Pradinukams ugdymas vyks mišriu būdu, atliekant savanorišką profilaktinį tyrimą. Sutikusiems dalyvauti tyrime ugdymas vyks kontaktiniu, nesutinkantiems – nuotoliniu būdu.

Mokymasis kontaktiniu (mišriu) būdu gali vykti, jeigu yra tam tikros sąlygos: pakanka erdvių mokinių srautams valdyti ir užtikrinamas saugumas.

Kauno rajone pradinį ugdymą vykdo 24 mokyklos. "Iš 200 klasių mokytis kontaktiniu (mišriu) būdu grįžta 199 ir tik viena klasė mokysis nuotoliniu būdu, nes tėvai nesutiko testuoti savo vaikų. Iš 4 154 pradinių klasių mokinių 3 635 mokiniai (88 proc.) grįžta mokytis kontaktiniu (mišriu) būdu", – skaičius vardijo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Profilaktinis tyrimas bus atliekamas greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo būdu. Mokinių testavimas prasidėjo praėjusį ketvirtadienį. Vaikai ir švietimo įstaigų darbuotojai bus testuojami kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Savivaldybės skaičiavimais, iki mokslo metų pabaigos testavimui reikės per 40 tūkst. greitųjų antigeno testų.

J.Petkevičius teigė, kad į mokyklas grįžtantys abiturientai mokysis irgi mišriu būdu. Pagrindinis vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinių mokymo proceso organizavimo būdas – kasdienis kontaktinis, kuriuo organizuojama didesnė ugdymo proceso dalis. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu negali būti vykdoma daugiau negu 50 proc. ugdymo procesui skirto laiko.

Kauno rajone nuo koronaviruso jau paskiepyta 60,8 proc. abiturientų. Savivaldybė į situaciją dėl profilaktinio vaikų testavimo ir jų grįžimo į mokyklas žiūri lanksčiai. "Dėl nesitestavusių moksleivių priėmimo būtų galima svarstyti tose mokyklose, kurios turi laisvų patalpų su atskirais įėjimais ir vykdomos kitos būtinosios sąlygos. Jų reikia, kad nesusikirstų testuoti ir netestuotų mokinių srautai. Šiems mokiniams atskirose patalpose būtų įjungta kompiuterinė įranga ir transliuojamos pamokos. Jeigu nebus šių sąlygų, netestuoti vaikai į mokyklas nebus priimti. Svarbiausia – užtikrinti mokinių saugumą", – teigė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Konkretiems atvejams svarstyti gali būti kviečiama mokyklos taryba ir Vaiko gerovės komisija, kurios priims sprendimus.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, kad savivaldybė yra pasiruošti grąžinti minėtų klasių moksleivius nuo gegužės 10-osios, bet jų netestuotų dėl COVID-19, nes, pasak merės, tai kol kas tėra rekomendacija.

„Aš manyčiau, testavimas nėra privalomas. Ne, aš manau tikrai nėra poreikio. Jeigu norėtų kažkas savanoriškai, tikrai yra sudarytos sąlygos ir tą gali daryti“, – LRT radijui trečiadienį teigė Birštono savivaldybės vadovė.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda tvirtino, kad yra „daug neatsakytų klausimų“, ypač dėl testavimo, tad laukiama aiškesnių Vyriausybės, operacijų vadovo sprendimų. Jis tai pat sako, kad savivaldybė nuo ateinančio pirmadienio moksleivių nespės grąžinti.

„Jei bus greitieji antigeno testai, juos vaikai atliks patys prižiūrint darbuotojui – klausimas, kokie darbuotojai galės prižiūrėti, į kurį šiandien nėra atsakyta, kaip bus užtikrintas konfidencialumas (...). Nuo pirmadienio tikrai papildomi vaikai tikrai negalės grįžti į mokyklas 5-8 klasių“, – svarstė meras.

Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė tvirtino, kad pradinukai į mokyklas grįžo sėkmingai, pasiruošta ir abiturientų grįžimui nuo pirmadienio, bet šiuo metu Kauno savivaldybė patenka į juodąją zona, o laboratorijos jau susiduria su trikdžiais padidėjus testų apimtims.

Labai abejotumėme, kad tai galėtų vykti sklandžiai leidžiant į mokyklas 5-8 klases.

„Labai abejotumėme, kad tai galėtų vykti sklandžiai leidžiant į mokyklas 5-8 klases“, – sakė ji.

Vyriausybė dėl šių moksleivių grąžinimo į kontaktinį ugdymą spręs trečiadienį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Ministrė žada, kad grįžtantieji be dabar naudojamo kaupinių testavimo metodo galės būti tikrinami ir greitaisiais antigeno testais, kuriems nereikia tyrimų laboratorijose.

Šiuo metu į mokyklas leidžiama eiti daliai šalies pradinukų, nuo pirmadienio – abiturientams.

Primenama, kad Operacijų vadovo sprendimu, kuris priimtas balandžio 21 d., nuspręsta, kad naujai į mokyklas grįžtančios bendruomenės (mokiniai ir mokytojai) pirmą kartą bus testuojami nebe kaupinių metodu, o antigenų testais, registruojantis per bendrą 1808 sistemą: internetu arba telefonu.

Balandžio 22 d., Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų institucijų atstovų susitikime su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo aptarta, kaip saugiai šį sprendimą įgyvendinti registruojantis internetu arba telefonu per 1808 sistemą. Šią sistemą administruoja nacionalinė valdžia, ne savivalda.

Su šiuo sprendimu nedelsiant buvo supažindintos mokyklos, tačiau paaiškėjo, kad elektroninės registracijos sistema nepritaikyta mokinių registracijai. Taip pat penktadienį, nuo 16 val. tėvai nebegalėjo registruoti vaikų ir telefonu.

„Atsiprašome tėvelių už sumaištį, tikimės, kad problemos bus išspręstos jau artimiausiu metu“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, kol kas planuojama, kad į mokyklas, be jau kontaktiniu būdu besimokančios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, sugrįš dar apie 1000 pradinukų, kurių šeimos jau sutiko dalyvauti projekte.

„Atrinkome kol kas tris mokyklas, tai – Baltupių progimnazija, J. Basanavičiaus progimnazija ir „Vyturio“ pradinė. Pagrindinis kriterijus – sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, nes dabar mokykloms teks didelis krūvis, jos turės pačios didelę dalį darbų padaryti. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau mokyklų grįžtų prie kontaktinio ugdymo. Bet tai – sudėtingas procesas, todėl judėsime palaipsniui“, – sakė A. Kovalevskaja.

Mūsų tikslas – kad kuo daugiau mokyklų grįžtų prie kontaktinio ugdymo.

Ji pabrėžė, kad grįžimas į klases yra savanoriškas, tik sutikus tėvams.

Kaip BNS sakė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, šiuo metu dar kalbamasi su mokyklų bendruomenėmis, pirmieji testai numatomi savaitės pabaigoje.

Vilniaus savivaldybė informavo, kad ugdymą minėtose trijose įstaigose planuojama atnaujinti nuo kovo 15-osios. Artimiausiomis dienomis vyks mokyklų bendruomenių apklausos, po kurių paaiškės, kiek klasių išties galėtų grįžti į mokyklas.

Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu kontaktinis ugdymas prieš dvi savaites atnaujintas didžiajai daliai Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinukų. K. Vaitkevičius tvirtino, kad iki šiol per ugdymo procesą COVID-19 atvejų neužfiksuota.

Vyriausybei praėjusią savaitę pratęsus šį projektą Vilniuje, savivaldybei leista atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ir dar keliose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki antradienio laukia atsakymų ir iš kitų savivaldybių mokyklų, kurios norėtų prisijungti prie iniciatyvos.

Lietuvoje lapkričio 7-ąją paskelbus antrąjį karantiną, dauguma moksleivių perėjo į nuotolinį ar mišrų mokymąsi, nuo gruodžio vidurio pradinukai išleisti atostogų ir nuo sausio taip pat iki šiol mokosi iš namų.

Anot jo, dalyvauti projekte sutinka „didžioji dalis“ mokyklos bendruomenės, kitą savaitę planuojama atlikti koronaviruso testus kaupiniu tyrimo būdu, t.y. atliekant iškart visos moksleivio šeimos mėginių tyrimus.

„Testavimas, tikėtina, vyks per moksleivių atostogas, jei pavyks suorganizuoti, jei jie nebus išvykę. Pats mokymas galėtų prasidėti po atostogų. Tėvai bus informuoti trumpąja žinute, kad yra paskirtas laikas testuotis“, – BNS sakė K. Vaitkevičius.

Jis akcentavo, kad atostogų grafikas mokykloje nebus keičiamas, šeimos bus testuojamos kas dešimt dienų, moksleiviai visą laiką turėtų tęsti kontaktinį mokymą.

„Bus stebima situacija, bus laikomasi visų reikalavimų, kad nesimaišytų moksleivių srautai, klasės bus atskirtos, atskiruose aukštuose, skirtingu metu vyks pamokos“, – tvirtino mero atstovas.

Bandomajam projektui penktadienį pritarė Vyriausybė – atlikti Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos darbuotojų pradinukų ir darbuotojų šeimų profilaktinius tyrimus Vilniaus savivaldybei leista dvi pasirinktas savaites vasario-kovo mėnesiais.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad šiuo metu planuojama, jog eksperimente turėtų dalyvauti apie 300 šeimų.

„Bus apie 300 namų ūkių tiriama. Suprantama, tyrimai savanoriški, tad gali būti ir mažiau. Bet testavimą mes galėsime jau daryti nuo šiandien, jei Vyriausybėje bus priimti sprendimai. Ko dar negalėsime daryti kitą savaitę, bet ir nereikės daryti, tai yra ugdymas kontaktiniu būdu. Tam dar turės būti pakeistas Vyriausybės nutarimas kitą savaitę“, – sakė P. Poderskis.

Jis taip pat patvirtino, kad testus tikimasi spėti atlikti per kitą savaitę. Administracijos vadovas sako, kad kitą savaitę dar turėtų paaiškėti daugiau projekto detalių.

Tokiu pačiu principu leista tirti pasirinktų Vilniaus savivaldybės įmonių kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojus.

K. Vaitkevičius sako, kad kol kas dar kalbamasi su įmonėmis, eksperimentas bus vykdomas tik keliose iš jų.

„Tai reiškia, kad tose pačiose komandose kontaktinį darbą dirbantys asmenys gali vienu metu testuotis. Tam ruošiamės, dabar kalbamės su įmonėmis ir artimiausiu metu galėsime paskelbti, kokios tai įmonės, kurios turi didžiausią riziką, kam būtų pravarčiausia tą daryti. Principas yra įvertinti būdą, ar jis gerai veikia, nes jis – pakankamai naujas“, – sakė jis.

P. Poderskis tvirtino, kad bus tiriama apie 50 darbuotojų grupių daugiausiai iš įmonių, kurios rūpinasi miesto kritine infrastruktūra, avarijų likvidavimu.

„Taip, tai „Grindos“ avarinė tarnyba, vairuotojai, brigados, kurios dirba kartu, taip pat Vilniaus šilumos tinklų avarinė tarnyba ir brigados, dirbančios kartu, „Vilniaus vandenys“, galvojame dar apie apšvietimo tinklų darbuotojus (...), viešojo transporto įmonė“, – sakė jis.

„Iš viso būtų apie 50 grupių – nelabai didelis kiekis, bet tai padės persižiūrėti procesus, užkardyti kelią židiniams, jei tokių būtų. Nes tokioje infrastruktūroje jei, sakykime, kas nors sutriktų, mūsų jaukus ir mielas darbas iš namų būtų taip pat sutrikdytas, ko mes tikrai nenorime“,  – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį sakė, jog pavykus šiam bandomajam projektui, jis galėtų būti taikomas plačiau visos šalies mastu.

Pasak ministrės pirmininkės, pasiteisinus kaupiniam testavimui, tai leistų reikšmingai išauginti atliekamų tyrimų apimtis.

Ramūno Skaudžiaus teigimu, galutinį sprendimą dėl to artimiausiu metu turėtų priimti Vyriausybė.

„Mūsų žiniomis, anksčių anksčiausiai galėtų startuoti šį ketvirtadienį, o vėliausiai pirmadienį po savaitės“, – interviu LRT radijui sakė viceministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad į mokyklas galėtų grįžti vaikai, gyvenantys šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Vaikai ir toliau mokytųsi nuotoliniu būdu, tačiau būdami mokyklose. Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Anksčių anksčiausiai galėtų startuoti šį ketvirtadienį, o vėliausiai pirmadienį po savaitės.

Pasak viceministro, dėl personalo, kuris prižiūrės vaikus, turės apsispręsti savivalda, o mokytojai ir toliau dirbs nuotoliniu būdu.

Ministerijos duomenimis, 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas LRT radijui sakė, kad kai kurios savivaldybės jau dabar leidžia moksleiviams mokytis dienos centruose.

Jis paragino Vyriausybę užtikrinti mokytojų skiepijimą nuo koronaviruso, kad būtų galima greičiau grįžti į ugdymą mokyklose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad kol kas tokios ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai ir jokio aiškumo į ugdymo procesą tikrai neatneša. Pasak konservatorės, ministerijai paskelbus sprendimą dėl ugdymo proceso organizavimo, turėtų būti iškart pateiktos ir konkrečios rekomendacijos, planai, kaip šį procesą organizuoti.

Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigia mananti, kad trumpalaikis mokinių sugrąžinimas į mokyklas keltų daugiau socialinių iššūkių nei duotų realios naudos. Politikės įsitikinimu, paskutines mokslo metų savaites naudingiau būtų skirti nuotolinio mokymo metodikoms tobulinti.

Visgi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įžvelgia mokinių grąžinimo į mokyklas dviem savaitėms naudą. Politikė akcentuoja, kad ilga pertrauka mokymosi procese yra žalinga, todėl, pasak jos, reikia rasti sprendimus, kad ugdymo procesas mokyklose būtų atnaujintas saugiai.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: kol kas ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai

TS-LKD partijos narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius apie pasvarstymus mokinius dviem savaitėms grąžinti į mokyklas turėtų kalbėti atsargiau. Pasak konservatorės, ministerijai apsisprendus grąžinti mokinius į mokyklas turi iš karto būti pateikiamos ir konkrečios rekomendacijos, ir planai, kaip organizuoti ugdymo procesą. Politikė atkreipia dėmesį, kad kol kas jokių rekomendacijų, kaip būtų organizuojamas mokyklų darbas, – nėra.

Radvilė Morkūnaitės-Mikulėnienė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

„Kiekvienas ministro pasvarstymas švietimo bendruomenės yra suprantamas jau kaip tam tikras planas. Jeigu ministras neketina taip daryti, tai, aš manau, kad nėra atsakinga apie tai kalbėti. Jau dabar diskusijos verda, kaip bus organizuojamas darbas, nes jokių rekomendacijų nėra. Švietimo bendruomenės žmonės, mokyklų administracijos nėra sveikatos specialistai, kad žinotų, kaip organizuoti darbą, kokių atstumų laikytis, ką daryti per pertraukas, kaip tas darbas mokykloje apskritai atrodys“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš manyčiau, jei ministras apsisprendžia dėl tokio plano, apie kokį jis užsiminė, tai iš karto turi pateikti labai aiškias, rekomendacijas, planus, kaip šį darbą organizuoti“, – pridūrė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kol kas ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai ir jokio aiškumo į ugdymo procesą neatneša.

„Dabar vėl atrodo, kad tai eilinis teorinis pasvarstymas, pasamprotavimas ir aiškumo nėra, aš manau, kad toks neaiškumas tiek mokytojams, tiek moksleiviams, tiek tėvams neatneša nieko gero“, – sakė konservatorė.

Politikės nuomone, pirmiausia ministerija turėtų ieškoti sutarimo su pačia švietimo bendruomene.

R. Budbergytė: sprendimas sukeltų daugiau socialinių iššūkių nei duotų naudos

Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė R. Budbergytė teigia, kad vaikų sugrąžinimas į mokyklas kelioms savaitėms keltų daugiau socialinių iššūkių nei galėtų duoti realios naudos.

„Pirmiausiai iškyla klausimas: o ką duos ta savaitė? (...) Jeigu vaikai sugrįš savaitei į pamokas, tai daugiau bus socialinis iššūkis, saviizoliacijos pažeidimas“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Rasa Budbergytė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Socialdemokratė neslepia šį švietimo, mokslo ir sporto ministro svarstymą vertinanti skeptiškai ir akcentuoja, kad geriau dvi paskutines mokslo metų savaites būtų išnaudoti nuotolinio mokymo metodikų tobulinimui.

„Geriau šitą laiką yra išnaudoti galvojant, kaip geriau metodikas paruošti ir pritaikyti kitokioms galimybėms dirbti nuotoliniu būdu, nes ir ateityje, tikėtina, kad krizių, susijusių su įvairiomis viruso epidemijomis, gali būti“, – teigė politikė.

R. Budbergytės įsitikinimu, švietimo, mokslo ir sporto ministrui priimant sprendimus stinga nuoseklumo.

V. Čmilytė-Nielsen: vaikams per ilga pertrauka ugdymo procese – žalinga

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dėl mokinių grįžimo į mokyklas turi kiek kitokią nuomonę ir teigia palaikanti ministro svarstymus. Politikės įsitikinimu, vaikams per ilga pertrauka mokymosi procese yra žalinga.

„Aš laikausi nuomonės, kad vaikams tokia ilga pertrauka mokymosi procese, kokia ji būtų, jei į mokyklos suolą grįžtų tik rugsėjo mėnesį, – žalinga. Tai patvirtina ir daugelis švietimo ekspertų, užsienio ekspertų“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Man atrodo, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kitose Šiaurės Europos valstybėse, kurios iš esmės yra panašioje situacijoje kaip ir mes, darželiai ir mokyklos yra bene pirmosios institucijos, kurios atsidaro“, – pridūrė ji.

Visgi, politikės įsitikinimu, sprendimai  grąžinti vaikus į mokyklas turi būti priimti labai atsakingai pasvėrus, ar bus galima užtikrinti žmonių saugumą. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikėtų įvertinti ir tai, kad tarp mokytojų yra nemaža dalis rizikos grupei priklausančių asmenų.

„Čia yra didysis iššūkis tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek visai bendruomenei, tiek ir mums, politikams, rasti sprendimą, kad rizikos amžiaus grupei priklausantys mokyklų darbuotojai ir mokytojai būtų apsaugoti, tačiau vaikai gautų galimybę šiek tiek įeiti į vėžes ir neturėti tos 5-6 mėnesių pertraukos, kuri, matyt, atsilieptų dar ilgą laiką“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, apsaugoti rizikos grupėje esančius mokytojus galima būtų pasitelkus mišrų mokymo būdą.

„Aš manau, kad viena iš galimybių būtų mišrus būdas, kad rizikos grupei priklausantys mokytojai galėtų tęsti nuotoliniu būdu mokymą, o jaunesni, ne rizikos grupėje esantys mokytojai, galėtų jau grįžti į mokyklas“, – teigė politikė, akcentuodama, kad virusui greitai neatsitraukus bet kokiu atveju teks spręsti dilemą, kaip apsaugoti vyresniojo amžiaus mokytojus.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius pastarąjį penktadienį informavo apie svarstomą galimybę vaikams į mokyklas šiais mokslo metais grįžti bent dviem savaitėms. Siūloma pradinių klasių mokiniams į ugdymo įstaigas grįžti gegužės 25 dieną, o pagrindinio ir bendrojo ugdymo – nuo birželio 1 dienos.