Simonui Dailidei, Sveikuolių sąjungos prezidentui, maudynių sezonas nesibaigia niekada. Jį ir kalbino LNK žurnalistė. 

– Vis dar vasariška nuotaika? – žurnalistė teiravosi ankstyvą rytą iš vandens išlipančio S. Dailidės.

– Vasariška. Grįžau nuo jūros. Ten – toks geras oras. Šis rugsėjis –  nematytas. Tai tarsi dar vienas vasaros mėnuo – prailgėjo vasara, taip galima sakyti. 

– Jums, žmogui, kuris maudosi ir viduržiemy, vanduo ne per šiltas?

 – Vanduo geras. Pasiimu kitą efektą: į šaltą vandenį panirus gaunu šoką ir visą dieną turiu energijos. Taip stiprinu savo imunitetą. Dabar – pats geriausias laikas nesustoti to daryti. Būdavo, kad jau rugsėjį vanduo pradeda gana stipriai vėsti. Dar nėra buvę, kad vanduo taip ilgai būtų šiltas. Šiomis dienomis galima labai smagiai pradėti žiemos maudynių sezoną maudantis kiekvieną dieną. Paskui vandens temperatūra palaipsniui pradės kristi, ir taip vieną dieną ateisi, o ant ežero – ledas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei žmogus nusprendžia grūdintis maudynėmis. Ką jam reikėtų daryti?

– Šiandien pabraidysite, tai – pirmas žingsnis, rytoj įbrisite kiek giliau, taip per savaitę galėtumėte įbristi virš liemens, kitą savaitę – jau ir pilnai išsimaudyti. Yra daug būdų. Tą galima pradėti daryti ir duše: atsisukti šiltą vandenį, paskui staigiai – šaltą. Paskui vėl šiltą – šaltą. Arba po truputėlį tą vandenį šaldyti. Arba tiesiog rudenį maudytis ežeruose: vanduo vės, o tu toliau maudysiesi ir „prisijaukinsi“ tą šaltą vandenį. 

 – Ar prieš einant į vandenį reikėtų padaryti apšilimą?

– Visą laiką rekomenduojame padaryti apšilimą, mankštelę. Sveika tiesiog truputį pasimankštinti, o truputį sušilus tiesiog maloniau išsimaudyti. 

Simonas Dailidė. / LNK stop kadras

– Įlipus į vandenį būtinai reikia plaukti ar tiesiog užtenka įlipti, panirti ir išlipti?

– Mes rekomenduojame žiemos maudynių metu tiesiog įšokti, panerti su visa galva ir išlipti. Taip suaktyvinamas imunitetas. Plaukiojimo nerekomenduojame. Nes jei žmogus nepasiruošęs, jis tiesiog gali sušalti.

– Jei staigiai neriama į vandenį, kuo rizikuojama?

– Rekomenduočiau įlipti švelniai, po truputį. Nebent jau žinote, ką darote – tada galite įšokti. Tik raginu paskubėti: vanduo pradeda vėsti gana greitai. Manau, kad dar savaitė, kita – ir vandens temperatūra pradės stipriai vėsti. Lapkritį jau dažnai būna ledas. 

Pradėti nuo pėdų ir delnų

Pasak sveikuolio, norint užsiimti tokia praktika iš pradžių tam kasdien galima skirti vos 2 minutes. A. Dzeranovas sako, kad dvi didžiausios pradedančiųjų klaidos – praktikų nereguliarumas ir ekstremalumas.

„Lediniame vandenyje esu išbuvęs 20 minučių, tačiau iki tokio rezultato buvo ilgas kelias ir tai tikrai neturėtų būti kiekvieno siekiamybė ar būtinybė. Esu labai pavyzdingas grūdinimosi ambasadorius – iš pradžių rinkau informaciją ir tik tada žingsnis po žingsnio didinau diskomforto lygį savo kūnui. Kitais metais planuoju dalyvauti Taline vyksiančiame plaukimo lediniame vandenyje čempionate. Tai naujas iššūkis man pačiam, nes gulėti lediniame vandenyje ir jame plaukti yra du absoliučiai skirtingi dalykai. Pastarasis reikalauja kur kas daugiau ištvermės ir fizinio pasiruošimo“, – pasakoja A. Dzeranovas.

Netrukus bus 2 200 dienų, arba lygiai šešeri metai, kai pašnekovas kasdien skiria laiko grūdinimosi praktikai. Plaukimas lediniame vandenyje priskiriamas prie ekstremalių grūdinimosi būdų, nes plaukiant kūnas dar labiau vėsta, raumenys stingsta, kur kas intensyviau priversta dirbti kvėpavimo sistema. Anot A. Dzeranovo, deja, yra tokių, kurie iškart neria į ekstremalumus, pavyzdžiui, bando kuo ilgiau išbūti eketėje, nors iki tol niekada nėra grūdinęsi. Viskas dažniausiai vien dėl geros nuotraukos socialiniuose tinkluose.

Sveikuolis pataria grūdinimosi kelionę pradėti nuo drungno dušo, palaipsniui mažinant temperatūrą ir ilginant buvimo jame laiką. Mokslininkų skaičiavimu, norint pajausti praktikų naudą, grūdinimuisi užtenka skirti 10–12 minučių per savaitę arba 2 minutes kasdien visiško panirimo į šaltą vandenį (–12 °C ir mažiau).

„Yra tokių, kuriems net šaltas dušas atrodo per didelis iššūkis. Šiems žmonėms patariu pradėti grūdintis nuo šalto vandens su ledukais vonelės, į ją merkiant delnus arba pėdas ir sudrėkinant veidą. Tai trys zonos, kurios turi stiprią ir greitą veninę – arterinę anastomozę. Dėl šių trijų kraujotakos sistemos zonų mūsų kūno centras vėsta arba šyla daug greičiau. Panardinę pėdas ar delnus į ledinį vandenį, jūs gausite ne ką mažiau stimulo ir energijos, nei pastovėję po šaltu dušu“, – patirtimi dalijasi sveikos gyvensenos ambasadorius.

Iššūkiai: šortus visą žiemą mūvintis ir į eketes neriantis A. Dzeranovas teigia, kad tai tik vienas iš grūdinimosi elementų. / A. Dzeranovo asmeninio archyvo nuotr.

Geresnė sveikata – po 4 mėnesių

A. Dzeranovo teigimu, pradėti tyrimai, kurie leis atsakyti į klausimą, kokios įtakos grūdinimasis turi ilgaamžiškumui. Tačiau jau dabar netrūksta išsamių mokslinių tyrimų, įrodančių teigiamą grūdinimosi įtaką tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai, o visa tai pailgina gyvenimą.

„Grūdinimasis žavus tuo, kad efektas greitas ir ilgalaikis. Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, mes pasineriame į šaltą vandenį ir iškart gauname visą puokštę hormonų – adrenalino, noradrenalino, testosterono, serotonino, dopamino. Be to, išsiskiria visi endorfinai, laimės, džiaugsmo ir meilės hormonai. Būni pakylėtas, energijos lygis – didesnis, mažėja uždegimo procesai. Reguliarus grūdinimasis veikia ir ilgalaikėje perspektyvoje. Visa esmė – disciplina ir svarbiausia, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turime sąlygas grūdintis. Akivaizdžių pokyčių pastebėsite po keturių mėnesių. Kiekvienas pirmiausia tikisi mažiau sirgti. Aš pastarąjį kartą sirgau prieš kelerius metus ir tai neabejotinai reguliaraus, kasdienio grūdinimosi įtaka“, – teigia sveiko gyvenimo entuziastas.

Lediniame vandenyje esu išbuvęs 20 minučių, tačiau iki tokio rezultato buvo ilgas kelias ir tai tikrai neturėtų būti kiekvieno siekiamybė ar būtinybė.

Anot jo, be pagerėjusio imuniteto, grūdinimasis efektyviai sumažina streso lygį, organizmas išmoksta nebereaguoti į nedidelius kasdienius dirgiklius. Esant didesniam sukrėtimui, jie neišvengiamai paveikia, tačiau, anot ekspertų, užgrūdintas kūnas yra išmokęs greitai adaptuotis prie stresinių situacijų, todėl reguliariai grūdinimosi praktikas atliekantis žmogus sugeba daug greičiau sugrįžti į status quo. Vienas svarbiausių ilgalaikio grūdinimosi rezultatų – padidėjęs rudųjų riebalų kiekis ir žymiai pagerėjusi termogenezė.

„Guinnesso rekordininkas olandas, ledo žmogumi vadinamas Wimas Hofas įrodė, kad su kvėpavimu ir šalčio praktika galima patekti į savo autonominę nervų sistemą. Tai ta sistema, kuri yra limbinėje mūsų smegenų dalyje ir nekontroliuojama žmogaus, tai kvėpavimo, širdies susitraukimo instinktas, emocijų, elgesio, organų veiklos centras. Šių dalykų kontroliuoti negalima, tai vyksta savaime. Iki šiol atrodė, kad mes niekaip negalime pasiekti nervų sistemos, o pasirodo, įmanoma ir tai jau yra įrodyta. Grūdinimasis duoda daug gerų dalykų ir gali būti stipri priemonė siekiant ilgesnių ir kokybiškesnių gyvenimo metų“, – įsitikinęs grūdinimosi praktikas.

A. Dzeranovo teigimu, grūdinimasis gerina ir miego kokybę, padeda subalansuoti biologinį laikrodį, ypač jei į šaltą dušą ar ledo vonią lendi pirmoje dienos pusėje.

Žiemą į lauką – su šortais

Šešerius metus grūdinimosi praktikas kasdien atliekantis A. Dzeranovas sako vasarą esąs ištikimas ledo voniai, o žiemą neria į šalia namų esantį vandens telkinį.

„Tokia iš įdomesnių mano grūdinimosi patirčių – aš jau pusantrų metų vaikštau tik su šortais. Tai nereali šalčio stimuliacija. Žinoma, žiemą apsivelku striukę, tačiau į lauką ištisus metus einu su apnuogintomis kojomis ir to visiškai pakanka, kad organizmas gautų signalą, jog jam yra šioks toks pavojus ir jis turi prie to adaptuotis. Adaptacija vyksta per nuostabią grūdinimosi terapiją. Tai vadinamasis grūdinimasis oru. Pabūti minusinėje temperatūroje, drėgname ar vėjuotame ore, pabėgioti basomis per rasą ar per rudeninę šalną yra labai sveika“, – sako žinomas sveikuolis.

Sveikos gyvensenos praktikas atkreipia dėmesį, kad klaidinga yra manyti, jog grūdinimasis yra vaistas nuo visko. Anaiptol. Siekiant ilgaamžiškumo, svarbu derinti sveiką mitybą, poilsį, fizinį aktyvumą.

„Jei miegosi po keturias valandas per parą ir galvosi – einu pasigrūdinti ir pakelti energijos lygį, turėsi liūdnų padarinių, gali išbalansuoti savo endokrininę sistemą. Tos energijos gauni kaip narkotiko iš resursų, kurių neturi. Todėl ilgainiui tai nualina organizmą, o ne jį sustiprina. Viską svarbu derinti. Dar vienas pavyzdys – jei praktikuojate jėgos sportą, po treniruotės nereikėtų atlikti grūdinimosi praktikų bent 2–3 valandas. Priežastis visai paprasta. Treniruočių, skirtų raumenims didinti, metu pažeidžiamas raumuo, kitaip tariant, sukeliamas uždegimo procesas tam, kad raumuo augtų ir stiprėtų (raumens hipertrofija). Šaltis yra unikalus tuo, kad slopina visus uždegimo procesus, todėl jis gali prislopinti raumenų augimą“, – aiškina A. Dzeranovas.

Grūdinimosi praktikos ypač tinka iškart po ištvermės treniruočių – futbolo, krepšinio, irklavimo, slidinėjimo. Šios efektyviai sumažina raumenų uždegimą ir padeda jiems greičiau atsigauti.

Palaipsniui: pasak sveikuolio A. Dzeranovo, norint užsiimti grūdinimosi praktika, iš pradžių tam kasdien pakanka skirti vos 2 minutes. / A. Dzeranovo asmeninio archyvo nuotr.

Yra ir skeptikų

A. Dzeranovas juokauja, kad yra dvi grūdinimosi skeptikų kategorijos. Pirmiausia tie, kurie niekada to nebandė ir jiems sušalusios galūnės iškart asocijuojasi su peršalimu. Paprastai šiai kategorijai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės. Antra kategorija – medikai, kurie dažniausiai mato ir vadovaujasi tik blogomis istorijomis. Vis dėlto pašnekovas džiaugiasi, kad ir tarp medikų atsiranda vis daugiau pritarimo.

„Iš dalies galiu suprasti medikų skepticizmą. Jie mato žmones, kurie ateina su peršaldytais inkstais ar prostatos problemomis. Žmonės pasakoja, kad pabandė nueiti į šaltą dušą ar pabūti šaltame ore. Tada natūraliai tas grūdinimasis medikams asocijuojasi su ligomis. Tačiau dažniausiai dar iki grūdinimosi tie žmonės turėjo problemų dėl inkstų, prostatos ar silpno imuniteto. Dar prisiminkime ir tą kategoriją žmonių, kurie pas medikus patenka, nes užsikasė sniege dėl geros nuotraukos, nors iki tol su grūdinimusi neturėjo nieko bendro. Grūdinimosi praktikos negali pradėti nuo ekstremalumų, svarbiausia čia – klausytis savo kūno ir pratintis pagal savo diskomforto lygį“, – teigia sveikos gyvensenos praktikas.

Anot jo, būdamas šaltame vandenyje žmogus turi stebėti savo savijautą – jei nejauti sąnarių, vidaus organų skausmo, odos neišmuša dėmės, vadinasi, gali tęsti praktikas. Bet koks menkiausias skausmas ar šalutinis poveikis yra signalas, kad turi sustoti ir išlipti iš vandens. Geriausia prieš pradedant grūdinimosi praktikas pasitarti su savo gydytoju.

41-erių dizainerė Viktorija Jakučinskaitė itin prisižiūri savo sveikatą – sportuoja, o kai atšąla, atidaro maudynių sezoną. Grūdintis Viktorija pradėjo per karantiną, kai užsidarė sporto klubai, baseinai ir nebuvo kur pasipliuškenti. Karantinas baigėsi, o Viktorija vis dar maudosi.

„Daug fainiau negu duše, prie plytelių. Ir ežere nėra taip skausminga, daug gražiau ir maloniau. Kai tu darai tokius dalykus, įrodai sau dar kartą, kad esi galingesnis negu galvoji“, – šypsodamasi pasakojo dizainerė.

Nuo svetimų vyrų akių tik bikini pasipuošusią Viktoriją prie ežero visuomet saugo vyras Vitalijus.

„Nežinau, ar vienai būtų jauku. Su kompanija viską smagiau daryt negu vienai. Viena nuoga moteris miške – ne kažką“, – juokėsi Viktorija.

Lediniame vandenyje kaip ruonis jūroje jaučiasi sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė. Šaltas vanduo padeda paruošti organizmą prieš žiemos šalčius ir tada iš anksto apšalęs žmogus mažiau serga. Tokia logika Simonas įtikino ir šeimą. Prie šalto vandens jau pratinami ir sveikuolio pusantrų metų dvynukai. Jis sako, kad išdrįsti – sunkiausia.

„Yra vienas būdas, kuris geriausiai veikia. Dabar vanduo vėsta kiekvieną dieną vis labiau, tai galime kasdien maudytis ežere ir sulaukti to, kad vieną rytą ežeras jau bus užšalęs ir tu būsi prisijaukinęs tą vandenį“, – pasakojo jis.

Yra ir dar ekstremalesnių maudymosi būdų. Tai – gryno ledo vonia! Kikboksininkas Sergejus Maslobojevas teigia, kad ledo vonia turi ir stebuklingą poveikį – degina riebalus.

„Mokslininkai ištyrė ir įrodė, kad per savaitę reikia mažiausiai 11 minučių prabūti šaltyje tam, kad prasidėtų mitochondrijų gamyba, o mitochondrijos – rudasis riebalas, kuris padeda deginti baltąjį riebalą ir suteikia daugiau energijos, sveikatos, kelia imunitetą“, – aiškino S. Maslabojevas.

Visas pasakojimas apie grūdinimąsi – šį antradienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Tegul Adrianos organizmas išmoksta kovoti

Ilka Adams-Pauliukevičė, kultūrizmo čempiono Andriaus Pauliukevičiaus žmona

Esu labai laiminga mama. Mūsų dukrelei Adrianai rugpjūčio pabaigoje sukako keturi mėnesiai. Mergaitė rami ir kol maitinasi mano pienu, manau, kažkokie sveikatos sutrikimai jai negresia. Juk motinos pienas – didžiausia apsauga nuo virusų ir bakterijų. Planuoju Adrianą maitinti savo pienu iki metukų. Nuo penkto mėnesio primaitinsiu daržovių košyte, maišyta su motinos pienu.

Mes su Andriumi dažnai einame su dukrele į lauką, migdome ją prie atviro lango, rengiame adekvačiai pagal oro temperatūrą. Dar maudome ją kasdien.

Mes, afrikiečiai (mano gimtinė – Namibija), tikime, kad pirmą mėnesį kūdikėlio negalima niekur vežti ar leisti prie svetimų žmonių. Ir į lauką rekomenduojama pirmąsyk išvežti tik praėjus vienam ar dviem mėnesiams – kad neperpūstų vėjas, kokių virusų ar bakterijų iš pašalies neprisigaudytų.

Taigi pirmą Adrianos gimimo mėnesį – afrikietišku papročiu – sėdėjau su ja namuose. Leidome su anūkėle matytis tik mano vyro Andriaus tėvams. O draugams teko palaukti. Paskui prasidėjo karantinas, tad draugai išvydo mūsų mažylę jau trijų mėnesių amžiaus.

Artimiausioje ateityje žadame pradėti lankyti baseiną, daryti kineziterapeutės rekomenduotus masažiukus. Adriana labai stipri mergaitė – jau nuo antros gimimo savaitės puikiai pati laiko galvytę, o dabar jau ir ilgokai išbūna apsivertusi ant pilvuko. Kartais užsidedu ją ant savo pilvo. Taip abi mankštinamės, žaidžiame ir draugaujame. Manau, kad dėl tokios kasdienės draugystės stiprėja motinos ir vaiko ryšys. Dabar Adrianai mano pilvas – mėgstamiausia žaidimų vieta (juokiasi).

Ar planuoju paaugusią Arianą leisti į darželį? Žinoma. Aišku, išėjus į kolektyvą ligų padaugės, bet juk neizoliuosi vaiko vien dėl mamos baimių. O darželis, mano galva, vaikams labai reikalingas. Ten jie siocializuojasi, išmoksta taisyklių, disciplinos – kaip elgtis, kaip bendrauti su kitais vaikais.

Ligų nebijau. Vaikas susirgti gali tiek namų, tiek darželio sąlygomis. Kita vertus, persirgtos ligos stiprina imunitetą. Tegul ir Adrianos organizmas išmoksta kovoti. Galbūt nuo mažumės grūdinti vaikai serga rečiau. Galbūt ne viskas ir nuo grūdinimo priklauso. Sveikatos priežastys gali būti ir genetiškos, ir labai priklausyti nuo tėvų gyvenimo būdo. Jei jie aktyvūs, daug juda, dažnai vaikšto su vaiku gryname ore, tuomet ir vaikutis, manau, bus sveikesnis.

Mes su Andriumi dažnai einame su dukrele į lauką, migdome ją prie atviro lango, rengiame adekvačiai pagal oro temperatūrą. Dar maudome ją kasdien.

Kitas svarbus dalykas vaiko sveikatai – pačios mamos mityba. Mano mityba išties labai subalansuota. Jei mano kraujo tyrimai rodo, kad netrūksta nei vitaminų, nei mikroelementų, tai ir dukrelė negalėtų tuo skųstis: juk viską tą patį gauna su motinos pienu.

Beje, Namibijoje visos kūdikių ligos gydomos mamos pienu. Net kūdikiui suslogavus, siūlo jam įlašinti į nosį keletą mamos pieno lašelių.

Pirmagimę Upę grūdinome iš visos širdies

Redita Dominaitytė, aktorė, Knygos teatro įkūrėja

Mano vaikai jau dideli. Vyrukui – keturiolika metų, merginai – septyniolika. Bet pradėkime nuo to, kad tai, kas dabar įprasta, na, visos tradicinės medicinos alternatyvos – jų auginimo laikais buvo didelė naujiena. Kalbu ir apie natūralius gimdymus, įvairius grūdinimus, kitokios mitybos planus. Aišku, ir sovietmečiu buvo žmonių, kurie lankė sveikatingumo grupes, Dainiaus Kepenio stovyklas, bet tik jau ne aš.

Kai gimė mano Ūla, visuomenė ėmė stipriai sąmoningėti. Mes su Ūlos tėčiu stovėjome ant naujo slenksčio į kitokį žmogaus, jo sveikatos supratimą. Be to, atsirado internetas, įvairiapusė informacija mus pradėjo lengviau pasiekti. Reikėjo tik atsirinkti, kas tau tinka.

Ką mes darydavome? Ogi apipildavome mergaitę lediniu vandeniu. Užsiauginome vaiką, kuris pirmąsyk su vaistais susidūrė gal ketverių metų.

Mūsų pirmagimė Upė, kaip aš sakau, tapo pirmuoju eksperimentiniu triušeliu, kurį ėmėme grūdinti iš visos širdies. Nuo pat gimimo iki dešimties mėnesių. Ką mes darydavome? Ogi apipildavome mergaitę lediniu vandeniu. Užsiauginome vaiką, kuris pirmąsyk su vaistais susidūrė gal ketverių metų. Upė augo neturėdama jokio šalčio pojūčio. Kur tik ji ateidavo, bemat nuo savęs visus drabužius plėšdavo – sakydavo, kad per karšta.

Kai pirmąsyk pas mus atvažiavo greitoji – mat Upei pakilo temperatūra – ir paklausė, kokių vaistų mergaitei davėme, tik pečiais gūžčiojome: neturėjome žalio supratimo apie chemiją. Šiandien Upė stipri, gyvybinga, neserganti mergina. Manau, kad prie to nemažai prisidėjo ir grūdinimas.

Antro vaiko istorija jau kitokia – sūnus turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tad jo grūdinti paprasčiausiai negalėjome. Žinoma, jei būtų buvusi bent menkiausia galimybė – tikrai būtume tai darę.

Šiais laikais internetas leidžia žmogui sužinoti visokiausių organizmui, fizinei ir psichikos savijautai naudingų dalykėlių. Vienas iš tokių, kurį atradau prieš maždaug metus, – maudynės lediniame Vilnelės vandenyje.

Viskas prasidėjo nuo dviračių (prieš tai mėgau bėgioti, vaikščioti). Intuityviai pajutau, kad nuvažiavusi tam tikrą kilometrų skaičių noriu nerti į vandenį. Kai tas noras nepraėjo ir spalio mėnesį, ėmiau dairytis bendraminčių (čia vėlgi padėjo internetas), kurie tai darytų ir šaltuoju metų laiku. Taip atradau grupę, kuri maudosi Vilnelėje. (Beje, ji gana šalta net ir vasarą.) Kaip vėliau paaiškėjo, tai šauni sąmoningų žmonių bendruomenė, praktikuojanti Wimo Hofo kvėpavimo sistemą. Vos prisijungusi prie grupės pajutau, kad maudymasis šaltesniame vandenyje ir kvėpavimo pratimai puikiai tinka mano kūnui. Kaip ir Wimo Hofo kvėpavimo metodas, apie kurį tąkart išgirdau pirmąsyk.

Kol nežinojau šito ledinio žmogaus kvėpavimo sistemos (jis teigia, kad visos ribos – tik mūsų galvoje, kad žmogus – beribė būtybė), aš viską dariau atvirkščiai. Būdavo, pasivažinėju dviračiu, atlekiu sukaitusi prie vandens, greitai įšoku ir minu namo. O dabar, prieš lendant maudytis, mūsų laukia visas ritualas. Kūnas darant tam tikrus kvėpavimo pratimus  paruošiamas ledinėms vandens procedūroms ir tik tuomet lendama į vandenį. Pasiruošimas lėtas, ramus, o maudynės greitos – trunka gal tris minutes.

Šitas atradimas man taip patiko, kad maudžiausi visą rudenį ir žiemą. Kas sunkiausia? Nepatikėsite – tikrai ne įlįsti į ledinį vandenį. Sunkiausia būdavo išlipti iš jo.

Lendant į šaltą vandenį organizmas patiria stresą. Ir visa mūsų kūno sistema bando gintis nuo patiriamo šalčio. Atšildyti galūnes (kurioms pirmiausia tenka pajusti šaltį) iš tiesų būdavo sunkiausia. Mūsų treneris pasiūlydavo visokių būdų. Kam tiko karšta arbata, o kam – specialios kojinės.

Šios metodikos naudą savo sveikatai aš pajutau labai greitai. Visų pirma, išsigydžiau pūslelinę, kuri mane kamavo vos ne kiaurus metus. O dar supratau, kad tai, ką mes darome, yra puikus vaistas nuo psichologinių problemų. Nesakau, kad jos mane kamuoja, bet šiuo laikotarpiu tai neišvengiama. Antra, aš suvokiau, kad tai daugiau nei maudynės ar grūdinimasis. Kaskart sutikusi savo kovos draugus patirdavau labai gerą bendruomeniškumo jausmą. Tai būdavo proga susitikti, pabendrauti, palinkėti geros dienos ir su pozityvia energija grįžti kiekvienam prie savo kasdienos darbų.

Ar tą metodiką yra išbandę mano vaikai? Vieną kartą. Bet jau šiltuoju metų laiku. Su vandeniu jiems draugauti sunkiau. Bet, iškilus kokių nors  problemų (tarkim, mokykloje), aš juos išmokiau pasinaudoti Wimo Hofo kvėpavimo technika. Ji puikiai atpalaiduoja, nuramina ir išsprendžia psichologines problemas.

Šeimoje negali būti jokių dvilypumų

Živilė Vaškytė-Lubienė, televizijos laidų vedėja

Auginu septynerių metų Fridą ir ketverių metų Herkų. Esu tikrai atsidavusi motinystei. Ir ne bet kokiai, o sąmoningai. Stengiuosi, kad vaikai matytų teisingą pavyzdį iš savo tėvų, kad šeima jiems suteiktų teisingus gyvenimo pagrindus.

Grūdinimasis, manau, yra viena iš sudėtinių sveikos gyvensenos dalių. Kaip ir vegetariška mityba. Mes sveikam gyvenimui skiriame tikrai didelį dėmesį – šviečiamės patys, domimės, kurie produktai sveikesni, kaip iš jų pagaminti kažką įdomesnio, naujesnio, skanesnio.

Net nepamenu, kada tie mano vaikai yra sirgę. Ar tai dėl grūdinimo? Hmm… Ne tik. Manau, kad šeimoje labai svarbi ir psichologinė būsena, bendras mikroklimatas.

Maniškiai labai mėgsta vandenį. Deja, prie namų jokios balos nėra, todėl dažnai važiuojame pas draugus, kurie turi sodybą Vilniaus pakraštyje. Tame negiliame tvenkinuke smėlėtu krantu vaikai mėgsta turkštis iki pamėlynavimo. Ir jūroje, aišku. Kad ir kokios temperatūros vanduo būtų.

Šią karštą vasarą stengiausi, kad vaikai būtų kieme iki pietų, o paskui jau kviesdavau namo ar į pavėsį. Vėl į saulutę lįsdavome tik vakarop. Apsauginių kremų tuo metu nenaudojau. O paplūdimyje rengdavau vaikus tokiais banglentininkų kostiumėliais, kurie praktiškai uždengdavo visą kūnelį.

Mano vaikai iš tiesų labai daug juda. Štai ir dabar suka ratus: vienas –  dviračiu, kitas – paspirtuku. Atrodytų, kad papildomos mankštos jiems jau nebereikia. Bet… jei tik pamato, kad aš darau jogą, kaipmat prisistato: rodo, ką moka, kaip jiems puikiai išeina vienas ar kitas pratimas. Sykį radau internete jogos asanas pagal gyvūnus. Žodžiu, ten buvo nupiešta, kaip tą pačią asaną daro žmogus, o šalia – gyvūnas. Maniškiams tai padarė didelį įspūdį. Viską išbandė.

Vaikystė – tas amžius, kai jie viską stebi ir bando kartoti. Ir kaip mano vyras bėgioja, ir kaip aš darau jogą. Manau, taip įpratę, jie kartos tai ir ateityje.

Lyginant su draugų vaikais, maniškiai valgo viską. Galbūt todėl, kad vėlgi – aš jiems dažnai aiškinu: kodėl jų organizmui reikia ir to, ir ano. Nuo mažens savo vaikams nedaviau jokių saldainių ir šokolado. Vietoj jų siūlau sveikesnių saldumynų – su stevijomis, su agavų sirupu. Žinoma, vasarą valgome ledus, bet irgi susitariame, kad tik tam tikromis dienomis.

Jei einame kur nors, kur gali būti nesveikų saldumynų su cukrumi, dažikliais, savo vaikams paimu tokių, kokių galiu jiems duoti. Nešamės daugiau, kad vaikai galėtų dalytis. Tada jie laimingi. Aišku, tie, kurie pripratę prie pieniškų šokoladų ar šokoladinių varškės sūrelių, nebus sužavėti. Bet daugumai visai smagu paragauti ir kitokių skanėstų. Tai darydama aš irgi su jais kalbuosi, kodėl mūsų mityba yra vienokia, o draugų – šiek tiek kitokia. Senelius mes jau irgi išauklėję – ko neturėtų duoti savo anūkams. Be to, jie ir patys domisi sveikesniu gyvenimo būdu.

Draugai stebisi, kad mano vaikai labai mėgsta brokolius, pakaitintus ant garų. Kartais jie nė nesulaukia tų kelių minučių. Ima į ranką ir bėga. Dar mėgsta kaliaropes, morkas, agurkus, obuolius. Jų visuomet būna mano užkandukų dėžutėje. Kaip ir riešutų ar sveikuoliškų becukrių batonėlių su datulėmis ir kitais džiovintais vaisiais. Jais užpildome ir tarpus tarp pagrindinių maitinimų, jei ilgiau užtrunku gamindama. Jie puikiai gelbsti kelyje, kai tris keturias valandas važiuojame aplankyti mano tėvų į Žemaitiją.

Man baisiausia, kai patys tėvai geria kokakolą, o vaikams sako – negalima, nesveika. Šeimoje negali būti tokių dvilypumų. Jei draudi vaikui, tai ir pats tokių gėrimų nevartok. Antraip koks iš tavęs autoritetas, jei teigi viena, o rodai visai ką kita?! Mūsų vaikai nuo mažens įpratę gerti ne sultis, bet vandenį. Ant stalo visuomet būna jo padėta vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje.

Jei atvirai, net nepamenu, kada tie mano vaikai yra sirgę. Ar tai dėl grūdinimo? Hmm… Ne tik. Manau, kad šeimoje labai svarbi ir psichologinė būsena, bendras mikroklimatas. Nuo ji priklauso? Nuo daug ko, pvz., kokia situacija šeimoje, darželyje. Todėl ir darželį, ir auklėtojas rinkausi labai atsakingai.

Bet jei įtardavau peršalimą, pamenu, išsyk duodavau gerti vaikams daug skysčių – arbatų, šilto vandens. Dar vitamino C. Mirkydavau kojytes karštame vandenyje, paskui ištrindavau padukus su lašeliu arbatmedžių eterinio aliejaus. Pagarindavau namus. Pamasažuodavau nugarytę ar pėdutes su pašildytu sezamų aliejumi.

O dar – namų vaistinėlėje visuomet turėjau (ir turiu) kelių rūšių homeopatinių žirniukų iš vaistinės. Jei pataikai juos paduoti pirmomis ligos valandomis – dažniausiai suveikia. Žodžiu, stebiu savo vaikus ir stengiuosi nepražiopsoti pirmųjų ligos simptomų, o pajutusi kažką įtartino, išsyk kišu į šiltą vonią su gydomosiomis druskomis ar eteriniais lašiukais. Pamirksta, pagaruoja, pakvėpuoja, o tuomet – į šiltą lovą su arbatėle. Dažniausiai tuo viskas ir baigiasi.

Leiskite vaikams gyventi natūraliai

Aiva Vaivarienė, Natūralaus gydymo centro vadovė

Grūdinimas, visų pirma, yra gyvenimo būdas. Lygiai taip pat, kaip ir sveika mityba. Nėra dietų, yra tik įpročiai, kaip tu valgai. Vienkartinės procedūros čia nepadės. Vaikams reikia labai aiškaus pavyzdžio šeimoje. Juk jei tėvas daro vienaip, o vaiko prašo elgtis visiškai kitaip – koks čia pavyzdys?!

Aritmetika šiuose dalykuose paprasta: jei tėvai valgo sveikai – tai daro ir vaikai; jei tėvai grūdinasi – neatsilieka ir vaikai.

Pagrindiniai grūdinimosi akcentai yra oras, saulė, vanduo. Šio sveikatos trikampio kampai yra vienodai svarbūs vaiko gyvenime. Bet pačiame to trikampio centre turi būti tėvai. Be jų veiklos, jų pavyzdžio, jų aktyvumo nieko nebus.

Vaikai pripranta prie tokios kambario temperatūros, kokia būna kūdikystėje. Jei mažą vaiką nuolat laikome perdėm šiltoje patalpoje, jis prie tokios ir įpranta. Bet jei kambaryje bus gana vėsu, mažylis pripras, užsigrūdins ir puikiai jausis prie +18–19 °C.

Visas mamas galiu užtikrinti, kad mūsų vaikams per daug šviežio oro nebūna. Juo dažniau ir ilgiau vaikščiosime su jais gryname ore, juo sveikesni vaikai bus. Seneliams patarčiau nenešti anūkams saldumynų, o verčiau išsivesti juos pažaisti į lauką arba į parką pasivaikščioti. Sakote, rudenį blogas oras? Ką jūs. Lietuvoje nėra blogo oro. Reikėtų surinkti visas Lietuvos mamas ir nuvežti jas į Skandinaviją, kad pasižiūrėtų, kaip ten tėvai augina savo vaikus, kaip juos rengia. Juk dabar ir pas mus netrūksta ilgai būti gryname ore pritaikytos specialios aprangos, kombinezonų. Tad tinkamai apsirenkite visi: tėvai, vaikai – ir marš į kiemą, parką, mišką… Trumpiausias pasivaikščiojimo laikas – dvi valandos. Ir dar kartą atminkite – vaikams blogo oro nėra!

Sakote, rudenį blogas oras? Ką jūs. Lietuvoje nėra blogo oro. Reikėtų surinkti visas Lietuvos mamas ir nuvežti jas į Skandinaviją, kad pasižiūrėtų, kaip ten tėvai augina savo vaikus, kaip juos rengia.

Nereikėtų bijoti rudeninės saulės, kaip ir pavasarinės. Rugsėjį didelio jos aktyvumo nėra. Pats blogiausias saulės variantas būna vidurvasarį, ypač birželio mėnesį. Labai negerai, jei tuo metu mamos guli Palangoje ir deginasi per patį saulės aktyvumą. Betgi vaikai šito nedaro. Jie laksto, bėgioja, aktyviai juda. Tą patį turėtų daryti ir suaugusieji: jie turėtų judėti – ne gulėti. Būti saulėkaitoje protinga iš ryto ir po pietų, o per patį saulės aktyvumą galima grįžti namo papietauti ar keliauti į pavėsį.

Ar reikia, būnant saulėje, teptis apsauginiais kremais? Jei pasigilintume, daugumos tepalų sudėtyje rastume nemažai toksinių medžiagų. Jos tikrai alergizuos jautresnį vaiką, jo gležną odelę, ypač jei jis rusvaplaukių odos tipo. Tuomet reikėtų rinktis ekologiškas odos apsaugos priemones iš natūralių eterinių aliejų. Natūralus arganų, kokosų aliejus suteikia pakankamą odos apsaugą. Jei žmogaus oda linkusi į apgamus, didesnė pigmentacija, kaip apsaugos priemonę galite nešioti natūralaus lino arba šilko drabužius. Tikrai nepatariu teptis pramoniniais kremais, nes medžiagos, kurios patenka į mūsų organizmą, dažnai blokuoja vitamino D gamybą ir paskui tenka gerti sintetinį. Dėl to sutrikdoma visa organizmo medžiagų apykaita.

Aktyvaus judėjimo pavyzdys vėlgi turėtų būti tėvai. Jei tėvai juda, bėgioja, važinėja dviračiais, eina į žygius, treniruojasi sporto salėje – tuomet ir vaikas tą patį darys. Bet koks judesys jam bus įaugęs į kraują. Bet tikrai nesitikėkite, kad jei tėtis sėdės prie televizoriaus ir gers alų, o vaikas pats sau vienas mankštinsis.

Dar viena klaida, kurią daro mūsų perdėm atsargūs tėveliai, išėję su vaikais į lauką, – juos stabdyti. Dažnai tėvai nė patys nejaučia (ypač mamos), kiek draudimų ištaria per minutę: sustok, nebėk, pailsėk ir pan. Vaikai natūraliai juda, bėgioja, laksto ir nereikia jų stabdyti. Nežinau nė vieno vaiko, kuriam patiktų sėdėti. Namuose taip pat siūlau sudaryti natūralias sąlygas vaikui judėti. Įrenkite skersinių, laipiojimo sienelių. Tuomet jis ir judės – šito dalyko jo mokyti nereikia, svarbiausia – nestabdykite!

Pradedant vaiką grūdinti šaltu vandeniu, svarbiausia neperlenkti lazdos. Turėkite omeny, kad kiekvienas žmogus yra daugiau ar mažiau jautrus šalčiui. Aš turiu anūkėlį, kuriam šiltas vanduo visuomet būdavo per karštas. Taigi iš pradžių reikėtų nustatyti, ar jūsų vaikas šiltakraujis, o gal šaltakraujis. Pastarojo kojytės ir rankytės dažnai šąla. Tokio vaiko nereikėtų apipylinėti lediniu vandeniu. O ir apskritai pradėti reikėtų nuo kūno temperatūros, drungno, vandens. Jei pradėsime grūdinimo misiją nuo arbatinio šaukštelio šalto vandens, tai tikrai niekas nenukentės. Viską reikėtų daryti palaipsniui. Ir būtinai pavyzdį turi rodyti tėvai. Tegul pirmiausia jie išbando, kad įsivaizduotų, kokie pojūčiai aplanko kūną, jį apipilant lediniu vandeniu. Jei tėvai patys to nebandę, ką jie gali suprasti vaiko savijautą grūdinimo metu?

Didžiausia klaida, kurią daro šiuolaikiniai tėvai, – jie perdėm, tiesiog liguistai saugo savo vaikus nuo visko. Neleidžia jiems nei judėti, nei natūraliai gyventi. Tai, apie ką aš dabar kalbėjau, yra net ne grūdinimas, o natūralus gyvenimas, kurio, deja, mūsų vaikai nebeturi. Jie elementariai nebūna gamtoje, nevaikšto basomis kojomis po žolę. Anot tėvų, pas mus visur erkės, šunų kakučiai, šiukšlės ir visokie kitokie tykantys pavojai. Todėl pagrindinis akcentas grūdinant vaikus turėtų būti kuo dažnesnis jų kontaktas su gamta.

Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val.,  LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ bus atsakyta į visus šiuos klausimus.

„Skiepai, grūdinimasis, nubėgti kilometrai namuose ant bėgtakio ir pirtis su česnaku“, – tokius savo sveikatos receptus atskleis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Politikas prisipažins jau 12 metų nevartojantis alkoholio, vengiantis cukraus, miltinių patiekalų. Jis parodys, kaip pasigaminti sveikuolišką kokteilį, kurį geria kone kasdien.

Studijoje ne vieną sugraudins 50-mečio Rimvydo Vekeroto istorija. Prieš 12 metų po persirgto gripo vyrui sustreikavo širdis, teko ją persodinti. Tikėdamasis sulaukti donoro širdies, Rimvydas pasakos laukęs ne mažesnio stebuklo – sūnaus. „Laukdamas donoro dar negimusiam sūnui parašiau laišką, jei nesulaukęs jo gimimo mirčiau...“, – jaudinančią istoriją pasakos R. Vekerotas.

Norite užkirsti kelią gripui per pirmą parą? Vos jaučiate, kad liga kimba, kas pusvalandį ar valandą išgerkite po pusę gramo ar gramą vitamino C. Gerkite tol, kol nepajusite sukant pilvo.

Verslininkas, „Neregėta Lietuva“ albumo autorius Marius Jovaiša bus atviras – nors kasmet skiepijasi su  visa šeima, ne tik sveikai maitinasi, bet ir grūdinasi. Kone kas savaitę verslininko socialinio tinklo paskyroje pasirodo vis naujų nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose Marius tai trinasi sniegu, tai bėga ledu, tai plaukioja ledinėje eketėje.

„Norite užkirsti kelią gripui per pirmą parą? Vos jaučiate, kad liga kimba, kas pusvalandį ar valandą išgerkite po pusę gramo ar gramą vitamino C. Gerkite tol, kol nepajusite sukant pilvo. Taip pat išgerkite šviežiai spaustų citrusinių vaisių sulčių per pirmas penkias minutes nuo jų išspaudimo. Vitaminu C dirbtinai pakelsite imunitetą, ir organizmas pats laimės kovą prieš virusą“, – patarimais dalinsis Lietuvos sveikatos rūmų narė, knygų autorė ir žolininkė Nijolė Degutienė.

Tuo tarpu saviugdos ir rytų kovos menų treneris, Lietuvos, Europos ir pasaulio bušido bei šidokano karatė čempionas Jordanas Poškaitis priims laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės jam mestą iššūkį ir lediniu vandeniu bus apipiltas tiesiog studijoje.

– Kas yra grūdinimasis?

– Pasak mokslininkų, grūdinimasis yra procedūrų sistema, formuojanti žmogaus atsparumą nepalankiems meteorologiniams veiksniams. Ne tik šalčiui, bet ir karščiui, juk vasaros karštėja, tai sukelia problemų. Grūdinimasis turi būti suprantamas plačiai. Tai mūsų imuninės sistemos paruošimas atsilaikyti prieš infekcijas. Taip pat ir psichikos grūdinimas, pavyzdžiui, prieš stresą.

Žmogus civilizacijos eigoje ėmė šiltai rengtis, tapo mažai veikiamas nepalankių meteorologinių sąlygų. Tai veikia jo atsparumą. Net ir naminiai gyvūnai, kai tik oras atšąla, yra aprengiami. Jie taip pat nėra tokie užsigrūdinę kaip, pavyzdžiui, kiemsargis šuo, kiaurą dieną būnantis lauke.

Svarbiausia sąlyga – pakeisti savo mąstymą ir suprasti, kad grūdintis taip pat būtina, kaip ir plauti rankas.

– Kada reikia pradėti grūdintis?

– Mes grūdinamės nuo pirmųjų gyvenimo dienų, kai vos gimę patenkame į daug šaltesnę aplinką, iš pradžių ne visai draugišką. O grūdintis galima pradėti bet kuriuo metų laikų – ar vasarą, ar rudenį.

Vienas pagrindinių kriterijų – saikas, susijęs su sveiku protu. Pradėti grūdintis reikia nuo mažesnės trukmės, ne tokios ekstremalios temperatūros. Sveikas žmogus gali grūdintis palaipsniui. Žinoma, egzistuoja ir stresinis grūdinimasis.

Grūdinantis vandeniu, pradėti reikia ne nuo šalto vandens, o oro vonių. Reikėtų kuo daugiau atidengti kūną, vėliau pradėti apsitrinti vandeniu. Jo temperatūra turėtų būti 30–35 laipsniai, palaipsniui galima ją mažinti. Grūdinimas gali apimti visą kūną arba atskiras jo dalis.

Žmonėms, linkusiems sirgti angina, visada patariu prausiantis paimti vandens ir paskalauti juo gerklę. Tai reikia daryti nuolatos. Viena iš grūdinimosi sąlygų – jo reguliarumas. Tai kaip treniruotė – jei praleidote, reikia pradėti iš naujo. Grūdinimasis yra įprotis visam gyvenimui.

– Kaip grūdintis ore?

– Pavyzdžiui, grūdina ėjimas pėsčiomis į darbą ir iš jo bet kokiu oru. Reikėtų stengtis neapsirengti per šiltai. Apsirengus mažiau bus greičiau judama, sušylama savo organizmo sąskaita. Svarbiausia sąlyga – pakeisti savo mąstymą ir suprasti, kad grūdintis taip pat būtina, kaip ir plauti rankas, valyti dantis ir pan. Grūdinimasis turi būti automatinis, apie tai nereikėtų net galvoti.

– Kokios dar priemonės grūdina?

– Kai kurie vaikšto basi, kopia į kalnus. Valios ugdymas yra mūsų psichinės sveikatos grūdinimas. Taip pat grūdina pirtis, karštas oras, šaltas vanduo. Grūdinimosi trukmė gali būti įvairi. Sakoma, kad jei įgūdis formuojasi tris mėnesius, apie jį nebereikės galvoti sąmoningai, jis bus atliekamas automatiškai.

– Ką daryti, jei pradėjęs grūdintis žmogus jaučiasi negerai?

– Kiekvienas žmogus yra kitoks. Visada reikia klausytis savęs. Vienas žmogus tas procedūras gali atlikti ilgiau, kitam jų pakanka mažiau ir švelnesnių. Jas reikia pasirinkti pagal savo organizmą. Nereikia persistengti, ypač pradedant.

Galima pastebėti, kad užsigrūdinę žmonės rečiau serga peršalimo ligomis. Žinoma, kartais jie suserga infekcinėmis ligomis, tačiau daug lengviau. Jei žmogus serga širdies, kraujagyslių, sąnarių ar inkstų ligomis, nereikėtų grūdintis labai ekstremaliai.

Grūdinti kūną bei stiprinti imunitetą galima visus metus ir visiems, bet ne kiekvienam – eketėje. Ji tinka žmonėms, kurie moka, gali ir nori tai daryti.

Nuo senų senovės

"Senovės lietuviai nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti", – rašė daugiau nei prieš du šimtmečius gimęs Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.

Grūdinimasis, kaip įvairių fizikinių veiksnių poveikis žmogaus organizmui, minimas dar senovės medicinos traktatuose. Gydytojas Abu Ali Ibin Sina (Avicena) prieš tūkstantmetį "Medicinos kanone" nurodė dvi praktinės medicinos sritis: sergančio kūno gydymo ir sveikatos išsaugojimo mokslą. Viename iš šios knygos skyrių autorius aprašo vaikų ir suaugusiųjų maudynes šaltame vandenyje, mini dykumų keliautojų parengimą bei pataria, kaip sveikiems keliauti žiemą.

Senovės lietuviai kūno stiprybę siejo su gamtos stichijomis. Pasak S.Daukanto, mūsų protėviai pirtyse stiprino kūną, o nebeištverdami "šoko stačiai į eketį", vaikai "po sniegus it po pūkuos voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį".

Tai ilgalaikis procesas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų teigimu, grūdinimasis yra vienas iš kompleksinio sveikatos stiprinimo būdų bei sveikos gyvensenos dalis.

Grūdintis rekomenduojama pamažu, reikia pradėti nuo malonių, švelnesnių procedūrų ir ilgainiui didinti jų trukmę. Grūdintis tinka visiems, bet ne visiems – eketėje. Reguliarūs rytiniai apsiliejimai šaltu vandeniu vonioje yra ganėtinai geras būdas grūdintis ir stiprinti imuninę sistemą.

Amerikos sporto medicinos koledžo specialistai patvirtino, kad reguliari mankšta ir grūdinimasis yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų. Įrodyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla – apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną – teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitus, kurie it kariai saugo organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Infekcinių ligų prevencija

Sveiko žmogaus organizmas yra pajėgus prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Neužsigrūdinęs žmogus, patekęs į šaltą orą, gali susirgti.

Veikiant šalčiui, susidaro sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į žmogaus organizmą. Vėstantis oras sukelia įvairių infekcijų, plaučių uždegimą, ūmų bronchitą. Kad jų būtų mažiau, turėtume iš anksto stiprinti imunitetą, tinkamai rengtis, maitintis, grūdintis.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis dažniau serga įvairių fizinių veiksnių kaitos vengiantys, nesigrūdinantys žmonės, didesnę dienos dalį praleidžiantys patalpose. Tokių žmonių organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu nėra užtektinai treniruojami.

Kaip veikia šaltis

Reguliarios grūdinimosi priemonės ugdo adaptacines organizmo funkcijas ir didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausia provokuoja kraujagyslių susitraukimo refleksus ir hormoninės apykaitos pokyčius, dėl kurių mažėja šilumos atidavimas. Aplinkos dirgikliai sukelia vadinamąją stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės bei antinksčių sistema ir skydliaukė. Taip organizme intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita bei šilumos gamyba.

Sistemingos grūdinimosi procedūros treniruoja termoreguliacijos funkciją, todėl organizmo sistemos gali sparčiau reaguoti į išorės dirgiklius bei optimizuoti šilumos apykaitą visame organizme.

Imunitetui taip pat reikšmės turi psichoemocinė būsena, kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir adaptavimasis prie gamtinės bei socialinės aplinkos, taip pat mityba, fizinis aktyvumas.

Kaip prisijaukinti šaltą vandenį

Tai gali būti ir apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu ar šaltu vandeniu, kontrastinis dušas, maudymasis atviruose vandens telkiniuose, trumpi pavaikščiojimai basomis po rasą, sniegą.

Grūdintis reikėtų pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros – 25–30 laipsnių ir pratintis prie žemesnės, iki 10–15 laipsnių.

Procedūrų trukmė ilginama nuosekliai. Kai kuriems žmonėms pradėti nuo šalto dušo visam kūnui gali būti per didelis stresas. Jiems iš pradžių tiktų apsitrinti rankšluosčiu, kuriame įvyniotas šaldiklyje palaikytas vandens butelis. Vieną dieną ištrinamos tik pėdos, kitą dieną – jau ir blauzdos, trečią – dar daugiau, kol prisijaukinamas visas kūnas.

Vasarą pradėjus maudynes upėje, ežere ar jūroje, galima jas tęsti ir rudenį, bet jos nerekomenduojamos, jei vandens temperatūra žemesnė nei 10–12 laipsnių. Trumpai pasinerti į atvirą vandens telkinį žiemą ar ankstyvą pavasarį nerekomenduojama iki tol grūdinimosi procedūrų nepraktikavusiesiems, ypač sergantiems lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo sistemos ir kitomis ligomis, po operacijų.

Procedūros vėsiame ore

Pasivaikščiojimai, bent po valandą kasdien, nesvarbu, kokios oro sąlygos, darbas lauke, šiaurietiškas vaikščiojimas, lengvas bėgimas, išvykos į gamtą stiprina ir grūdina. Jeigu miegama vėsiame kambaryje, apsirengus lengva sportine apranga mankštinamasi gerai išvėdintoje patalpoje, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Kas rytą keletą minučių rekomenduotina pabūti neapsirengus, pakvėpuoti prie atviro lango ar balkone.

Žiemą, smarkiai atvėsus orams, reikia tam tikro laiko adaptuotis. Reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais natūralaus pluošto drabužių, ir apsigobti galvą vilnone skarele arba užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą.

Patarimai pradedantiesiems

Grūdintis dera nuosekliai ir įvertinus savo sveikatos būklę. S.Kneipas, 19 a. Vokietijoje praktikavęs gydytojas, sakė, kad  protingesnis tas, kuris vėsiame vandenyje pabūna vieną minutę, nei tas, kuris būna dvi minutes.

Grūdinimosi procedūrų laikinai atsisakykite, jeigu negaluojate, peršti gerklę, sloguojate ar skauda galvą. Skirkite laiko poilsiui, jei reikia – gydykitės, pasitarkite su gydytoju. Kai kuriais atvejais geriausias patarėjas gali būti jūsų vidinis "aš".

Atsižvelkite į savo kūno konstitucijos tipą. Lengvo kūno tipo žmonėms rekomenduojamos mažesnio intensyvumo, švelnesnės grūdinimosi procedūros.

Šaltis gali sustiprinti sveikatą, bet gali ir sargdinti. Pradėti grūdintis geriau pavasarį arba rudenį. Jeigu pradedama žiemą, tinka apsitrynimai sniegu, patrepsėjimai basomis po sniegą ar apsitrynimai šlapiu vėsiu rankšluosčiu, šaltas dušas vonioje. Pirmiausia reiktų apsipilti kojas, po to – rankas, veidą, galvą, galiausiai lieti vandenį ant pečių ir kūno. Taip apsiliejama ir išėjus iš pirties.

Prieš šalčio procedūras lauke kūnas turi būti įšilęs, bet ne perkaitęs. Tinkamai apsirenkite, pasimankštinkite, paėjėkite ar pabėgėkite. Niekad, kad sušiltumėte, nevartokite alkoholio.

Maudynės atvirame vandens telkinyje reikalauja valios pastangų, laiko ir kitų išteklių, o tinka žmonėms, kurie moka, gali ir nori tai daryti.

Neskubėkite, azarto pagauti netapkite "ruoniu", jei tam nesijaučiate pasirengę. Yra nemažai žmonių, kuriems pasinerti į šaltą vandenį nepatartina.

Po grūdinimosi procedūros šiltai apsirenkite, išgerkite karštos arbatos.

Vyresniems žmonėms grūdinimosi procedūrų trukmė didinama itin pamažu, nes organizmo adaptacinės galimybės gali būti ribotos.

Požiūris

Grūdinimasis yra sveikos gyvensenos dalis, tad vien šalčio procedūros nedaug duotų. Būtina tvarkyti savo mintis bei emocijas. Kaip pastebi reguliariai praktikuojantieji apsiliejimus ar trumpalaikį, iki 30 sek. trunkantį, pasinėrimą į šaltą vandenį, šios procedūros nėra skirtos tik kūnui ar tik fizinei sveikatai stiprinti. Jos padeda laikytis dienotvarkės, atsikratyti slogių emocijų bei įtampos. Geriausios ir tinkamiausios gyvensenos naujovės yra tos, kurios teikia energijos bei pasitenkinimo jausmą. Dera prisiminti ir Aristotelio pamokymą: išmintingas žmogus ne malonumų vaikosi, o ieško ir daro tai, kas jį išvaduoja iš nemalonumų.