Pasak abiejų šalių ministrų, į sandorį įtrauktas „susitarimas dėl pajėgų statuso“, pagal kurį kiekvienos šalies kariams bus lengviau dislokuotis ir veikti kitos šalies teritorijoje.

JK gynybos ministras Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) ir jo kolega iš Australijos Richardas Marlesas (Ričardas Marlzas) pasirašė susitarimą per ceremoniją parlamente Kanberoje.

„Pasauliui tampant vis sudėtingesniam ir labiau neužtikrintam, turime modernizuoti savo svarbiausias partnerystes“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė R. Marlesas.

„Šiandien pasiekti susitarimai užtikrins šį rezultatą ateityje“, – pridūrė jis.

Susitarimas neprilygsta visiškam abipusės gynybos paktui, kuris įpareigotų vieną šalį įsikišti, jei kita šalis būtų užpulta arba jai kiltų grėsmė.

Vietoj to abi šalys pareiškė, kad yra „įsipareigojusios konsultuotis“, jei iškiltų grėsmė.

Pasauliui tampant vis sudėtingesniam ir labiau neužtikrintam, turime modernizuoti savo svarbiausias partnerystes.

NATO sąjungininkių susitarime dėl pajėgų statuso nustatomos priimančiojoje šalyje dislokuoto užsienio karinio kontingento taisyklės.

Australija su Jungtinėmis Valstijomis jau yra sudariusi ilgalaikį susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso.

Australija, JK ir JAV yra besikuriančio AUKUS gynybos aljanso – reikšmingo pakto, kuriuo siekiama stiprinti saugumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir atremti stiprėjančią Kinijos galią – narės.

Pagal AUKUS paktą įsipareigojama padėti Australijai įsigyti galingų atominių povandeninių laivų laivyną. Tai bus vienas didžiausių karinių patobulinimų šalies istorijoje.

Ketvirtadienio susitarimas palengvintų, pavyzdžiui, Australijos jūreivių mokymąsi JK atominiuose povandeniniuose laivuose arba britų įgulų darbą Australijoje.

Londono ir Vašingtono vyriausybės, susidūrusios su galimų politinių pokyčių perspektyva, skubėjo padėti pagrindus AUKUS susitarimui.

Premjerė kviečia politikus ir socialinius partnerius tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Ministrės pirmininkės kvietimas adresuotas Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra.

Pasak I. Skarelytės, didžioji dauguma kviestų asmenų patvirtino dalyvausiantys suderintu laiku.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, „kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes“.

I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Prašo papildomų lėšų bepiločiams orlaiviams

NSGK kreipėsi į premjerę I. Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.

„Komiteto nuomone, Jūsų inicijuojamoje diskusijoje dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo nustatant ilgalaikį gynybos finansavimo modelį, turėtų būti deramai atsižvelgta į būtinybę iš esmės sustiprinti bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje, šiems nustatant atitinkamą finansavimą“, – rašoma NSGK rašte I. Šimonytei.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas akcentuoja, kad labai svarbu sutarti, į kurią konkrečiai sritį papildomas finansavimas būtų nukreiptas. Jis atkreipia dėmesį, kad, NSGK nuomone, tai turėtų būti skirta droninių pajėgumų plėtrai Lietuvoje.

„Girdime įvairių frakcijų ir partijų vadovų mintis, idėjas, kad norisi labai tiksliai žinoti, kam būtų papildomas gynybos finansavimas skiriamas, ką konkrečiai mes galime išplėtoti. Tai, aš manau, kad tas mūsų komiteto siūlymas svarstyti droninių pajėgumų plėtotę, yra atsakymas į šitą klausimą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas taip pat akcentuoja, kad bepiločių orlaivių svarbą ypač išryškino karo Ukrainoje pamokos.

„Mes matome naują technologinę bangą kare prieš Ukrainą. Bepiločiai orlaiviai jau tampa integralia kariavimo dalimi. Norint atlaikyti konkurenciją šitoje srityje reikia plėtoti savo pajėgumą“, – pabrėžė jis.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

„Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti. Blogos – čia konstatavimas, nes mums reikia turėti platų nacionalinį susitarimą dėl gynybos reikalų, kuris tęstųsi ne tik valdančiųjų kadenciją, bet ir verstųsi per kelių būsimų daugumų kadencijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.

Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Demokratai teigia smerkiantys „vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą“.

Prezidento patarėjas taip pat išsakė kritikos VST reformai, sakydamas, jog Seimui pateiktas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo projekto „buvo blogesnis nei pirminis sumanymas“.

Patarėjo teigimu, visų pirma buvo numatyta inventorizuoti visas VST atliekamas funkcijas, peržiūrėti, ar jos nesidubliuoja su kitomis institucijomis ir jas išskaidyti. Tarp jų – kritinės infrastruktūros apsaugos funkcija, nuteistųjų asmenų konvojavimas, viešojo saugumo užtikrinimas per riaušių malšinimą ir panašiai.

„Kaip žinome, Policijos departamentas dalį atlieka, dalį galima perduoti privačioms bendrovėms vykdyti, dalį galėtų vykdyti Kalėjimų departamentas. Tai toje apimtyje, kai vyko diskusija, tikrai prezidento parama buvo, nes mes turėtume siekti efektyvaus darbo organizavimo, nedubliuoti ir taip nedidelių resursų“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, pagrindinis resursas, kurio stinga – personalas, esama nemažai neužpildytų etatų. Pasirinkta kryptis, patarėjo teigimu, neįneša reikiamų pokyčių.

„Tas pradinis modelis sulaukė kritikos kai kuriose politinėse jėgose ir buvo pasirinkta bloga kryptis – padaryti kompromisą, nieko nekeisti tarnybos viduje, bet pačią tarnybą pasiūlyti prijungti prijungimo keliu prie Policijos departamento. Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai“, – sakė prezidento patarėjas.

Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai.

Anot jo, pasirinktas neaiškus kelias, todėl skepsio išlieka pakankamai daug nežinant, ką norima pasiekti.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Po dokumentu nebus šiuo metu didžiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – lyderio Ramūno Karbauskio parašo.

„Jau ataušome, kalbame su partijų vadovais ir atstovais. Mano idėja yra pasirašyti aplink Žalgirio mūšio metines liepos viduryje“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jis vadovavo iš parlamentinių partijų atstovų sudarytai darbo grupei, rengusiai susitarimą.

L. Kasčiūnas teigė jau kalbėjęs su daugeliu partijų atstovų, ir visi pritaria, kad susitarimą reikia pasirašyti. Politikas teigė atsakymo negavęs tik iš LVŽS.

Šios lyderis R. Karbauskis BNS tvirtino nepasirašysiąs naujo susitarimo, nes nemato prasmės.

Kaip su jais galima dėl ko nors tartis, pasirašinėti, jei jų žodžiai ir veiksmai skiriasi.

„Kaip su jais galima dėl ko nors tartis, pasirašinėti, jei jų žodžiai ir veiksmai skiriasi“, – teigė politikas.

Jis sakė esantis nusivylęs pernai rugsėjį pasirašytu nacionaliniu susitarimu dėl švietimo, nes nėra vykdomas.

Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ketina dalyvauti pasirašant susitarimą.

„Ten suderintas reikalas, šį susitarimą reikia pasirašyti“, – teigė jis.

Opozicinės Darbo partijos laikinasis vadovas Viktoras Fiodorovas taip pat patvirtino, jog „darbiečių“ parašas ant dokumento bus.

„Dėl šio susitarimo partijos yra sutarusios, mūsų partijos atstovai, kurie dalyvavo jį rengiant, yra pritarę, mes tik priimsime partijoje sprendimą ir dalyvausime dokumentą pasirašant“, – sakė jis.

Preliminariai naują nacionalinį susitarimą planuojama pasirašyti liepos 15 dieną.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys artimiausio laikotarpio kryptis siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.

Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Savo ruožtu privalomam visuotiniam šaukimui nepritariančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas akcentuoja, kad neįmanoma iš karto turėti modernios ir gausios kariuomenės. Politikas pabrėžia, kad visų pirma papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos profesionalios karo tarnybos aprūpinimui ir modernizavimui, tik po to, pasak jo, būtų galima svarstyti privalomo visuotinio šaukimo galimybę. Tačiau politikas įsitikinęs, kad, nepaisant nuomonių išsiskyrimo, šiuo klausimu sutarimas bus pasiektas.

L. Kasčiūnas: manau, susitarti pavyks per gegužės mėnesį

„Nutarėme geriau neskubėti, geriau padaryti kokybiškesnį dokumentą. Bet manau, kad mes per gegužę, o gal net ir greičiau susitarsime. Tada partijos turės pasitvirtinti, pasirašyti savo partinėse struktūrose. Ir natūralu, kad tada jau bus susitarimo pasirašymas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Nors NSGK pirmininkas pozityviai vertina dokumento pasirašymo galimybes, tačiau jis pripažįsta, kad nemažai diskusijų susitarimą rengiančioje darbo grupėje vis dar kelia visuotinio šaukimo klausimas, taip pat tai, kaip turėtų būti įgyvendinamas finansavimo gynybai didinimas.

„Be abejo, visuotinis privalomas šaukimas, tai yra klausimas, kuris yra natūralu, kad labiausiai iš skirtingų ideologinių pusių vertinamas. Taip pat gynybos finansavimas, ne pati 3 proc. nuo BVP finansavimo mintis, bet kaip tai turėtų būti įgyvendinama, per kokį laikotarpį, ar reikia kokių nors mokestinių sprendimų tam. Dabar atsirado kažkokių pasiūlymų dėl krašto apsaugos ir gynybos mokesčio, tai čia dėl pačių formuluočių ir pačio principo, kaip judėti, reikės apsitarti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad reaguojant į išsiskiriančias nuomones dėl visuotinio šaukimo gali būti svarstoma ieškoti ir kitokių formuluočių, pavyzdžiui, didinti ribinį šauktinių skaičių. Visgi, pasak jo, praktikoje tai vis tiek reikštų visuotinį šaukimą.

„De facto efektas tai vis tiek bus visuotinis šaukimas. Nes per kelerius metus didinant ribinius šauktinių skaičius, tai faktiškai pasieksi tą patį skaičių, kurį galėsi pasiekti visuotiniu šaukimu. Tai, manau, kad toks sprendinys taip pat gali būti formuluotas. Bet kol kas mes tvirtai laikomės, kad TS-LKD esame už privalomą visuotinį šaukimą po mokyklos“, – sakė politikas.

De facto efektas tai vis tiek bus visuotinis šaukimas.

Seimo narys akcentuoja, kad bet kokiu atveju sutarimas dėl visuotinio arba ne visuotinio šaukimo partijų susitarime dėl gynybos turi atsirasti, nes, pasak jo, be šio dėmens nėra įmanoma įgyvendinti visuotinės gynybos principo.

„Šis aspektas privalės būti įtrauktas, nes be atsakymo dėl visuotinio privalomo arba neprivalomo šaukimo mes negalime visuotinės gynybos principo įgyvendinti. Tai aš linkstu to link, kad mes turime rasti sprendimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

G. Paluckas: negalime turėti modernios ir gausios kariuomenės iš karto

Tuo tarpu LSDP frakcijos Seime seniūnas G. Paluckas įsitikinęs, kad vienu metu nereikėtų siekti tiek kariuomenės modernizavimo, tiek jos didinimo skaičiumi.

„Visuotinio šaukimo turėtų nebūti dėl paprastos priežasties, nes tai trukmei, kuriai yra pasirašomas šitas susitarimas, yra keliami tam tikri tikslai. Tie tikslai yra išdėstyti irgi tam tikru laikotarpiu. Aš turiu omenyje, kad negalime turėti ir itin modernios, ir itin gausios kariuomenės vienu metu. Kitaip tariant, dabartinis pirmasis ir pirminis uždavinys, ką mes girdime ir iš mūsų kariuomenės vadų, tai yra modernizuoti ir aprūpinti mūsų profesionalią karo tarnybą“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Reikia sutrumpinti tuos modernizavimo terminus nuo 2030 iki 2025 metų, įsigyti visą reikalingą ginkluotę, pagal tą patirtį, kurią mes šiuo metu matome Ukrainoje ir panašiai. Antras uždavinys yra tos priimančiosios šalies pagalbą užtikrinti NATO daliniams. Tai čia reikalinga irgi infrastruktūra: kareivinės, poligonai ir pan“, – pridūrė politikas.

Todėl LSDP frakcijos Seime seniūnas akcentuoja, kad tam laikotarpiui, iki kada planuojama pasirašyti susitarimą, tai yra iki 2025 metų, kariuomenės modernizavimas turėtų būti prioritetas. Pasak jo, būtent šiam tikslui turėtų būti skirtos gynybai numatytos papildomos lėšos.

„Tu negali šaukti daugiau šauktinių, jeigu tu neturi jų kur apgyvendinti, neturi duoti ginkluotės, neturi kur juos treniruoti. Visuotinė karinė tarnyba, kai mes čia ją visi suprantame, pareikalautų labai didelių finansinių investicijų. Tai reiškia, kad mes turėtume mažinti kariuomenės modernizavimo planus“, – akcentavo jis.

Tačiau politikas neatmeta galimybės, kad 2025 metais esant poreikiui susitarimą atnaujinti ir pasiekus užsibrėžtų tikslų kariuomenės modernizavimo srityje visuotinį privalomą karinį šaukimą būtų galima apsvarstyti.

„Po 2025 metų, jeigu yra toks poreikis, ir toliau matome sudėtingą geopolitinę situaciją, galima svarstyti, žiūrėti formatus. Bet šiandieną mes turime visiškai kitokius uždavinius“, – sakė jis.

Visgi nepaisant skirtingų požiūrių į visuotinę privalomą karo tarnybą G. Paluckas mano, kad susitarimą dėl gynybos partijoms pavyks pasiekti.

Gintautas Paluckas (M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.)

„Mes dėl gynybos tikrai susitarsime, nes tos pozicijos, kurios skiriasi, jos sudaro galbūt susitarimo 5 proc. Visa kita yra aptarta, visa kita yra aišku visiems ir visi supranta. Aš suprantu, kad viską būtų smagu turėti vienu metu, bet tai nėra prasminga, jeigu tu nesusitvarkei tų dalykų, į kuriuos pati kariuomenė atkreipia dėmesį. O tuos kompromisus, formuluotes mes ieškosime ir surasime, bet mūsų pozicija yra šiek tiek kitokia nei konservatorių“, – patikino jis.

„Dėl šio saugumo ir gynybos sričių susitarimo su JK deramės keletą mėnesių“, – „Canal Sur“ radijui sakė užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez.

Siekiama sukurti sistemą, kuri apimtų įvairius klausimus, tokius kaip kova su teroristinėmis grupuotėmis, kibernetinis saugumas bei bendros karinės misijos. Ispanija taip pat viliasi, kad susitarimas apims „apsaugines priemones“ Gibraltare.

„Norime sukurti sistemą, apibrėžiančią šiuos saugumo ir gynybos ryšius“, – teigė A. Gonzalez.

„Bendradarbiaujame įvairiose srityse, tad norime apjungti šias partnerystes po kiek įmanoma platesniu stogu, kuris taip pat leistų stiprinti dvišalius santykius ateityje“, – sakė ji.

Naujasis Glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas (Enhanced Defense Cooperation Agreement, EDCA) bus pasirašytas per kitą savaitę planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) vizitą Lenkijos sostinėje, nurodė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Jis sakė naujienų agentūrai IAR, kad pasirašymo ceremonija įvyks minint 100-ąsias Lenkijos pergalę prieš rusų bolševikus per 1920-ųjų Varšuvos mūšį.

Tokia žinia nuskambėjo amerikiečių gynybos sekretoriui Markui Esperiui praėjusią savaitę pranešus, jog Lenkija ir JAV užbaigė derybas dėl EDCA, turinčio sutvirtinti abiejų šalių „ilgalaikę partnerystę gynybos srityje“.

M. Esperis tuomet nurodė, kad susitarimas „sudarys galimybę padidinti rotacijos tvarka dislokuotą ilgalaikį JAV kontingentą maždaug 1 000 karių“, prisijungsiančių prie „jau Lenkijoje rotacijos tvarka dislokuotų 4 500 JAV kariškių“.

M. Blaszczakas praėjusios savaitės pabaigoje teigė, kad derybų dėl susitarimo pabaiga yra „svarbi diena Lenkijos saugumui“.

Tuomet jis pridūrė, jog abi šalys „netrukus pasirašys galutinį susitarimą dėl ilgalaikio JAV kariuomenės buvimo Lenkijoje“.

Anksčiau šią savaitę abiejų šalių pareigūnai ir kariškiai Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste surengė iškilmingą ceremoniją, per kurią patvirtino planus įkurti naują JAV kariuomenės štabą Lenkijoje.

Amerikiečių ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher (Džordžet Mosbacher) per renginį pareiškė, jog „Lenkijos ir JAV santykiai ir toliau vystosi, mums sutvirtinant bendradarbiavimą karinėse ir civilinėse srityse“.

Per pernai Baltuosiuose rūmuose vykusį susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir lenkų lyderis Andrzejus Duda pasirašė deklaraciją, kuria Amerika pasižadėjo dislokuoti maždaug 1 000 papildomų karių Lenkijoje. Jiedu taip pat pasirašė ekonominių susitarimų paketą.

Abu prezidentai pernai rugsėjį pasirašė gynybos susitarimą dėl Lenkijos vietovių, kur ruošiamasi dislokuoti daugiau amerikiečių karių.

Po Rusijos agresijos Ukrainoje abi šalys vis glaudžiau bendradarbiauja su NATO, o Švedija net svarsto apie stojimą į Aljansą. Amerikos pajėgos rudenį dalyvavo didžiausiose Švedijos pratybose ir mokėsi išsilaipinti Suomijoje.

Švedijos ministras pareiškė, kad didesnis Amerikos buvimas regione didina stabilumą. Švedijos strateginė padėtis daro ją nepakeičiamą, jei NATO norėtų ginti Baltijos šalis.

Jungtinės Valstijos jau užpernai su Suomija ir Švedija pasirašė dvišalius susitarimus, bet ši trišalė sutartis skirta geriau koordinuoti bendras pratybas ir palengvinti keitimąsi informacija, pavyzdžiui, apie turimą ginkluotę.