2015 metais žiniasklaidos monitoringą atlikę ekspertai nustatė, jog medijose dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės - Rusijos invazija į Lietuvą, kitos Rusijos grėsmės, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.
Tuo metu sociologinė gyventojų apklausa rodo, kad žmonės labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, tokių kaip senėjanti visuomenė, suintensyvėjusi emigracija, alkoholizmas ir narkomanija, didėjanti socialinė nelygybė.
Žmonės aukštai vertino tiek šių grėsmių tikimybę, tiek galimą žalos mastą.
„Viena iš to priežasčių yra tų grėsmių artimumas. Žmonės susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais kiekvieną dieną“, - žurnalistams sakė ketvirtadienį tyrimo rezultatus pristatęs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Apie grėsmes reikia kalbėti kuo realistiškiau, naudojantis tais pačiais faktiniais duomenimis, nes jeigu mes gąsdinsime visuomenę, tada visuomenėje auga autoritarinių vertybių tendencijos. Kai visuomenė mato grėsmę, ji nori, kad kas nors įvestų tvarką.
„Kai mes kalbame apie ateitį, tai mūsų atskaitos taškas yra dabartis. Tai šiuo atveju yra labai aiškus supratimas tų socialinių grėsmių, o kalbant apie karines grėsmes, tai yra hipotetiniai dalykai. (...) Jų pasireiškimo realiai nematome“, - pridūrė jis.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas tyrimas taip pat parodė, kad dėl grėsmių labiau nerimauja pesimistiški, vieni kitais ir institucijomis nepasitikintys žmonės.
Dėl jų taip pat statistiškai labiau nerimauja rūpestingi žmonės ir moterys.
„Moterys yra jautresnės“, - sakė Kauno technologijos universiteto docentė Irmina Matonytė.
Saugumo jausmą skatina bendruomeniškumas
Be visuomenės apklausos tyrėjai taip pat vykdė tikslinių grupių apklausas. Šios atskiros grupės buvo sudarytos iš Seimo narių, aukšto rango valstybės tarnautojų, nevyriausybinių organizacijų lyderių, atsitiktinai Kaune sutiktų žmonių.
Ši tyrimo dalis parodė, kad elitas socialines grėsmes vertina kaip labiau tikėtinas, o kalbėdamas apie karines grėsmes stipriau nerimauja dėl jų masto.
Tyrimo autoriai teigia, jog po diskusijų grupėse grėsmių tikimybės vertinimai turi tendenciją mažėti, nes diskusija racionalizuoja nuomonę.
„Ekspertai labai apeliuoja į faktinę informaciją, (...) tuo tarpu atskiras žmogus naudoja ne tik faktus, bet ir savo asmenines patirtis. Diskusijoje kažkas galbūt pateikia racionalesnius argumentus ar duomenis“, - sakė A.Lašas.
„Jeigu diskusijoje pradeda dominuoti žmogaus iš gatvės išimtis, (...) tai visuomenė neadekvačiai gali vertinti susidariusias grėsmes“, - pridūrė jis.
Akademiko manymu, tyrimas perša išvadą, jog bendruomeniškumas skatina saugumo jausmą.
„Apie grėsmes reikia kalbėti kuo realistiškiau, naudojantis tais pačiais faktiniais duomenimis, nes jeigu mes gąsdinsime visuomenę, tada visuomenėje auga autoritarinių vertybių tendencijos. Kai visuomenė mato grėsmę, ji nori, kad kas nors įvestų tvarką“, - teigė A.Lašas.
Vykdydami tyrimą KTU mokslininkai sako vykdę dešimties didžiausių Lietuvoje žiniasklaidos priemonių stebėseną 2015 metų birželio ir gruodžio mėnesiais. Reprezentatyvią visuomenės apklausą vykdė bendrovė „Vilmorus“. Jos metu 2016 metų vasario 27 - kovo 10 dienomis buvo apklausti 1004 respondentai.
Grupinės diskusijos su ekspertų ir visuomenės atstovų grupėmis vyko 2016 metų lapkričio - 2017 metų kovo mėnesiais.
