-
Policija ruošiasi protestams Sausio 13-ąją: tvers tvoras, tikrins autobusus, dalyvius 91
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad tokių priemonių imtasi, nes į Laisvės dienos gynėjų minėjimą planuoja atvykti ne tik įprastiniai tokių renginių dalyviai, bet ir protesto grupių atstovai.
„Mes informaciją renkame, sekame, kas vyksta elektroninėj erdvėj, kontaktuojame su žvalgybos institucijų vadovais ir tam tikrų grėsmių mes tikrai matome, todėl siekiant užkirsti kelią galimiems tų grėsmių pasireiškimams mes imamės papildomų saugumo priemonių“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Požėla.
R. Požėla: policija bus pasiruošusi galimiems scenarijams
Policijos generalinis komisaras teigė, kad pareigūnai stebi elektroninę erdvę, raginimus per Sausio 13-osios minėjimą burtis protestui prieš koronaviruso pandemijos valdymo priemones, ir yra pasiruošusi įvairiems galimiems scenarijams.
Anot policijos vadovo, jei įprastai į tokius renginius rinkdavosi Laisvės kovų gynėjai, jų artimieji, patriotiškai nusiteikę gyventojai, šiuo metu turima informacijos, kad „rytoj prie šitų asmenų gali prisijungti ir įvairios kitos visuomenės grupės, tai ir protesto grupės ir asmenys, kurie turi kitų intencijų išsakyti vieną ar kitą savo poziciją“.
R. Požėla informavo, kad renginyje dirbs sustiprintos pareigūnų pajėgos, taip pat prie Vilniaus bus įrengti automobilių patikros punktai, prie Seimo bus įrengtas fizinis barjeras, dalis teritorijos aptverta, uždarytas eismas.
Tiems asmenims, kurie turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, noriu pasiųsti žinutę, kad negadinkime sau gyvenimo ir kitiems.
„Tos priemonės nukreiptos, kad rytojaus renginys praeitų sklandžiai, kad niekas nenukentėtų, o tiems asmenims, kurie turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, noriu pasiųsti žinutę, kad negadinkime sau gyvenimo ir kitiems“, – sakė policijos vadovas.
„Policija bus pasiruošusi galimiems scenarijams. Progai esant noriu priminti, kad dėl įvykių rugpjūčio 10 dieną Vilniaus policija su prokuratūra baigia ikiteisminį tyrimą ir planuoja perduoti bylą į teismą“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje pernai vykusias riaušes prie Seimo.
Pareigūnas teigė, kad policija situaciją stebi šalies mastu, tačiau tikslių duomenų, kiek protesto dalyvių gali susirinkti į minėjimą, neturi, bet dalyvių gali būti iki kelių tūkstančių.
„Tikslių duomenų neturime, nes šis renginys yra valstybinis renginys, ne mitingas, kuriame reikalaujama išduodant leidimą nurodyti asmenų skaičių. Tikrai manome, kad gali būti bent keletas tūkstančių, o gal ir daugiau asmenų, kurie gali būti atvykę iš visos Lietuvos“, – sakė R. Požėla.
„Fiksuosime autobusus, kitas transporto priemones, kurios vyks į Vilnių iš kitų Lietuvos regionų, siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, prie Vilniaus bus įrengti patikros punktai, kur mes pasirinktinai tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų. Kalbant apie Nepriklausomybės aikštę, policijos bus pakankamai, ir mes planuojame rytoj ties dalimi Seimo perimetro įrengti fizinį barjerą“, – planuojamas priemones pristatė policijos vadovas.
Prie Seimo bus ribojamas eismas
Ketvirtadienį aplink Seimą nuo ryto bus ribojamas eismas, į Nepriklausomybės aikštę bus galima patekti iš Gedimino prospekto pusės, S. Tumėno gatvė bus uždaryta, išskyrus čia dirbantiems žmonėms.
„Eismas S. Tumėno gatve bus ribojamas nuo 7.30 val. iki 13 val., į ją galės patekti asmenys, dirbantys įstaigose, parodydami tam tikrus dokumentus, pažymėjimus, kad važiuoja į darbo vietą, jie bus praleidžiami ir galės patekti“, – sakė Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas.
Taip pat nuo 10 val. iki 13 val. bus ribojamas eismas Gedimino prospektu nuo Gynėjų iki A. Goštauto gatvės, taip pat nuo Gedimino prospekto iki „Circle K“ degalinės.
„Eismas bus ribojamas nuo 10 val. iki 13 val., rytinio piko metu asmenys galės pravažiuoti be jokių apribojimų. Į renginį bus galima patekti iš Gedimino prospekto, nuo Katedros ir Žvėryno tilto, A. Goštauto gatve, tačiau nebus galima patekti per S. Tumėno gatvę, prie fontano nebus laisvo praėjimo“, – tvirtino S. Gagas.
Pasak jo, pareigūnai taip pat galės tikrinti susirinkusius asmenis, kad nebūtų įnešami draudžiami daiktai, „kurie gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir panašiai“.
Noriu atkreipti dėmesį, kad yra išduotas leidimas Šeimų sąjūdžio renginiui, toliau nuo Seimo laikantis 75 metrų, iki tūkstančio žmonių.
Sostinės policijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra leidusi Lietuvos šeimų sąjūdžio akciją prie Seimo, į ją gali rinktis iki 1 tūkst. žmonių.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad yra išduotas leidimas Šeimų sąjūdžio renginiui, toliau nuo Seimo laikantis 75 metrų, iki tūkstančio žmonių, jie turės teisę toje vietoje būti ir protestuoti, kas išduota savivaldybės leidime“, – pažymėjo S. Gagas.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas 12 val. prie Seimo yra valstybinis renginys, tad patekimas į jį neribojamas. Tačiau, pasak S. Gago, pareigūnai, „esant poreikiui, jei matys, kad minia labai didelė, gali priimti sprendimus riboti patekimą į Nepriklausomybės aikštę, siekiant užtikrinti saugumą“.
Prieš Laisvės gynėjų dienos minėjimą socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai atvykti į renginį protestui prieš valstybės institucijų sprendimus, tarp jų – koronaviruso ribojimo priemones.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo ketvirtadienį 12 val. vyks Sausio 13-osios-Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
-
VSD vadovas: žvalgyba turi rimtų abejonių dėl „Avia Solutions Group“ patikimumo 3
„Apie šios įmonės veiklą esame ne kartą informavę ir sprendimų priėmėjus, mes turime tam tikros informacijos, kuri mums kelia rimtų abejonių dėl jos patikimumo ir veiklos, konkrečiai aš jų neįvardinsiu, nes tai slapta informacija, bet visi sprendimų priėmėjai šią informaciją turi“, – per metinį grėsmių pristatymą į klausimą, kodėl šios įmonės veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakė D. Jauniškis.
Žvalgybos tarnybos ketvirtadienį Seime pristatė metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, kurioje dirba skirtingų ministerijų, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų atstovai, praėjusią savaitę dėl rizikos nacionaliniam saugumui pasiūlė blokuoti „Avia Solutions Group“ planus plėstis Vilniaus oro uoste.
Komisija svarstė verslininko Gedimino Žiemelio valdomos grupės planus plėsti angarą Vilniaus oro uoste, kur aptarnaujami ir remontuojami orlaiviai.
„Avia Solutions Group“ atstovai teigė esantys nusivylę šiuo sprendimu ir pavadino jį „raganų medžiokle“.
Pastaraisiais metais Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos atsargiai vertino „Avia Solutions Group“ investicijas dėl jos ankstesnės veiklos Maskvos Žukovskio oro uoste ir aviacijos veiklos Rusijoje.
„Avia Solutions Group“ valdybos narys Vygaudas Ušackas teigė, kad įmonės valdomo angaro rekonstrukcija nekelia jokios grėsmės, o grupė ir jos akcininkas G. Žiemelis prieš porą metų pardavė akcijas Maskvos Žukovskio oro uoste.
-
L. Kasčiūnas: grėsmių saugumui pristatymas – savotiškas priešnuodis 7
„Aš tikrai neabejoju, kad šie vieši grėsmių pristatymai jau prisidėjo ir toliau prisidės prie visuomenės atsparumo stiprinimo, atlieka tam tikrą ir edukacinę funkciją, turi savotišką ir priešnuodžio, pavadinkime taip, įrankį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tai jau aštuntasis viešas grėsmių vertinimo pristatymas ir labai svarbu, kad jis vyksta Seime – arčiausiai mūsų tautos.
„Tai svarbus kasmetinis renginys, manau, dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma – tai yra ta analizė ir vertinimas, yra tam tikra nuotrauka, iš kurios vėliau mes, politikai, turime daryti sprendimus, kuriuos turime priimti tam, kad grėsmės būtų dar labiau užkardytos ir suvaldytos. Antras svarbus aspektas, kad šitas atvirumas ir viešumas svarbus yra mūsų visuomenei, visuomenės atsparumui stiprinti, nes rizikų, pavojų yra visose srityse – nuo kibernetinio šnipinėjimo iki bandymo verbuoti mūsų piliečius priešiškoms valstybėms“, – sakė L. Kasčiūnas.
Perskaitęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, politikas sako padaręs išvadą, kad iš esmės Lietuvoje veikia efektyvi kontržvalgybinė sistema.
„Kitaip tariant priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų šnipinėjimo ir kita veikla yra kontroliuojama tiek dėl mūsų tarnybų efektyvumo, tiek ir dėl visuomenės atsparumo. Tačiau įtaką galima daryti ne tik per priešiškų žvalgybos tarnybų veiklą tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, per trečiųjų šalių verslo subjektus, per mūsų subjektų sąsajas su trečiosiomis šalimis, per investicijas į strateginius objektus, per pinigų plovimo schemas, per įvairius organizuotus nusikalstamus susivienijimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Antras svarbus aspektas, kad šitas atvirumas ir viešumas svarbus yra mūsų visuomenei, visuomenės atsparumui stiprinti.
Kalbant apie kibernetinį pasaulį ir saugumą akivaizdu, anot jo, kad formuojasi dvi tarpusavyje konkuruojančios technosferos: Kinijos kontroliuojama technosfera ir Vakarų kontroliuojama technosfera.
„Lietuvai reikės apsispręsti, nors mes iš esmės apsisprendę, tačiau reikės padaryti kai kuriuos stiprius sprendimus. Viena iš idėjų, kurią būtų galima įgyvendinti stipriais Vyriausybės sprendimais, tai yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius gamintojus, nedemokratinių valstybių konkrečius gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę mūsų šalies saugumui ir neturi būti naudojama Lietuvoje diegiant penktos kartos vadinamąjį 5 G judrųjį ryšį“,– sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva nebus Kinijos kontroliuojamoje technosferoje.
Seimo NSGK vadovo nuomone, reikia stiprinti mūsų nacionaliniam saugumui svarbių sektorių ir objektų apsaugą, geriau teisiškai reglamentuojant principus, kad neatitinkantys euroatlantinių ir transatlantinių saugumo kriterijų investuotojai negalėtų dalyvauti strateginiuose objektuose, negalėtų būti įvairios įrangos į tokią infrastruktūrą diegėjais.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad trūksta teisinės bazės labai aiškiai įvardinti, kas yra patikimas ir kas nepatikimas gamintojas. „Mes turime per šiuos metus padaryti namų darbus, kad situacija šioje vietoje dar labiau pagerėtų“,– sakė politikas.
Jo duomenimis, net ir valstybinės įmonės, įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, perka ar turi kontraktus su įmonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su Astravo AE projektu.
L. Kasčiūnas priminė, kad jis ir kiti NSGK nariai yra įregistravę įstatymo pataisas, kurios leistų tokius veiksmus užkardyti.
Politikas taip pat siūlo pradėti diskutuoti apie „užsienio įtakos skaidrinimo mechanizmus“, kai įtaka yra atitinkanti įstatymus, kitaip tariant, ji yra nėra nelegali, bei ji nėra skaidri.
„Pavyzdžiui, įvairiose šalyse, jeigu subjektas, veikiantis komunikacijos, lobizmo srityje, gauna tam tikrą sumą iš trečiųjų šalių, šiuo atveju kalbame ne apie ES ir NATO šalis, jis turėtų deklaruoti visa tai. Manau, kad tam būtų galima sukurti registrą Teisingumo ministerijoje“,– svarstė L. Kasčiūnas.
Ketvirtadienį Seime visuomenei pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
