Lietuvoje vystosi dirbtinio intelekto ekosistema – daugiau kaip 40 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių bei daugiau kaip 100 startuolių kuria pasaulinio lygio dirbtinio intelekto produktus ir paslaugas. Lietuva taip pat yra numačiusi investuoti į dirbtinio intelekto produktų ir sprendimų kūrimą ir taip plėsti dirbtinio intelekto ekosistemą.

„Lietuva siekia būti tarp pirmaujančių šalių pagal dirbtinio intelekto technologijas, bet vienas iš sunkumų, neleidžiančių plačiau išnaudoti dirbtinio intelekto privalumų, yra nepakankamas lietuvių kalbos atpažinimo ir sintezės technologijų išvystymas. Mūsų rinka maža ir investicijos į kalbų technologijas nėra pelningos verslui, todėl šiam procesui inicijuoti per ateinančius metus planuojame skirti 35 mln. eurų. Labai vertintume bendradarbiavimą testuojant lietuvių kalbos technologija paremtus produktus. Pavyzdžiui, „Google Assistant“ – virtualus pagalbininkas, leidžiantis balsu valdyti prietaisus, ieškoti informacijos internete, atidaryti norimas programėles – galėtų prabilti lietuviškai ir pagerinti piliečių, ypač neįgaliųjų, kasdienybę. Visa tai pakeltų bendrą skaitmeninių paslaugų lygį“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Anot ministrės, numatoma 35 mln. eurų investicija leis mokslo ir verslo organizacijoms tobulinti lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sistemas ir paslaugas bei prisitaikyti prie mokslo, kultūros, švietimo ir kitų poreikių, optimizuoti lietuvių kalbos tyrimus.

„Google“ atstovas pabrėžė, kad dirbtinio intelekto iniciatyvoms plėtoti labai svarbu tinkami duomenys bei talentingi specialistai.

Susitikimo metu taip pat aptarta prieš metus Europos Komisijos inicijuota plataus masto skaitmeninės erdvės reforma. Jos esmė – visoms skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant socialines medijas, internetines prekyvietes ir kitas ES veikiančias interneto platformas, taikyti naujas taisykles. Tai tiesiogiai liečia „Google“, „Facebook“ ir kitus skaitmeninių paslaugų teikėjus.

Pagrindinis naujųjų taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visi skaitmeninių paslaugų teikėjai, tarp jų ir labai didelės interneto platformos, veiktų sąžiningai, skaidriai, nepažeistų vartotojų teisių ir konkurencijos taisyklių. Naujomis taisyklėms siekiama skatinti spartesnį mažesnių verslų augimą ir mažinti reguliavimo fragmentaciją.

Dėl šių taisyklių taikymo dar vysta diskusijos tarp ES šalių narių. Lietuva, pasak ministrės, iš esmės pritaria bendram ES požiūriui dėl skaitmeninės erdvės reformos, tačiau tai turėtų būti daroma išsaugant atviros ES ekonomikos koncepciją – kad nebūtų įvedama neproporcingų ir nepagrįstų reikalavimų, nukreiptų išimtinai prieš didžiąsias JAV skaitmeninių paslaugų kompanijas.

Ministrė A. Armonaitė JAV milžinei „Google“ pristatė ir Lietuvos „GovTech“ iniciatyvas bei pakvietė sujungti jėgas kuriant šios srities technologinius produktus. Pasaulyje tai gana naujas fenomenas ir nėra sukurta daug sprendimų. Nemažai jų gimsta Lietuvoje – turime apie 60 įmonių, kuriančių sprendimus šioje srityje.