Duomenys rodo, kad užsienyje gimę ir į Lietuvą grįžę 0–9 metų vaikai sudarė 5,3 procento nuo visų šios amžiaus grupės gyventojų Lietuvoje. Tuo metu vyresnėse, iki 50 metų grupėse, užsienyje gimusiųjų dalis siekia tik nuo maždaug 1 proc. iki 3,4 procento.

Kaip BNS nurodė I. Budginaitė-Mačkinė, jauniausių gyventojų grupės dalies augimas gali būti tiesiogiai siejamas su grįžtamosios migracijos tendencijomis.

„Iš ankstesnių sociologinių tyrimų žinome, kad susilaukus vaikų arba prieš jiems pradedant mokymąsi formalaus ugdymo sistemoje dalis užsienyje gyvenančių priima sprendimą grįžti į Lietuvą. Tiek dėl Lietuvoje likusių artimųjų ir galimai didesnio pagalbos tinklo, tiek dėl noro, kad vaikas augtų lietuviškoje aplinkoje ilguoju laikotarpiu“, – tendenciją aiškino mokslininkė.

„Jeigu grįžtamosios migracijos tendencijos išliks panašios, tai ir ateityje užsienyje gimusių dalis šioje amžiaus grupėje turėtų likti pastebima“, – prognozavo ji.

Remiantis surašymo duomenimis, beveik visi Lietuvos nuolatiniai gyventojai, gimę Airijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Norvegijoje, buvo asmenys iki 19 metų.

Surašymo rezultatų apžvalgoje taip pat nurodoma, kad palyginti didelė dalis Lietuvos gyventojų, gyvenusių užsienyje vienus metus ar ilgiau, į Lietuvą grįžo 2015-2019 metais (14,4 procento).

I. Budginaitė-Mačkinė sako, kad šios tendencijos gali būti siejamos su ir su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos.

„Viena vertus, pasikeitimai Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ galėjo paskatinti dalį ten gyvenusių grįžti į Lietuvą. Remiantis ir kasmet pateikiamais statistikos departamento duomenimis, grįžtančių iš JK skaičius šiuo laikotarpiu išliko didesnis nei iš kitų šalių“, – pabrėžė mokslininkė.

„Kita vertus, iš ankstesnių grįžtamosios migracijos tyrimų žinome, kad dalis gyvenusių užsienyje išvyksta pakartotinai. Tad dalis, palyginus dar neseniai grįžusių, gali pasirinkti vėl išvykti į užsienį“, – pažymėjo sociologė.

Remiantis duomenimis, beveik kas trečias užsienyje bent metus gyvenęs ir į Lietuvą persikėlęs asmuo į šalį grįžo iki Nepriklausomybės atkūrimo.

Kaip BNS informavo susisiekimo ministro atstovė spaudai Aldona Grinienė, į penktadienio vakarą vyksiantį reisą išpirkti visi 220 bilietų.

Į Vilnių penktadienį popiet dar atskris lėktuvas iš Milano. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, juo į Italiją bus skraidinami šios šalies piliečiai, įstrigę Lietuvoje, taip pat bus pargabenami Lietuvos piliečiai, jų iš vakaro registravosi apie dešimt.

Į Vilnių iš Minsko vakare turėjęs įvykti penktadienio skrydis buvo atšauktas, kaip ir ketvirtadienį. Paskutinis skrydis iš Baltarusijos sostinės į Vilnių vyko trečiadienį. Tačiau užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus prašymu išimties tvarka šeštadienį ir sekmadienį dar vyks du skrydžiai, kuriais per Minską į Vilnių galės grįžti bilietus iš anksto nusipirkę keleiviai.

Lietuvoje oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams uždaroma vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį, jie galės būti organizuojami tik gavus Lietuvos institucijų ir susisiekimo ministro pritarimą. Į Lietuvą kursuos vienintelis keltas iš Kylio į Klaipėdą.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pažadėjo, kad į Lietuvą keltais ir skrydžiais nepaisant draudimo dar galės grįžti keleiviai, įsigiję bilietus iki balandžio 1-osios.

Ribojimai tęsis viso karantino, įvesto dėl koronaviruso grėsmės, metu, mažiausiai iki balandžio 13-osios.

Grįžta be atgalinio bilieto

Pasak „Skrendu.lt“ skrydžių duomenų analitikės Dovilės Krekenaitės, priežastys, dėl kurių dauguma grįžtančiųjų dar nežino kelionės atgal datos, gali būti įvairios. Vieni nori pabūti gimtinėje ilgiau, per visas žiemos šventes, kiti sugrįžta pabaigę sezoninius darbus ir pasilieka atostogoms. 43 proc. lėktuvo bilietus perkančių keleivių į Lietuvą vyksta jau turėdami bilietą atgal į tą pačią šalį, iš kurios atvyko. Pagrindinės šalys, iš kurių sugrįžtama į Lietuvą šventėms, yra Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija, Norvegija, Italija, Danija.

„Noras sugrįžti į savo gimtinę per svarbiausias metų šventes kiekvienam yra skirtingas ir priklauso nuo to, kaip stipriai žmogus jaučia, kad jo šaknys yra ten, kur gimė bei koks jo santykis su artimiausiais šeimos nariais ar draugais. Jei ryšys stiprus – žmonės išgyvena ilgesio jausmą ir veržiasi į gimtinę. Ši vieta jiems išlieka savotiškas atskaitos taškas, nuo kurio prasidėjo visos gyvenimo kelionės. Čia pabuvę žmonės jaučiasi ramiau ir po to vėl gali grįžti į svetur sukurtus namus bei tęsti gyvenimą. Tačiau kai kurie stipresnį ryšį sukuria su ta aplinka, į kurią išvyko ir įleido šaknis ten, suburdami sau svarbių žmonių ratą, Kartais būtent naujoje vietoje žmonės nori apsistoti ir švęsti vienas gražiausių metų švenčių“, – teigia psichologė ir knygų autorė A. Blandė.

Lietuvoje pasilieka ilgiau

Pasak D. Krekenaitės, žmonės, grįžtantys į Lietuvą jau turėdami atgalinį bilietą, yra linkę čia praleisti nuo 8 dienų iki dviejų savaičių, o net trečdalis pasilieka dar ilgiau. Analitikė vardija įvairias to priežastis.

„Dalis keleivių yra studentai, kurie dar nedirba ir pasibaigus semestrui namie gali praleisti daugiau nei savaitę iki pat naujų mokslų pradžios. Taip pat dalis lietuvių išeivių vertina Kalėdas tėvų namuose, todėl visus metus taupo atostogų dienas ir jas panaudoja ilgesniam laikui, kad galėtų pabūti su šeima bei seniai matytais draugais čia, Lietuvoje. Žmonių, grįžtančių į Lietuvą vos savaitei ar trumpiau tėra 22 proc., vadinasi, lietuviai yra linkę visą šventinį laikotarpį praleisti gimtinėje – ir Kalėdas, ir Naujuosius metus bei neskuba grįžti į darbus iškart po Naujųjų“, – teigia D. Krekenaitė.

Labiausiai ilgesį jaučia vaikai

Jei suaugusieji artimųjų ilgesį jaučia ne visi, tai vaikams ir paaugliams, kurių tėvai didžiąją metų dalį dirba išvykę svetur, švenčių metas tampa ypač jautrus. Tai net gali tapti psichologinių sunkumų priežastimi.

Ilgo išsiskyrimo patirtis šeimai yra didelis išbandymas.

„Ilgo išsiskyrimo patirtis šeimai yra didelis išbandymas. Šeimos nariai gyvena tarsi sūpuoklėse: su pakilimais ir nusileidimais, nuolat susiduria su ypatingo jaudulio jausmu ir išlydėjimo nerimu. Suprantu, kad kai kurioms šeimoms toks pasirinkimas yra būtinybė ir neišvengiama situacija, nes stinga galimybių oriai gyventi savo šalyje. Tačiau savo praktikoje pastebiu ir kitokių tendencijų. Kartais suaugusiųjų norai ir ambicijos yra tokie dideli, kad pranoksta labai svarbų ir pamatinį mažiausiųjų šeimos narių poreikį: kartu gyventi su visais šeimos nariais. Kai kada norėdami vis geresnio kąsnio, dar gražesnių namų, dar didesnio atlygio, dar daugiau kelionių, tėvai palieka vaikus ir paauglius išgyventi sunkius ir nemalonius jausmus. Atsiskyrimui vaikai nebūna pasiruošę ir nesupranta tokios būtinybės“, – teigia A. Blandė.

Nauja mada – vykti į svečius pas emigrantus

Svetur gyvenantys lietuviai nebūtinai sugrįžta namo, tačiau tai nereiškia, kad jie apleido artimuosius. Švenčių tradicijas paįvairino tėvų ir draugų kelionės į svečias šalis pas ten gyvenančius tautiečius.

„Skrydžių iš Lietuvos statistika švenčių laikotarpiu rodo šiek tiek kitokį vaizdą negu kitų metų mėnesių duomenys. Jei įprastai išskrendančių be atgalinio bilieto būna kiek daugiau negu pusė, tai per šventes net 85 proc. visų skrendančiųjų į užsienį perka bilietus kartu su grįžimu atgal į Lietuvą. Tik 15 proc. iškeliauja su bilietu į vieną pusę“, – pastebi D. Krekenaitė.

To priežastys gali būti įvairios, viena iš jų – žmonės keliauja per šventes aplankyti artimųjų užsienyje, tačiau neplanuoja likti ten ilgesniam laikui. Įdomu ir tai, kad vienintelis miestas, į kurį per šventes dažniau skrendama su vienpusiais bilietais, yra Kijevas. Tai rodo, kad, panašiai kaip ir svetur dirbantys lietuviai, taip ir Lietuvoje uždarbiaujantys ukrainiečiai stengiasi sugrįžti pas artimuosius šventėms, neskubėdami atgal.

Ekspertė taip pat įvardino miestus, į kuriuos per šventes dažniausiai skrendama iš Lietuvos. Tai – Londonas, Oslas, Kopenhaga, Dublinas, Barselona ir Roma.

Nėra vienos taisyklės

Pasak psichologės A. Blandės, kalbant apie šventes ir artimųjų ilgesį, sunku būtų parašyti taisykles, kurios tiktų visoms šeimos ir visiems gyvenimo atvejams. Jos brolio namai taip pat yra užsienyje, todėl ši patirtis yra be galo gerai pažįstama.

„Labai svarbu žmonėms, kurie vienas kitam jaučiasi svarbūs, kalbėtis, tartis ir atrasti geriausią tuo metu esantį sprendimą. Kartais visiems galima susitikti gimtinėje, o kartais giminaičiams lengviau arba įdomiau nuvykti ten, kur jų artimas žmogus sukūrė savo aplinką. Svarbu kartu pabūti, pajusti ir pasidžiaugti. Pati aplankiusi brolį ir praleidusi svečiuose nemažai laiko, supratau, kuo jis gyvena, kas jį supa ir kodėl jam ten yra gera. Tai supratus pasidaro ramu“, – prisipažįsta A. Blandė.

Psichologė patikina, kad ne vieta ir ne dovanos lemia, kiek žmogus iš tiesų yra svarbus. Pasak jos, kartais labai daug reiškia tiesiog smulkmenos: skambutis, pasiteiravimas, aplankymas, žvilgsnis į akis ir šiltas apkabinimas. Todėl artimųjų viešnagė ar bent parodytas dėmesys yra būtini didžiųjų metų švenčių atributai, reikalingi tam, kad rastume jėgų ir galėtume judėti pirmyn.

Net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatina turizmą į Lietuvą, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 85 proc. respondentų mano, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 8 proc. dalyvavusių apklausoje visgi mano, kad trukdžių dalyvauti yra - pagrindinėmis priežastimis jie nurodė požiūrį į išvykusius („jaučiuosi nepageidautinas“, 79 proc.), informacijos trūkumą (46 proc.).

16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje.

89 proc. respondentų taip pat pažymėjo, kad jiems gyvenant užsienyje yra svarbus tautinis identitetas, kurį jie išlaiko palaikydami ryšius su giminėmis ir draugais Lietuvoje (92 proc.), sekdami lietuvišką žiniasklaidą (76 proc.), bendraudami su vietos lietuviais (68 proc.), laikydamiesi lietuviškų tradicijų, švęsdami lietuviškas šventes (68 proc.) ir kt.

16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje. 57 proc. planuojančių grįžti į Lietuvą grįžimui rinktųsi savo gimtąjį regioną. Svarbiausi veiksniai svarstant grįžimą yra likusi šeima ir draugai (64 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (42 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (35 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (28 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (16 proc.), palankios sąlygos pradėti verslą (15 proc.). 16 proc. respondentų, nurodę priežastis „situacija Lietuvoje gerėja“, „nebepalikčiau artimųjų“, „išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje“, „emigracija yra sunkesnė nei maniau“, teigė, kad dabar iš Lietuvos nebeišvyktų.

22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai.

Pagrindiniais naujienų iš Lietuvos šaltiniais užsienyje gyvenantiems lietuviams, apklausos duomenimis, yra lietuviška internetinė žiniasklaida (53 proc.), Lietuvoje gyvenanti šeima ir draugai (19 proc.), lietuviškas radijas ir televizija (13 proc.), lietuvius jungiantys socialiniai tinklai (10 proc.). Užsienio lietuvius Lietuvos žiniasklaidoje labiausiai domina ekonominės padėties Lietuvoje tema (35 proc.) ir vidaus politikos aktualijos (34 proc.).

2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti 67 proc. respondentų, dar 14 proc. nurodė esą neapsisprendę.

Užsienio lietuvių poreikių apklausa atliekama įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Naudingiausiomis šios programos priemonėmis respondentai pripažino užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą (60 proc.), kultūros puoselėjimą (53 proc.), lituanistinį švietimą (50 proc.), užsienio lietuvių informavimą (38 proc.), diasporos profesionalų telkimą (19 proc.).

Internetu vykdytoje apklausoje dalyvavo 1851 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėnesius) iš 61 šalies. Daugiausia respondentų - iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV, Vokietijos ir Belgijos. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 10 metų ir ilgiau užsienyje gyvenantys lietuviai.

„Tiksliai žinome, kad keturi vaikai į darželį atėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Mokykloje irgi išaugo vaikų skaičius“, – BNS sakė mokyklos direktorė Alvija Černiauskaitė.

Šiandien „Obelėlės“ darželį lanko 42, o mokyklą – 34 vaikai. Kai kurių iš jų tėvus ruoštis grįžimui į Lietuvą paskatino nerimas dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.

Britų vyriausybės duomenimis, per paskutinius trejus metus norinčių dirbti lietuvių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 40 procentų. Šie skaičiai atspindi žmones, siekiančius Britanijos nacionalinio draudimo.

Feisbuko šurmulys

Grįžtančiųjų bangą rodo ir išaugęs šurmulys emigrantų grupėse socialiniuose tinkluose, sako Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

„Jie tiesiog stebi, kokia yra situacija ir kas būtų, jeigu jie grįžtų atgal. Ir savo erdvėje matau, tarp pažįstamų nemažai grįžtančių“, – sakė ji.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių.

Yra grėsmė kad lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, rinksis ne grįžimą į Lietuvą, o migraciją į kitas Europos Sąjungos valstybes, visų pirma, Airiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją.

Daug iš jų su nerimu stebi, kuo baigsis chaotiškas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES. Britų parlamentas dėl pasitraukimo sąlygų balsuos antradienio vakarą.

Grįžti į Lietuvą taip pat skatina išaugęs kai kurių britų priešiškumas užsieniečiams, krentantis svaro kursas ir atlyginimų Lietuvoje kilimas.

Tačiau dėl išliekančio algų skirtumo dalis lietuvių gali nuspręsti ne grįžti, bet išvažiuoti į turtingesnes ES šalis.

„Yra grėsmė kad lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, rinksis ne grįžimą į Lietuvą, o migraciją į kitas Europos Sąjungos valstybes, visų pirma, Airiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją“, – teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Yra ir kita „Brexit“ medalio pusė – dalis lietuvių galutinai apsisprendžia dar giliau įleisti šaknis Jungtinėje Karalystėje.

„Žmonės mato, kad situacija yra sudėtinga ir pavojinga, todėl labai rimtai galvoja apie britišką pasą“, – tvirtino D. Asanavičiūtė.

„Brexit“ be susitarimo?

Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES lietuviams įsikurti Britanijoje taps sunkiau, bet iššūkių gali kilti ir ten jau gyvenantiems emigrantams.

Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė ketina įvesti griežtesnę migracijos politiką, palankią kvalifikuotai darbo jėgai.

Iš atvykstančiųjų planuojama reikalauti, kad šie turėtų 30 tūkstančių svarų santaupų ir būtų užsitikrinę darbo sutartį, pagal kurią jų atlyginimas siektų 30 tūkstančių svarų per metus.

Tokia tvarka dabar taikoma į Jungtinę Karalystę atvykstantiems žmonėms iš ES nepriklausančių šalių.

Vyriausybė svarsto ir kitokias priemones imigracijai stabdyti, pavyzdžiui, ribojant šalyje dirbančių užsieniečių gyvenimo laiką.

Šios taisyklės neturėtų būti taikomos iki šiol Britanijoje įsikūrusiems lietuviams, tačiau emigrantai nerimauja dėl to, kaip ateityje atrodys reguliari užsieniečių registracija migracijos tarnybose.

„Čia dar galime sulaukti siurprizų, ypač su žmonėmis, kurie gauna pašalpas ar oficialiai mažesnes pajamas“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Papildomo galvos skausmo kelia tai, kad visi iki šiol planuoti ketinimai gali sužlugti britams iš ES išstojus be susitarimo, o to tikimybė išlieka didelė.

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienį tikriausiai atmes Vyriausybės ir ES sutartį dėl „Brexit“ sąlygų, o tolesnė įvykių eiga lieka neaiški.

Premjerė gali bandyti sutartį parlamentui teikti dar kartą, atsistatydinti, nukelti pasitraukimo iš ES datą ar kelti klausimą dėl pasitraukimo iš bendrijos apskritai.

D. Asanavičiūtės teigimu, pasitraukimo be susitarimo atveju „britai būtų laisvi įvesti tokias imigracijos taisykles, kokių jie iš tikrųjų nori“.

Tačiau Lietuvos diplomatai abejoja, ar taip nutiks.

„Nemanau, kad jie ryšis eiti į didelį kraštutinumą, nes ES gali atsakyti tuo pačiu joje gyvenantiems britams. Jų rankos iš dalies surištos“, – sakė Lietuvos diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.