Nebando įtikti

Kažkam, tikėtina, tai nostalgiškas šeimos ritualas: sekmadienio rytais vaikai apspitę televizoriaus ekraną, o mama ir tėtis, kurie kadaise patys žiūrėdavo "Gustavo enciklopediją", kepa blynus ir prie pusryčių stalo kviečia jau savąsias atžalas.

22 metus gyvuojančios laidos temų spektras platus – A.Rakauskas savo personažų lūpomis pasakoja apie įvairius istorijos momentus, asmenybes, architektūrą, gamtą. Šiame "Gustavo enciklopedijos" sezone daugiau dėmesio skiriama būtent jūrų gyvūnijai.

Laidos kūrėjas atviras – ilgiau nei du dešimtmečius kas savaitę sugalvoti vis naujų ir tam tikrus reikalavimus atitinkančių istorijų nėra paprasta. "Negaliu išsiplėsti vienoje temoje, nes laida susideda iš daugiau skyrelių. Stengiuosi palaikyti dinamišką kiekvieno sekmadienio kūrinėlio judėjimą. Tiesiog papasakoju istoriją, neanalizuoju, labai giliai nekapstau. Pasistengiu sudominti žiūrovą ir tiesiog džiuginti. Tikslas nėra kaip mokykloje išmokyti ar duoti išsilavinimą", – akcentuoja jis.

Man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų.

Keičiasi požiūris į aplinką, kartu – ir faktų pateikimas. A.Rakauskas naudojasi savo patirtimi, laidos struktūra tarsi iš pasąmonės išlenda, sako jis. "O temos keičiasi – moksle atsiranda naujovių, kažkas paneigia kokį nors faktą, kuriuo tikėjome trisdešimt metų, o dabar, pasirodo, yra visai kitaip – taip ir mėginu laviruoti. Bet man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų. Turi pasistengti atrasti save toje srityje, kurioje tavo gebėjimai geriausi, ir juos išnaudoti bei tobulinti. Tik taip galime pasiekti geresnių tikslų", – kūrybos subtilybėmis dalijasi žurnalistas.

"Kai kam kulinarinis laidos skyrelis labiausiai užkabinantis – Gustavas nukrito nuo kėdės, ir nieko daugiau nereikia. Bet ne visiems gal taip. Tai yra kaip mažytė puošmena ant pakuotės", – svarsto jis.

Pasak A.Rakausko, kiekvienas kūrėjas pažintines laidas konstruoja skirtingai, o jis savąsias pateikia būtent taip, kaip jam pačiam atrodo įdomiau. "Daug negalvoju, kaip kažkam būtų galima įtikti", – sako jis.

"Vienas žmogus manęs paklausė, kodėl "Gustavo enciklopedija" – tokia trumpa laida. Ji nėra trumpa, pusė valandos yra normalus formatas vaikams, o kad kažkam pasirodo, kad ji greitai praeina, yra geras ženklas. Su tokia produkcija dažnai pasitaiko tokia problemėlė – žiūri ir neužkabina, prailgsta, nesinori ir išjungi", – pastebi žanro klasikas.

LRT nuotr.

Piešti konstruktoriai

A.Rakauskas išskiria "Gustavo enciklopedijoje" pasirodančias jo paties pieštas animacijas. Jos artimos širdžiai, daug darbo per tiek metų į jas sudėta.

"Gal kažkam nepatinka, bet yra savas žiūrovas, jam aš ir kuriu. Kaip vienoje laidoje pasakiau: ačiū visiems, kurie esate su manimi, ir tiems, kuriuos džiugina tai, ką aš pasakoju, kaip pasakoju ir ką rodau", – į savo auditoriją dar kartą kreipiasi kūrėjas.

Šiandien žurnalisto sukauptų piešinių biblioteka – didžiulė. Tai ne tik personažai: jie tarsi savotiški piešti konstruktoriai. "Mes atradome tam tikrą animacijos stilių, kurį galima naudoti, kai jau yra nupaišyta daug dekoracijų – miškai, miestai, pastatai. Reikia konkrečios bažnyčios – pieši, ir ta bažnyčia niekur nedingsta. Metai po metų kaupiasi bagažas. Po dvidešimties metų piešimo istorijas pasakoti paprasčiau, mano manymu, pieštinės istorijos yra patrauklesnės", – sako A.Rakauskas.

Pieštinius pažintinius pasakojimus apie Lietuvos istoriją A.Rakauskas kuria su istorikų pagalba – kad neliktų istorinių klaidų. "Surinktą ir patikrintą informaciją reikia adaptuoti, kad tekstas būtų suprantamas vaikui ir tilptų į dvi minutes, pavyzdžiui, apie Molotovo-Ribentropo paktą, partizaninį judėjimą Lietuvoje, Sąjūdį – tokių istorijų gal 70 sukūrėme. Stengiuosi nepiešti primityviai – noriu, kad piešinys būtų patrauklus ir pasakojantis tikrą istoriją. Tarkime, jei pasakoji apie Antaną Smetoną, piešinys turi būti panašus į Antaną Smetoną. Vytauto Didžiojo laikų kariai turi būti panašūs į tų laikų karius, turėti atitinkamų detalių", – neabejoja jis.

"Namai, pilys, personažai yra kaip aktoriai, jų animacinių istorijų "Gustavo enciklopedijos" laidose dabar yra daugiau, bet tas istorijas reikia sugalvoti ir tai padaryti glaustai ir patraukliai – nelengva užduotis. Psichologiškai nelengva", – atvirauja A.Rakauskas.

Jis stengiasi, kad kiekviena pažintinė istorija nevirstų moralizavimu ar abėcėlės pasakojimu nuo A iki Ž. "Personažų lūpomis papasakojami tam tikri faktai ne vien apie istoriją, architektūrą, gamtą, literatūrą, bet ir apie tai, kaip turi bendrauti žmonės. Gal mano piešimo stilistika kažkam atrodo grubi, bet personažai labai pozityvūs, labai draugiški. Kartais pasibara, bet niekada nieko blogo vienas kitam nepadaro, neagresyvūs. Kaip sakė vienas mano personažas: mūsų apylinkėse policijos nereikia, nes visi žino, kaip reikia elgtis", – esminius gyvenimo principus savo žiūrovams nuo mažumės stengiasi perteikti laidos autorius. A.Rakauskas iš esmės kiekvieną savaitę visą laidą sukuria vienas, o jam talkina režisierius ir prodiuseris Vaidas Lekavičius.

"Stogo" neturi

A.Rakauskas neslepia, kad tenka išgirsti komentarų, jog tiek metų išlikti eteryje veikiausiai padeda pažintys.

"Kiekvienais metais vyksta viešas konkursas. Žmonės kartais sako, kad aš turiu kokių nors pažįstamų ar giminių, todėl taip ilgai laida rodoma. Esu ne kartą skaitęs tulžingų komentarų, kai dar žmonės galėjo rašyti bet ką ir jaustis nebaudžiami. Neturiu aš to "stogo". Daug pasikeitusių valdžių mačiau, o laida dar rodoma. Ir jei yra geresnių – parodykite, aš juk nesilaužiu per užrakintas duris, tik viską darau taip, kaip matau ir galvoju būtent aš", – atvirauja žurnalistas.

Pirmąkart personažas Gustavas pasirodė 1995 m. pradėtoje rodyti laidoje vaikams "Labas rytas suraitytas". Tačiau A.Rakauskas nenori, kad jį tapatintų būtent su Gustavu: "Man jis mielas, bet ir kiti personažai, kuriuos kuriu, ne mažiau mieli, pavyzdžiui, profesorius Kalėdauskas."

Šiandien pagrindiniai "Gustavo enkciklopedijos" žiūrovai yra maždaug nuo 5–6 iki 11 metų amžiaus. O ko nori šiandienos vaikai – klausimas sudėtingas, sako A.Rakauskas. "Kažin, ar jie pasakys, ko nori. Jie tiesiog laukia produkto, kuris nudžiugintų. Aš gal vis dar iš vaikystės neišlipu, bet emociniai dalykai labai svarbu", – tiki jis.

LRT nuotr.

"Žinau, kad dabartiniai vaikai neskaito knygų – tai nėra nei blogai, nei gerai, bet vis dėlto yra tam tikri klasikos kūriniai, kuriuos reikėtų perskaityti. Dabar vaikai labai išmanūs, gerai pažįsta kompiuterines programas, žino, kaip jomis naudotis, ir yra panirę į virtualų pasaulį. Bet vertybės ir mūsų nuostatos kažin ar keičiasi. Jos neturėtų keistis", – svarsto A.Rakauskas.

"Kartais sako: tai, ką kalbate, rodote – pasenę. Bet tai yra autorinė laida, toks yra joje sukurtas mano pasaulis", – pabrėžia pašnekovas.

Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų.

Laidas vaikams Lietuvos televizijose ant pirštų galima suskaičiuoti, ir jas transliuoja bene vienintelis nacionalinis transliuotojas, nes jis yra įpareigotas kurti tam tikrų reikalavimų produkciją vaikams. "Kitur tokių laidų nėra, nes nėra ir pirkėjo. Anksčiau dar būdavo laidų, dabar nupirkti animaciniai filmukai, kurie kaip masinė produkcija kainuoja pigiau nei autoriniai darbai", – realybę piešia A.Rakauskas.

"Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų", – priduria jis.

Visas gyvenimas

A.Rakauskas pastaruoju metu nepalaiko tiesioginio ryšio su savo auditorija. "Anksčiau dalyvaudavau renginiuose, bet aš nesu tas žmogus, kuris dirba su vaikais. Neringa Čereškevičienė iš "Tele Bim-Bam" dirbo su vaikais, jie buvo laidos dalis, dainininkai", – primena kūrėjas.

"Dabar apskritai mažai kur išeinu – gal ir COVID-19 prie to prisidėjo. Aš nieko nematau – yra darbas ir yra mano asmeniniai reikalai. Be to, ir amžius daro savo darbą, apsisukimai po truputį lėtėja", – apie gyvenimą kalba jis.

Darbas A.Rakauskui – visas gyvenimas. "Kartą žmogus, kuris dirbo šaltkatviu, tris kartus klausė, ką aš dirbu. Pasakiau, kad esu žurnalistas, renku informaciją, po to pateikiu žiūrovams – vaikams. O jis dar kartą klausia, tad ką aš iš tikrųjų dirbu, nes, suprask, tai – ne darbas. Bet visas tas į laidą sudėtas darbas ir esu aš", – mintimis apie darbą dalijasi pašnekovas.

"Anksčiau turėdavau papildomų projektų, dabar jau nieko kito nebedarau. Gyvenu prie miško, tėvo paliktame sodelyje Vinciūniškėse, netoli Vilniaus. Čia turiu medinę trobelę, čia šalia paukščiukai čiulba ir medžiai siūbuoja…" – kiek stabteli A.Rakauskas.

Nuolatos čia sukdamasis jis visą laiką ir galvoja apie naujas "Gustavo enciklopedijos" laidas, jų scenarijus, personažus. "Žiūriu įvairią dokumentiką, atsirenku, kas, mano nuomone, yra kokybiška, bandau kritiškai žiūrėti į informaciją. Nėra taip, kad specialiai žiūriu, pvz., "Youtube", kad idėjų pasisemčiau – man tiesiog įdomu. Taip atsiranda paralelinės mintys, susidėlioja iš visokių faktų ir atsiranda naujos ašys", – pasakoja kūrėjas.

"Gamtoje gyvenu, vaikštau iš vieno kampo į kitą. Mano amžiaus žmogui svarbu daug vaikščioti ir iš tikrųjų jaučiu malonumą vaikščiodamas. Bijau automobilių, kažkoks psichologinis dalykas, bet mėgstu eiti pėsčias – o tada irgi gimsta idėjos", – sako A.Rakauskas.

"Gustavo enciklopedijos" autorius pabrėžia, kad vis dar turi sumanymų laidoms ateičiai: "Dar nesu visiškai išspaustas kaip kokia citrina."

Prognozuodamas 2016-ųjų Gustavo pasaulio įvykius LRT TELEVIZIJOS laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius Audrius Rakauskas nebuvo užtikrintas. Kad Gustavas kris nuo kėdės – tikėtina, nes to reikalauja žiūrovas. O štai ar profesoriui Kalėdauskui šiemet pavyks pagaliau tapti Nobelio premijos laureatu – nežinia.

– Kokie Jums buvo 2015-ieji?

– 2015-ieji man buvo panašūs į 2014 ar 2013 metus. Matyt, sulaukiau tokio amžiaus, kai nesuprantu, ar praėjo vieneri metai, ar penkeri. Galbūt šie metai išsiskyrė iš kitų tuo, kad buvau įvertintas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Džiugu, žinoma.

– Laidoje „Gustavo enciklopedija“ nuolat gaminate. Ar šventinį stalą namuose ruošiate taip pat Jūs?

– Šiuo atveju daugiau darbuojasi žmona. Jei turėčiau galimybę, ko gero, nedaryčiau nieko. Bet kadangi gyvenu kartu su šeima, tenka prisidėti ir man (juokiasi – LRT.lt). Kartais, kai reikia, padedu kepti „Gerosios uošvės“ pyragą. Jei būnu nelabai pavargęs, padedu paruošti tešlą, nes išminkyti ją, kad pyragas gerai iškiltų, nėra lengva, reikia pasidarbuoti. Šį pyragą kepame ne tik per šventes, tai – purus kepinys, kurį labai skanu valgyti tiesiog ant jo užsitepus sviesto.

Dar padedu pjaustyti daržoves – morkas ar bulves – baltai mišrainei. Tai yra gana ilgas darbas. Išvis maisto gaminimas – daug laiko užimantis darbas ir, norint prigaminti daug skanių dalykų, reikia būti arba labai dideliu meistru, arba turėti labai daug laiko.

O žiemos švenčių, konkrečiai – antrosios Kalėdų dienos, aš neįsivaizduoju be keptos žąsies. Ją kartu su bulvėmis kepame jau daugybę metų, tai – beveik šventas reikalas. Be to, žąsį perkame ne kokią šaldytą iš prekybos centro, o iš ūkininkų. Tik reikia pasirinkti tinkamo dydžio, kad tilptų į orkaitę.

Dar vienas skanėstas, kurį gaminame tik kartą per metus, yra mieliniai pyragėliai, įdaryti džiovintais grybais. Juos labai mėgsta mūsų sūnus. Pyragėlių su grybais gaminimas – labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daugybės laiko ir pastangų, o suvalgomi jie labai greitai.

– Prieš daugiau nei metus didžiuosiuose kino ekranuose pasirodė filmas „Gustavo nuotykiai“. Ar neplanuojate kurti antrosios dalies 2016-aisiais?

– Antrosios dalies tikrai nebus. Garantuoju (juokiasi – LRT.lt). Bet pagal filmo scenarijų visai neseniai išleista knyga. Ji pavadinta „Nepaprasti Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko nuotykiai“, kad iš pavadinimo būtų aišku, jog tai – ne kokie Šveiko nuotykiai, o būtent šių dviejų veikėjų ir daugiau tokių nuotykių nėra.

– Filmo nebus, o ar savo laidoje Gustavas kris nuo kėdės ir 2016-aisias?

– O štai šito garantuoti aš negaliu, gali būti visaip. Jis jau gana ilgą laiką krenta, tad tikėtina, kad tai darys ir toliau. Galbūt bus kokie judesių patobulinimai, bet pats faktas priklausys nuo žiūrovų. Aš jau seniai norėjau šito epizodo atsisakyti, tačiau buvo kilusi žiūrovų nepasitenkinimo banga, kuri mane pasiekė įvairiais būdais – ir elektroniniais laiškais, ir per pažįstamus. Tad supratau, kad šio veiksmo atsisakyti negalima. Jis išliko, ir, matyt, išliks žiūrovų pageidavimu.

– Kitas Jūsų kuriamas personažas – profesorius Velykis Kalėdauskas-Kučys yra daugkartinis Nobelio premijos kandidatas. Kaip manote, ar kitais metais pasiseks profesoriui tapti laureatu?

– Profesorius Kalėdauskas tuo ir gyvena – jis vis dar tikisi. Viliasi, kad iš daugkartinio, ilgamečio kandidato jis vieną dieną taps laureatu. Mes visi gyvename su viltimi, kad mūsų gyvenime įvyks teigiamų pokyčių. Taip ir Kalėdauskas – jis turi svajonę. Galbūt, jei ji jau būtų išsipildžiusi, profesoriui nebebūtų kur tobulėti. Gal ir gerai, kad jis vis dar negavo tos premijos.

LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir režisierius Audrius Rakauskas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už nuopelnus šalies kultūrai ir menui bei vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją.

Jeigu „Gustavo enciklopedija“ taptų enciklopedija popieriuje, jos kūrėjas A. Rakauskas sako, kad išeitų nemažai tomų. Reiktų sudėti ne tik visus pasakojimus, nutikimus, bet ir jo paties pieštas iliustracijas.

Prieš dešimt metų „Gustavo enciklopedija“ geriausių laidų konkurse „Pragiedruliai“ buvo pripažinta geriausia 2005 metų televizijos laida vaikams. Pats A. Rakauskas 2009 m. išrinktas geriausiu LRT Televizijos laidų vedėju. Ketvirtadienį jis apdovanotas kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Apdovanojimas sutapo ir su žurnalisto gimtadieniu, jis juokauja, kad apdovanojimas pravers ateityje.

„Apdovanojimas turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę. Kas žino, praeis vieneri, ketveri metai, visi mane pamirš, laidos nebebus, ir staiga eis labai jaunas žmogus gatve, sakys – o jūs ką nuveikėte gyvenime? O aš jam parodyčiau, ką gavau“, – sakė ilgametis laidos kūrėjas.

Praėjusiais metais pagal „Gustavo enciklopediją“ sukurtas animacijos ir vaidybos filmas „Gustavo nuotykiai“. A. Rakauskas išdavė, kad kuriamas dar vienas projektas, susijęs su laida, jis turėtų pasirodyti rudenį.

Laidos ,,Gustavo enciklopedija” autoriui Audriui Rakauskui ketvirtadienį bus įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, apdovanojimas A.Rakauskui skirtas už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, vykdant vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, taip pat už bendruomeniškumo stiprinimą ir asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Apdovanojimą žurnalistui, autoriui ir režisieriui A.Rakauskui ketvirtadienį Kultūros ministerijoje įteiks kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Išeivijoje veikiančių lietuviškų mokyklėlių mokytojai už LRT televizijos rodomas „Gustavo enciklopedijos” laidas, kurias lietuvių kalbos ir istorijos pamokų metu mielai žiūri emigrantų vaikai, jaučia nuoširdų dėkingumą jų kūrėjui Audriui Rakauskui.

Daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių „Gustavo enciklopediją” vertina ne tik dėl nupieštų animacinių filmukų, kuriuose linksmai bei įdomiai pasakojama apie istoriją, geografiją ir kitus aktualius dalykus, bet ir todėl, kad laidose pasaulio įvykiai pristatomi gimtąja lietuvių kalba.

Jau keturiolika metų LRT televizijoje gyvuojančios laidos „Gustavo enciklopedija” autorius bei vedėjas Audrius Rakauskas sako, jog sėkmė dažniau aplanko tuos, kurie dirbdami jaučia malonumą: „Būtų labai smagu, jei kiekvienas žmogus galėtų dirbti tą darbą, kurį jis nori dirbti ir kuris jį džiugina. Šiuo atveju man pasisekė, nes aš darau tai, kas suteikia man džiaugsmą. Bet tai nėra kažkokia saviveikla, nes už tai gaunu pinigus. Kuriant laidas daug vietos paliekama saviraiškai, nėra apibrėžtų rėmų, niekas per daug nesikiša į mano laidos turinį. Tad galiu drąsiai teigti, jog mano veikloje malonumas ir darbas yra suderinti dalykai.”

Netrukus Lietuvos kino teatrus pasieksiantį pirmąjį nepriklausomos Lietuvos kompiuterinės animacijos kino filmą visai šeimai „Gustavo nuotykiai” galės išvysti ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Filmo premjeros jau numatytos Londone, Helsingborge, Kopenhagoje, Veljė, Čikagoje ir kituose miestuose.

Jaukioje sodyboje Vinciūniškėse su šeima gyvenantis Audrius Rakauskas, atidėjęs darbus, nusiėmęs savo žinomų personažų kaukes, su laidos „Tapatybė.LT” kūrėjais kalbasi apie daug ką. Viena iš pokalbio temų – emigracija ir lietuviškoji tapatybė.

Daug metų LRT televizijoje dirbantis vedėjas prisipažino, kad draugų ir pažįstamų prašo nevadinti jo Gustavu, nes realiame gyvenime savęs su kuriamais personažais netapatina. Skirtingai nuo savo laidų herojų, džiuginančių žiūrovus švelniu humoru, gyvenime Audrius yra rimtai nusiteikęs žmogus, turintis originalų ir kritišką požiūrį į mus supantį pasaulį bei kartais jaučiantis širdgėlą dėl paprastų žmonių likimų.

Nors A. Rakauskas neturi asmeninės emigracijos patirties ir migruoja jis tik po savo sukurto animacinio herojaus pasaulį, visgi dešimtmečius stebėdamas tautiečių situaciją ir nagrinėdamas emigracijos priežastis, Audrius neslepia turįs nemažai karčių žodžių tiems, kurie į šį reiškinį bei jo mastus žvelgia primityviai. Pasak Audriaus, jei net vyresnio amžiaus žmonės išvyksta iš Lietuvos, tai parodo, kad šalis nesivysto ir stovi vietoje.

„Daugelis žmonių išvažiavo dėl to, kad elementariai išgyventų. Pažįstu žmones, kurie emigravo tikrai ne savo noru ir be jokio džiugesio. Išvykimas jiems buvo vienintelė išeitis. Nežinau, kam iš tų žmonių, kuriuos pažinojau, buvo didelis džiaugsmas išvykti į svetimą šalį, kurioje reikėjo prisitaikyti. Ir nelengvas kelias buvo tai padaryti. Ir kalbą reikėjo išmokti, o juk ne visi yra gabūs kalboms”, – kalba žurnalistas.

Audrius sako nepritariantis nuomonei, jog iš tėvynės išvyko vien tinginiai: „Iš Lietuvos išvyko daugybė žmonių, kurie ten dirba, uždirba pinigus, kurie galbūt net išlaiko Lietuvoje gyvenančius savo giminaičius. Jeigu nebūtų buvę realios galimybės išvykti, tai taip susiklosčius įvykiams mums būtų grėsęs didelis socialinis sprogimas ir pasekmės būtų buvusios tikrai labai liūdnos.”

„Tapatybė.LT” – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23:30 val. Lietuvos laiku, 21:30 val. Londono laiku, 16:30 val. Niujorko laiku. Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.

Žinomų Lietuvos aktorių vaidybą ir kompiuterinės grafikos meistrų sukurtą animaciją sujungę filmo „Gustavo nuotykiai“ autoriai jau spalį Lietuvos kino teatruose pristatys daug darbo ir širdies pareikalavusį jų kūdikį. Išskirtinis, pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas suvienijo daug unikalių patirčių.

Pasak filmo „Gustavo nuotykiai“ režisieriaus Vaido Lekavičiaus, jam ir „Gustavo enciklopedijos“ vedėjui Audriui Rakauskui jau seniai kirbėjo mintis sukurti ką nors didesnio nei TV laida. „Dabartinio lietuviško kino istorija kol kas labai kukli, tad, manau, daug kas daroma pirmą kartą. Mes pirmi pabandėme sukurti filmą virtualioje aplinkoje. Daug metų „Gustavo enciklopediją“ filmuojame mėlyname fone, Audrius visus savo personažus įkūnija pats, bet čia atsirado nauji herojai, kuriuos suvaidino ir kiti aktoriai, tad teko sukti galvą, kaip suderinti kelis to paties žmogaus kuriamus personažus su kitais“, – su šypsena pasakojo V.Lekavičius.

Anot kūrėjo, filmo unikalumas, – tai, kad jo veiksmas vyksta kompiuteriu kurtose erdvėse, tapo ir didžiausiu filmavimo komandos iššūkiu. „Filmuodami tiksliai nežinojome, kaip atrodys virtualios erdvės, kurios buvo kuriamos vėliau, jau po filmavimo darbų. Daug ką teko daryti „iš akies“, privalėjome tuščioje vietoje įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti galutinis rezultatas. Švelniai tariant, sukomės pačiomis kukliausiomis priemonėmis ir per labai trumpą laiką“, – pripažino režisierius. Jo teigimu, daug investuota, kad scenarijus būtų patrauklus tiek suaugusiems, tiek vaikams. „Šis iš TV laidos gimęs lietuviškas filmas, ko gero, pirmasis skirtas visai šeimai, o ne tik vaikams“, – sakė jis.

Nors „Gustavo nuotykių“ kūrėjai visą filmavimų laiką praleido vienoje nedidukėje studijoje, čia vyravo džiugi nuotaika. „Visi filmo aktoriai labai patyrę, jie puikiai žinojo, ką turi daryti. Jie dirbę ir šen, ir ten, pats asmeniškai dirbau su jais „Dviračio šou“ ir kitus darbus, kur taip pat buvo naudojama vienspalvė sienelė“, – teigė antrasis režisierius Augustinas Gricius. Jo nuomone, prie „Gustavo nuotykių“ komandos prisidėję aktoriai Andrius Žebrauskas, Arūnas Sakalauskas, Remigijus Sabulis ir kiti, tapo filmo kokybės garantu. „Su šia kompanija dirbau ne pirmą sykį, dirbti buvo smagu ir įdomu. Man šis filmas ypatingas, nes žinau, kad su dideliu džiaugsmu ir malonumu padariau dar vieną darbą su gerais draugais“, – pridūrė A.Gricius.

Liko be Karlsono

Vienu iš nuotaikingų susitikimų „Gustavo nuotykių“ scenarijuje turėjo tapti specialiojo korespondento Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko akistata su Karlsonu, kuris gyvena ant stogo. Tačiau galiausiai sumanymo atsisakyta – švediškų šaknų turintis strazdanotasis uogienės mėgėjas taip ir nenusigavo iki finalinės filmo versijos. „Sudėtingiausias ir liūdniausias buvo epizodas su Karlsonu. Nors ir filmavome jį du kartus, baigėsi viskas tuo, kad teko jį išmesti“, – atskleidė režisierius V.Lekavičius.

Paaiškėjo, kad koją lietuvių kino kūrėjams pakišo itin griežtos žymiosios švedų rašytojos Astrid Lindgren autorinių teisių paveldėtojų taisyklės. Pagal jas Karlsonas kine gali egzistuoti tik originalioje Karlsono istorijoje. Tiesa, šiek tiek švediškos dvasios „Gustavo nuotykiuose“ vis tiek bus, bet kokiais būdais ji bus atskleista, kol kas kūrėjai neatviravo.

Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“, virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“, į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.

Pirmojo lietuviško vaidybinio animacinio filmo „Gustavo nuotykiai“ anonsas:

Filme „Gustavo nuotykiai“  – netikėtais personažais persikūniję aktoriai bei dainininkai

Pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas „Gustavo nuotykiai“ sulaukė pagrindinio filmo plakato, kuriame – visi svarbiausi juostos herojai, kuriuos į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės relikvijos paieškas išsiruošę Gustavas ir profesorius Kalėdauskas sutiks spalvingoje jų kelionėje.

Naująjį filmą kuriantys filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ ir televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ autoriai puikiai pažįstamus ilgamečio žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir režisieriaus Audriaus Rakausko įkūnijamus personažus prikėlė naujam gyvenimui. Lankydamasis netikėtose ir stebinančiose erdvėse draugiškas reporteris Gustavas ir sumanusis profesorius Kalėdauskas sutiks įvairaus plauko būtybių.

Balsingąja undine Karmen tapo Karina Krysko-Skambinė, laukinių Vakarų dvasia alsuojančiu kaubojumi-muzikantu – Marijus Mikutavičius, o štai pavyzdžiui aktorius Andrius Žebrauskas tapo ekscentrišku, šimtus netikėčiausių nuotykių patyrusiu baronu Miunhauzenu. Vargiai įmanoma atpažinti ir gerokai pasikeitusį aktorių Arūną Sakalauską, kuris „Gustavo nuotykiuose“ įkūnijo bene žymiausią literatūros istorijoje negyvenamos salos gyventoją, itin vešlios barzdos ir šukuosenos savininką Robinzoną Kruzą. Paslaptingojo kapitono Nemo vaidmuo teko juodu elegantišku švarku ir aukso spalvos marškiniais pasidabinusiam aktoriui Remigijui Sabuliui.

Taip pat naujajame plakate matyti ir itin įdomios, nematytos kompiuterinės grafikos studijos OKTA meistrų sukurtos herojų animacinės kelionės priemonės – milžiniškas kruizinis laivas, traukinys, lėktuvas ir grėsmingai atrodantis kosminis aparatas. Išradingą jų vidų ir kruopštų animacijos ekspertų darbą smalsūs žiūrovai galės įvertinti filmui pasiekus kino teatrus.

Jau pamiltus ir iki šiol neregėtus „Gustavo nuotykių“ herojus jaunieji jų gerbėjai ir jų tėvai iš arčiau pamatyti galės jau netrukus didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose. Birželio pabaigoje nuotaikingos fotosienelės, prie kurių visi norintys galės nusifotografuoti filmo herojų būryje, išdygs Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Klaipėdos „Akropoliuose“. Taip pat tokia galimybė teks ir poilsiaujantiems Lietuvos pajūryje. „Gustavo nuotykių“ fotosieneles bus galima išvysti ir išmėginti Nidoje, centrinėje miesto aikštėje prie kultūros centro, bei Palangoje, vaikų žaidimų parke Žvejų gatvėje bei prie Palangos tilto, Jūratės ir Kastyčio skvere. O kad „Gustavo nuotykių“ laukimas neprailgtų, jau netrukus prie fotosienelių bus rengiami smagūs konkursai, kurių metu laimingieji galės laimėti puikius prizus.

Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“ virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“ į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.

Pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas „Gustavo nuotykiai“ pagaliau turi pirmąjį anonsą – jame žiūrovai gali išvysti, kokio masto kompiuterinės animacijos iššūkio ėmėsi drauge prie juostos dirbę laidos „Gustavo enciklopedija“ autoriai, kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas bei kompiuterinės grafikos studija OKTA.

Spalvingame ir dinamiškame anonse matyti, kad Gustavui, nors jis akimirką ir nusižiovauja, nuobodžiauti neteks. Nykštuko namas medyje, skrydis lėktuvu, kelionė kruiziniu laivu ir net erdvėlaiviu į kosmosą – tokia plati bus jo žygio geografija.

Amžiaus ekspedicija tapsianti pagrindinių filmo herojų, korespondento Gustavo ir profesoriaus Velykio Kalėdausko-Kučio, kelionė turi svarbų tikslą – surasti prarastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės relikviją. Kuo ji tokia svarbi, „Gustavo nuotykių“ kūrėjai kol kas neatskleidžia išlaikydami intrigą. Jų teigimu, originalus pasakojimas bus universalus ir patiks ne tik lietuviams, bet ir bus patrauklus užsienio žiūrovams.

Naujajame lietuvių kurtame animaciniame filme stebins iki šiol, ko gero, tik Holivudo animacijos kūriniuose matyta kokybė. Kruopščiai sukurti didingi ledynai, grėsmingi ir milžiniški jūrų monstrai, negyvenamos salos ir džiunglių vaizdai įrodys, kad ir tautiečiai pažabojo naujausias kompiuterinės grafikos technologijas ir nenusileidžia užsienio specialistams.

Narsių keliautojų kelyje publika pamatys daugybę rimtų ir juoką keliančių kliūčių. Sumanus žmogus-enciklopedija Gustavas iškilusius sunkumus spręs išradingai ir su humoru. Ištisų kartų mylimas herojus ne tik dovanos gerą nuotaiką, bet ir pažers įdomių geografijos bei istorijos žinių.

„Gustavo nuotykių“ kūrėjai vaidinti naujajame filme pasikvietė ir visą būrį žinomų Lietuvos kino, teatro ir muzikos pasaulio žvaigždžių. Pirmajame animacinės juostos anonse galima išvysti ne tik Audrių Rakauską-Gustavą, bet ir dainininkę Kariną Krysko-Skambinę bei aktorių Andrių Žebrauską. Jau greitai žadama pristatyti dar daugiau pažįstamų aktorių ir smagių nuotykių.

Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“ virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“ į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.

Pirmoji lietuviška kompiuterinės animacijos kino juosta, „Gustavo nuotykiai“, jau rudenį pasieks Lietuvos kino teatrus. Pagrindinis herojus, specialusis korespondentas Gustavas lietuviams puikiai pažįstamas iš populiarios laidos „Gustavo enciklopedija“. Naująją, visai šeimai skirtą juostą kuria būtent šios laidos autoriai ir kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas bei kompiuterinės grafikos studija OKTA.

Po beveik dviejų metų nuo darbų prie filmo pradžios, šiandien pirmą kartą žiūrovai gali žvilgtelėti į trumpą filmo anonsą, kuriame galima akies krašteliu žvilgtelėti į keletą būsimų „Gustavo nuotykių“ kadrų. 

Kuriant animacinį filmą Lietuvoje  naudojama moderniausia kompiuterinė technika, prie jos dirba Lietuvos kompiuterinės grafikos specialistai, dirbę ir prie užsienietiškų kompiuterinių žaidimų bei filmų projektų. Pasak filmo autorių, iki šiol nė vieni Lietuvos kino menininkai nebuvo užsimoję sukurti tokio masto animacinio filmo. Anksčiau tokios galimybės buvo įmanomos tik Holivude, tačiau iššūkį priėmė talentingi kompiuterinės grafikos specialistai „OKTA Studio“. Jie „Gustavo nuotykiams“ skyrė beveik dvejus metus ir dirbs prie juostos iki pat kino filmo premjeros rudenį.

Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos kompiuterinės animacijos pilnametražiu filmu tapsiantys „Gustavo nuotykiai“ pakvies mažus ir didelius į įspūdingą kelionę. Drauge su puikiai pažįstamais veikėjais, tokiais kaip  Baronas Miunhauzenas, kapitonas Nemo ar Robinzonas Kruzas, pagrindiniai filmo herojai, korespondentas Gustavas ir profesorius Velykis Kalėdauskas-Kučys, aiškinsis įvairiausias įdomybes.

Fantastiški nuotykiai ir pažinimo džiaugsmas pavers kelionę į kiną tikru džiaugsmu visai šeimai. Juolab „Gustavo nuotykiai“ turės ir tautinės dvasios, pagarbos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai. Svarbiausias filmo personažų tikslas – į gimtąjį kraštą pargabenti istorinę tautos relikviją. Tam prireiks apkeliauti daugybę įvairiausių kampelių, įveikti kliūtis žemėje, perskrosti vandenyno platybes, dangaus tolius ir net tamsias kosmoso erdves.

Skirtingai nuo televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“, kino filme žiūrovai išvys ne tik pažįstamus Gustavo, Kalėdausko ar Nykštuko Beno personažus, bet dar ir didelį būrį kitų spalvingų herojų, kuriuos įkūnijo Lietuvos kino, teatro ir muzikos pasaulio žvaigždės.

Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“ virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“ į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.