Renginys – ekrane

Iškilmingame renginyje ne tik bus perkirpta juostelė, – šventės dalyviams koncertuos dainininkas Liudas Mikalauskas ir Palangos orkestras.

Vengiant žmonių sambūrio vienoje vietoje, renginys bus transliuojamas ir įrengtame dideliame ekrane, kad veiksmą puikiai matytų ne tik esantieji Kurhauzo kieme, bet ir susirinkusieji kiek atokiau – ant šaligatvio kitapus Vytauto gatvės.

Pasibaigus šventiniam renginiui, visuomenė turės galimybę trumpam pasižvalgyti po Kurhauzo medinės dalies vidų – apžiūrėti reprezentacinę salę bei teatro salę.

Ačiū Dievui, kad mums pavyko.

Norinčius dalyvauti Kurhauzo medinės dalies atidarymo renginyje pasitiks savanoriai, jie padės užpildyti registracijos anketą.

Kiekvienas šeštadienį atvykęs į renginį bei pageidaujantis apsilankyti restauruotos Kurhauzo medinės dalies viduje, gaus specialų lipduką, patvirtinantį, kad asmuo yra užsiregistravęs.

"Esu labai laimingas. Kartais atrodė, kad tai neįmanoma. Bet viskas yra įmanoma, jeigu užsispiri, turi tikslą, tiki ir jo sieki. Ačiū visai komandai, visiems geriems žmonėms. Palanga išsaugojo ir atstatė dar vieną Grafų Tiškevičių istorinį pastatą. Ačiū Dievui, kad mums pavyko", – džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pakilo iš pelenų

Kurorto simbolio istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija.

Grafas Juozapas Tiškevičius 1877 m. pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.

1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Tačiau 2002 m. rugpjūčio 25 d. kilęs gaisras visiškai suniokojo Kurhauzą.

Š. Vaitkus / Vytauto Petriko nuotr.

Pastangos atstatyti unikalų kurorto objektą prasidėjo 2011 m. Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio metu pirmą kartą aukščiausiu šalies lygiu buvo prabilta apie Kurhauzo atstatymo būtinumą.

Vyriausybė protokoliniu sprendimu pavedė Kultūros ministerijai surasti lėšų 2012 m.  biudžete dėl Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės dalies restauracijos.

Mūrinės dalies restauracija pradėta tais pačiais metais.

2012 m. gruodžio viduryje savivaldybė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto darbams atlikti be bendraturčių sutikimo.

2013 m. kovą buvo priimtas savivaldybei palankus sprendimas.

Atvėrė duris bendruomenei

2012 m. gruodžio pabaigoje tuometė Kultūros paveldo departamento PD direktorė Diana Varnaitė pranešė, kad departamentas priėmė sprendimą kreiptis į teismą, jog privatiems asmenims priklausanti medinė Kurhauzo dalis kaip netinkamai prižiūrima būtų paimta valstybės reikmėms.

O 2013 m. gruodžio 14 d. Palangoje įvyko šventė – Kurhauzo mūrinė dalis atvėrė duris kurorto bendruomenei.

Lėšų mūrinės dalies restauracijai užbaigti skyrė tuometė vyriausybė, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, ir Palangos miesto savivaldybė.

Dešimtmetis: tokį sudegusio Kurhauzo vaizdą palangiškiai buvo įpratę matyti daugiau nei dešimtmetį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nuo 2015-ųjų Kurhauze veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Kasmet čia įvyksta per 250 įvairių renginių.

2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.

Tų pačių metų spalį medinė Kurhauzo dalis perduota savivaldybei, o šiuo metu jau yra visiškai atstatyta.

Šį kartą ji skirta grafo Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencijos įkūrimo Kretingos dvare 145-mečiui ir Dvaro pučiamųjų orkestro įkūrimo 135-mečiui paminėti.

„Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, tokiu romantišku pavadinimu šventės rengėjai viliojo svečius. Muziejaus teritorijoje daugėja įdomybių. Šiemet ketinama pradėti rūmų verandos atstatymą. Tai įamžina įrašu granito plokštėje, kuri įmūryta dvaro parko „Atminties“ take.

Susirinkusiuosius sveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Antanas Vinkus, ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Linksmybės dvaro parke numatytos iki pat vėlaus vakaro.

Dvaro šventėje numatyti Klaipėdos „Memelio“ kvarteto, Kauno diksilendo „DixXband“, legendinės grupės „Vairas“, perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ koncertai.

Profesionalus fotografas įrengė savo studiją „Po Tiškevičių ąžuolais“ dvaro kieme ir kvietė nusifotografuoti, veikė smagi vaikų vasaros pievelė „Linksmasis lagaminas“, žiūrovai stebėjo inscenizuojamus vaizdelius iš grafų gyvenimo, vyko parodomoji karamelinių saldainių edukacija ir šokoladinių saldainių degustacija Kretingos dvaro saldaininėje.

Esama atkurti antrąjį Kretingos dvaro fontaną, šeštadienį pristatytas fontano skulptūros „Nykštukas“ maketas ir rinktos lėšos jam atstatyti.

Istorinė veranda, kuri jau kitais metais turėtų papuošti dvaro rūmus, grafų Tiškevičių laikais buvo skirta parko apžvalgai ir poilsiui, per ją į Baltąją salę patekdavo į šventes šeimininkų pakviesti svečiai, kuriems čia grodavo pučiamųjų orkestras.

Veranda nugriauta po Pirmojo pasaulinio karo, o 1968 metais jos vietoje pristatytas keturių aukštų Žemės ūkio technikumo korpusas. Šis svetimkūnis nugriautas prieš ketverius metus. Esama planų nugriauti dar vieną itin nedailų sovietmečio penkiaaukštį, darkantį parką.

„Atstačius verandą bus įgyvendinta dar viena Kretingos muziejaus vizija – veranda taps nauja įvairiems renginiams skirta Kretingos kultūros erdve. Be to, taip bus išspręstos gaisrinės apsaugos ir žmonių evakuacijos bei žmonių su negalia patekimo į muziejų problemos“, – teigė A.Kalnius.