena: „Lietuvoje gliuteno netoleravimas yra nustatytas vos vienam procentui gyventojų.“ Specialistė paaiškina, kad visam gyvenimui atsisakyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno, priversti tik celiakija sergantys žmonės. Gliutenas ja sergantiesiems iššaukia skirtingai pasireiškiančią alerginę reakciją: bėrimą, vėmimą, viduriavimą ar priešingai – vidurių užkietėjimą.

Rūta Beišytė-Aminova/ Asmeninio arch.nuotr.

6. Atsisakyti gliuteno – sveika

Pasak mitybos specialistės, gliutenas ar jo likučiai aptinkami daugelyje skirtingų maisto produktų. Todėl manantys, kad atsisakyti gliuteno sveika, turėtų suprasti, jog tokiu atveju iš savo mitybos raciono turėtų išbraukti kur kas daugiau nei duonos gaminius.

„Atsisakyti produktų, kuriuose yra gliuteno, vertėtų tiems, kurių organizmas jo netoleruoja. Dažniausiai tai pasireiškia virškinimo sutrikimais. Šiuo atveju reikėtų sekti savo savijautą ir daryti išvadas. Tačiau tiems, kuriems gliuteno netoleravimo simptomai nepasireiškia, šis baltymas gali būti naudingas“, – paaiškina R. Beišytė-Aminova.

7. Duonoje esančios kalorijos – „tuščios“

Šis mitas, R. Beišytės-Aminovos teigimu, taip pat nesudėtingas paneigti. „Duonoje yra gausu angliavandenių, todėl šis maisto produktas yra puikus energijos šaltinis. Be to, duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina sklandžią žarnyno veiklą“, – paaiškina mitybos ekspertė, pabrėždama grūdais praturtintų duonos gaminių naudą.

8. Trapučiai sveikiau nei duona

Mitybos specialistės teigimu, įsitikinimą, neva trapučius valgyti sveikiau nei skanauti duonos, lengva paneigti vos užmetus akį į produkto glikemijos indeksą.

Aukštą glikemijos indeksą turintys produktai suvirškinami itin staigiai, todėl pirmiau pajaustą sotumo jausmą labai greitai pakeičia alkis.

„Kuo šis didesnis, tuo jį vartojant aukščiau šokteli gliukozės kiekis kraujyje. Pilnagrūdės duonos glikemijos indeksas yra 50, baltos duonos – 71, o trapučių – net 91. Aukštą glikemijos indeksą turintys produktai suvirškinami itin staigiai, todėl pirmiau pajaustą sotumo jausmą labai greitai pakeičia alkis“, – paaiškina R. Beišytė-Aminova.

9. Šaldymo kameroje laikoma duona netenka naudingųjų medžiagų

„Tai nėra tiesa, – sako R. Beišytė-Aminova. – Šaldymas neigiamos įtakos duonoje esančioms naudingosioms medžiagoms neturi. Tiesą sakant, jei numatote, kad pradėtos valgyti duonos nespėsite suvartoti per kelias dienas, patarčiau ją susukti į kepimo popierių ir užšaldyti šaldymo kameroje. O pajautus norą valgyti duoną, atšildyti ją kambario temperatūroje. Vis dėlto šaldytuve duonos laikyti nederėtų – taip duona greičiau praranda drėgmę.“

Gamintojų nuotr.

10. Mielės – nesveikas duonos ingredientas

Anot mitybos specialistės, vieningos nuomonės dėl mielių vartojimo nėra, todėl šiuo atveju vėlei reikėtų sekti savo savijautą ir situaciją vertinti individualiai.

„Vartodami maisto produktus, kurių sudėtyje yra mielių, pastebėkite, kaip jaučiatės. Vis dėlto nors mielių poveikis žmogaus organizmui nėra įrodytas, asmeniškai siūlyčiau jas vartoti saikingai“, – pataria R. Beišytė-Aminova. Tačiau net ir nusprendus atsisakyti mielių nereiškia, kad duonos valgyti nevalia – bemielių duonų pasiūloje taip pat vyrauja platus pasirinkimas, kuriame – dar ir becukrės duonos.

Pataria specialistė

VUL Santaros kilinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė:

Naudojama gydymui ir diagnostikai

– Gliutenas (glitimas) – tai augalinės kilmės produktuose randamas baltymas, arba kitaip – kviečių baltymas. Nuo gliuteno priklausantys sutrikimai yra skirstomi į tam tikras jų grupes, kurių patogenezės pagrindą sudaro imunologiniai procesai. Tai – autoimuninės, alerginės kilmės ligos ir kiti, neimunologinės kilmės sutrikimai.

Pagrindinės autoimuninės ligos, kurioms gydyti pirmiausia skiriama begliutenė (arba beglitiminė) dieta, – celiakija ir alergija kviečiams. Taip pat jos prireikia sergant herpetiforminiu dermatitu.

Deja, šiuo metu vyrauja tokia tendencija – išbraukus tam tikrus produktus jie niekuo nepakeičiami. Taip žmonės pasmerkia save nevisavertei mitybai.

Toliau yra ne viena odos ar sisteminė liga, pavyzdžiui, psoriazė, reumatoidinis artritas, kurioms gydyti kaip diagnostinis metodas yra taikoma begliutenė dieta. Ją paskyrus stebima, ar yra pagerėjimas.

Sergantiesiems minėtomis ligomis ši dieta palengvina ligos kontrolę ir bendrą paciento savijautą. Begliutenė dieta taip pat daugiau komforto suteikia sergantiesiems funkciniais žarnyno sutrikimais.

Pasmerkia nevisavertei mitybai

Laikantis begliutenės dietos išbraukiami visi produktai, turintys šio kviečių baltymo. Tačiau į jį panašių baltymų yra ne tik kviečiuose: paprastai tenka atsisakyti ir kitų grūdinių kultūrų – rugių ir miežių. Atskirais atvejais įtraukti į valgiaraštį arba išbraukti iš jo rekomenduojama ir avižų kruopas. Visos kitos kruopos – ryžiai, grikiai – turi savo vietą šioje dietoje, nes tai – būtinų angliavandenių šaltinis.

Tokio maitinimosi būdo pasirinkimas nesant konkrečių sutrikimų – tam tikra profanacija. Tos kruopos, kurių atsisakoma laikantis begliutenės dietos, yra puikus ne tik baltymų, bet ir daugybės būtinų mikroelemenetų ir vitaminų šaltinis. Jos būtinos racionui paįvairinti. Aišku, tokios mitybos žmonėms pasirinkti neuždrausi, tačiau tuomet rekomenduojama surasti alternatyvą iš raciono išbrauktiems produktams. Deja, šiuo metu vyrauja tokia tendencija – išbraukus tam tikrus produktus jie niekuo nepakeičiami. Taip žmonės pasmerkia save nevisavertei mitybai.

Verta žinoti

Kas gali rodyti, kad jūsų organizmas netoleruoja gliuteno? Tokie neurologiniai sutrikimai kaip galvos skausmas, migrena; dažna nuotaikų kaita, polinkis sirgti depresija; įvairios odos problemos. Gliutenui jautrūs asmenys kartais kenčia ir nuo burnos ertmėje atsirandančių opų. Organizmo nepakantumas glitimui paskatina skrandžio, žarnyno sutrikimus, tokius kaip pykinimas, pilvo spazmai ar pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.

Dėl vieno dalyko daugelis maisto ekspertų sutaria – geriausia yra įvairi ir įdomi mityba. Tad gaila, kad kai kurie žmonės serga celiakija: jie pasmerkti visą gyvenimą vengti daugelio skanių dalykų iš kviečių. Juos valgydami šį sutrikimą turintys žmonės, kurie, manoma, sudaro apie 1 proc. populiacijos, rizikuoja sveikata, nes kviečiuose yra gliuteno, kviečių ir jiems giminingų javų svarbios grūdų dalies.

Siekiant kompensuoti kone stebuklingas gliuteno struktūrines savybes, tenka naudoti daug riebalų ir cukraus. Todėl manantys, kad „be gliuteno“ yra sveikesnio maisto sinonimas, skaudžiai klysta.

Be to, dėl ne taip gerai žinomų priežasčių, neceliakinį jautrumą gliutenui turinti dar 4–6 procentų gyventojų dalis gali justi nedideles problemas, nors mokslas šiuo klausimu toli gražu nėra vienbalsis. Tad nekeista, kad apklausos rodo, jog  apie 5 proc. Jungtinės Karalystės vartotojų vengia gliuteno, nes kas nors jų namų ūkyje yra šiam baltymui jautrus. Kiek labiau glumina 8 procentai sakančiųjų, kad vengia gliuteno dėl „sveikesnės gyvensenos“. Šis skaičius aukščiausiose socioekonominėse grupėse pakyla iki 10 proc., o tarp abiturientų – iki 12 proc.

Nepaisant keliose sensacingose knygose pateikiamų teiginių, nėra įrodymų, kad gliuteno vengimas didžiajai daugumai gyventojų būtų kaip nors naudingas. Bet mityba be gliuteno tapo gyvenimo stiliaus „aksesuaru“, ypač tarp labiau išsilavinusių ir geriau finansiškai apsirūpinusių.

Gliuteno atsisakymas be realaus pagrindo yra visiškai nelogiškas. Tai yra baltymų mišinys – nieko daugiau, ir didžiajai daliai jis nėra toksiškas. Žinant, kad jo elastingumas ir sujungiamosios savybės suteikia daugeliui mūsų mėgiamiausių patiekalų, tokių kaip duona ar makaronai, nuostabų skonį ir tekstūrą, kodėl reikėtų jo vengti, jei vengti nėra būtina?

Kokie įrodymai

Ko gero, daugiau žmonių turėtų atkreipti dėmesį į gausėjančius duomenis apie gliuteno vengimo blogąsias puses. Naujausi jų rodo galimą ryšį tarp gliuteno atsisakymo ir didesnės 2 tipo diabeto išsivystymo rizikos. Tokie yra pateikti Harvardo universiteto, tyrusio beveik 200 tūkst. JAV gyventojų dietą ir sveikatą, pranešime, pristatytame praėjusią savaitę Amerikos širdies asociacijos susitikime.

Gliuteno atsisakymas be realaus pagrindo yra visiškai nelogiškas. Tai yra baltymų mišinys – nieko daugiau, ir didžiajai daliai jis nėra toksiškas.

Ir tai – tik viršūnėlė to, ką jau žinome apie mitybos be gliuteno neigiamas puses: daug brangesnė, mažiau ląstelienos ir tokių maistingųjų medžiagų bei mikroelementų, tokių, kaip vitaminas B12, folio rūgšties druskos, cinkas, magnis, selenas ir kalcis. Toks tad „sveikas“ pasirinkimas.

Nors dažnai demonizuojamas kaip „tušti angliavandeniai“ maistas, kuriame yra kviečių, gali būti labai maistingas. Gliuteno pakaitalai – ryžių, bulvių ir tapijokos krakmolas – dažnai tuo negali pasigirti. O siekiant kompensuoti kone stebuklingas gliuteno struktūrines savybes, tenka naudoti daug riebalų ir cukraus. Todėl manantys, kad „be gliuteno“ yra sveikesnio maisto sinonimas, skaudžiai klysta.

Tikrieji pavojai

Negana to, tendencija nusistatinėti jautrumą gliutenui patiems gali būti kenksminga žmonėms, kurie iš tiesų serga nediagnozuota celiakija. Be tinkamos diagnozės, kuri įmanoma nustatyti tik prieš pašalinant gliuteną iš mitybos, mažiau šansų, kad asmuo visą gyvenimą laikysis griežto režimo, būtino šios ligos atveju. Taip jie rizikuoja pažeisti žarnyną, susirgti osteoporozę ir kai kurių tipų vėžiu.

Propaguojantys gyvenimą be gliuteno kaip visuotinį kelią geresnės sveikatos link, ne tik yra suklaidinti, bet ir kelia tikrą grėsmę sveikatai.