Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina.
„Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų. Mes matome problemą tik iš grėsmės pusės“, - antradienį žurnalistams sakė VSD direktorius, atsakydamas į išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikštą kritiką jo vadovaujamai tarnybai.
Jo teigimu, žvalgybos institucija labai yra susijusi su užsienio politika.
„Tai reiškia, jeigu mes ką nors darytume, mes įsikišame iš karto į užsienio politiką, kadangi gali būti pasekmių“, - tvirtino G.Grina.
VSD vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija atlieka visas funkcijas ir užduotis, kurios jai numatomos pagal 2010 metais Valstybės gynimo tarybos priimtą specialų nutarimą dėl nacionalinės žvalgybos institucijos pertvarkos.
„Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, kadangi aš jau ketverius metus direktorius, manau, kad viskas, kas buvo suplanuota, padaryta. Dabar departamentas turi pereiti į konsoliduotą rutininį darbą“, - teigė jis.
Paklaustas, ar VSD prezidentei teikė informaciją apie galimą Kremliaus įtaką Darbo partijos vadovams, G.Grina teigė negalįs konkrečiai atsakyti į šį klausimą.
„Visą informaciją mes teikiame visiems valstybės vadovams. Dabar negaliu komentuoti konkrečiai kažkokios informacijos, nes ji pateikiama formalizuotų pažymų pagrindu. Jeigu ką nors teikiame, vadinasi, žinome, jeigu neteikiame, nežinome. Tai vadinasi insinuacijos“, - kalbėjo jis.
Į prezidentės kritiką dėl to, kad jai sunku informuoti visuomenę apie grėsmes, nes ant jai pateikiamų pažymų VSD uždeda slaptumo grifus, žvalgybos institucijos vadovas pareiškė, kad sprendimus dėl nacionalinio saugumo valstybėje priima vadovai, o ne visuomenė.
„Vadovams skiriama įslaptinta informacija, kuri surenkama įslaptintais būdais, nes nereikalingos žvalgybos institucijos informacijai rinkti viešais būdais. Tą gali bet kas kitas daryti“, - sakė jis.
Pasak G.Grinos, yra įvairių būdų, kaip informuoti visuomenę, nebūtina atskleisti jos šaltinius.
VSD direktorius tvirtino nebijąs prarasti pareigų, nes jo kadencija ir taip eina į pabaigą.
„Aš į tai labai ramiai žiūriu, kadangi, kaip ir minėjau, savo misiją laikau atlikęs dėl žvalgybos reformos. Mano kadencija jau praktiškai baigiasi, mėnuo į vieną pusę, mėnuo į kitą man asmeniškai tas nieko nekeičia“, - teigė jis.
Pirmadienį interviu LRT laidai „Teisė žinoti“ prezidentė D.Grybauskaitė kritikavo VSD ir sakė, kad šioje institucijoje reikia permainų.
„VSD kol kas nepateisina nei darbu, nei rezultatais jokių lūkesčių, būtent todėl, kad kol kas įsivaizduoja savo darbą tik nereikšmingų arba tikrai nesvarbių pažymų rašymu ir didelių slaptumo lygio žymų uždėjimu. Tai yra praktiškai saugo save nuo atsakomybės arba nuo kažkokių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų prevencijos. Taigi, nėra gerai ir tai taip pat paralyžiuoja visą VSD darbą, šiuo metu, kai yra tikrai sudėtinga situacija valstybėje, aš matau, kad ši organizacija labiau užsidarinėja ir izoliuojasi nuo atsakomybės, todėl didelės naudos man ar kam nors priimant svarbius sprendimus tikrai nėra“, - sakė prezidentė.
Anot jos, VSD būtinos permainos, taip pat ir įstatymų pataisos, aiškiau apibrėžiant šios tarnybos atsakomybę.
„Manau, permainos pribrendo, anksčiau ar vėliau reikės ir įstatymus peržiūrėti, ir jų atsakomybės ribas, ir kas užsiima prevencija. Suprantu, kad tai mano pareiga, bet aš viena tos prevencijos vykdyti negaliu. Jei gaunu informacijos, pavyzdžiui, apie ryšius su politikais, aš galiu tik užsiminti, nieko daugiau pasakyti negaliu, nes yra uždėtos slaptumo žymos. Lyg ir turėčiau perspėti žmones, lyg ir turėčiau kokius nors veiksmus daryti, bet negaliu paaiškinti, kodėl aš juos darau. Tai čia nėra bendras darbas“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
