Vakar Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujai parengtą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Sąraše buvo tik du adresai – Artojo g. 6 su apleistomis stalių bei šaltkalvių dirbtuvėmis, lentpjūve ir gamybos cechu bei P. Lideikio g. 1A kioską primenantis statinys.

Būtent dėl šio kiosko prieš prasidedant tarybos posėdžiui iš miestiečių tribūnos pasisakė klaipėdietė Ženeta Stulgaitienė, kaip pati teigė, įpareigota pastato savininko.

„Atėjau šiandien iš šios tribūnos prašyti pagalbos ir jūsų supratimo. Kalbėsiu įgaliota statinio P. Lideikio g. 1A savininko. Jis yra vyresnio amžiaus žmogus, todėl pats negali kreiptis į jus“, – kalbėjo moteris, pridūrusi, jog turi notaro įgaliojimą.

Ž. Stulgaitienė pripažino, kad statinys tikrai apleistas, bet jo sutvarkymą esą stabdo tai, kad niekaip nepavyksta sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties.

„Statinio savininkas įveikti šiems sunkumams nebeturi nei finansinių išteklių, nei sveikatos. Esu asmuo, kuris pradėjo statinio įsigijimo procedūrą, esu sumokėjusi turto savininkui avansą už šį statinį. Ir su šeima turime planą atstatyti statinį bei vystyti jame verslą, esame pasiruošę įveikti visus biurokratinius sunkumus, todėl šiandien jūsų prašau neįtraukti statinio į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“, – kalbėjo Ž. Stulgaitienė.

Esą, jei statinys būtų įtrauktas į šį sąrašą, dabartiniam turto savininkui grėstų papildomos išlaidos, kurių jis negalėtų padengti.

Moters teigimu, kai kurie politikai vertina tą pastatą kaip menkavertį, tačiau vieta, kur jis stovi, yra strateginė, ten galėtų atsirasti nauja kavinė ar galerija.

Klaipėdietė esą pateikė savivaldybei prašymus dėl pastato rekonstrukcijos leidimo ir leidimo sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau kol kas atsakymo neturi.

Balsų dauguma miesto politikai pritarė, kad Lideikio g. 1A būtų įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Savininkui naujas jo turto „statusas“ per metus kainuos papildomus 100 eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Visą vasarą švęsime

Šiemet Klaipėdą, kaip žadama, aplankys rekordiškai daug – net aštuonių dešimčių kruizinių laivų keliautojai. Krantinė kol kas remontuojama, ar pavyks ją sutvarkyti iki gegužės 11-osios, kai atplauks antras kruizinis laivas, dar nežinia.

Šią vasarą mūsų miestą gali aplankyti 85 tūkst. kruizinių laivų keleivių ir jų įgulų nariai.

Gegužės 21-ąją ne tik klaipėdiečiai, bet ir artimiausi kaimynai latviai norės pamatyti išskirtinį Klaipėdos renginį – laivų paradą. Tuomet dauguma žiūrovų būriuojasi Kruizinių laivų terminale. Tik maža jų dalis stebi mariose pasirodančius laivus nuo Šiaurinio rago.

Netruks ateiti birželis, kai 23–26 d. Klaipėdoje vyks analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis renginys – mūsų mieste bus trečią kartą pristatomi UNESCO saugomi į nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus įtraukti tradicinės kultūros elementai.

Tai bus tarptautinis festivalis, į Klaipėdą atvyks devynių šalių atstovai. Festivalio metu numatoma 30 renginių.

Liepa šiemet taip pat bus ypatinga – milžiniški renginiai su gausybe svečių, dalyvausiančių pasirodymuose.

Liepos 6–9 d. vyks ypatingas Pilies džiazo festivalis, jame dalyvaus atlikėjai iš JAV, Prancūzijos, Izraelio, Italijos.

Šiemet jis išskirtinis dar ir todėl, kad beveik pusė projektų bus drauge su Ukrainos džiazo muzikantais. Taip siekiama palaikyti karo niokojamos šalies kultūros bendruomenę.

"Nors tokiomis sąlygomis labai sudėtinga derinti ir planuoti bendrus renginius, bet mes tai darome ir tikimės, kad viskas pavyks", – vylėsi festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

Liepos 13–17 d. uostamiestį užlies kitokios muzikos ir kultūros gerbėjai iš visos Europos. Į Klaipėdą po 13 metų grįš tarptautinis folkloro festivalis "Europiada".

Laukiama atvykstant 2 tūkst. jo dalyvių.

Pagal seną tradiciją jų koncertai vyks įvairiose senamiesčio ir centrinės miesto dalies vietose.

O paskutinį liepos savaitgalį miestą užlies grandiozinė Jūros šventė, kuri peraugs į miesto 770-ojo gimtadienio šventę.

Užmojai: šiemet Klaipėdos senamiestyje vyksta darbai – tvarkomos kai kurios vietos, kurios ateityje galbūt taps miesto puošmena. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vaizdas – tarsi per karą

Tie, kas jau yra buvę Klaipėdoje, nustebs. Miestas išties gražėja – dešinioji Dangės krantinė virto gražiai sutvarkyta, pasididžiavimo verta poilsio vieta.

Per kelerius pastaruosius metus uostamiestis pasipuošė keliomis naujomis aikštėmis ir skverais.

Bet ar šiuos grožius svečiai pamatys? Dažniausiai svečiai į miesto centrą eina Turgaus arba Žvejų gatvėmis, o neretai – kairiąja Dangės krantine.

Priėję Biržos tiltą svetimšaliai pamatys Žvejų gatvės grindinio akmenis, sukrautus į krūvas – čia tvarkoma nuotekų sistema.

Bet ir labai gerai mokantis užsienio kalbas ir išmanantis miesto aktualijas žmogus nesugebės paaiškinti, kodėl ant čia pat esančio sugriuvusio pastato matomiausioje senamiesčio vietoje kabo nuplyšęs žalias tinklas.

Klaipėdiečiai žino, kad tai legenda virtęs buvęs kino teatras "Baltija", esantis Žvejų gatvėje 3.

Legendinis jis ne tiek dėl garbingos savo praeities, kiek dėl vis nesibaigiančios jo liūdnos istorijos po gaisro, įvykusio prieš 27 metus.

1998 m. iš savivaldybės įsigiję šį statinį šiauliečiai iki šiol viso labo apdengė jį žaliu tinklu, kurį šių metų pradžios audros sudraskė.

Atsidengė ne tik liūdnas, bet ir apie griūties pavojų skelbiantis vaizdas. Sienų plytos ištrupėjusios, sunku suprasti, kaip jis dar apskritai laikosi.

Akistata: žiemos audros nudraskė nuo buvusio kino teatro tinklą ir parodė, ką jis slepia. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesuteikia vilčių

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vadovas Gediminas Pocius, klausinėjamas apie "Baltijos" kino teatro griuvėsius, apgailestavo, kad ilgą laiką šiuo klausimu dirbusi jo pavaldinė nuo Naujųjų nebedirba.

Pernai buvo gimusi viltis, kad reikalai pajudės iš mirties taško. Siena su šiuo statiniu besiglaudžiančio daugiabučio namo gyventojai ketino pradėti renovaciją. Bet šios kalbos nutilo.

"Kol kas į apleistų pastatų sąrašą šis pastatas nebus įrašytas, nes įstatymo pakeitimas įsigalios tik nuo kitų metų. Nacionalizuoti šio pastato nėra galimybės, privati nuosavybė – neliečiama, o ir pastatas nėra kultūros vertybė. Teisės skyrius turėjo paanalizuoti teisės aktus ir pagalvoti, kokias sankcijas ar poveikio priemones galėtume taikyti savininkams. Mūsų specialistai tik periodiškai apžiūri tą pastatą, ar nėra žymių pakitimų laikančiosiose konstrukcijose", – kalbėjo G.Pocius.

Jis atviravo, kad savininkei siūlyta pasidomėti, kokia dabar būtų pastato rinkos kaina, ir jį parduoti. Tikėtasi, kad naujasis savininkas imsis darbų. Šiaulietė vis žadėdavo pagalvoti, bet tik tiek.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

G.Pocius teigė, kad galėtų pareikalauti uždengti pastatą nauju tinklu, susirinkti šiukšles, paremontuoti tvorą.

Šis objektas – išskirtinis.

"Galime reikalauti vykdyti nuolatinę pastato techninę priežiūrą. Jie yra pasamdę specialistą, kuris šį darbą ir atlieka. Kito panašaus pastato mūsų senamiestyje nerastume. Šis objektas – išskirtinis. Bėda ta, kad apleistų pastatų sąrašą galima būtų sudaryti savivaldybei, bet Vyriausybė dar nesudarė kriterijų. Kai savivaldybės nustatė savo kriterijus, tada pasipylė teismai, kuriuos savininkai laimėjo. Todėl dabar nebeįmanoma sudaryti apleistų pastatų sąrašo, nes priešingu atveju būtume įsukti į teismų karuselę. Klaipėda turėjo kelis ginčus administracinių ginčų komisijos lygmeniu, iki teismų nenuėjome", – aiškino G.Pocius.

Pasak jo, "Baltijos" savininkai mokėjo tik 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokestį, nors jiems taikytas padidintas 3 proc. mokestis.

Taip susidarė nemenka nepriemoka, kurią turėtų išieškoti Valstybinė mokesčių inspekcija.

"Nematau logikos savininkų veiksmuose, objektas savininkams neša grynus nuostolius", – neslėpė G.Pocius.

Abejingumas: ne tik Žvejų gatvėje – liūdnas vaizdas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Labai atsiprašau"

Pabandžius telefonu prisiskambinti "Baltijos" kino teatro savininkei Reginai Radkevičienei, atsiliepė jos buhalterė.

Paprašius perduoti telefono ragelį vadovei, buhaltere prisistačiusioji teigė esą R.Radkevičienė retai pasirodo darbe.

Pagaliau susisiekus su pačia R.Radkevičiene, ši nepanoro kalbėtis su žurnalistais ir atsakyti į klausimus, kada ir ką ruošiamasi daryti su miesto piktžaizde tapusiu kino teatro pastatu.

"Neturiu apie ką su jumis kalbėti. Labai atsiprašau", – tepasakė R.Radkevičienė.

Dar nespėjus užduoti nė vieno klausimo, savininkė padėjo telefono ragelį.

Abejingumas: ne tik Žvejų gatvėje – liūdnas vaizdas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesulaukia aktų

Šiauliečiams priklauso tik statinio sienos, žemė po juo išnuomota iki 2037 m., tad žemės nuomos sutartis galios dar 15 metų.

Uostamiesčio savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, kad laukti iki tų metų ir bjaurėtis vis labiau griūvančiomis sienomis, ko gero, nereikės.

Mat nuo šių metų pradžios įsigaliojo Žemės įstatymo pataisos, kurios labai sugriežtino statybas valstybinės žemės sklypuose.

"Jeigu sklypas naudojamas ne pagal naudojimo paskirtį, kaip yra šiuo atveju, galima nutraukti žemės nuomos sutartį. Šis pastatas išnuomotas komercinei veiklai, bet tokia veikla nevykdoma. Kažkas turėtų pradėti įstatymo vykdymo procedūrą – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, o ji turi užfiksuoti, kad sklypas nenaudojamas. Bet vis dar nėra poįstatyminių aktų. Vyriausybė turi nustatyti visą tvarką, kaip pastatas turi būti išperkamas. Tai būtų pirmas objektas, dėl kurio būtų pradėta tokia procedūra", – kalbėjo Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Klaipėdos savivaldybės valdininkai tikino, kad šiemet šiam objektui bus taikomas padidintas 4 proc. nekilnojamojo turto mokestis, nes per porą metų nuo statybos leidimo išdavimo statyba ar rekonstrukcija nepradėta.

R.Gružienė teigė, kad kito siaubingai atrodančio pastato Didžiojoje Vandens gatvėje 28 numeriu pažymėtame sklype reikalai jau pajudėjo iš mirties taško.

– Buvusiais laikais miestų teritorijose pristatyta daugybė gamyklų, sandėlių, kurių veikla šiais laikais perkelta toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Griaunami senieji pastatai, stovintys ant valstybinės žemės, keičiama šios paskirtis – statomi biurai, butai, parduotuvės. Kiek logikos už tokį žemės paskirties keitimą apskritai taikyti mokestį? – portalas klausė Kauno miesto vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus.

– Pirmiausia, tokios pataisos stabdytų plėtrą bei trukdytų įgyvendinti miesto Strateginio ir Bendrojo plano sprendinius. Antra – Kaune nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas, todėl iki šiol nežinome, kam šis mokestis yra reikalingas ir kam būtų skirti surinkti pinigai. Trečia – visa tai stums investicijas ir gyventojus į miesto pakraščius, nes ten bus pigiau. Be to, tai stabdys miesto centro atsinaujinimą ir teritorijos efektyvesnį naudojimą. Manome, kad visa tai turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Ir taip daug teisinių ir teisminių trukdžių išsivaduoti iš miestus darkančių pastatų vaiduoklių, griuvėsių. Ar mokesčių didinimas NT plėtotojams nekelia nerimo, kad apskritai tvarkymosi tempai sulėtės?

– Gali būti, kad verslas pradės taupyti ir tvarkymosi tempai sulėtės. Nugriovus pastatus ar nuomojamą iš valstybės žemės sklypą naudojant ne pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį ir būdą, numatomas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas. Dėl šios priežasties miesto darną ardantys objektai – merdinčios gamyklos, sandėliai, dirbtuvės – ir toliau liktų Naujamiestyje, Senamiestyje bei šalia esančiose teritorijose. Pastatų paskirties keitimas yra susijęs su papildomais mokesčiais, todėl manome, kad tai neigiamai atsilieptų miesto centro teritorijoms.

– Žemės įstatymo pataisų, pagal vieną variantą numatančių NT plėtotojams iki 75 proc. mokestį, pagal kitą – net 105 proc., už didesnio, nei buvęs pastatas, statybas, teikėjas – Seimo Kaimo reikalų komitetas. Ar miestų žemės, plėtros klausimus teisės aktai neturėtų būti pavesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui?

Žemės įstatyme numatytas mokestis turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Miestams svarbiausia, kad jų balsas būtų išgirstas. Patvirtinus esamą tvarką turėtų kilti nekilnojamojo turto kainos, kadangi sumokėtas atlyginimas už galimas statybas nuomojamoje valstybės žemėje taps būsto kainos dalimi, kuri galimai bus „perkeliama“ būsimiems pirkėjams.

– Labai daug visi kalba apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Ar Žemės pataisų rengėjai į diskusijas kvietė Savivaldybių asociacijos atstovus ar bent didmiesčių merus?

– Teikėme pastabas Savivaldybių asociacijai, o ar jos buvo išgirstos, atsakyti negalime. Su numatytais pokyčiais mūsų plėtra stumiama į pakraščius. Tai, kas numatoma mieste, taps papildomu barjeru plėtrai.

– Kaip manote, gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas, ar apskritai netaikymas, turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai? Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti.

– Savivaldybės turėtų pačios tvarkyti šiuos klausimus. Pastaraisiais metais Kaunas sėkmingai pritraukia naujų investicijų, o tai sukuria naujų darbo vietų, mažina pastatų „vaiduoklių“ skaičių ir apskritai gerina gyvenimo kokybę. Dėl numatytų pokyčių miestą gali ištikti stagnacija, todėl tikrai nesinorėtų, kad papildomi barjerai stabdytų Kauno plėtrą ir naujas galimybes.

Terminas – iki gruodžio 17 d.

Reidą po apleistus pastatus ir jų teritorijas surengę atsakingi Klaipėdos savivaldybės darbuotojai praėjusią savaitę apžiūrėjo Kretingos gatvėje esančios Kino studijos valdas.

Šeimininkų milžiniškas objektas neturi, jį įsigiję investuotojai, planavę teritoriją paversti gyvenamųjų namų kvartalu, bankrutavo. Šiuo metu Kino studija rūpinasi bankroto administratorius.

Buvęs kultūros židinys jau kelerius metus yra įtrauktas į neprižiūrimų ir apleistų pastatų sąrašą, kuriame atsidūrusių objektų savininkai moka didesnius nekilnojamojo turto mokesčius.

Kino studija tapo populiaria benamių ir jaunimo susirinkimų vieta, kurioje bet kurią dieną gali nutikti nelaimė.

Viešosios tvarkos prižiūrėtojų raginimai susitvarkyti, užakinti tvorą ir išdaužtus langus, aptverti visą teritoriją, kad nekiltų gaisrai ir pavojus pašaliniams, taip ir liko neišgirstas.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis, bankroto administratoriui iki gruodžio 17-osios liepta susitvarkyti, priešingu atveju jam bus skiriama bauda už miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Baiminasi gaisrų

Kino studijos teritoriją juosianti kiaura tvora išduoda, kad visų pamirštame kampelyje lankosi pašaliniai.

Vos įžengus matyti, kad gyvenimas čia išties verda – lauke stovi benamių sutemptos kėdės, mėtosi drabužių, senų padangų.

Dalis vidaus patalpų pajuodusios nuo gaisro dūmų, jose suverstos šiukšlės. Grėsmę saugumui kelia kiauri šuliniai. Sienos nuterliotos įvairiais užrašais, grafičiais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės darbuotojus netrukus pasitinka šių valdų "šeimininkas" – kuprinę ant pečių užsimetęs treninguotas benamis. Kino studijoje prieglobstį radęs vyras pažada prasidėjus didesniems šalčiams eiti į nakvynės namus.

Į pastato vidų benamis patenka pro langą, nes durys – užmūrytos.

"Matot, kaip įdomu, kai jūs, aukštuomenė, šiltai gyvenate. O mums, kai reikia naktį išmiegoti, liekame čia", – guodėsi svetimą turtą okupavęs vyras.

Pasak S.Valiulio, dėl tokių pašalinių vizitų apleistuose pastatuose gali kilti gaisras ar kitų nelaimių.

"Žiemą žmonės bando patekti į patalpų vidų, o paskui ugniagesiai važiuoja gesinti gaisrų. Pernai šis pastatas degė keletą kartų. Prasidėjus žiemos sezonui, raginame savininkus imtis veiksmų, užsandarinti statinių plyšius, langus, kad prie jų negalėtų niekas prieiti", – kalbėjo S.Valiulis.

"Trinyčiuose" – pokyčiai

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė teigė, kad šiuo metu savivaldybės sudarytame apleisto nekilnojamojo turto sąraše yra trylika objektų.

Gera žinia ta, kad iš jo buvo išbraukta apie 5 ha buvusio "Trinyčių" fabriko teritorija. Atsiradus naujam valdytojui, šis greitai ėmėsi iniciatyvos – pradėjo valymo darbus.

Beveik 31 tūkst. kv. m ploto verpimo cecho, 3 tūkst. kv. m ploto administracinio pastato, kelių mažesnių statinių griuvėsiai gyventojams akis badė beveik 10 metų. Klaipėdiečiai nuolat skųsdavosi, kad į teritoriją patekę smalsūs vaikai gali įkristi į atviras angas. Dabar situacija smarkiai pasikeitusi.

"Tikrai didelį darbą padarė naujieji savininkai, išpjovė krūmus, užakino tvorą, dalį jos atstatė. Šiuo metu teritorija yra tvarkoma, akivaizdu, kad žmonės dirba", – teigė J.Drizgaitė.

"Kadangi po žeme kadaise buvo rūsiai ir sklype žioji skylės, prašėme sutvarkyti taip, kad į teritoriją negalėtų patekti pašaliniai asmenys", – antrino S.Valiulis.

Kol kas buvusio fabriko likimą gaubia nežinia.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot J.Drizgaitės, savininkas negali nugriauti likusių pastatų, nes tai padaręs pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus praras teisę į nuosavybę, maža to, Nacionalinė žemės tarnyba nepratęsia nuomos sutarties. Todėl šis klausimas – pakibęs ore.

Senamiestis neblizga

S.Valiulis pasidžiaugė, kad miestui pagaliau pavyko atsikratyti kelių nereikalingų statinių – kontrolės posto Bangų g. 27 bei gamybos pastatų Joniškės g. 3.

O situacija senamiestyje kontrolierių nedžiugina.

Didžiojoje Vandens gatvėje stūksantis apleistų pastatų kompleksas, priklausantis keliems savininkams, miesto širdies nepuošia.

Vienas šių statinių yra žinomo miesto architekto. Jis žadėjo pastatą rekonstruoti, įsirengti dirbtuves ir gyventi. Tačiau kol kas niekas nevyksta.

Pastatuose gausu šiukšlių, benamių daiktų, todėl kontrolieriai nuolat ragina savininkus bent jau užsandarinti langus.

J.Drizgaitės manymu, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, imantis iniciatyvos visiems pastatų savininkams.

"Didesnė problema yra fiziniai asmenys. Jiems nėra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, net jei yra įtraukti į apleistų statinių sąrašą. Nėra kaip jų paspausti. Paprasčiausiai marinuoja įsigytą nekilnojamąjį turtą, ir tiek", – aiškino pašnekovė.

Už nekilnojamojo turto nepriežiūrą taikoma administracinė atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, – baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Pranešti apie pavojų keliančius griūvančius pastatus gyventojai gali elektroniniu paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.

Pamatė keičiamą stogą

Neseniai klaipėdiečiai pastebėjo, kad buvęs odos ir venerinių ligų dispanceris Kūlių Vartų gatvėje jau dengiamas nauju stogu.

Naujasis pastatų komplekso savininkas nusiteikęs artimiausiu metu keliuose jų pradėti veiklą, o per porą metų įrengti ir pagrindinį statinį.

Ilgą laiką ir šalia Biržos tilto esanti teritorija buvo atitverta dideliais akmenimis, prieš tai buvo iškasinėta.

Čia šiomis dienomis vėl pluša archeologai, jie ketina patikslinti buvusio miesto svarstyklių pastato pamatų vietas. Po to ilgai neturėtų užtrukti ir statybos.

Sklypą išsinuomojusios bendrovės siekis –  pastatyti šioje vietoje namą, labai primenantį anksčiau čia stovėjusį pastatą.

Veikiausiai šioje vietoje atsiras dar vienas viešbutis.

Pirko katę maiše

Ko gero, seniausia miesto piktžaizdė yra buvęs "Baltijos" kino teatras. Projektai būsimiems darbams lyg ir yra parengti.

Klaipėdiečių pyktį užsitraukę šio objekto savininkai patys yra tapę savotiškais situacijos įkaitais.

Kai prieš daug metų jie įsigijo apgriuvusį pastatą, kuris užima visą kvartalo kampą, jų nuosavybė siekė kitą Žvejų ir Vežėjų gatvės kampą.

Buvusį kino teatrą įsigijęs savininkas pirko visą statinį, užtveriantį ir dalį gatvės. Vėliau paaiškėjo, kad pagal bendrąjį miesto planą numatyta atverti Kalvių gatvę ir sujungti ją su Tiltų gatve.

Dideliu namu ji buvo užtverta sovietmečiu. Toks planas atidengti gatvę pažeidžia pastato savininko interesus, nes jo pirkinys sumažėja ne vienu kvadratiniu metru.

Įsigijęs vienokį statinį, savininkas įpareigojamas atstatyti kur kas mažesnį. Dėl to ir bylinėtasi.

Paveldosaugininkų žiniomis, kompromisas rastas, tačiau kol kas reikalai nejuda.

Duobės tebetelkšo

Miesto įvaizdį vis dar gadina netoli Senosios turgavietės kelios po archeologinių kasinėjimų likusios duobės, žyminčios buvusių pastatų vietas.

Tai yra privačios teritorijos, tačiau savininkai kol kas dėl nesuprantamų priežasčių čia nieko nedaro.

Savivaldybės valdininkai norėjo paraginti savininkus imtis bent kokių nors veiksmų, dėl to kėlė jiems žemės mokesčius, tačiau kol kas ši vieta lieka tamsiąja senamiesčio dėme.

Kol kas niekas nevyksta buvusio dujų fabriko bokštuose, kurie yra Trilapio ir Liepų gatvės kampe.

Paveldosaugininkai neturi labai didelių priekaištų jų savininkui, nes teritorija yra tinkamai aptverta ir prižiūrima.

Esama žinių, kad ruošiamasi abu bokštus uždengti stogais.

Gal pritrūko pinigų?

Šaulių gatvėje buvęs "bravoras" traukia praeivių akį. Raudonų plytų pastatas nėra lengvai prieinamas paaugliams ir benamiams.

Būta planų šį pastatą įkomponuoti į prekybos pasažą, tačiau kol kas judesio čia nesimato.

Lygindami dabartinę situaciją su buvusia prieš dešimtmetį, paveldo saugotojai tikina, esą dabar jau negali piktintis.

Savininkai bando rengti įvairius projektus, yra užsandarinę visas angas. Gali būti, kad įgyvendinti savo siekius savininkams kol kas trukdo pinigų stoka.

"Viskas po truputį juda į priekį. Galbūt ne taip, kaip norėtume, bet vis tik juda", – dalijosi optimistinėmis nuotaikomis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Miesto tarybai bus teikiama tvirtinti Nenaudojamos kitos paskirties žemės nustatymo tvarka.

Anksčiau ji buvo patvirtinta tik savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

"Pamanėme, kad šią tvarką turėtų patvirtinti miesto taryba", – sakė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Jos teigimu, miesto tarybai teikiamoje tvarkoje kardinalių pokyčių nėra.

Nurodoma, kaip sudaromi apleistų, nenaudojamų žemės sklypų sąrašai. Pastarieji tarybos tvirtinami kasmet. Išvardyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi, sudarant tokius sąrašus.

Į jį patekusių sklypų savininkams tenka mokėti maksimalų žemės mokestį – 4 proc. mokestinės vertės.

R.Gružienė atkreipė dėmesį, kad tvarkoje numatytas ir naujas kriterijus, kada žemės sklypas gali būti įtrauktas į minėtą sąrašą.

Tai bus tuo atveju, kai jame yra apleistų ir neprižiūrimų statinių, kuriems atnaujinti per trejus metus nuo įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai arba pastarieji buvo išduoti, bet darbai nepradėti.

"Žinoma, turi būti ir kitų elementų: netvarkinga teritorija, kaupiamos atliekos, šiukšlės, mėtosi griūvančio pastato konstrukcijos", – teigė vedėja.

Anot R.Gružienės, yra pavyzdžių, kai nenaudojamas pastatas užima vos ne visą sklypą, pavyzdžiui, buvęs Baltijos kino teatras. Šiukšlėms vietos net ir nelieka.

R.Gružienė neslėpė, kad niekas negali priversti savininkų tvarkyti savo turtą.

"Jei žmonėms patogiau mokėti didelius mokesčius, tai mokės, o ne tvarkysis. Pavyzdžiui, jei žemė nuomojama, tai išauga 10 kartų. Skirtumas tikrai nemažas. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, skatinsime mokestinėmis priemonėmis tvarkytis arba galvoti, ką daryti su turtu. Jei pats savininkas nesitvarko, gali gi parduoti", – įžvelgė vedėja.

Miesto taryba rugsėjį patvirtino neprižiūrimų sklypų sąrašą. Penki buvo privatūs, devyni nuomojami. Kitąmet jiems bus taikomas maksimalus žemės mokestis.

Kasmet tvirtinamas ir apleistų pastatų sąrašas. Šiemet tokių būta 20. Jų savininkams teks mokėti maksimalų nekilnojamojo turto mokestį. Šis siekia 3 proc. mokestinės pastato vertės.

Jeigu miesto taryba pritars, netrukus bus nugriauti prastos būklės ir miesto anaiptol nepuošiantys objektai, įsikūrę K.Donelaičio a. 5A, Gintaro g. 1 ir Klaipėdos lopšelio-darželio "Berželis" teritorijoje, esančioje Mogiliovo g. 2.

Šį klausimą jau svarstė Klaipėdos tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai, kurie siūlymui pritarė.

Klausimą politikams pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad adresu K.Donelaičio a. 5A esantį dirbtuvių pastatą siūloma nugriauti, nes ateityje čia ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Adresu Gintaro g. 1 esančius porą sandėlių, garažų bei virtuvę taip pat norima pašalinti dėl ateityje šioje teritorijoje suplanuotų darbų – čia turėtų būti atkurtas anksčiau buvęs visuomeninis sodas-parkas.

Parkas buvo įrengtas kvartalo, susiformavusio teritorijoje tarp Pievų Tako, I.Kanto, Gintaro gatvių, viduryje, tačiau vėliau čia kariškiai pastatė jiems reikalingus sandėliukus bei garažus.

Nors minėtus pastatus planuojama griauti, tačiau kada jų vietoje atsiras minėta automobilių stovėjimo aikštelė arba sodas-parkas, tiksliai nežinoma.

E.Simokaitis tikino, kad tiek K.Donelaičio a., tiek Gintaro g. esantys pastatai yra labai prastos būklės. Jie pripažinti netinkamais naudoti.

Pastatų griovimo darbai numatomi ir Klaipėdos lopšelio-darželio "Berželis" teritorijoje. Čia ketinama pašalinti prastos būklės betonines lauko pavėsines.

Pasak E.Simokaičio, nugriauti objektus prašo pats darželis. Vėliau jų vietoje bus pastatytos naujos medinės pavėsinės.

Komiteto pirmininkas Algirdas Grublys siūlė, kad būtų įvertintos visų miesto darželių pavėsinės.

Preliminariai numatoma, kad griovimo darbai miestui kainuos apie 30 tūkst. eurų.

Pastarosios sergėja pastatus, kuriuose anksčiau veikė Lietuvos kino studija, „Šatrijos“ siuvykla.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigė, kad tokie atvejai nėra dažni. Paprastai savininkai ir atsakingi asmenys nenaudojamus pastatus bando apsaugoti kitomis priemonėmis.

Kretingos gatvėje stūksančiais buvusiais Lietuvos kino studijos pastatais rūpinasi bankroto administratorius. Pasak V.Valio, pastarajam buvo surašytas ne vienas protokolas.

„Problemų kilo dėl neužsandarintų angų, šiukšlių tiek pasatuose, tiek teritorijoje“, – pasakojo vedėjas.

Šiuose apleistuose pastatuose mėgo lankytis ne tik benamiai, bet ir paaugliai, jaunimas. Tokių skundų kontrolieriai yra sulaukę iš netoli įsikūrusios įstaigos.

Bankroto administratorius pasirūpino, kad pastate būtų įrengti judesio davikliai, signalizacija. Jie iš karto sureaguotų, jei kažkas patektų į vidų. Pasamdyta ir saugos tarnyba, kuri reaguoja į pranešimus.

„Gerai, kad buvo imtasi priemonių. Žinoma, tai nėra išeitis. Problemos neliktų, jei statiniai būtų nugriauti ir būtų statomi nauji“, – tvirtino vedėjas.

Taip pat saugomas ir miesto centre, Skerdėjų gatvėje esantis pastatas, kuriame anksčiau veikė siuvykla „Šatrija“. V.Valio teigimu, vien užrašas, kad teritoriją saugo tarnyba, drausmina neprašytus svečius.

Iš viso kontrolierių sąraše yra apie 100 nenaudojamų statinių, kurie nuolat tikrinami. Stebima, ar laikomasi bent minimalių reikalavimų.

Už avarinį namą – 215 tūkst. eurų

Trijų aukštų daugiabutis Liepų gatvėje driokstelėjo 2006-aisiais.

Anuomet pirmuose dviejuose aukštuose glaudėsi socialinio būsto nuomininkai, trečiajame aukšte kelios šeimos turėjo savo privačius butus.

"Kaip benamiai abu dabar. Mes su žmona jau pensininkai. Senatvėje be namų likome, išsikraustėme į nuomojamą butą, viską praradome, ką buvome užgyvenę", – guodėsi klaipėdietis Jonas Dromantas.

Ilgai stypsojęs paramstytas basliais, šis daugiabutis per dešimtmetį nyko tiesiog akyse.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialinio būsto nuomininkus iškeldino, konstatuodama, kad tai avarinės būklės pastatas.

Daugiabutį 2010 m. nuspręsta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tačiau trečiajame aukšte butus turinčios šeimos taip ir liko gyventi avariniame name.

Pastatą už kreditą įsigijo du uostamiestyje žinomi verslininkai Tadas Petravičius ir buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Žilys.

Jaunieji verslininkai apie 215 tūkst. eurų (740 tūkst. litų) pasiskolino iš Palangos kredito unijos.

Tačiau buvę verslo partneriai susipyko tarpusavyje, o turtą ir skolas jiems teko dalytis teisme.

"Viskas per "Kar kar" parką, į kurį M.Žilius tempė visus mūsų įmonės pinigus. Bet nelabai aš tenoriu sugrįžti prie tų laikų. Mes atsidalijome verslus, nors šis žmogus ir sugebėjo kišti pagalius į savo paties biznį. Neįtikėtina", – pasakojo įmonės "Memel City Projects" vadovas T.Petravičius.

Pinigai stogui – į balą?

Prieš keturis dešimtmečius statyto daugiabučio senbuvis J.Dromantas tikino, kad vieną dieną išvydę jaunuosius verslininkus prie namo slenksčio gyventojai buvo patikėję idėja miesto centre griūvantį namą paversti prabangių apartamentų pastatu.

"Jie aiškino, kad tuojau imsis darbų, pradėjo rinkti pinigus stogo remontui. Sumokėjau 15 tūkst. litų. Tačiau nulupę stogą ir uždengę tik dalelę jo, statybininkai pradingo. Nei stogo, nei pinigų, o įmonė, turėjusi vystyti šį projektą, ėmė slysti į bankrotą", – pasakojo J.Dromantas.

Kurį laiką gyventojai butuose glaudėsi net ir gyvendami be patogumų, o vėliau išsikraustė į nuomojamus butus.

Neteko dviejų butų

Žinoma uostamiesčio smuikininkė, Klaipėdos muzikinio teatro orkestro muzikantė Rasuolė Vizgaudienė tikino, kad ji neteko savo namų ir be galo graužiasi dėl susidariusios situacijos.

"Likome be stogo, be pinigų ir be namų. Nežinau, kokia ateitis bus. Aš šį butą, kaip jauna menininkė, gavau 1983 metais. Šalia mūsų gyveno poetas Edmondas Kelmickas. Labai puikiai sugyvenome. Vėliau šis šviesus žmogus išsikraustė, o mes perpirkome jo butą. Šalia įkurdinome vyro mamą, garbaus amžiaus aklą moterį", – tikino žinoma menininkė.

Po 2006 m. įvykusio sprogimo privačių butų savininkams buvo kilusi idėja bylinėti su Klaipėdos savivaldybe, nes, būdama namo bendrasavininkė, ši neužtikrino saugaus gyvenimo privačių butų turėtojams.

"Tačiau iš tuo metu administracijos direktoriaus pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės išgirdome, kad nieko mes nepešime. Savivaldybė jo atsikratė", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Gyveno be elektros

R.Vizgaudienė prisiminė, kad, name išjungus šildymo sistemą, šeimos kurį laiką gyveno besišildydamos elektra.

"Naujieji pirmų aukštų savininkai žadėjo sumokėti mums už elektrą, nes namo šildymas jau buvo atjungtas. Tačiau sugedo elektros skaitikliai, mes dar dvejus metus šalome čia, iki 2014-ųjų. Baisu", – tikino smuikininkė.

Kitus naujų patalpų savininkų pažadus prisiminė ir J.Dromantas.

"Kai mūsų paprašė palikti savo butus, buvo pažadėta, kad bus padengtos nuomojamų butų sąskaitos. Juk mes savo namus turėjome ir nieko stogo sau virš galvos neprašinėjome. Tačiau nutiko taip, kad neturime namų ir dar kalti liekame", – vis tramdydamas jaudulį kalbėjo pensininkas J.Dromantas.

"Rašto su naujų savininkų įsipareigojimais nėra. Negalime nei į teismą paduoti, nei ką nors pakeisti. Turime sėdėti ir laukti. Esame įkaitai", – atsiduso R.Vizgaudienė.

Išsikėlus paskutiniams gyventojams, nuplėšus senąjį stogą, o taip ir neuždengus naujojo, namas ėmė visai irti.

"Mes sumokėjome apie 10 tūkst. eurų renovacijai. Dabar dar 5 tūkst. eurų prašoma. Nėra taip, kad mes trukdome renovacijai. Tegul jie nors kokius darbus pradeda, tik tuomet vėl prašo pinigų. Kam mums dar kartą savo lėšas įdėti, jei nežinia kur yra stogui supirktos medžiagos", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Ieško kaltų

Namo senbuvių priekaištų, kad atėjūnai kaimynai kalti dėl sunykusios nekilnojamojo turto vertės, kiti šio namo bendraturčiai nenori girdėti.

Klaipėdietis Kęstas Kavunenka, šiame name įsigijęs butą, aiškino, jog tai namo senbuviai kone kalti, kad namo rekonstrukcija nepajuda iš vietos.

"Jie neduoda sutikimo statyboms ir patys kalti, kad viskas stovi. Nereikia puoselėti vilčių, jog kažkas dar jiems ir butus suremontuos. Jie – tokie pat namo bendraturčiai, kaip ir visi kiti", – aiškino kitas šio namo bendraturtis.

Smuikininkė R.Vizgaudienė su J.Dromantu mano priešingai.

"O kas kaltas, kad būstas nuvertėjo, liko kiauras be stogo, lubos įkrito? Ar tai ne naujųjų verslininkų atsakomybė? Jei sugadinai, sutaisyk, o po to kalbėk. Mes turėjome namus, o dabar esame išvaryti į gatvę. Esame kaip padegėliai", – piktinosi moteris.

Trečiasis šiame name butą turintis klaipėdietis Audrius Trimokas taip pat palaikė kaimynų nuomonę.

"Verslininkai bankrutavo ir dar mus vėjais paleido. Turėjau butą, o dabar turiu tik inventorinį numerį. Dar teks nemažai investuoti. Šie verslininkai laikosi tokios principo: pinigai – ryte, o kėdės – vakare", – nuomonę išsakė kitas šio namo bendraturtis.

Pensininko J.Dromanto sūnus taip pat Jonas Dromantas tikino, kad šį kartą gyventojai nebetiki verslininkų pažadais, todėl reikalauja, kad vystytojai imtųsi darbų, ir tik tuomet butų netekę žmonės ryžtųsi įmokėti renovacijai reikalingas pinigų sumas.

"Jei mes būtume norėję, būtume teikę ieškinius dėl bankroto. Tačiau vilties turi ir namo senbuviai. Mes suvokiame, kad namo vertė šiuo metu yra mažesnė nei kreditorių ieškiniai. Net pardavę namą mes nieko neatgausime. Belieka ieškoti bendro sutarimo su verslininkais ir užbaigti renovaciją", – tikino J.Dromantas.

Klesti žiurkių veisykla

Apleistas, kiauromis langų ertmėmis miesto centre stovintis namas bado akis ne tik aplinkinių namų gyventojams, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Neseniai patikrinę, kas vyksta apleistuose pastatuose, skyriaus darbuotojai skyrė dar vieną baudą įmonei "Memel City Projects".

Žinoma Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja Daiva Kšanienė, gyvenanti gretimame name, prie Liepų 36A pastato išvydusi žurnalistus, patikino, kad šis griūvantis namas gadina gyvenimą ir aplinkiniams.

"Iš čia į mūsų daugiabutį būriais traukia žiurkės. Aplink namą – šiukšlės, tai yra asocialių asmenų irštva. Juk čia nuolat kyla gaisrai", – pasakojo kaimynė.

Šiuo metu šis pastatas yra 7 savininkų nuosavybė. Trečiajame, mansardiniame, aukšte esantys keturi butai priklauso fiziniams asmenims, vienas – logistikos verslu užsiimančiai įmonei.

Pirmieji du aukštai priklauso įmonei "Memel City Projects". Kelis kitus butus jau pavyko parduoti.

"Netiesa, kad mes nesame suinteresuoti statybomis. Juk paimtas kreditas, palūkanos nėra mokėtos, o jos auga kas mėnesį. Teismui patvirtinus įmonės restruktūrizacijos planą, visus darbus deriname su kreditoriais. O dar su gyventojais tenka derėtis. Geroji žinia ta, kad pasirašėme sutartį su rangovu. Bankroto administratorius kontroliuoja visus pinigus, o Palangos kredito unija net pasamdė nepriklausomą specialistą statybų darbams prižiūrėti", – aiškino T.Petravičius.

Sąskaitoje pinigų yra?

Įmonės vadovas T.Petravičius tikino, kad šioje griuvėsių istorijoje artėja lūžio taškas.

"Aš suprantu gyventojus. Bet reikia derėtis ir kalbėtis. Darbai turi prasidėti jau tuojau pat. Mes galime pradėti ir be gyventojų įnašų, tai tik lašas jūroje. Mes jiems esame siūlę tam tikrų nuolaidų", – kalbėjo "Memel City Projects" vadovas.

Jis įtikinėjo, kad biznio planas yra labai paprastas, tačiau, ar jis bus sėkmingas, priklauso nuo daugelio dalykų.

"Mes turime parduoti butus ne mažesne kaip 1,6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą kaina, kad mums šis projektas pavyktų. Kainą nustatė teismas. Jau turime du naujus pirkėjus. Tačiau dar yra neparduotų butų, kuriuos reikia žūtbūt parduoti", – prisipažino T.Petravičius.

Didžiosios namo dalies savininkas aiškino, jog gyventojų godos, kad tai naujieji verslininkai iš jų atėmė butus, šiek tiek perdėtos.

"Kur jie gyveno? Įvertinkime realiai. Tai buvo avarinės būklės pastatas, paramstytas pagaliais. Ir niekas jų butų nebūtų pirkęs. Tai čia tas svajonių gyvenimas? O jiems numatoma perspektyva gyventi renovuotame, šiuolaikiškame pastate su sutvarkyta aplinka ir moderniu, apšiltintu fasadu", – pastebėjo T.Petravičius.

Projekto vertė – 400 tūkst. eurų

"Pusę pinigų, galima sakyti, turime. Kitą pusę surinksime iš butų pardavimo. Renovacijai reikia 400 tūkst. eurų. Bus 16 butų, iš jų dešimt dar turiu parduoti. Jei nebus krizės, viliuosi sėkmės", – tikino T.Petravičius.

Vizualizacija, kurios vaizdas šiuo metu kabo ant šio namo sienos, jau keičiamas.

Pirminis projektas, parengtas 2013 m., buvo koreguotas. Internete iki šiol reklamuojamas dar šiemet turėjęs būti užbaigtas vokiško stiliaus namas.

Pirkėjams siūloma nuo 40 iki 70 kv. metrų ploto butai.

T.Petravičius žadėjo, kad projektą planuojama įkūnyti per dvejus metus.

Komentaras

Mindaugas Žilys

Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, įmonės "Memel City Projects" kreditorius

Tai, ką tvirtina buvęs mano verslo partneris, nėra visiškai taip, kaip buvo iš tiesų. Šiuo metu aš esu šios įmonės kreditorius ir tai ji man skolinga 108 tūkst. eurų. Su T.Petravičiumi susipažinau vienos partijos, kuriai anksčiau priklausiau, sporto renginyje. Aš dvejus metus neatgaunu lėšų, kurias jis man yra skolingas. Mes verslus oficialiai esame atsidaliję. 108 tūkst. eurų paskolos grąžinimą laidavo T.Petravičiaus brolis ir jo bičiulis. Kodėl to, kad mano šeima taip pat patyrė nuostolių, buvęs partneris net nemini? Mano tėvai, norėdami pirkti nedidelį butą, avansu yra įdavę 50 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų buvo duota statybos darbų pradžiai. Mūsų šeimos bičiulis taip pat avansu už butą šiame name yra davęs 50 tūkst. litų. Visus šiuos pinigus juk reikės palaidoti. Apie tai, su kokiu verslininku aš turiu reikalų, sužinojau tik tuomet, kai jis buvo laikinai įdarbintas pramogų parke "Kar kar". Tada paaiškėjo, kokių įsiskolinimų turi šis asmuo. Labai gaila tų žmonių, kurie tapo įkaitais, tačiau man keista, kodėl šioje istorijoje vis minimas mano vardas. Jei žmonės nori vystyti verslus, neinvestuodami pinigų, tokiems verslams lemta žlugti. T.Petravičius mane kaltina, kad tai aš ėmiau pinigus "Kar kar" parkui. Tai nutiko vienintelį kartą, kai parko įrangai įsigyti buvo paimti 60 tūkst. eurų, tačiau visi jie buvo grąžinti į sąskaitą. Kreditą iš Palangos kredito unijos ėmė fiziniai asmenys, tarp kurių esu ir aš, tačiau tie 740 tūkst. litų buvo paskolinti įmonei, kuri ir nupirko avarinį pastatą, o visus pinigus pervedė savivaldybei. Mano kaltės šioje istorijoje nėra.

Uostamiesčio savivaldybė ketina susitaikyti su įmone, savavališkai nugriovusia miestui priklausančius statinius. Verslininkai už su žeme sulygintus prastos būklės buvusius statinius atsipirks miestui sumokėdami pusę rinkos kainos.

Nugriovė be leidimo

Savivaldybės ir bendrovės "Kamineros krovinių terminalas" konfliktas kilo dėl statinių Perkėlos g. 3.

Ten buvę prastos būklės statiniai – Klaipėdos savivaldybės nuosavybė, o minėta įmonė, ten vykdžiusi statybas, pastatų ar jų likučių vietoje suplanavo automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė aikštelę bendrovei leido įrengti, tačiau nugriauti statinių – ne.

"Įmonė suprato, kad savivaldybė leidžia nugriauti ir tuos menkaverčius statinius. Taip ir padarė. Viskas paaiškėjo tik vėliau, vykdant inventorizaciją", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Rado aukso vidurį

Tuomet prasidėjo ilgas savivaldybės ir bendrovės susirašinėjimas bei aiškinimasis, kas šioje situacijoje yra kaltas.

Bendrovė savo veiksmus motyvavo tuo, kad statiniai neva buvo avariniai ir kėlė pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, todėl juos nedelsiant reikėjo likviduoti. Vis dėlto po kurio laiko bendrovė pripažino, jog leidimo griauti statinius neturėjo.

A.Kačalino teigimu, prasidėjus teisminiams ginčams paaiškėjo, kad bylai jau galima taikyti senaties terminą, todėl savivaldybė panūdo susitaikyti su bendrove ir taip atgauti bent pusę to, ko buvo verti statiniai. Derėtis dėl taikos esą siūlė ir pati bendrovė.

"Įvertinę visas aplinkybes sutarėme nuolaidų būdu rasti kompromisą – aukso viduriuką", – pasakojo Teisės skyriaus vedėjas.

Gaus pusę rinkos vertės

Pašnekovo teigimu, teritorijoje, kurioje savo veiklą vykdo minėta bendrovė, dar yra likę statinių. Jie taip pat esą menkaverčiai, todėl verslininkai siūlo ir juos nugriauti, tai esą padarytų savomis lėšomis. Tiesa, savivalda dar sprendžia, ar to prireiks.

"Priklauso nuo to, kaip traktuosime. Jeigu taip, kad savivaldybė tą turtą aukcione galėjo parduoti, tuomet būtų patiriami nuostoliai. O jeigu savivaldybė būtų nusprendusi griauti statinius, reikėtų viešojo pirkimo, reikėtų samdyti rangovus. Tada savivaldybė patirtų išlaidų. Tokiu atveju išeitų, kad įmonė paramą suteikia. Tokia dviprasmiška situacija", – dėstė A.Kačalinas.

Taikos sutarčiai liepos 10 d. dar turi pritarti Klaipėdos savivaldybės taryba. Politikams apsisprendus susitaikyti su verslininkais, byla būtų nutraukta, o bendrovė savivaldai per mėnesį turėtų sumokėti 5 tūkst. eurų. Tai yra pusė sumos, kurią šiuo metu būtų galima gauti rinkoje už tokius statinius.