Šis sprendimas gali pažaboti įkalintųjų protestus dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Kalėjimų tarnyba verčia Andrejų Krekovą, 36 metų advokatą iš šiaurės vakarinio Archangelsko regiono, padengti savo gydymo išlaidas – sumokėti apie 50 tūkst. rublių (beveik 820 eurų). Medikų paslaugų jam prireikė po 27 dienas trukusio bado streiko, kurį jis paskelbė pernai.

Kaliniai Rusijoje turi nedaug galimybių atkreipti dėmesį į neleistiną elgesį jų atžvilgiu, ir dažnai griebiasi bado streikų, siekdami pabrėžti savo sunkią padėtį.

Bado streikus buvo paskelbę tokie Rusijos kalėjimuose įkalinti žymūs asmenys kaip merginų pankroko grupės „ Pussy Riot“ narės, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis ir ukrainiečių pilotė Nadija Savčenko.

„Smarkiai abejojame dėl šio ieškinio teisėtumo“, – sakė A.Krekovo advokatas Aleksejus Fediarovas iš organizacijos „Rus sidiaščiaja“ (Sėdinčioji Rusija), kovojančios už kalinių teises.

„Ieškinys ir jo sprendimas sukurs precedentą“, – sakė jis ir įspėjo, kad bado streikai „paprasčiausiai gali išnykti“.

A.Krekovas buvo įkalintas griežtojo režimo kolonijoje 2015 metais už tai, kad neva įkando vienam policininkui į koją. Jis teigia, kad šis kaltinimas buvo sufabrikuotas, jam pranešus, kad jį sumušė policijoje. A.Krekovui buvo skirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A.Krekovo partnerė Viktorija, neatskleidusi savo pavardės, nes bijo susidorojimo, naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis paskelbė bado streiką perkeltas į vienutę dėl to, kad neva neteisėtai skambino telefonu.

Besibaigiant A.Krekovo bado streikui, jo sveikata pašlijo, ir jis devynias dienas buvo gydomas ligoninėje.

Nors jam priklauso nemokamas gydymas valstybinėse ligoninėse, A.Krekovui dėl neaiškių priežasčių buvo suteiktos privačios medicinos paslaugos. Dėl to kalėjimo atstovai siekia iš kalinio prisiteisti 28 917 rublių (apie 470 eurų) už jo gydymą ir tvirtina, kad jis sąmoningai pakenkė savo sveikatai.

Be to, iš jo reikalaujama dar 21 616 rublių (350 eurų) už jo apsaugininkų paslaugas ir net kuro išlaidas.

Magistrato teismas pripažino reikalavimą sumokėti gydymo išlaidas teisėtu, todėl A.Krekovas keliskart apskundė šį sprendimą, taigi teisinės išlaidos jau siekia 500 tūkst. rublių (8 100 eurų), teigė jo partnerė.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis reikalauja, kad ligoninės kompensuotų pacientams lėšas už jų pačių pirktus chirurginius instrumentus ar kitas gydymo priemones.

Ministras taip pat ragina ligoninių vadovus peržiūrėti ir pagal galiojančius teisės aktus pakoreguoti vidaus įsakymus dėl papildomų pacientų lėšomis įgytų gydymo  ir slaugos priemonių, kad neliktų jokių prielaidų piktnaudžiavimui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

„Netoleruotina, kuomet privalomuoju sveikatos draudimu drausti pacientai, už kurių gydymą apmoka ligonių kasos, dar yra įtikinėjami ir skatinami mokėti nemažas pinigų sumas neva už geresnius vaistus ar gydymo priemones. Ministerija gauna nemažai žmonių skundų, prašymų paaiškinti, ar tai teisėta. Tenka apgailestauti, kad dažnai pacientų skundai yra pagrįsti. Todėl sieksiu, kad tokia praktika būtų išgyvendinta, o žmonėms pinigai kompensuoti“, – sako V.P. Andriukaitis.

Sveikatos apsaugos ministerija yra gavusi ne vieną paciento prašymą ištirti, ar teisėtai iš jų buvo reikalaujama pinigų už chirurginius instrumentus, kitas gydymo priemones. Vienos pacientės teigimu, universitetinėje ligoninėje rugsėjo mėnesį jai buvo atlikta planinė operacija. Klinikos už pacientei suteiktas stacionarines paslaugas teritorinei ligonių kasai pateikė daugiau kaip 6 tūkst. litų sąskaitą. Tačiau ligoninėje pacientei buvo nurodyta susimokėti privačiai įstaigai dar daugiau kaip 5 tūkst. litų už vienkartinį operacijos metu naudotą instrumentų rinkinį.

Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta galimybė ASPĮ stacionarinio gydymo metu įpareigoti pacientą pirkti vaistus ar medicinos pagalbos priemones, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimui užtikrinti. Sveikatos apsaugos ministras taip pat pabrėžia, kad pagal teisės aktus operacijų sąnaudų grupė apima ne tik gydytojų, slaugos personalo darbo užmokesčio fondo, vaistinės, laboratorijos, vaizdo gavimo, bet ir  prekių paslaugų bei medicinos pagalbos priemones.

„Akivaizdu, kad  siūlymai pacientams patiems įsigyti chirurginius instrumentus ar kitas gydymo priemones yra neteisėti, todėl, pasitaikius tokiems faktams, reikalausiu, kad gydymo įstaigos kompensuotų žmonių išlaidas“, – sako sveikatos apsaugos ministras V.P. Andriukaitis.

Mūsų šalies pacientai, kurie gydėsi ligoninėse, neskuba pasinaudoti naujove ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, kurio išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Per pirmuosius 3 mėnesius į teritorines ligonių kasas (TLK), prašydami suteikti tokią informaciją, kreipėsi vos 20 žmonių.

Duomenis internetu tikrinančių skaičius išaugo 1440. Įdomu tai, kad kai kurie iš jų, pasitikrinę informaciją apie savo gydymosi istoriją, liko nustebę – rado tikrovės neatitinkančių faktų, rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime.

Tai paaiškėjo apibendrinus pirmų trijų mėnesių duomenis ir įvertinus, kokį rezultatą davė šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojusi naujovė, kuria naudodamiesi pacientai gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir gauti popierinę ataskaitą apie ligoninėje jiems suteiktas gydymo paslaugas ir šių paslaugų kainas. 

Lyginant 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, pacientų, kurie panoro internetu sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, skaičius išaugo 1440, t. y. 46 procentais. Rugpjūčio mėnesį prie VLK teikiamų e.paslaugų sistemos buvo prisijungę 1523 vartotojai, kurie pasitikrino savo draustumo ir gydymosi istoriją, rugsėjį – 1457, spalį – 1578 asmenys. Tuo tarpu 2012 m. rugpjūčio mėnesį prisijungę buvo 945, rugsėjį – 1036, spalį – 1137 žmonės.

Tendencijos rodo, kad žmonių susidomėjimas šia naujove vis tik didėja, nors ir nežymiai. VLK ragina gyventojus aktyviau domėtis, kokios sveikatos priežiūros paslaugos jiems buvo suteiktos ir kiek jos kainavo. Ši galimybė pacientams suteikta jiems patiems pageidaujant. Norą gauti duomenis apie savo gydymą žmonės buvo ne kartą išreiškę VLK užsakymu atliekamuose sociologiniuose tyrimuose. Štai 2012 m. gauti tokią ataskaitą pageidavo 31 proc. apklausos, kurią atliko „Baltijos tyrimai“, dalyvių. Taigi nepaisant to, kad ši galimybė suteikta, jei ja nebus naudojamasi, situacija sveikatos priežiūros sektoriuje vargu ar pasikeis. Be to, taip siekiama mažinti ir korupcijos apraiškas šioje srityje.  

VLK nuomone, galimybė gauti tokią informaciją stiprina paciento vaidmenį sveikatos sistemoje. Juk visapusiškai informuotas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas gali aktyviau naudotis savo teisėmis bei išvengti papildomų mokėjimų – nemokėti už tas paslaugas, už kurias moka ligonių kasos visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Visgi kai kurie pacientai, pasitikrinę informaciją apie jiems suteiktas medicinines paslaugas, rado netikslumų. Tai paskatino juos kreiptis į ligonių kasas ir išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Išanalizavus dalį šių atvejų paaiškėjo, kad duomenys apie pacientų gydymą buvo netikslūs, o šie atvejai – jau ištaisyti. Kiti atvejai dar analizuojami.  Nustačius, kad įsivėlė klaida, informacija bus nedelsiant ištaisyta. Tokių atvejų – vienetai. Nepaisant to, dėl kokių priežasčių atsiranda netiksli informacija apie paciento gydymąsi, ji turi būti kruopščiai patikrinta ir būtinai ištaisyta, ką ir daro gydymo įstaigos.

Pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmonės pastebėjo paslaugų, kurios jiems iš viso nebuvo suteiktos. Pavyzdžiui, pacientas rado įrašą, kad gydėsi peties ir žasto sumušimą viename iš didmiesčių, nors šiame mieste pastaruoju metu nėra buvęs ir tokių traumų neturėjo. Kitas pavyzdys – statistinė kortelė buvo pradėta pildyti jau mirusiam žmogui. Pasidomėjus išaiškėjo, kad tuo metu gydėsi mirusio asmens bendrapavardis, o kortelė buvo pradėta pildyti (tikėtina) pacientui nepateikus asmens dokumento (neįrašius asmens kodo), tik pagal pavardę ir vardą. Šios klaidos buvo ištaisytos.

VLK primena, kad yra keletas būdų sužinoti, kiek kainavo gydymas ir kokios paslaugos buvo suteiktos. Visi pacientai išrašymo iš ligoninės dieną gauna Paciento atmintines, kuriose paaiškinta, kad tokią informaciją jie gali gauti pateikę prašymą TLK, TLK atstovui savivaldybėje arba internetu. Norint tai padaryti internetu, reikia prisijungti prie VLK teikiamų e.paslaugų sistemos, kurioje teikiami duomenys apie medicinines paslaugas (jungiantis tiesiogiai per banką arba per Elektroninių valdžios vartų sistemą www.epaslaugos.lt).

Žmogui derėtų žinoti, ką reikia daryti radus netikslumų savo duomenų suvestinėje. Pirmiausia jam reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kad ši, derindama su TLK, ištaisytų neteisingus duomenis. Jei problemos gydymo įstaigoje nepavyksta išspręsti, siūlome kreiptis į TLK. Gavusios paciento kreipimąsi ligonių kasos operatyviai spręs problemą ir ištaisys neteisingus duomenis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pacientas turi teisę reikalauti, jog neteisinga informacija apie jo gydymąsi duomenų suvestinėje būtų nedelsiant ištaisyta. Ji privalo būti tiksli, nes klaidingi duomenys apie sveikatą gali pakenkti, pavyzdžiui, žmogaus karjerai. Tai ypač aktualu tokiose veiklos srityse, kur darbuotojų sveikata turi būti nepriekaištinga.