Marijaus Užupio, Aurelijaus Pukelio, Modesto Kumpio ir Pauliaus Belevičiaus ketveriukė 22:4 sutriuškino Kaohsiungo komandą, o antrajame mače palaužė Džedos krepšininkus (18:14).

Kol kas rezultatyviausias per dvejas rungtynes yra Marijus Užupis, surinkęs 18 taškų.

Šakių ekipa užsitikrino pirmąją vietą C grupėje ir vietą atkrintamosiose, kurios startuos sekmadienį.

Ketvirtfinalyje „Gulbelė“ surems ginklus su Ucunomijos komanda iš Japonijos.

Laimėjusiems šį turą atiteks 15 tūkst. JAV dolerių prizas.

Šeštąjį reitingą pasaulyje turinti Lietuvos komanda buvo pakviesta į FIBA „World Tour“ sezono atidarymo turnyrą, kurio prizinį fondą sudaro 152 tūkst. dolerių, iš kurio 50 tūkst. JAV dolerių atiteks nugalėtojams.

„Gulbelė“ pateko į C grupę, kur jų varžovais bus elitinė „Liman“ (Serbija) ekipa bei šeimininkai „Utsunomiya“ (Japonija).

Pirmąjį mačą Šakių ekipa su „Liman“ šeštadienį žais 10 val. 55 min., o antrasis susitikimas su Japonijos komanda numatomas 12 val. 55 min. Lietuvos laiku.

„Gulbelei“ Japonijoje atstovaus įprasta ketveriukė – Paulius Beliavičius, Šarūnas Vingelis, Marijus Užupis ir aukščiausią 3x3 krepšinio reitingą pasaulyje turintis lietuvis Aurelijus Pukelis.

Turnyras Ucunomijoje oficialiai skelbs FIBA 3x3 klubinio sezono startą, kuriame numatoma net 13 „World Tour“ serijos turnyrų, o taip pat ir būrys „Challenger“ etapų, per kuriuos būtent ir yra išsikovojamos vietos į FIBA „World Tour“ etapus.

Jau dabar aišku, jog Ulan Batore (Mongolija) gegužės 21-22 dienomis vyksiančiame „Challenger“ turnyre bei tokio pat rango etape Novi Sade (Serbija) birželio 3-4 dienomis turėsime po dvi Lietuvos komandas.

„Gulbelė“ dalyvaus abiejuose „Challenger“ turnyruose, į Ulan Batorą atvyks Marijampolės ekipa, o Novi Sade išvysime Vilniaus klubą.

Pirmąsias dvi vietas Mongolijoje užėmusios komandos gaus bilietus į Prahoje vykstantį „World Tour“ turnyrą, o Serbijos turo finalininkai vyks į prestižinį FIBA etapą Lozanoje (Šveicarija).

Taip pat bilietai į „Challenger“ serijos turnyrus bus dalinami geriausioms Lietuvos 3x3 čempionato, kuris startuoja jau artėjantį savaitgalį, turų komandoms.

Didesniu komandų skaičiumi finaliniame sezono etape galės pasigirti tik serbai, deleguosiantys tris ekipas.

Utenos komanda dar praėjusį savaitgalį rungėsi dėl „Doha Masters“ prizinio fondo ir reitingo taškų. Lietuvos krepšinio lygai (LKL) nesudarius kliūčių uteniškių išvykai į Katarą, šie mėgino dar kartą nustebinti 3x3 krepšinio pasaulį. Tris įtikinamas pergales iškovojusius lietuvius pusfinalyje sustabdė Rygos krepšininkai, kurie vėliau triumfavo ir turnyro finale.

Kartu su „Juventus-Uniclub Casino“ Dohoje viešėjęs 3x3 krepšinio asociacijos įkūrėjas Rolandas Skaisgirys pažymėjo, kad po koronaviruso protrūkio rungtyniavusiems uteniškiams savaitgalį pritrūko intensyvesnio pasiruošimo.

„Šįkart nebuvo kelių stiprių komandų, jautėsi lygių skirtumas, nes norėta duoti šansą Azijos komandoms. Tai yra aukšto lygio krepšinis ir net esant tik pusei pajėgesnių klubų, Utenai vis tiek nepavyko laimėti pirmosios vietos. Vedančiųjų komandų lygis net ir LKL klubui, ypač po koronaviruso, gali būti per aukštas“, – uteniškių pasirodymą pakomentavo R. Skaisgirys.

„Gulėjome lovose ir staiga atvažiavome į turnyrą, todėl pusfinalyje jau tikrai pritrūko fizinės kondicijos. Ryga šįkart žaidė kitokia, netipine gynybos sistema, kuriai mes nebuvome pasiruošę. Dėl nuovargio pametėme galvas ir nespėjome persiorientuoti rungtynių metu“, – kalbėjo treneris Žydrūnas Urbonas.

Visgi kelialapiu į finalinį etapą uteniškiai buvo užtikrinti ir anksčiau. Dėl pandemijos sumažėjus turų skaičiui Utenos ekipai pakako Debrecene iškovotos antrosios vietos atneštų taškų. Reikiamą jų kiekį surinko ir kita pasaulio 3x3 krepšinio elitui priklausanti komanda – „Gulbelė“.

Anot R. Skaisgirio, finalo specifika yra šiek tiek kitokia nei įprastų turnyrų: „Silpnų komandų čia nebūna, tai visiško elito dvyliktukas. Didesnis prizinis fondas, todėl visus slegia didžiulis noras laimėti, vyksta bekompromisė kova.“

Iki turnyro likus kiek daugiau nei trims savaitėms, uteniškių strategas džiaugėsi pasiruošimo galimybėmis, kurių negalėjo turėti visą praėjusį mėnesį.

„Svarbiausia atstatyti fiziškumą, žaidėjai jau grįžta į savo ritmą, išlaiko kvėpavimą. Strategijai turėsime daugiau nei vieną treniruotę, kaip, deja, buvo šįkart“, – padėti auklėtiniams įgauti sportinę formą vylėsi Ž. Urbonas.

Reitingo taškai lėmė, jog abiejų Lietuvos ekipų keliai susikirs jau grupių etape, o ten lietuvių lauks ir Niujorko „Harlem“ barjeras. Būtent tokia grupė buvo susidariusi ir „Debreceno Masters“ turnyre, o tąkart už atkrintamųjų borto liko šakiškiai.

„Jokio džiaugsmo. Su R. Skaisgiriu kalbėjome, kad būtų smagu matyti abi mūsų komandas finale, tam aš pritariau. Reikės išmesti Niujorką, o jis tikrai nėra neįveikiamas“, – į laukiančius mačus žvelgė treneris.

Dohoje Utenos ekipai jau atstovavo ir energingasis Žygimantas Skučas. Puolėjas iškart tapo vienu smagiausių stebėti krepšininkų visame turnyre. Be to, kad pasižymėjo kurioziška situacija su nukritusiu sportbačiu ar šokiais po pergalių, Ž. Skučas įsiterpė ir šalia rezultatyviausių turnyro žaidėjų, taip sau ir kitiems įrodydamas, kad trijulių krepšinyje jaučiasi puikiai.

„Mažiau turiu save valdyti ir tvardyti, ko negaliu daryti įprastame krepšinyje. Dingsta ir asmeninės pražangos, viskas vyksta greitai. Šeima irgi sako, kad ten geriau žiūriuosi.

Pradžioje nelabai rimtai žiūrėjome į viską, bet pamatėme, kad neblogai sekasi, galime „per langą“ įlipti į olimpines žaidynes. Čia irgi norisi kažką laimėti – važiuojame į šiltus kraštus su galimybe užsidirbti pinigų“, – atsivėrusias galimybes apibendrino Ž. Skučas.

Jei po pergalės „Hoptrans 3x3“ turnyre uteniškiai dar nebuvo įrodę savo pranašumo prieš kitas pasaulio komandas, tai dabar nuvertinti šią ekipą gali tapti neįtikėtinai pavojinga.

„Manau, kad mus turi pradėti vertinti, nes jau parodėme tam tikrą meistriškumo lygį, – apie užsitarnautą pagarbą kalbėjo Ž. Urbonas. – Dar nežaidžiame maksimaliai protingai, kaip kai kurios komandos, bet jos jau pasiekė savo galimybių ribą. Sakyčiau, kad dar galime gerinti žaidimą. Plaukiką įleidus į vandensvydį jis iškart netaps pasaulio čempionu, todėl ir čia to neužtenka, reikia perpratimo ir įgūdžių gerinimo būtent 3x3 krepšinyje.“

„Girdisi pasisakymų, galbūt juokais, kad atvažiuojame pasiimti kitų žaidėjų pinigų, – teigė uteniškių puolėjas. – Gal ir taip, tiems žaidėjams 3x3 krepšinis yra aukso kasykla – dideli pinigai, o mes esame profesionalai su fizinėmis galimybėmis ir šaltesniu mąstymu. Jiems šiek tiek liūdna, bet toks gyvenimas, ateityje profesionalų šioje sporto šakoje bus ir daugiau“

Apsiginklavę noru triumfuoti, Utenos ir Šakių krepšininkai kibs į darbus. Nugvelbti Pasaulio turo finalo taurę jie mėgins gruodžio 18-19 dienomis Džedoje.

Tiesioginius kelialapius į turnyro pusfinalį užsitikrino Utenos „Juventus-Uniclub Casino“ ir Šakių „Vytis-Gulbelė“.

Antrąją ir trečiąją vietas savo grupėse užėmę Klaipėdos, Šiaulių, Kauno rajono ir Panevėžio klubai dar turės įrodyti savo vertę ketvirtfinaliuose.

Paskutinėmis grupėse likusios „Pieno žvaigždžių“ ir „Dzūkijos“ ekipos prarado šansus iškovoti „Hoptrans 3x3“ turnyro trofėjų ir šeštadienį turės tenkintis kova dėl septintosios vietos.

„Hoptrans 3x3“ finalinio etapo grupių varžybų rezultatai ir tvarkaraštis:

„Juventus-Uniclub Casino“ 21:15 „Neptūnas“

Utenos „Juventus-Uniclub Casino“: D.Tarvydas 10, I.Vaitkus 5, V.Šulskis 4.

Klaipėdos „Neptūnas“: A.Mikalauskas 9, S.Galdikas 3.

„Pieno žvaigždės“ 9:22 „Šiauliai“

Pasvalio „Pieno žvaigždės“: O.Varanauskas 7.

Šiaulių „Šiauliai“: A.Urbonas 8, E.Šaulys 6, A.Udras 5, J.Furmanavičius 3.

„Vytis-Gulbelė“ 22:13 „Dzūkija“

Šakių „Vytis-Gulbelė“: P.Beliavičius 9, A.Pukelis 6, M.Užupis 5.

Alytaus „Dzūkija“: M.Bulanovas 5, B.Bagdonavičius 4.

„Tauras“ 22:8 „Lietkabelis“

Kauno rajono „Tauras“: J.Mačiulis 9, Š.Beniušis 6, P.Semaška 5.

Panevėžio „Lietkabelis“: I.Razutis ir D.Rasys po 3.

„Neptūnas“ 20:16 „Šiauliai“

Klaipėdos „Neptūnas“: A.Mikalauskas 8, S. Galdikas ir A. Einikis po 5.

Šiaulių „Šiauliai“: J.Furmanavičius 7, E.Šaulys 5.

„Juventus-Uniclub Casino“ 21:11 „Pieno žvaigždės“

Utenos „Juventus-Uniclub Casino“: D.Tarvydas 7, I.Vaitkus 6, G.Matulis 5, V.Šulskis 3.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“: O.Varanauskas 5, M.Kumpys 4.

„Dzūkija“ 18:21 „Lietkabelis“

Alytaus „Dzūkija“: M.Bulanovas 9, B.Bagdonavičius 6.

Panevėžio „Lietkabelis“: D.Rasys 9, I.Lukošius 7, I.Razutis 4.

„Vytis-Gulbelė“ 21:17 „Tauras“

Šakių „Vytis-Gulbelė“: Š.Vingelis 7, P.Beliavičius 6, M.Užupis 5, A.Pukelis 3.

Kauno rajono „Tauras“: J.Mačiulis 9, Š.Beniušis 5, P.Semaška 3.

„Pieno žvaigždės“ 16:18 „Neptūnas“

Pasvalio „Pieno žvaigždės“: L.Balkūnas 6, M.Kumpys 5, O.Varanauskas 3.

Klaipėdos „Neptūnas“: S.Galdikas 11, A.Einikis 3.

„Šiauliai“ 15:21 „Juventus-Uniclub Casino“

Šiaulių „Šiauliai“: E.Šaulys ir A.Udras po 6.

Utenos „Juventus-Uniclub Casino“: D.Tarvydas ir V.Šulskis po 6, I.Vaitkus 5, G.Matulis 4.

„Tauras“ 22:14 „Dzūkija“

Kauno rajono „Tauras“: J.Mačiulis 9, P.Semaška 7, Š.Beniušis 5.

Alytaus „Dzūkija“: M.Bulanovas 7, A.Jomantas 4, B.Bagdonavičius 3.

„Lietkabelis“ 19:20 „Vytis-Gulbelė“

Panevėžio „Lietkabelis“: D.Rasys 6, I.Razutis ir I.Lukošius po 5, K.Jonuška 3.

Šakių „Vytis-Gulbelė“: A.Pukelis 9, Š.Vingelis 8, P.Beliavičius 3.

Atlikėjai dovanos išskirtinę koncertinę programą, o festivalio organizatoriai ir verslininkai šakiečiams ir svečiams atvers bažnyčias, dvarus ir net dvaro receptų lobynus.

Koncertai ypatingose vietose

Festivalio "Beatričės vasaros" iniciatorė Augenija Kasparevičienė pasakojo, kad visą vasarą truksiantis renginys kvies į žymiausias Šakių krašto vietas: Zyplių, Gelgaudiškio dvarus, buvusią Sudargo bažnyčios vietą ir Griškabūdžio šventovę. Pastaroji visus atlikėjus ir klausytojus traukia ne tik savo sakralia aura, išskirtine architektūra, bet ir puikia akustika.

"Šioje bažnyčioje paprastai pradedame festivalio renginius. Čia jau grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dainavo solistė Aistė Pilibavičiūtė, festivalį pristatė muzikologas Viktoras Gerulaitis, o orkestrui dirigavo talentingas jaunosios kartos dirigentas Modestas Barkauskas. Birželio 16 d. toje pačioje bažnyčioje klausytojus pakvies ir vienas geriausių Lietuvos vyrų vokalinis ansamblis "Quorum", – pasakojo A.Kasparevičienė.

Tai, kad festivalis skirtas ne tik muzikai, bet ir kraštui pažinti, rodo bendras Sudargo bendruomenės ir festivalio organizatorių renginys. Rugpjūčio 3 d. čia vyks konferencija apie krašto piliakalnius, o vakare, buvusios bažnyčios vietoje, dainuos prancūzų atlikėja Clotilde Solange, jai akompanuos pianistas Lukas Gedvilas.

Festivalyje muzikos gerbėjai turės puikią progą išgirsti Sakartvelo šalies dainininkus – Tbilisio operos ir baleto teatro vyrų ansamblį "Suliko". Šių talentingų artistų repertuaras labai įvairus: nuo klasikinių operos, chorinių iki liaudies dainų.

Festivalį rugpjūčio 25 d. uždarys Šv.Kristoforo kamerinis orkestras. Palydint vasarą skambės Franko Sinatros dainos, kurias atliks Martynas Vilius. Kartu su muzikantais pasirodys šakiečių jau pamiltas gitaristas Chrisas Ruebensas.

Tvyro šilta dvasia

Ilguvos Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčioje rugpjūčio 24 d. klausytojus džiugins nuostabus Liudo Mikalausko balsas, kuris ne pirmą kartą dalyvauja "Beatričės vasarų" renginiuose.

"Nesvarbu, kur koncertuoju – didmiestyje ar regionuose, pastebiu, kad publika yra tokia pati. "Beatričės vasarų" festivalyje ji irgi labai nuoširdi, turinti išpuoselėtą skonį ir išsiilgusi geros muzikos. Kitas išskirtinumas – čia tvyranti šilta atmosfera. Po pasirodymo visada norisi pabūti ilgiau", – šypsojosi atlikėjas.

Festivalyje L.Mikalauskas pristatys naują programą, skirtą tėvo Stanislovo šimtmečio jubiliejui.

"Su programa "Tėvo Stanislovo varpai" jau lankėmės mokyklose ir matau, kad pasirodyme skambančios dainos patinka ne tik brandesnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui", – sakė L.Mikalauskas.

Atlikėjui akompanuos pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Beata Vingraitė ir klarneto virtuozas Valdas Andriuškevičius.

Labai vertiname šį palikimą ir norime prisidėti prie gražių tradicijų puoselėjimo.

Aristokratiška aplinka

Visoje šalyje kultūriniais renginiais ir jaukia aplinka garsėjančiame Zyplių dvare numatyti du koncertai. Liepos 14 d. klausytojus pakvies įvairių pučiamųjų instrumentų virtuozas Saulius Petreikis. Liepos 26 d. koncertuos styginių instrumentų grupė "Niko", publiką stebinanti originaliais pasirodymais.

Zyplių dvare festivalio svečiai galės ne tik pasimėgauti muzika, bet ir pajausti kitų aristokratiško gyvenimo malonumų. Čia veikiantis Lietuvos didikų virtuvės restoranas "Kuchmistrai" šalia dvariškų patiekalų siūlys paskanauti ir tradicinių skanėstų, iš kurių vienas pavadintas būtent festivalio herojės Beatričės garbei.

"Šakių kraštas nuo seno išsiskyrė aristokratiška kultūra, palaikė glaudžius ryšius su Lenkija. Dvaruose dažnai skambėjo klasikinė muzika. Labai vertiname šį palikimą ir norime prisidėti prie gražių tradicijų puoselėjimo. Aktyviai gaivindami dvaro aplinką ir kulinarinį paveldą, įtraukiame ir kultūrinius reginius. Norime, kad šios erdvės džiugintų tiek vietinius, tiek atvykstančius", – kalba vienas festivalio rėmėjų, įmonės "Gulbelė" ir restorano "Kuchmistrai" įkūrėjas Arūnas Tarnauskas.

Birželio 28 d. į fortepijoninės muzikos vakarą Gelgaudiškio dvare pakvies pianistas Daumantas Kirilauskas. Jis klausytojų vertinamas už profesionalų sugebėjimą pasirodymuose kurti garsų dramos atmosferą.

Neatsiejama krašto dalis

Per aštuonerius metus, kai rengiamas festivalis "Beatričės vasaros", įvyko apie septyniasdešimt klasikinės ir kitos profesionaliosios muzikos koncertų.

"Pirmą kartą festivalį organizavome 2011 m., minėdami iš Šakių krašto kilusios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės 100-ąsias gimimo metines. Daugelis klausia, kodėl būtent vasaros, o ne rudenys ar žiemos. Ilguvos dvare, ant aukšto Nemuno skardžio, prabėgo Beatričės vaikystė, o šio laikotarpio ryškiausi vaikystės prisiminimai dažnai susiję su vasara", – aiškino A.Kasparevičienė.

Jos teigimu, regionuose žmonės mažiau lepinami renginiais nei didmiesčiuose. Tačiau tai nereiškia, kad čia publika mažiau reikli.

"Festivalis "Beatričės vasaros" parodė, kad žmonės pasiilgę kokybiško meno. Be to, ne visi gali dažnai nuvykti į didžiuosius miestus, kur ir bilietai yra gerokai brangesni", – kalbėjo festivalio, jau tapusio neatsiejama Šakių kultūrinio gyvenimo dalimi, iniciatorė.

Didelį, 61 parduotuvę jungiantį tinklą ir gamybos bazę Šakiuose turinčios įmonės "Gulbelė" vadovas Arūnas Tarnauskas įsitikinęs, kad verslas regionuose turi gerą ateitį, jei yra plėtojamas sumaniai ir su pagarba vietos žmonėms.

Neseniai Vyriausybėje surengtame Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kartu su regioniniais rūmais organizuotame konkurse "Lietuvos eksporto prizas 2018" A.Tarnauskas apdovanotas sidabro "Darbo žvaigžde" už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį.

Jau daugiau nei 25 metus veikianti įmonių grupė šiandien jungia "Gulbelės kepyklėlę", kavinę "Kiba", cukrainę "Laimė", restoraną "Kuchmistrai" ir "Gulbelės prekybą" bei nekilnojamojo turto valdymo projektus. "Gulbelė" yra ne tik viena didžiausių darbdavių regionuose, bet ir burianti aplink save kitus verslininkus. Antai A.Tarnauskas buvo vienas iniciatorių įkuriant Šakiuose Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybę. Nuo to ir pradėjome pokalbį su nuolat įvairias iniciatyvas įgyvendinančiu verslininku.

– Kaip matome iš įvairių jūsų iniciatyvų, negyvenate vien tik savo kiemo problemomis?

– Lietuvoje vis dar labiau įprasta nepasitikėti vienas kitu ir dirbti pavieniui. Bet yra ir gerų pavyzdžių, kai pasiteisina priešinga strategija. Kovo 29 d. dalyvavome "Aibės aljanso", kuriam priklausome ir mes, 20 metų įkūrimo jubiliejuje. Šis aljansas ėmė kurtis per 1998 m. krizę. Mažmeninės prekybos įmonės, nors ir stipriai konkuravo tarpusavyje, bet suprato, kad norint išgyventi reikia vienytis. Tai pasiteisino su kaupu.

Šakiuose ir visoje Suvalkijoje mes irgi puoselėjame bendradarbiavimo iniciatyvas. Daug prisidėjome, kad Šakiuose atsirastų Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė. Mums reikėjo vietos, kur regiono verslininkai galėtų gyvai keistis patirtimi, patarimais.

Šiemet gautas apdovanojimas yra didelė garbė ir kartu įpareigojimas toliau auginti verslo bendruomenę.

Šiemet gautas apdovanojimas yra didelė garbė ir kartu įpareigojimas toliau auginti verslo bendruomenę. Kai nuolat keičiasi technologijos, įstatymai, būtina mokytis, semtis patirties, tobulėti. Tai daryti bendruomenėse ir lengviau, ir efektyviau. Pavyzdžiui, mes, dalyvaudami rūmų veikloje, gavome vertingų patarimų, kaip labiau motyvuoti savo darbuotojus.

– Regionuose tai ypač aktualu, nes, tikriausiai, kaip ir daugelis susiduriate su darbuotojų stoka?

– Žinoma, rasti kvalifikuotų darbuotojų provincijoje nelengva. Neslėpsiu, kai kuriuos darbuotojus vežamės ir iš Kauno. Kolegoms rūmuose patarus, įgyvendinome naudingą projektą, kurio metu įdiegėme personalo valdymo naujovių. Dabar galime pasidžiaugti, kad turime vis daugiau lojalių darbuotojų. Jie žino, kad už darbą gauna ne tik materialų atlygį, bet ir turi karjeros galimybių. Kai kurie darbuotojai, pradėję nuo pardavėjo pozicijos, užkopė į aukštus administracijos postus. Taikome ir kitus skatinimo būdus: rengiame šventes, suteikiame sąlygas atostogauti mūsų poilsio namuose. Svarbiausia, nežiūrime į darbuotoją kaip į darbo jėgą. Kalbamės ir vertiname, kokie jo siekiai, tikslai. Sudarome sąlygas jiems atsiskleisti, jei žmogus nori įgyvendinti savo idėjas, kūrybiškumą. Darbuotojų šeimos nariai taip pat įtraukiami į bendrus renginius, kad irgi jaustųsi įmonės bendruomenės nariais.

– Kaip žinoma, regionuose sudėtingiau verslui įsitvirtinti dėl mažesnės rinkos: mažiau žmonių, jų uždarbiai irgi menkesni nei didmiesčiuose. Ar tai neapsunkina plėtros?

– Svarbi yra pagarba savo klientui, bendruomenei, kurios dalimi esame. Dalyvaujame miesto šventėse, prisidedame prie krašto grožio puoselėjimo. Esame tikri, kad auginti verslus galima ir regionuose. Čia matome gražią perspektyvą. Nors šiuo metu provincijoje ir mažėja gyventojų, bet nebus taip, kad regionai pavirs dykynėmis. O verslas irgi gali daug nuveikti, kad regionai taptų patrauklūs ir vietos gyventojams, ir viliotų atvykti turistus. Štai Zyplių dvare sėkmingai veikia mūsų restoranas "Kuchmistrai", taip pat ten ketiname įrengti viešbutį. Tai kuria pridėtinę vertę dvarui ir taip pat didina turistų srautus.

Mes žiūrime ne tik į šios dienos aktualijas, bet ir keliame ilgalaikius tikslus. Dėl to išlaikome ir tas parduotuves, kurios negeneruoja didelių pajamų, bet tikime, kad keičiantis sąlygomis situacija pasikeis. Šią užduotį lengvina tai, kad didelė dalis mūsų parduotuvių dirba gan sėkmingai. Šiuo metu įmonei priklauso 61 krautuvė Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko, Panevėžio, Šilalės, Tauragės, Kelmės rajonuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje ir Prienuose. Mūsų pajamos pernai augo 9,1 proc. o vidutinis darbo užmokestis – 8,1 proc.

– Kuo skiriatės nuo kitų prekybininkų regione?

– Stengiamės būti bent žingsniu priekyje. Nors mūsų klientai gyvena toli nuo didžiųjų miestų, tačiau medijos kuria jiems ne mažesnius poreikius, tad mūsų užduotis – juos, kiek įmanoma, patenkinti. Štai neseniai pradėjome išskirti lentynose ekologiškus ir sveikus produktus. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų kepykloje, net septyni gaminiai turi Tautinio paveldo sertifikatus. Jų gamybai yra naudojamos tik natūralios, vietinės kilmės žaliavos, kepant šiuos produktus nededami jokie papildomi maisto priedai, pagerinantys produkto skonines savybes. Dėl mūsų gaminamų duonos, pyrago, konditerijos gaminių klientai atvyksta specialiai. Dėmesį skiriame ir ne maisto prekių asortimentui, paisome vartojimo madų.

– Kokie "Gulbelės" planai šiemet?

– Tęsiame praėjusiais metais pradėtas investicijas į parduotuvių atnaujinimą, nuosekliai plečiame tinklą. Džiaugiamės, kad įgyvendinti techniniai sprendimai pagerino sąlygas ir klientams, ir darbuotojams. Siekdami optimizuoti darbuotojų veiklas, palengvinti jų rutiną, diegiame LEAN sistemą. Reaguodami į bendruomenių specifinius poreikius, nuolat peržiūrime parduotuvių asortimentą. Esame pranašesni, tol, kol gebame greičiau prisitaikyti. Praėjusiais metais atnaujintas pagrindinių valdomų prekių ženklų įvaizdis. Šiais metais bus pristatytas ir visas veiklas jungiantis prekės ženklas – "Gulbelės grupė", kuris turės dar didesnį indėlį stiprinant šalies ūkį.

Tik "Gulbelėje"

Šakių rajone, kaip ir kitose vietovėse, jau kuris laikas paplitusi praktika, kad socialinės pašalpos pervedamos į specialias socialines korteles, kuriomis galima atsiskaityti už prekes parduotuvėse.

Tačiau Šakiai – bene vienintelė išimtis, kur pašalpų gavėjai aptarnaujami tik bendrovės "Gulbelės" parduotuvėse. Jos priklauso tarybos nariui A.Tarnauskui. Kokia kas mėnesį gaunama socialinių pašalpų suma, dienraščiui Šakių rajono savivaldybė atsakyti negalėjo – tai, girdi, priklauso nuo besikeičiančio gyventojų skaičiaus, jų amžiaus, emigracijos. Nesiryžo įvardyti net mėnesinio vidurkio.

Žmonės piktinasi ir aš manau, kad pagrįstai. Klausia mūsų, kodėl, tarkim, socialinės pašalpos pinigai eina tiktai į "Gulbelės" parduotuvių tinklą.

Paskaičiavome. Sakykime, jei keturių asmenų šeimos pastarųjų trijų mėnesių pajamos sudarė 900 eurų, šeima turėjo gauti maždaug 84 eurų pašalpą. Jei tokioje šeimoje pajamos paskutinį mėnesį sumažėjo iki 150 eurų, ji turėtų gauti maždaug 206 eurų pašalpą. Taigi tikėtina, kad Šakių rajone kas mėnesį nepasiturinčioms šeimoms išmokama vidutiniškai apie 40–70 tūkst. eurų. Visa tai – į rajono tarybos nario A.Tarnausko verslą. Kad ir kaip svarstysi, tokia suma vis dėlto yra neprasta paspirtis verslininkui, nors, Registrų centro duomenimis, bendrovės metinė apyvarta gerokai viršija 20 mln. eurų.

Nuo 2014 m. pradžios socialinių pašalpų mokėjimas, kaip savarankiška funkcija, buvo perduotas savivaldybėms. Taigi jos ir sprendė, kokiu būdu – į asmenines banko sąskaitas ar specialias korteles šias pašalpas pervesti. Tačiau Šakių rajono savivaldybė gerokai paskubėjo – dar 2011 m. vasarą su A.Tarnausko "Gulbele" buvo sudaryta penkerių metų sutartis, kad socialinę pašalpą gaunantys asmenys socialine kortele už prekes galės atsiskaityti tik šios bendrovės parduotuvėse. Praėjusiais metais, pasibaigus sutarčiai, ji pratęsta dar penkeriems metams.

Meras: žmonės piktinasi

Šių metų pradžioje Šakių rajono meru išrinktas Edgaras Pilypaitis dienraščiui pripažino, kad jam "Gulbelės" problema žinoma.

"Sutartis su "Gulbele" įdomi – kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado, išpainioti greičiausia nepavyks. Kaip ir kokiu būdu ji buvo sudaryta – čia jau kitas, įdomesnis, klausimas. Žinau, žmonės piktinasi ir aš manau, kad pagrįstai. Klausia mūsų, kodėl, tarkim, socialinės pašalpos pinigai eina tiktai į "Gulbelės" parduotuvių tinklą. Manau, nesąžininga žmones pririšti prie vieno tiekėjo. Jie gauna pinigėlius ir jų valia, kur juos išleisti", – kalbėjo meras.

Jo teigimu, kai sutartis pasibaigs, bus galima galvoti apie kitokius sprendimus. Vis dėlto meras neatmetė galimybės, kad būtų svarstomas variantas naujiems socialinių pašalpų gavėjams suteikti galimybę prekes pirkti ir kitų prekybos tinklų parduotuvėse. O jų rajone bent keturi.

Dengiasi konkursu

"Mes laimėjome savivaldybės paskelbtą konkursą, nes pasiūlėme geriausias sąlygas. Turime parduotuves kiekvienoje Šakių rajono seniūnijoje. Smulkesnieji verslininkai paprastai neturi sąlygų socialinės paskirties kortelių administruoti, o šis principas mūsų tinkle įdiegtas", – A.Tarnauskas dienraščiui sakė, kad tai viena iš priežasčių, kodėl "Gulbelė" laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą.

Jis pridūrė. kad socialines pašalpas gaunančiuosius aptarnauja ir kai kuriose Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Kelmės rajonų seniūnijose.

Paklaustas, ar kartais neįžvelgia diskriminacijos, kai socialines pašalpas gaunantieji priversti sukti tik į vieną parduotuvę ir tenkintis tik joje esančiomis prekėmis bei maisto produktais, A.Tarnauskas ir tam rado alibi: "Kai turi savo pinigų, kur nori, ten perki. Bet kai tai socialinė pašalpa, yra prievolė neparduoti alkoholio. Socialiai remtinieji paprastai pusę sumos išleidžia maisto produktams ir kitoms prekėms, kitą pusę išgrynina prižiūrint socialiniam darbuotojui. Šie pinigai būna skirti arba prekei, kurios nėra mūsų tinklo parduotuvėse, arba atsiskaityti už suteiktas paslaugas."

Remia ir savivaldybė

Ne tik Šakių rajono gyventojų socialinės pašalpos nuteka į tarybos nario verslą. Ir pati Šakių rajono savivaldybė, jai priklausančios įstaigos nelieka nuošalyje. Savivaldybės administracija su "Gulbele" yra sudariusi sutartis, pagal kurią Griškabūdžio seniūnijai perkama produktų daugiau kaip už 5 tūkst. eurų. Šakių "Varpo" mokykla už įvairius maisto produktus "Gulbelei" atseikės daugiau kaip 30 tūkst. eurų, Griškabūdžio gimnazija – per 23 tūkst. eurų., Gelgaudiškio vaikų darželis "Eglutė" – per 16 tūkst. eurų.

Girdėjau repliką, kad Šakiuose nieko negalima išsinuomoti, kas ne A.Tarnausko.

Sprendžiant iš Šakių rajono savivaldybės metinės finansinės ataskaitos, jos darbuotojai įvairiomis progomis būna dažni pirkėjai "Gulbelės" parduotuvėje – savivaldybės administracijai pateikiamos sąskaitos net už, pavyzdžiui, vos 8 eurus kainavusius saldumynus.

"Ką man pasakyti? Ar tas saldainis už 8, ar už 6 eurus… Man pačiam klausimas, kadangi vadovavau biudžetinei įstaigai ir žinau, kaip pinigai leidžiami. Mūsų biudžetas buvo tiktai ūkinėms išlaidoms ir atlyginimams, visai veiklai mes turėdavome per projektus arba per rėmėjus gauti lėšų, visą laiką kiekvieną centą skaičiuodavome ir tikrai žiūrėdavome, ką, iš kur ir kaip daryti", – kalbėjo Šakių rajono meras, paprašytas įvertinti faktus, kai savivaldybė galbūt reprezentacinėms reikmėms perka produktus dažniausia iš "Gulbelės".

Turtingiausias politikas

"Jis stambus veikėjas ir didžiausias darbdavys rajone", – Šakių rajono meras E.Pilypaitis taip apibūdino savo kolegą A.Tarnauską.

A.Tarnauskas praėjusiais metais buvo turtingiausias Šakių rajono politikas. Kartu su sutuoktine jis oficialiai deklaravo turto daugiau kaip už 1,1 mln. eurų. Didžiąją dalį sudaro nekilnojamasis turtas. Jo vertė didesnė nei 641 tūkst. eurų. A.Tarnauskas vertybinių popierių turi už 10 tūkst. eurų, akcijų vertė – per 108 tūkst. eurų. Bendra šeimos piniginių lėšų suma – daugiau kaip 260 tūkst. eurų.

A.Tarnauskui priklausanti UAB "Gulbelė" – įmonių grupė, kurioje dirba beveik 500 žmonių. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis – 59 nedidelių parduotuvių tinklas Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko, Panevėžio, Šilalės, Tauragės, Kelmės rajonuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje ir Prienuose, priklausantis didžiausiam Lietuvoje prekybos įmonių aljansui "Aibė".

Bendrovei taip pat priklauso "Gulbelės kepyklėlė", cukrainė "Laimė", kavinė-picerija "Kiba", restoranas "Kuchmistrai" ir komercinis pastatas ARTIS.

Portalo kontraktai.eu duomenimis, 2015 m. "Gulbelės prekyba" dalyvavo dviejuose viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas ir laimėjo du. 2016 m. įmonė dalyvavo penkiuose viešuosiuose pirkimuose, laimėjo keturis. 2017 m. įmonė dalyvavo dviejuose viešuosiuose pirkimuose, laimėjo du. Pagal sutarčių sumas didžiausi pirkėjai – Šakių miškų miškų urėdija (69 tūkst. eurų) ir Šakių ligoninė (50 tūkst eurų).

To paties portalo duomenimis, nuo 2012 m. bendras UAB "Gulbelė" pasiūlymų skaičius konkursuose yra 26, iš kurių laimėti 21 (sėkmės koeficientas 81 proc.). Vien šiais metais įmonė dalyvavo aštuoniuose viešuosiuose konkursuose, visus ir laimėjo.

Ne viskas skaidru

A.Tarnausko verslo sėkmės paslaptis greičiausia siejama ne vien su ryšiais politiniuose sluoksniuose. Jis buvęs vienas iš sovietiniais metais buvusios Šakių rajono kooperatyvų sąjungos vadovų, nepriklausomybės metais keletą mėnesių – ir Lietkoopsąjungos vadovo vienas iš pavaduotojų. Taigi prekyba jam – ne naujiena. Tačiau faktas, kad prie verslo prisideda ir savivaldybė – nepaneigiamas.

Antai savivaldybė "Gulbelei" buvo išnuomojusi iki 2020 m. patalpas V.Kudirkos gatvėje. 2010 m. bendrovė kreipėsi į savivaldybę prašydama leisti patalpas subnuomoti – tuometis meras Juozas Bertašius tam neprieštaravo ir leido subnuomoti iki nuomos sutarties pabaigos, tai yra dešimčiai metų. Nors logiškas būtų buvęs visai kitoks variantas – jei patalpos nereikalingos "Gulbelei", leisti jas nuomoti kitai bendrovei.

"Girdėjau repliką, kad Šakiuose nieko negalima išsinuomoti, kas ne A.Tarnausko", – Šakių meras dienraščiui pripažino, kad rajono politikas – vos ne dievas.