Pasipiktinimas dėl užteršto grunto
Aplinkos ministerija rengiasi keisti aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46A-2002. Jis susijęs su grunto kasimu jūroje bei jūrų uostų teritorijose ir iškasto grunto šalinimu.
Iki šiol daug iečių buvo sulaužyta dėl to, kad aplinkosaugininkai laikėsi itin griežtų nuostatų dėl užteršto grunto šalinimo. Uoste būdavo keliami klausimai dėl to, kad Lietuvos jūrų grunto šalinimo normatyviniai dokumentai yra patys griežčiausi Europoje.
Netgi būdavo pateikiamas pavyzdys, kad Norvegija iš savo uostų lengvai atsikratė užteršto grunto iš po laivų dokų, kur, manoma, esanti visa Mendelejevo cheminių medžiagų lentelė. Norvegija išvežusi tą gruntą į jūrą, supylusi į vieną vietą, o viršui – švaraus grunto ir skaldos.
O Lietuva įrengė brangią užteršto grunto kaupimo aikštelę prie Kuršių marių, šalia Smeltės pusiasalio. Iš uosto iškastas gruntas būdavo pilamas į specialius maišus, iš kur natūraliai nubėgo vanduo.
Dėl tokio grunto tvarkymo buvo kilęs pasipiktinimas, nes manyta, kad teršalai iš maišų su vandeniu pakliūva į Klaipėdos uosto akvatoriją, po to – į jūrą. Teigta, kad teršalai nuodija klaipėdiečius.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu kokių nors teršalų išsiskyrimo iš užteršto grunto aikštelės į aplinką nebuvo pastebėta. Vis tiek liko spėjimų, kad valdžia kažką slėpė nuo žmonių, nes pasitikėjimas ja Lietuvoje yra itin mažas.
Sprendimas: užterštu gruntu užpildžius aikštelę netoli Kiaulės Nugaros, ieškoma būdų, kaip uoste likusius teršalus panaudoti statyboms. / KVJUD nuotr.
Gruntas – naujoms statyboms
Šiuo metu valdžia rengia naują Klaipėdos uosto užteršto grunto tvarkymo planą. Pagal jį, labiausiai užterštą ketvirtos klasės uosto gruntą, kaip ir iki šiol, bus draudžiama išvežti laidoti į jūrą.
Tuo pat metu numatyta, kad, kaip buvo iki šiol, uosto gruntas galės būti sandėliuojamas specialiai įrengtose aikštelėse. Buvusioje nebaigtoje statyti Klaipėdos miesto valčių prieplaukoje įrengta užteršto grunto saugykla jau beveik užpildyta. Prieš kurį laiką buvo vykdomas tyrimas, kaip praplėsti šios aikštelės teritoriją.
Gali būti, kad aikštelės praplėsti nereikės. Aplinkos ministerija yra parengusi normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 pakeitimo projektą. Užterštą gruntą planuojama leisti naudoti uosto infrastruktūros ir kitų statinių statyboms uosto teritorijoje.
Numatyta viena sąlyga. Prieš naudojant užterštą gruntą statybose, turi būti atlikta objekto poveikio aplinkai vertinimo procedūra.
Gali būti, kad iš uosto iškastą užterštą gruntą ateityje planuojama panaudoti statant pietinį uostą ar pramoginių laivų prieplauką, pietinius uosto vartus ir panašiai. Ateityje planuojama prie Kiaulės Nugaros užpilti nemažą Kuršių marių dalį, įskaitant ir jos protaką prie Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio.
Teršalai tarsi gėris
Numatyta, kad net ir tuo atveju, jei ketvirtosios klasės užterštas gruntas būtų naudojamas uosto statybose, privalės būti atliekamas jo teršalų tyrimas.
Manoma, kad labiausiai užterštas buvęs uosto gruntas iš po dokų jau yra iškastas ir sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Daugiausia jo buvo Malkų įlankoje, po Vakarų laivų gamyklos dokais. Dabar jo ten visai neliko, nes dokai perkelti į naują vietą, po jais iškastos ir naujos dokų duobės.
Neįtikėtina, kad užterštu gruntu formuojant naujas teritorijas ir krantines įžvelgiamos vien teigiamos šio veiksmo pusės.
Kai kuriose uosto vietose dar yra likę tributilalavu ir kitais elementais užteršto ketvirtai klasei priskiriamo grunto. Jį ir planuojama panaudoti naujose uosto statybose. Aplinkos ministerija užsiminė, kad naujas užteršto grunto panaudojimo tikslas atsirado Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu.
Galbūt tapusi akcine bendrove ši institucija stengiasi sumažinti uosto objektų statybos išlaidas? Galbūt kažkas iš aukštų valdžios asmenų yra suinteresuotas mažinti šios institucijos išlaidas su slapta viltimi, kad į biržą paklius dalis jos akcijų ir žinantys tai jas supirks? Pagal panašią schemą iš valstybės rankų išslydo dalis Lietuvos energetinių bendrovių turto.
Oficialiai pristatoma, kad aukščiausios klasės užterštą uosto gruntą statyboms panaudoti galima pagal susiklosčiusią Europos patirtį, įskaitant ir Baltijos jūros regioną. Neva panaudoti patį taršiausią gruntą leidžia naujos technologijos, kurios numato, kad jis gali būti „surištas“ stabilizuojančiomis medžiagomis.
Aplinkos ministerijos aiškinimo dokumentuose teigiama, kad naudojant užterštą gruntą galėtų būti formuojamos naujos teritorijos ir krantinės. Užsimenama, kad dėl to pagerėtų Klaipėdos sąsiaurio vandens ir dugno nuosėdų kokybė, būtų sutaupyta kuro ir kitų resursų, nes nereikėtų užteršto grunto transportuoti į kitas vietas, sumažėtų anglies dvideginio emisijos, būtų skatinama žiedinė ekonomika.
Kai norima ką nors atlikti, kas anksčiau buvo laikoma neįmanomu dalyku, viską galima įvilkti į „gražų rūbą“ taip, kad netgi pati tamsiausia naktis, parinkus tinkamą apšvietimą, atrodys tarsi saulėta diena.
