Ši krizė „smarkiai paveiks ekonominį aktyvumą, darbo rinką ir infliaciją trumpuoju laikotarpiu, ji taip pat kelia grėsmę ekonomikai vidutiniu laikotarpiu“, – po dvi dienas trukusio posėdžio pranešė Federalinis laisvosios rinkos komitetas (FOMC).

JAV centrinis bankas nekeitė bazinės palūkanų normos, ji liko ties 0–0,25 proc. riba. FRS atstovai pabrėžė, kad palūkanų norma nebus keičiama, kol ekonomika nesusitvarkys su krizės padariniais.

FRS pranešimas pasirodė neilgai trukus po to, kai paaiškėjo, kad JAV ekonomika dėl koronaviruso pandemijos ir įvestų karantino priemonių pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 4,8 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad antrąjį ketvirtį susitraukimas gali siekti net 40 proc., daugiausia dėl smarkiai sumažėjusio vidaus vartojimo ir verslo investicijų.

Nuo kovo vidurio darbo neteko 26 mln. amerikiečių, o didelės bendrovės jau skelbia apie dėl pandemijos atleidžiamus tūkstančius darbuotojų.

„Koronaviruso protrūkis kelia daugybę žmogiškųjų ir ekonominių sunkumų Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje“, – teigiama FRS pranešime.

Remiantis ECB, trumpuoju laikotarpiu išaugo prekybos protekcionizmo pavojus, o tai gali pakenkti pasaulio ekonomikos aktyvumui ir prekybai.

„Tarp kitų grėsmių paminėtinas Kinijos reformų procesas ir geopolitinė nežinomybė dėl vadinamojo „Brexit“, – pabrėžė centrinis bankas.

Šį mėnesį ECB pranešė, kad iki metų pabaigos užbaigs 2,6 trln. eurų aktyvų pirkimo programą. Palūkanų normų didinimas atidėtas mažiausiai iki kitos vasaros.