Renginyje dalyvavo šiuo metu Lietuvoje viešintis Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašytojo G. Kanovičiaus sūnus Sergėjus Kanovičius, Jonavos rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Čekijos ir Lietuvos delegacijos bei Lietuvoje tarnaujantys čekų kariai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Lietuvos ir Čekijos santykiuose – dar viena jungtis: knyga, kurios leidybą parėmė Lietuvos ir Čekijos institucijos, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Džiaugiuosi, kad Rukla atvira bendruomenei, visuomenei ir tarptautiniams ryšiams.“

Renginyje Lietuvos ir NATO batalione Rukloje tarnaujantys Čekijos kariai perskaitė po trumpą romano ištrauką.

„G. Kanovičiaus „Miestelio romansas“ netikėtai sujungė daugybę gijų: rašytojas – iš Jonavos, Jonava broliaujasi su Čekijos miestu Diečynu, Jonava – prie pat Ruklos, o Rukloje, NATO pajėgose, šiandien tarnauja čekų kariai. Knyga, pasauliui pasakojanti apie Holokausto sunaikintą Lietuvos dalį, šiandien primena ir kitus neatidėliotinus uždavinius: nepasiduoti prievartai, padėti atremti agresiją ir visada stovėti humanistinių, demokratinių vertybių pusėje“, – renginyje teigė ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.

Nuo 2018 metų Čekijos kariai nuolatos rotuojasi į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.

G. Kanovičius 2014-aisiais pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją, tai pačiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos premija apdovanotas jo romanas „Miestelio romansas“. Jame autorius pasakoja apie savo – Lietuvos žydo – vaikystę prieškario Jonavoje.

Baigus versti romaną, čekų kalba pirmoji spausdinta kopija leidykloje Čekijoje pasirodė spalio pabaigoje.

G. Kanovičius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje Jonavoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo. 1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G. Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.

Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais. G. Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų.

Kaip pranešė savivaldybė, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija siūlyti tarybai G. Kanovičiaus vardą suteikti bibliotekai nusprendė po Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės prašymo kaip nors mieste įamžinti jo garbės piliečio atminimą.

„Toks pasiūlymas labai prasmingas, nes G. Kanovičius pirmiausiai buvo rašytojas. Mūsų biblioteka kasmet organizuoja jo vardo literatūros premijos teikimą ir kitaip prisideda prie šio garbaus asmens vardo ir veiklos įamžinimo bei atminimo“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

Šis klausimas bus svarstomas ketvirtadienį vyksiančiame tarybos posėdyje.

G. Kanovičius gimė 1929 metais Jonavoje ir mieste praleido dvylika vaikystės metų. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą.

Jis yra parašęs prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Rašytojas, eidamas 94 metus, mirė šių metų pradžioje.

„Netekome didžios Lietuvos kultūros asmenybės, savyje talpinusios ne tik išskirtinį rašytojo, scenaristo talentą, bet ir vieną iš garsiausių ir plačiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų. Tuo G. Kanovičius reikšmingai praturtino ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio literatūros klodus“, – prezidentūros išplatintame pranešime sako G. Nausėda.

„Per jo kūrybą buvo plačiai pristatytas ir Lietuvos daugiakultūriškumas. G. Kanovičius buvo ir visuomet išliks humanizmo, žmogiškumo, tiesos ir gėrio, o taip pat pagarbos artimam liudytoju“, – sakė šalies vadovas.

Apie rašytojo mirtį einant 94 metus pranešta penktadienį. Jis mirė Izraelyje, Tel Avive.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą išreiškė Seimo ir savo vardu.

„Netekome vieno garsiausių, talentingiausių ir produktyviausių kūrėjų, kuris per įvairias literatūros formas ir savitą, ryškų stilių papasakojo savo šeimos, Lietuvos ir Rytų Europos žydų istoriją. G. Kanovičiaus darbai, išversti į daugelį kalbų, pasklido plačiai po pasaulį, jo dėka užsienio skaitytojai pažino lietuvių literatūrą. Tai išties didelė netektis Lietuvos ir tarptautinei kultūros bendruomenei“, – pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.

Anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, šio rašytojo kūryba litvakams nešė šviesą.

„Grigorijaus Kanovičiaus kūryba suteikė balsą pražuvusioms ištisoms litvakų kartoms, pakėlė sunkios 20 amžiaus istorijos uždangą žvilgsniui į gilią, turtingą kultūrą, šimtmečius puoselėtą Lietuvoje, o kartu ji, perteikdama Holokaustą patyrusios visuomenės skaudulius, ugdė šių dienų skaitytojo supratimą ir atjautą. G. Kanovičius išliks atmintyje kaip žmogus, nešęs šviesą savo kūriniais ir visuomet skvarbiu, pagarbiu ir viltingu pasaulio matymu“, – sakoma ministrės pirmininkės užuojautoje.

Anot jos, šiam rašytojui „rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena – gebėjimas gyventi santarvėje ir kuriančioje bendrystėje“.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, daugybei žmonių rašytojo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą.

„Grigorijus Kanovičius savo kūriniais jautriai kreipėsi į pasaulį primindamas, kaip svarbu stengtis gyvenime kuo dažniau prisiminti gėrį ir kuo rečiau – blogį. Daugybei žmonių būtent jo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą bei istoriją. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visai kultūros bendruomenei“, – pranešime spaudai sako S. Kairys. 

G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą.

Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.

G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Apie jo mirtį penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius.

G. Kanovičius gimė 1929 metais Jonavoje. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 metais išvyko į Izraelį, kur dirbo JAV rusų kalba leidžiamo laikraščio „Novoje russkoje slovo“ korespondentu. 

Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.

G. Kanovičius 1995 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 metais Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2014 metais – Lietuvos nacionalinė premija bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Šis apdovanojimas teikiamas už Jungtinėje Karalystėje išleistą geriausią verstinę literatūrą.

Pretendentai gauti premiją renkami iš autorių, rašančių beveik 40-tyje šalių, kuriose vykdoma ERPB veikla.

G. Kanovičiui ir vertėjui Y. E. Cohenui skirtas 20 tūkst. eurų prizas.

ERPB literatūros prizas yra teikiamas trečius metus, bendradarbiaujant su Britų Taryba.

„Šėtono apžavai“ Jungtinėje Karalystėje išleista pernai, Lietuvoje – 2008 metais.

Trečiadienį pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje išleistai knygai  paskirta 2020 EBRD  Literatūros premija. Romaną „Šėtono apžavai“ (Devilspel) Jungtinėje Karalystėje išleido leidykla Noir Press, vertė Yisrael Elliot Cohen.

EBRD Literatūrinės komisijos pirmininkė Rosie Goldsmith atkreipė dėmesį, kad G. Kanovičiaus „Šėtono apžavai“ – tai jaudinantis ir elegantiškas romanas, kuriame puikiai kuriami personažų portretai. Gerų žodžių knygai negailėjusi R. Goldsmith pastebėjo, kad romano siužetas „pasakojamas santūria, bet gražia proza“.

Įvykiai, kurie klostosi romane „Šėtono apžavai“ remiasi tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai, pažįstami iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“, – įkūnija amžiną gėrio ir blogio kovą.

2020 EBRD Literatūros premijos laureatas apdovanojamas 20 tūkst. eurų prizu, kuriuo dalinamasi drauge su knygos vertėju. Šių metų premiją gauti taip pat kandidatavo Krisztina Tóth (Vengrija) ir Guzel Yakhina (Rusija).

Londone įsikūręs EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) trečius metus teikiamu apdovanojimu siekia įvertinti ir pastebėti geriausią verstinę literatūrą iš beveik 40 šalių, kuriose vykdoma banko veikla. Prizas teikiamas geriausiam grožinės literatūros kūriniui, parašytam vienos iš šių šalių kalba, profesionaliai išverstam į anglų kalbą ir publikuotam Jungtinės Karalystės leidėjo.

G. Kanovičius (g. 1929 m.) yra vienas ryškiausių žydų rašytojų. Savo kūriniuose jis įtvirtina litvakų bendruomenės atminimą, praskleidžia dingusį praeities Lietuvos žydų bendruomenės pasaulį dengiančią laiko skraistę. Litvakų saga vadintini G. Kanovičiaus tekstai versti į keturioliką kalbų. 2014 m. jis įvertintas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija.

Visi rašytojo G. Kanovičiaus romanai – lyg vienas epas, pasakojimas apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų kasdienybę ir dvasinį pasaulį. Tai savotiška žydų litvakų biblija – kaip pastebėjo literatūros kritikė E. Bukelienė – kurioje atsiskleidžia kelių kartų šios tautos žmonių istorinis, šiek tiek mitologizuotas likimas Lietuvoje, rašytojo regimas iš dviejų šimtmečių – XIX ir XX – perspektyvos. Rašytojo G. Kanovičiaus kūriniai tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalis, kaip ir jo romanų  personažai, ar jų prototipai, Vilniaus senamiesčio skvereliuose ar parkuose kūrę gyvenimus.

Jungtinėje Karalystėje išleista knyga įtraukta į 2020 m. EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) Literatūros premijos finalinį trejetuką. Romaną „Šėtono apžavai” (Devilspel) Jungtinėje Karalystėje išleido leidykla „Noir Press“, vertė Yisraelis Elliotas Cohenas.

Kalbėdama apie šių metų finalinį trejetuką, EBRD Literatūrinės komisijos pirmininkė Rosie Goldsmith atkreipė dėmesį, kad G. Kanovičiaus „Šėtono apžavai” – tai jaudinantis ir elegantiškas romanas, kuriame puikiai kuriami personažų portretai. Gerų žodžių knygai negailėjusi R. Goldsmith pastebėjo, kad romano siužetas „pasakojamas santūria, bet gražia proza”.

Įvykiai, kurie klostosi romane „Šėtono apžavai“, remiasi tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai, pažįstami iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“, – įkūnija amžiną gėrio ir blogio kovą.

2020 metų EBRD Literatūros premijos laureatas, kuriam atiteks 20 tūkst. eurų prizas, bus paskelbtas balandžio 22 dieną. Šių metų premiją gauti taip pat kandidatuoja Krisztina Tóth (Vengrija) ir Guzel Yakhina (Rusija). Piniginį prizą apdovanotas autorius dalinsis su vertėju.

Londone įsikūręs EBRD trečius metus teikiamu apdovanojimu siekia įvertinti ir pastebėti geriausią verstinę literatūrą iš beveik 40 šalių, kuriose vykdoma banko veikla. Prizas, kaip skelbiama Rašytojų sąjungos pranešime, teikiamas geriausiam grožinės literatūros kūriniui, parašytam vienos iš šių šalių kalba, profesionaliai išverstam į anglų kalbą ir publikuotam Jungtinės Karalystės leidėjo.

G. Kanovičius (g. 1929 m.) yra vienas ryškiausių žydų rašytojų. Savo kūriniuose jis įtvirtina litvakų bendruomenės atminimą, praskleidžia dingusį praeities Lietuvos žydų bendruomenės pasaulį dengiančią laiko skraistę. Litvakų saga vadintini G. Kanovičiaus tekstai versti į keturiolika kalbų. 2014 m. jis įvertintas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija.

Visi rašytojo G. Kanovičiaus romanai – lyg vienas epas, pasakojimas apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų kasdienybę ir dvasinį pasaulį, pažymima Rašytojų sąjungos pranešime. Tai savotiška žydų litvakų biblija – kaip pastebėjo literatūros kritikė E. Bukelienė – kurioje atsiskleidžia kelių kartų šios tautos žmonių istorinis, šiek tiek mitologizuotas likimas Lietuvoje, rašytojo regimas iš dviejų šimtmečių – XIX ir XX – perspektyvos. Rašytojo G. Kanovičiaus kūriniai tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalis, kaip ir jo romanų personažai ar jų prototipai, Vilniaus senamiesčio skvereliuose ar parkuose kūrę gyvenimus.

"Ši knyga – tarsi tų ikikarinių dienų atspindys, lyg paviršiun iškeltas lietuviškas "Titanikas", iš nebūties sąnašų drauge su savo spalvingais keleiviais prikeliantis anų dienų problemas, kurios aktualios ir šiandien", – savo kūrinį pristato G.Kanovičius.

Pasakojimo centre – autoriaus šeima, kieto būdo senelė Rocha, tėvai – amatininkų ir meistrų palikuonys, jų pamatinės vertybės – šeima, vaikai, darbas, profesinė garbė, ištikimybė tėvų ir protėvių kapams, jų atminimui, gyvenimas pagal Biblijos priesakus. O greta – Jonavos lietuviai, su kuriais per amžius žydai gyveno santarvėje, – spalvinga miestelio žmonių galerija.

Unikalus rašytojo stilius – metaforų gausa, biblinės paralelės, liaudies filosofija, humoro ir lyrizmo derinys. Savitumas, gimstantis iš kultūrų sampynos: rusų kalbos, žydiško stiliaus ir lietuviškų realijų.

G.Kanovičius – vienas žymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, "Rusijos Bookerio" premijos nominantas. Nuo 1993 m. plunksnos meistras gyvena Izraelyje. Rašo rusiškai ir lietuviškai.

Šio romano pasakojimas – kasdienybės pasakojimas, ramus, su humoro kibirkštėlėmis ir švelnia ironija.

Tarptautinį pripažinimą rašytojui pelnė trilogija "Žvakės vėjyje", kurioje vaizduojamas Lietuvos žydų likimas prieškariu ir per Antrąjį pasaulinį karą. Iš viso G.Kanovičius parašė vienuolika romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo nuo XVIII a. iki mūsų dienų sagą. G.Kanovičiaus kūryba išversta į trylika pasaulio kalbų, bendras knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių. "Miestelio romansas" taip pat sulaukė užsienio skaitytojų dėmesio: anglų kalba romaną išleido "Noir" leidykla, vokiečių kalba – "Aufbau Verlag", lenkiškai – "Pogranicze", makedonų kalba – "Prozar Media".

Publicistas Donatas Puslys "Miestelio romansą" Bernardinai.lt publikuotoje apžvalgoje pavadino giesme Jonavos žydams. "Tai – šviesių autoriaus vaikystės prisiminimų, kupinų skaidraus ir gilaus dėkingumo, knyga, kurią vis dėlto gaubia atsėlinančios ir tarsi Damoklo kardas virš Jonavos pakibusios tragedijos šešėlis, – teigė jis. – Dėl to, skaitant knygą, neapleidžia trapumo ir laikinumo jausmas, suvokimas, kad esame dūžtančių formų pasaulyje, kuriame, anot poeto Vytauto Mačernio, taip pat reikia išmokti gyventi. Gyventi taip, kad net ir tokiose formose išliktum žmogumi. Tad kartu ši G.Kanovičiaus knyga yra tarsi himnas žmogiškumui, baladė, apdainuojanti paprastų žmogelių, kurių darbu ir meile laikosi visas šis pasaulis, fizinį ir dvasinį pasaulius."

Pasak literatūrologės Elžbietos Banytės, "Miestelio romansas" bent iš dalies užlopo mūsų literatūros skylę – paprastos, gražios, su išlyga vadintinos klasikine, bet nebanalios prozos stygių.

"Šiuolaikinė lietuvių proza yra praradusi gebėjimą pasakoti įdomią istoriją – apsiribojama melancholiškais žvilgsniais pro langą ar į savo vidų, kur randamos tos pačios refleksijos ir pabodę samprotavimai. G.Kanovičiaus proza visada pasakoja. Šio romano pasakojimas – kasdienybės pasakojimas, ramus, su humoro kibirkštėlėmis ir švelnia ironija žydų gyvenimo prieš Antrąjį pasaulinį karą prisiminimas", – sako E.Banytė.

Knygos "Miestelio romansas" iliustracijų autorius – Markas Kanovičius. Iš rusų kalbos romaną vertė Aldona Paulauskienė.

"Ši knyga – tarsi tų ikikarinių dienų atspindys, lyg paviršiun iškeltas lietuviškas "Titanikas", iš nebūties sąnašų drauge su savo spalvingais keleiviais prikeliantis anų dienų problemas, kurios aktualios ir šiandien", – savo kūrinį pristato G.Kanovičius.

Pasakojimo centre – autoriaus šeima, kieto būdo senelė Rocha, tėvai – amatininkų ir meistrų palikuonys, jų pamatinės vertybės – šeima, vaikai, darbas, profesinė garbė, ištikimybė tėvų ir protėvių kapams, jų atminimui, gyvenimas pagal Biblijos priesakus. O greta – Jonavos lietuviai, su kuriais per amžius žydai gyveno santarvėje, – spalvinga miestelio žmonių galerija.

Unikalus rašytojo stilius – metaforų gausa, biblinės paralelės, liaudies filosofija, humoro ir lyrizmo derinys. Savitumas, gimstantis iš kultūrų sampynos: rusų kalbos, žydiško stiliaus ir lietuviškų realijų.

Šio romano pasakojimas – kasdienybės pasakojimas, ramus, su humoro kibirkštėlėmis ir švelnia ironija.

G.Kanovičius – vienas žymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, "Rusijos Bookerio" premijos nominantas. Nuo 1993 m. plunksnos meistras gyvena Izraelyje. Rašo rusiškai ir lietuviškai.

Tarptautinį pripažinimą rašytojui pelnė trilogija "Žvakės vėjyje", kurioje vaizduojamas Lietuvos žydų likimas prieškariu ir per Antrąjį pasaulinį karą. Iš viso G.Kanovičius parašė vienuolika romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo nuo XVIII a. iki mūsų dienų sagą. G.Kanovičiaus kūryba išversta į trylika pasaulio kalbų, bendras knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių. "Miestelio romansas" taip pat sulaukė užsienio skaitytojų dėmesio: anglų kalba romaną išleido "Noir" leidykla, vokiečių kalba – "Aufbau Verlag", lenkiškai – "Pogranicze", makedonų kalba – "Prozar Media".

Publicistas Donatas Puslys "Miestelio romansą" Bernardinai.lt publikuotoje apžvalgoje pavadino giesme Jonavos žydams. "Tai – šviesių autoriaus vaikystės prisiminimų, kupinų skaidraus ir gilaus dėkingumo, knyga, kurią vis dėlto gaubia atsėlinančios ir tarsi Damoklo kardas virš Jonavos pakibusios tragedijos šešėlis, – teigė jis. – Dėl to, skaitant knygą, neapleidžia trapumo ir laikinumo jausmas, suvokimas, kad esame dūžtančių formų pasaulyje, kuriame, anot poeto Vytauto Mačernio, taip pat reikia išmokti gyventi. Gyventi taip, kad net ir tokiose formose išliktum žmogumi. Tad kartu ši G.Kanovičiaus knyga yra tarsi himnas žmogiškumui, baladė, apdainuojanti paprastų žmogelių, kurių darbu ir meile laikosi visas šis pasaulis, fizinį ir dvasinį pasaulius."

Pasak literatūrologės Elžbietos Banytės, "Miestelio romansas" bent iš dalies užlopo mūsų literatūros skylę – paprastos, gražios, su išlyga vadintinos klasikine, bet nebanalios prozos stygių.

"Šiuolaikinė lietuvių proza yra praradusi gebėjimą pasakoti įdomią istoriją – apsiribojama melancholiškais žvilgsniais pro langą ar į savo vidų, kur randamos tos pačios refleksijos ir pabodę samprotavimai. G.Kanovičiaus proza visada pasakoja. Šio romano pasakojimas – kasdienybės pasakojimas, ramus, su humoro kibirkštėlėmis ir švelnia ironija žydų gyvenimo prieš Antrąjį pasaulinį karą prisiminimas", – sako E.Banytė.

Knygos "Miestelio romansas" iliustracijų autorius – Markas Kanovičius. Iš rusų kalbos romaną vertė Aldona Paulauskienė.

„Jūsų kūryboje išgyveno amžiams dingusi mūsų valstybės dalis – Lietuvos žydų bendruomenė. Jūs kuriate iškilų paminklą amžinosioms žmogiškumo vertybėms - tiesai, teisingumui, santarvei, gėriui. Tai patirčių ir prisiminimų metraštis, padedantis naujoms kartoms išsaugoti žydų tautos gyvenimą ir likimą Lietuvoje liudijančią istorinę atmintį. Ji tampa mums tvirta atrama suvokiant praeitį, mokantis pagarbos savo šaknims, šeimai ir protėvių žemei“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentė rašytojui padėkojo už išskirtinį kūrybinį įnašą į Lietuvos ir pasaulio kultūrą ir palinkėjo daug sveikatos ir stiprybės.

„Menas formuoja išskirtines asmenybes, o kūrybingi žmonės kuria laisvą, išprususią ir laimingą visuomenę. Jūsų išskirtinė veikla kultūriniame gyvenime įprasmina Jūsų atsidavimą literatūrai, žmogui, visuomenei ir valstybei. Jūsų išraiškingas ir taiklus žodis įkvepia kino bei teatro kūrėjus, perduoda svarbias žinias ir emocijas ateities kartoms. Nuoširdžiai sveikinu Jus 90-ies metų sukakties proga ir dėkoju už neįkainojamą indėlį į kultūros puoselėjimą, istorijos įamžinimą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Linkiu Jums stiprios sveikatos ir kad Viešpats Jums šypsotųsi ilgus metus!“, – sakoma premjero sveikinime.

G. Kanovičius Vilniaus universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. G. Kanovičiaus kūryba – apysakos, pjesės, romanai, scenarijai kino filmams, epigramos, lietuvių rašytojų kūrinių vertimai į rusų kalbą.

Už savo kūrybą G. Kanovičius yra pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.