„Rinka tiek besitraukianti, tiek labai smarkiai atakuojama, kad būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, jų keitimo operacijų. Bankai pablogino iš mūsų supirkimo kainas – sumažino maržą“, – BNS sakė Radviliškyje, Panevėžyje ir Šiauliuose veikiančių keityklų bendrasavininkis ir vadovas Povilas Linkevičius.

Klaipėdoje ir Vilniuje, o sezono metu – ir Palangoje keityklas valdančios įmonės „Storas voras“ savininkas Tomas Matulis taip pat sako, kad mažėja paslaugos poreikis.  

„Tendencija tokia, kad mažėja paslaugos reikalingumas. Jau atostogauti atvykstantys emigrantai dalį pinigų atsiveža kortelėse, nebe grynaisiais“, – sakė jis. 

Anot T. Matulio, iki koronaviruso pandemijos rinkos mažėjimas buvo nuoseklus, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus jo keityklų pajamos menko maždaug po 5-10 procentų.

Tačiau per tą laikotarpį valdžiai priėmus sprendimus riboti atsiskaitymus grynaisiais, bankams spaudžiant neturėti grynųjų, juntamas dar didesnis krytis. Prie to, T. Matulio teigimu, prisidėjo ir Rusijos invazija Ukrainoje – sutriko prekyba rubliais ir grivinomis.

Keityklų savininkai pripažįsta, kad jų pajamos aptirpo ir dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos.

Jau atostogauti atvykstantys emigrantai dalį pinigų atsiveža kortelėse, nebe grynaisiais.

„Daug žmonės keisdavo grynuosius svarus. Dabar kreivė žemyn eina“, – BNS tikino trijų „Valiuta24“ keityklų savininkas Mindaugas Ryckis.

Pasak P. Linkevičiaus, emigrantai svarus keičia Anglijoje, nors už tai sumoka daugiau negu Lietuvoje. 

„Prasidėjus karui ir dėl įvairių ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, išaugusių energetikos kainų, dolerio kursas pasiekė paritetą su euru. Tai stebimas didelis šuolis dolerio supirkimo. Svarų ir dolerių labiau ieškoma Vilniuje, o Skandinavijos šalių valiutos – Kaune“, – teigė M. Ryckis.   

Rusiškos valiutos trūksta, auga grivinų poreikis

„Lietuvoje yra trūkumas rusiškos, ukrainietiškos, šiek tiek baltarusiškos valiutos grynais. Yra deficitas. Labai daug yra norinčių įsigyti, bet rublių fiziškai nėra kur gauti. Kas pas mus patenka, ką gauname, tai ir parduodame, galimybės užsisakyti iš bankų nėra, nes bankai neprekiauja šia valiuta“, – BNS teigė „Valiuta24“ savininkas M. Ryckis.

„Nėra, kad kas atneštų didelį kiekį, – atneša pavieniai žmonės: gal turi užsilikusių, gal vairuotojai dirbantys prasprūsta, pravažiuoja iš tolimųjų reisų“, – tvirtino jis.

Anot jo, trijose keityklose tik maždaug iki 20 žmonių teiraujasi rusiškų rublių, o prieš mėnesį pusšimčio skambučių sulaukdavo, nekalbant apie užeinančius į keityklas. 

„Dabar šiek tiek rusiškų rublių paklausa aprimo, bet prieš mėnesį telefonai nuo skambučių iki mėlynumo kaito. Norėjo ir už labai daug eurais pirkti, ir įmonių buvo, bet tų norų negalėjome išpildyti. Ir už 20 tūkst. eurų buvo prašymų. Negalėjome išsiaiškinti, ar fizinis, ar juridinis asmuo, nes iki galo sandoris neįvyko“, – sakė kelių keityklų Vilniuje ir Kaune savininkas. 

Lietuvoje 14 keityklų valdančios įmonės „Konversita“ direktorius Vaidas Juška sako, kad rubliai keičiami tik privatiems žmonėms, verslui nebelieka, nes jam reikia didesnių sumų.    

„Įvairiai prašo – ir 100 tūkst. rublių, ir 300 tūkst., ir 5 mln.“, – BNS tvirtino įmonės vadovas.

Freepik.com nuotr.

Tuo metu Ukrainos grivinų poreikis taip pat didžiulis – jį skatina iš Lietuvos išvykstantys Ukrainos gyventojai – kai kurie buvo įsidarbinę ir nori eurus išsikeisti į ukrainietišką valiutą.

„Nesuperkame tiek, koks yra poreikis. Pavieniai žmonės kažkiek parduoda ir tą pačią dieną jas kiti nuperka, nieko nelieka“, – aiškino M. Ryckis.

Jis mano, kad savos valiutos ieško ne tik išvažiuojantys ukrainiečių pabėgėliai, bet ir verslas.

„Verslai toliau veikia. Šiaip mes parduodame gerokai aukštesniu kursu negu rinkos kursas, tai turbūt kiti dėl to verslai susigundo. (...) Jie kažkokį procentą, apie 20 proc. susitaupo ir jie atvažiuoja nusipirkti pas mus. Mes priversti tą kursą pakelti, parduoti geriau nei rinkos kursas, nes kitaip iš mūsų jų nepirktų“, – teigė verslininkas.   

Bevizis režimas paaugino baltarusiškų rublių paklausą 

M. Ryckio teigimu, baltarusiškų rublių paklausa ūgtelėjo, kai Baltarusija nuo pavasario įvedė bevizį režimą taip skatinant žmones keliauti į Baltarusiją: „Tų baltarusiškų pinigų perka, bet sumos, sakyčiau, tokios turistinės, įsigyja už porą šimtų eurų“.    

„Turime patenkintą poreikį, bet daugiau parduodame negu superkame. Rezervas po truputį senka. Kad klientai daug atneštų, nėra“, – tvirtino M. Ryckis.

Lietuvos bankas (LB) nurodė, kad valiutos keityklų veiklą prižiūri pinigų plovimo ir teroristų prevencijos aspektu.

„Pandemijos metu buvo pastebimas bendras valiutos keitimo grynaisiais pinigais sumažėjimas, šiais metais stebimas tam tikras atsigavimas. 2022 metų pirmąjį pusmetį Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka valiutos keitimo paslaugų teikimui dar analizuojama“, – BNS teigė centrinis bankas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 įmonė, turinti valiutos keityklas. Šią pslaugą gali teikti ir kitos finansų įstaigos. 

Regiono sostinė Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį užėmė Rusijos pajėgos po vasario 24 dienos, kai prasidėjo karinė invazija.

„Šiandien bus išleistas įsakas, kuriuo oficialiai įvedama dviejų valiutų sistema Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškas regiono administracijos vadovas Vladimiras Saldo.

„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turi teisę, o vėliau privalės kainas rodyti dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – sakė jis. – Kursas – du Rusijos rubliai už griviną“.

Jis pridūrė, kad artimiausiomis dienomis Rusijos bankas atidarys filialą Chersone ir pasiūlys sąskaitas įmonėms, kurios galės pateikti ukrainietiškus dokumentus.

Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirtos valdžios institucijos teigia, kad pietinis Ukrainos Chersono regionas, per kurį eina sausumos tiltas į Krymą, greičiausiai taps Rusijos dalimi.

Keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską, Maskva įsteigė vietos administracijas, atsakingas už normalaus gyvenimo atkūrimo regimybę ir ateities Rusijos sudėtyje pagrindų kūrimą.

Ukrainos banko nurodymu taip pat panaikinti panašūs nacionalinės valiutos kurso nustatymo apribojimai, pagal kuriuos komerciniai bankai nurašo lėšas iš klientų sąskaitų grivinomis, jei jų klientai užsienyje atsiskaito mokėjimo kortelėmis grivinomis.

„Panaikinus apribojimus nustatyti kursus, kuriais bankai parduoda užsienio valiutą gyventojams, pagerės rinkos juridinių asmenų veiklos sąlygos. Tai sustiprins konkurenciją, padidins likvidumą legalioje rinkoje ir sumažins neteisėtų sandorių skaičių. Visa tai padidins šalies valiutų rinkos stabilumą bei apribos valiutų kursų svyravimų amplitudę grynųjų pinigų rinkoje“, – pareiškė Ukrainos banko pirmininko pavaduotojas Jurijus Heletijus.

Be to, Ukrainos bankas perpus mažina grynųjų pinigų išėmimo užsienyje iš Ukrainos bankuose atidarytų sąskaitų grivinomis mėnesio limitą – nuo 100 tūkst. grivinų iki 50 tūkst. grivinų.

Anot reguliuotojo, tai „sumenkins neproduktyvaus kapitalo nutekėjimo riziką, sumažins spekuliacijų ir valiutinių apribojimų apėjimo galimybes, todėl bus apsaugotos Ukrainos tarptautinės atsargos“.

Ukrainos bankas uždraudė komerciniams bankams vykdyti operacijas, kurios pažeidžia centrinio banko nustatytus ribojimus arba padeda juos apeiti.

Ukrainos ekonomiką smarkiai sutrikdė karas, todėl šalies centrinis bankas priverstas apriboti grivinų keitimą, kad išsaugotų dolerių ir eurų rezervą.

Bankai 27 ES šalyse nenoriai priima grivinas iš milijonų atvykusių pabėgėlių, nes baiminasi, kad Ukrainos centrinis bankas gali atsisakyti vykdyti valiutų keitimo operaciją.

Siekdamos išspręsti šią problemą, Lenkija ir kitos valstybės narės sukūrė schemas, kuriomis siekiama užtikrinti tam tikrą valiutos keitimo lygį, o Europos Komisija Briuselyje rekomenduoja šias schemas suvienodinti visame bloke.

„Schemose turėtų būti numatytos maksimalios 10 tūkst. grivinų vienam asmeniui (apie 300 eurų) ribos be jokių mokesčių pagal oficialų Ukrainos nacionalinio banko skelbiamą valiutos keitimo kursą“, – sakoma EK pareiškime.

Schema, kuri veiktų bendradarbiaujant su Ukrainos centriniu banku, iš pradžių truktų tris mėnesius, o joje dalyvautų bankų tinklas visame bloke.

Šis planas yra ES vykdomosios valdžios institucijų rekomendacija valstybėms narėms ir bus aptartas antradienį vyksiančiame ES ministrų susitikime.

Bankai nekeičia

Plinta istorijos, kai Lietuvoje veikiantys bankai nesutinka keisti Ukrainos grivinų į eurus.

„Tuo metu, kai vyksta karas, kai verslai traukiasi iš Rusijos rinkos neskaičiuodami nuostolių, nes taip tiesiog morališkai teisinga, kai sporto komandos atsisako rėmėjų, o paprasti žmonės ir įmonės surėmę pečius aukoja tiek, kiek gali. Ir yra mūsų komerciniai bankai.

Ne paslaptis, kad daugelis ukrainiečių laikė savo santaupas grivinomis ir bėgant iš šalies, kai traukinyje lipama vienas kitam per galvas, kai tiesiog reikia tilpti į vagoną, nes jei netilpsi į šitą, tai klausimas, ar išvis pavyks išvykti. Kai nuo Lenkijos sienos iki Lietuvos keliaujama kompaktinės klasės automobiliuku susigrūdus devyniese. Tuomet tikrai ne laikas galvoti, „kur čia man tas grivinas išsikeist“. Bankai puikiai supranta, kad greitai į šalį plūstelės srautas žmonių, kurie turės grynųjų būtent šia valiuta. Na ir ką jie daro? Ogi visose savo keityklose nebepriima ir nekeičia grivinų. Nes aišku, kad bus nuostoliukas, nes šitas pinigėlis nebepaklausus. Jų šita situacija neliečia, jiems nekyla moralinių klausimų, kaip čia jausis tas nuo karo pabėgęs žmogus be skatiko kišenėje“, – socialiniame tinkle dėstė Mantas Matukaitis.

Jis pridūrė, kad pernai didieji Lietuvoje veikiantys bankai fiksavo milijoninius pelnus, tad, pasak vyro, yra iš ko turėti pelną keičiant nuvertėjusias grivinas į eurus.

„Nepaisant to, kad grivinos kursas yra žemiau plintuso, jie net jos nekeičia. Ir nekeičia nuo pat karo pradžios. Taip užblokuodami bet kokią galimybę nuo karo pabėgusiems žmonėms čia būti oriems, be ištiestos rankos. Nieko asmeniško, tik verslas“, – pasipiktinimo neslėpė M.Matukaitis.

Nepalankus kursas

Kai kuriose valiutų keityklose vis dar galima grivnas išsikeisti į eurus, tačiau kursas – labai nepalankus. Ukrainiečių santaupos nurėžiamos kone trečdaliu.

M.Matukaitis pasakojo, kad jo šeima taip pat priglaudė Ukrainos karo pabėgėlius. Pas juos namuose glaudžiasi ukrainietė su dviem vaikais. Moteris praše pakeisti pinigus, tačiau gauta suma eurais labai nuliūdino.

„Išsilavinusi moteris, IT specialistė. Nespėjo išsikeisti pinigų nei Lvove, nei Lenkijoje. Davė vakar man krūvelę grynųjų, sako: „Čia anksčiau buvo apie 1 000 eurų, viena gera ukrainietiška alga. Žinau, kad dabar kursas bus kitoks. Bet keisk bet kokiu atveju, kiek bus – tiek.“ Žinote, kiek dabar išėjo iš to „apie 1 000“? Gavau 320 eurų. Iškeitė, ko gero, vienintelė keitykla Kaune, vis dar vykdanti šią operaciją. Išėjau su dvejopais jausmais... Valio, kad dar spėjau. Bet 320 eurų gauti... Aš jai tiek duoti tiesiog negaliu, rankos nekyla. Teks pridėti iš savų, kad žmonės galėtų išlikti orūs“, – savo patirtimi pasidalijo kaunietis.

Į valiutų keitimo problemas dėmesį buvo atkreipęs ir žurnalistas Andrius Tapinas. Visuomenininkas viešai gėdino keityklas, kurios keitė grivinas  į eurus ypač nepalankiu kursu.

Kursas: keityklos tarsi susitarusios už eurą prašo 95 grivinų, nors oficialus Lietuvos banko nustatytas kursas yra 35. (Vytauto Liaudansko nuotr.)

„Lietuvą atvyksta vis daugiau ukrainiečių pabėgėlių ir juos priimantys lietuviai susiduria su problema. Realiai vienintelis ukrainiečių turtas ir tai, ką jie spėjo išsivežti, yra jų pinigai – grivinos. Ir jie nori gyventi čia oriai, šio to nusipirkti, todėl mėgina išsikeisti grivinas į eurus. Bet keityklos tarsi susitarusios už eurą prašo 95 grivinų, nors oficialus Lietuvos banko nustatytas kursas yra 35. Suprantu, kad grivinos nelabai kam reikalingos ir kai esi vienintelis, gali sukelti kainas iki dangaus, bet vis tiek juk žmonės bėga nuo karo, palieka namus, atvažiuoja į Lietuvą, o čia juos apiplėšinėja“, – dėstė žurnalistas.

Vėliau A.Tapinas paskelbė, kad su viena keitykla sutarė fiksuotą kursą – už eurą ji prašys 40 grivinų. Tiesa, keitimo suma bus ribojama.

„Yra dvi sąlygos. Vienam žmogui maksimali keitimo suma yra 300 eurų, kad pagrindinius poreikius patenkintų kuo daugiau žmonių, ir keičiama tik ukrainiečiams, pateikusiems kokį nors dokumentą, nes jau atsirado lietuvių, kurie sugalvojo nusipirkti keityklose grivinų aukštesnį kursu ir spekuliuodami kursu užsidirbti“, – pažymėjo A.Tapinas.

Nepaisant, kad grivinos kursas yra žemiau plintuso, jie net jos nekeičia. Ir nekeičia nuo pat karo pradžios.

Išplatino pranešimą

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl Lietuvoje veikiantys didieji bankai nekeičia grivinų į eurus. Bankų atstovai patys nekomentavo, tik persiuntė Lietuvos bankų asociacijos išplatintą pranešimą dėl minėtų valiutų keitimo.

„Lietuvos bankų asociacija (LBA) atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje prieš keletą metų įteisinus valiutų keityklų operatorių veiklą, plečiantis euro zonai, sparčiai populiarėjant elektroniniams atsiskaitymams ir išaugus mokėjimams kortelėmis užsienyje, didžioji dalis šalyje veikiančių bankų nustojo teikti valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas ir nebeturi tam reikalingos infrastruktūros“, – dėstoma LBA pranešime.

Bankų atstovai aiškino, kad LBA vienijamos finansų ir kredito sektoriaus įmonės remia Europos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių institucijų inicijuotus veiksmus, siekdamos palengvinti Rusijos agresijos žalą Ukrainos piliečiams. LBA nariai esą įgyvendina ne vieną paramos iniciatyvą, skirtą pagelbėti Ukrainai ir jos žmonėms, ir supranta nuogąstavimus, kylančius dėl šios šalies piliečiams aktualių paslaugų.

„LBA priklausantys bankai individualiai ir nepriklausomai priėmė sprendimus pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams sąskaitas atidaryti nemokamai, taip pat nemokamai siūlo ir bankų paslaugų planus. Kreipiantis į kredito įstaigą dėl sąskaitos atidarymo asmens tapatybei identifikuoti užtenka Ukrainos piliečio paso – biometrinio arba paprasto. Kitus reikalingus dokumentus kiekvienas bankas nustato individualiai“, – dėstoma pranešime.

Bankų pozicija

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė papildė, jog nuo 2019 metų pabaigos banko skyriuose valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslauga banko skyriuose bet kuria valiuta nėra teikiama, nes bankas neturi tam reikalingos infrastruktūros, įrangos, darbuotojų kompetencijos.

Tomo Raginos nuotr.

„Suprantame susiklosčiusią sudėtingą situaciją, tačiau šiuo atveju galime rekomenduoti kreiptis į tokią paslaugą teikiančias valiutos keityklas, kurios šalyje užtikrina grynųjų pinigų keitimo paslaugas. Prie pagalbos Ukrainai bankas prisideda paprasčiau, lengviau ir nemokamai teikdamas savo paslaugas: pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams SEB bankas nemokamai atidaro sąskaitą, netaiko paslaugų plano „Sumanu“ mokesčio. Taip iš karo veiksmų zonos pasitraukę ukrainiečiai gali nemokamai naudotis būtinomis finansinėmis paslaugomis“, – komentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Pasak banko atstovės, SEB banke nuo šių metų vasario 24 d. į Ukrainą atliekami tarptautiniai pinigų pervedimai bet kokia valiuta nėra apmokestinami. Jei įmanoma, bankas rekomenduoja pervedimus atlikti eurais – taip pinigai gavėjo sąskaitą turėtų pasiekti greičiau.

Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos komentaras:

Lietuvos bankas kartą per mėnesį fiksuoja ir interneto svetainėje skelbia euro ir grivinos santykį pagal rinkoje laisvai nusistovėjusius valiutų kursus. Šis santykis, kaip ir kiti euro ir užsienio valiutų santykiai yra orientaciniai, nenustatantys valiutos keityklos operatoriams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams pareigos teikiant valiutos keitimo paslaugą taikyti būtent Lietuvos banko nurodytą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, išreikštą eurais.

Valiutos keitimo funkcijas atlieka rinkos dalyviai, kuriems suteikta tokia teisė. Lietuvoje tai yra valiutos keityklos operatoriai. Teisės aktai nesuteikia Lietuvos bankui įgaliojimų reguliuoti valiutos keityklos operatorių paslaugų įkainių (kaip ir bankų bei kitų mokėjimo paslaugų teikėjų taikomų mokesčių už teikiamas paslaugas, išskyrus mėnesinį mokestį už Pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį). Taigi valiutos keityklos operatoriai turi teisę patys nuspręsti, kokias valiutas keisti ir kokia kaina.

Svarbu, kad informacija apie taikomą valiutų keitimo kursą būtų pateikta aiškiai, išsamiai ir neklaidintų vartotojo. Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas (LR valiutos keityklos operatorių įstatymas 7 str. 2 d.).

Valiutos keityklos operatoriai neturėtų piktnaudžiauti susidariusia situacija ir teikdami paslaugas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisės aktai taip pat nesuteikia įgaliojimų Lietuvos bankui nurodyti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams teikti tam tikro pobūdžio paslaugas (pvz., grivinų keitimo).

Tokie yra teisiniai šio klausimo aspektai. Bet situacija nėra kasdienė ir įprasta, ji gali reikalauti ir kitokių sprendimų. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvoje susitelkė tiek verslas, tiek visuomenė tam, kad padėtų nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms, kurie atvyksta į mūsų šalį.

Savo ruožtu taip pat ieškome galimų sprendimų, konsultuojamės su Lenkijos nacionaliniu banku, jų šalyje ši problema dar opesnė. Klausimas svarstomas ir Europos Centriniame Banke, kuris gavo Europos Parlamento narių kreipimąsi, jame prašoma rasti sprendimus dėl grivinų keitimo karo pabėgėliams. Taip pat raginame ir verslą elgtis atsakingai, sąžiningai ir solidariai.

Papildomai informuojame, kad grivinas į eurus šiuo metu keičia šios valiutų keityklos:

UAB „Florinus“

UAB „Valiutų mainai“

„Valiuta24.lt“ (UAB „Madelina“)

„Top exchange“ (UAB Konversita).

Pasak grupės vadovo GIntauto Pangonio, pirmąjį ketvirtį gerokai sumenko Rusijos sankcijų įtaka verslui. Kai Rusijai buvo įvestos ekonominės sankcijos, popieriaus ir medienos įmonių grupė neabejojo, kad jos verslo tai nepaveiks - įmonės į Rusiją neeksportuoja. Tačiau, Rusijos rubliui nuvertėjus maždaug dvigubai, užplūdo pigi rusiška produkcija.

"Mes prekiavome, nors ne taip stipriai, ir tai turėjo įtakos pernykščiams rezultatams. O dabar matome, kad rusiškos produkcijos antplūdis atslūgo. Pirmąjį ketvirtį nei rusiškas rublis, nei rusiška produkcija nebedarė tokio juntamo poveikio mūsų pardavimui Rytų Europoje ar Lietuvoje", - teigė G.Pangonis.

Kaip BNS jau rašė, "Grigeo Grigiškės" pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 30,2 mln. eurų - 16 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jos buvo 26 mln. eurų. Grupės ikimokestinis pelnas šiemet, palyginti su pirmuoju 2016-ųjų ketvirčiu, padidėjo 7 proc. iki 1,5 mln. eurų.

Ukrainos vyriausybė skelbiasi nuo sausio pradėsianti griežčiau kontroliuoti verslą, žada iš šešėlio ištraukti milijardus grivinų. Taip tikimasi surinkti pinigų pensijoms kelti ir socialinėms išmokoms didinti.

Pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą, Ukraina, tebesitęsiant neramumams šalies Rytuose, atsidūrė 78 vietoje iš 187 valstybių ir smuko penkiomis pozicijomis. Indeksas yra žemesnis už Europos bei Vidurinės Azijos šalių indeksų vidurkį.

Indeksu nustatomas socialinių sąlygų lygis šalyje – pensijų ir išmokų dydis, žmonių gyvenimo kokybė.

„Mūsų tikslas – Europos Sąjunga. Juk ten kitoks gyvenimas, socialinė apsauga. Mes suprantame, kad ir atlyginimai aukštesni, sunku mums Ukrainoje“, – sako Vakarų Ukrainos gyventojas Vasylyjus.

„Įsidarbinti labai sunku. Darbo nėra, pagal specialybę įsidarbinti beviltiška. O kur eiti? Lieka tik turgus arba sėdėti namuose, arba važiuoti uždarbiauti. Į Maskvą, Rusiją. Kas turi pinigų, vyksta į užsienį ir ten įsikuria“, – sako Ivano Frankivsko gyventoja Ruslana.

Ukrainoje vidutinė pensija nesiekia nė 300 litų, vidutinis atlyginimas – 500 litų. Nuo spalio keičiasi kompensacijų už komunalines paslaugas standartai – kai kurioms anksčiau lengvatų turėjusioms žmonių grupėms už gyvenąmjį plotą, šilumą ir elektrą teks primokėti.

„Nukirpo mums išmokas už vaikus, bet ne tiek ir daug. Suprantu, kad ekonominė padėtis šalyje sunki, todėl dėl nuimtų pinigų už vaiką tragedijos nematau. Aišku, nukentėjo labiausiai tos šeimos, kuriose auga daugiau vaikų“, – sako Tatjana iš Ivano Frankivsko.

Pasak šio miesto mero, dabar svarbiausia suvaldyti šešėlinę ekonomiką. Ekspertų skaičiavimais, kasmet valstybės biudžetas negauna daugiau nei 24 mlrd. grivinų pridėtinės vertės mokesčio. Teigiama, kad pusė Ukrainos verslo dirba šešėlyje.

„Vyriausybė parengė ir Aukščiausioji Rada turi svarstyti vienkartinio socialinio mokesčio įstatymo pataisą, kurioje numatyta mokesčio įnašą sumažinti nuo 37 iki 15 procentų. Jeigu darbdavys legaliai priims dirbti žmonių ir sudarys darbo sutartis, jis mokės lengvatinį vienkartinį socialinį mokestį. Tai leis traukti ekonomiką iš šešėlio“, – sako Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius.

„Mūsų tikslas – legalizuoti darbo užmokestį. Kovojame su atlyginimais vokeliose bei neteisėtai imančiais pašalpas ir išmokas, – sako Ivano Frankivsko savivaldybės Socialinės apsaugos departamento direktorė Oleksandra Zaklinska. – Būtina visiems drauge suardyti šešelinės ekonomikos schemas, kad galėtume išlaikyti pensininkus ir mažas pajamas gaunančius žmones. Darbdaviai, ypač dabar – per karą, suįžūlėjo, nemoka žmonėms atlyginimų. O šie su ištiesta ranka eina pas mus“.

Ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad sugriežtinus pridėtinės vertės mokesčio ir socialinių pašalpų patikrą, jau kitų metų pusmetį į biudžetą papildomai turėtų įplaukti apie 11 mlrd. grivinų, tai leistų kelti pensijas. Bet jie pabrėžia, kad socialinė reforma šalyje – neišvengiama.

Rusijai perėmus visišką Krymo kontrolę jame kaip oficiali valiuta pirmadienį įsigaliojo rublis, bet verslas kol kas vis dar veikia daugiausia naudodamasis Ukrainos grivina.

„Nuo šios dienos galime oficialiai atlikti mokėjimus rubliais. Grivina bus galima naudotis iki 2016 metų sausio 1 dienos“, - „ Twitter“ pranešė promaskvietiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas.

Jo pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė, kad pensijos nuo pirmadienio bus mokamos rubliais ir kad tam atidėta 300 mln. rublių (6 mln. eurų).

Rusijos oficialioji naujienų agentūra ITAR-TASS vidurnaktį paskelbė pranešimą, kad Kryme „šiandien rublis oficialiai paleidžiamas į apyvartą“.

Tačiau pačiame Kryme bankuose ir parduotuvėse pirmadienį daugiausia operuojama grivinomis.

„Negavome jokių instrukcijų dėl rublio įvedimo“, - sakė darbuotojas Italijos banko „ UniCredit“ skyriuje Sevastopolyje.

Verslininko Raimondo Tumėno kontroliuojama investicijų bendrovė "BT invest", Kryme valdanti prekių platinimo įmones bei bei prekybos tinklus, dėl įvykių Ukrainoje pristabdė planuotas investicijas, tačiau kol kas apyvartos planų nekoreguoja, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Automobiliai pakeliui užtrunka, kol pravažiuoja patikrinimo postus. Ir nors vietiniams darbuotojams atvykti į darbą nekyla sunkumų - sutriko centrinės būstinės darbuotojų komandiruočių grafikas į Krymą", - teigė "BT invest" generalinis direktorius Aivaras Karalius.

Pasak jo, teks įdėti daug pastangų suvaldyti verslo aplinką. Jis teigė, kad buvo numatytos investicijos į parduotuvių rekonstrukciją, tačiau kol kas šie darbai pristabdyti, bet prognozės nekeičiamos. "Šiandien planų nekoreguojame, kaip bus toliau - laikas parodys. Bet kokiu atveju "Novus" dirba grivinos aplinkoje, kiek dolerių tos grivinos bus vertos - prognozuoti sunku".

Ukrainos grivinos kursas šalies tarpbankinėje rinkoje antradienį toliau artėja prie istorinio dugno, užfiksuoto 2008-ųjų gruodį - 10 grivinų už JAV dolerį.

Daugiau nei 2 proc. vertės išvakarėse praradusi grivina antradienį iki vidudienio nuvertėjo apytikriai 5 proc. iki 9,9 grivinos už dolerį.

Centrinis bankas į tarpbankinę rinką antradienį nesikišo.

Pasak rinkos dalyvių, griviną smukdo išaugusi užsienio valiutos paklausa, baiminantis šalies nemokumo.