„Palyti palis, bet nebus didelis lietus, sodraus lietaus nereikia tikėtis, naktį ir ryte gali palyti, kritulių kiekis bus nedidelis“, – Eltai ketvirtadienio vakarą sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Pasak jo, po didelio gaisro atsiradusioms kietosioms dalelėms nuplauti reikėtų smarkaus lietaus, liūties.

G. Valaikos teigimu, žymesnių kritulių Vilniuje galima tikėtis kitą savaitę.

Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus apskrities policijos pareigūnai praneša pradėję ikiteisminį tyrimą.

Teisėsaugos teigimu, tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas pažeidė šias teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

ELTA primena, kad gaisras Panerių gatvėje 56 esančiame automobilių sąvartyne kilo trečiadienio vakarą. PAGD teigimu, pranešimas apie gaisrą gautas 18.32 val. Ugniagesiai informavo, kad atvira liepsna degė apie 5 tūkst. kvadratinių metrų plotas.

Ketvirtadienio rytą, 5.32 val., paskelbta, kad automobilių laužyne kilęs didelis gaisras likviduotas. Įvykio vietoje naktį dirbo apie 60 sostinės ugniagesių.

Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris pastatus, kurie yra sandėliavimo ir pramoninės paskirties, išsaugotas įmonės keltuvas ir metalo smulkintuvas.

Įvykio vietoje visą laiką budėjo medikų ekipažai, taip pat dirbo savivaldybės, policijos, įmonės atstovai, aplinkosaugininkai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius ketvirtadienio vakarą Eltai sakė, kad jau atidarytas eismas Panerių gatve, ugniagesių pajėgos gaisravietėje mažinamos.

„Mažinam savo pajėgas, nes nebėra tokio poreikio, dar po ekipažų su šešetu-septynetu ugniagesių paliksime tikriausiai keletui valandų, po truputį išvažinėjam iš gaisravietės, renkamės įrangą“, – Eltai sakė D. Gurevičius

„Netolygiai krenta, praėjusią parą žiūrint, Vilnius pateko tarp vietovių, kur daugiau palijo. Yra vietų, kur palijo labai mažai ar išvis nepalijo. Daug palijo Vilniuje, Šalčininkuose, Birštone, Pagėgiuose, Tauragėje“, – BNS antradienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, sausra išlieka kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių teritorijose.

Naujaisiais duomenimis, stichinė sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse, ji baigėsi Visagino savivaldybėje ir Ignalinos rajone.

„Vasarą taip būna, kartais vienur daugiau, kitur – nieko, krituliai netolygiai pasiskirsto. Jeigu vienoje vietoje palijo daug, tai tik toje vietoje ir bus geresnė situacija“, – sako G. Valaika.

Nuo antradienio visoje Lietuvoje skelbiama ir hidrologinė sausra, didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai jau kurį laiką buvo paveikti dėl kritulių trūkumo.

Hidrologinė sausra stebima pusėje, 24 iš 48, vandens matavimo stočių, jose vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui.

Dar 14-kos vandens matavimo stočių vandens lygiai artimi sausrai. Žymiausias upių vandeningumo sumažėjimas stebimas šiauriniuose, šiaurės vakariniuose bei rytiniuose Lietuvos rajonuose. 

Gamtosauginis debitas (minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas užtikrinti minimalias ekosistemų gyvavimo sąlygas) stebimas Neryje ties Vilniumi, Lėvenyje ties Bernatoniais, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais.

„Vietos vandens matavimo stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnį rajoną, todėl galima teigti, jog minėtų upių baseinuose ir kitose upėse debitas gali būti artimas gamtosauginiam. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis pasitaikys trumpo lietaus, tačiau gausesni krituliai nenumatomi. Prognozuojamas tolimesnis vandens lygių kritimas“, – feisbuke rašo hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Pasak sinoptikų, sekmadienį per valandą Utenoje palijo beveik tiek, kiek per visą praėjusį mėnesį. Vaizdu, kuriame matyti, kaip lietus prausia sausros išdegintą Uteną, feisbuke, „Orų entuziastų“ grupėje pasidalino Janė Prišubauskienė.

Janė Pribušauskienė / Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.

Toje pačioje feisbuko grupėje Laimutė Lekandrienė pasidalino apsemtos gatvės Rokiškyje nuotrauka. „Kaip man toks vaizdas pasiilgtas...“ rašė moteris, fiksuodama miestą, tikslią datą ir laiką, kuomet buvo matomas toks vaizdas: „Rokiškis 2023.07.02   17.15 val.“ bylojo įrašas. „Rokiškyje sekmadienį palijo 20 mm, daugiau nei per visą birželį“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.  

 L. Lekandrienės/ Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotr.  

Kauno.diena.lt. meteorologo Gyčio Valaikos paprašė paaiškinti kodėl gana smarkus lietus nebegelbsti sausros nualintos Lietuvos.

„Deja, Šiaurės rytų Lietuvos dalyje padėtis yra blogiausia – ten vis dar fiksuojama pavojinga sausra. Abejoju, kad galėjo užtekti sekmadienį per pusdienį  iškritusių kritulių. Ten – labai sausa, žolė išdegusi. Kitose Lietuvos dalyse lietaus buvo kiek daugiau. Per visą birželio mėnesį Utenoje iškrito 9.1 mm kritulių, o per sekmadieninę liūtį – 7.8 mm. Tam, kad būtų atšaukta  pavojinga arba stichinė sausra, tokio kritulių kiekio – per mažai“, – tvirtino G. Valaika

Tiems, kas bando įsivaizduoti, ką reiškia toks kritulių kiekis, reiktų žinoti, kad, pasak G. Valaikos,  Kaune per birželį iškrito 64 mm. Jei Kaune vis tiek kažkam atrodė, kad yra sausa, meteorologas pabrėžė, kad Utenoje buvo septyniais kartais mažiau kritulių, t.y. dar septyniskart sausiau. 

„Geriausia situacija drėgmės atžvilgiu buvo Pietų Lietuvoje – apie Alytų, Druskininkus, Varėną, Lazdijus. Per Lietuvą slinko trumpos liūtys, kurios būna labai lokalios, todėl kartais ir nutinka taip, kad viename miesto gale lyja, kitame – ne.  Į Utenos kraštą tos liūtys tiesiog neatslinkdavo.

Trumpas, intensyvus lietus nėra labai gerai. Dažniausiai, kai būna labai sausa, didelis kritulių kiekis nuteka žemės paviršiumi ar tiesiog į upes. Vanduo nespėja susigerti giliau į žemę. Dažniausiai apie 5 cm žemės paviršiaus sudrėksta, o giliau pakasus – sausa.  Jei būtų liję visą dieną pamažu, tai būtų daug geriau sausrai nugesinti“, – pasakojo G. Valaika. 

„Ką manote apie artėjančius Liepos 10 d. Septynis miegančius brolius? Gal jie ligi soties pagirdys išdžiūvusią Lietuvos žemę?“ – teiravomės meteorologo, prisiminę senolius, kurie tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites.

„Meteorologai nesikliauja Septyniais broliais (juokiasi). Esame tikrinę – tame nieko nėra logiško. Todėl geriau tais dalykais netikėti. Kol kas dar liepos 10 d. – tolokai. Nuo antros savaitės pusės Lietuvoje turėtų vyrauti sausesni orai. 

Šiai dienai pagrindiniai kritulių masyvai slenka pro šiaurės vakarinę Lietuvos dalį. Pietryčiuose – sausiau. Per ateinančias paras kritulių bus, bet ne ypatingai daug. 

Didžiausia sausra išlieka Lietuvos Šiaurės rytuose. Situacija po sekmadienio lietaus pagerėjo, bet to neužtenka. ten sausra buvo labai įsigalėjusi“, – sakė G. Valaika.